Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseja Virginija Pakalnyte- Tamošiunaite,

viešame teismo posedyje išnagrinejus pareiškejo A. B. skunda del Vilniaus miesto 1-ojo apylinkes teismo ikiteisminio tyrimo teisejo 2011 m. birželio 8 d. nutarties, kuria buvo atmestas pareiškejo skundas del Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo 2011 m. vasario 18 d. nutarimo panaikinimo,

Lietuvos Respublikos generalineje prokuraturoje buvo gauti A. B. 2011 m. sausio 21 d. ir 2011 m. vasario 3 d. skundai, adresuoti Kauno miesto apylinkes teismui ir Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui. 2011 m. sausio 21 d. skunde pareiškejas prašo pradeti ikiteismini tyrima Generalines prokuraturos Ikiteisminio tyrimo kontroles skyriaus vyriausiojo prokuroro ir Kauno apygardos prokuraturos prokurores atžvilgiu už nusikaltimus valstybes tarnybai, piktnaudžiavima tarnyba, netinkama tarnybiniu pareigu atlikima. Pareiškejas nurode, kad Kauno apygardos prokuraturos prokurore 2011 m. sausio 12 d. nutarimu dangsto kita prokurore, dengiancia organizuota grupe. Kauno apygardos prokuraturos prokurore prieme neteiseta ir nepagrista, neargumentuota nutarima. Be to, organizuota grupe dangste ir buves Kauno apylinkes vyriausiasis prokuroras, taciau joks ikiteisminis tyrimas del prokuroru veiksmu samoningai pradetas nebuvo nei Kauno, nei Generalineje prokuraturoje, del to ikiteismini tyrima tikslinga pradeti ir Generalines prokuraturos Ikiteisminio tyrimo kontroles skyriaus vyriausiojo prokuroro atžvilgiu. 2011 m. vasario 3 d. skunde pareiškejas nurode, kad 2011 m. sausio 18 d. Kauno miesto apylinkes prokuraturos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas atsisake tenkinti skunda del 2010 m. gruodžio 16 d. nutarimo panaikinimo. Nutarime padarytos išvados aiškiai prieštarauja bylos aplinkybems ir patvirtina prokuroro piktnaudžiavima tarnybine padetimi ir netinkama tarnybiniu pareigu atlikima, del to yra pagrindas jo atžvilgiu pradeti ikiteismini tyrima už organizuotos grupes nusikaltimu dengima pagal Generalines prokuraturos prokuroru nurodyma. Be to, pasak pareiškejo, prokuroras atsisako aiškintis tam tikras aplinkybes, kurios atskleistu Kauno miesto teismu ir prokuroru vykdoma organizuota veikla, parduodant bylas bei kyšininkavimus stambiu mastu ir irodytu, kad teismai ir prokuratura yra antikonstitucines ir nusikalstamos strukturos, taip pat butu irodyta, kad prokurorai šantažuoja teisejus, kurie atsidekodami tampa ju irankiais ir toliau vykdo organizuotos grupuotes užsakymus. Atsižvelgdamas i šias aplinkybes, pareiškejas praše pradeti ikiteismini tyrima Kauno miesto apylinkes prokuraturos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo atžvilgiu už nusikaltimus valstybes tarnybai.

Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojas 2011 m. vasario 18 d. nutarimu atsisake pradeti ikiteismini tyrima pagal A. B. 2011 m. sausio 21 d. ir 2011 m. vasario 3 d. skundus, nesant duomenu, kad buvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiu.

Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo ikiteisminio tyrimo teisejo 2011 m. balandžio 8 d. nutartimi pareiškejo skundas del Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo 2011 m. vasario 18 d. nutarimo panaikinimo buvo atmestas.

Vilniaus apygardos teisme 2011 m. birželio 1 d. gautas pareiškejo A. B. skundas, kuriuo jis prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo ikiteisminio tyrimo teisejo 2011 m. balandžio 8 d. nutarti, taip pat Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo 2011 m. vasario 18 d. nutarima.

Pareiškejas teigia, kad ikiteisminio tyrimo teisejas nepagristai nustate, jog skunde nera nurodyta jokiu objektyviu duomenu, kurie leistu teigti, kad Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojas piktnaudžiavo tarnybine padetimi ar netinkamai atliko jam pavestas pareigas. A. B. isitikinimu, tik atlikus ikiteismini tyrima galima pagristai konstatuoti ar skundo teiginiai yra pagristi, ar ne.

Skunde nurodoma, kad pareiškejo atžvilgiu dar 1994 metais buvo padarytas nusikaltimas, taciau teisesaugos institucijos nesieme priemoniu jam išaiškinti ir nubausti kaltus asmenis. Prokurorai nustate, jog buvo padaryta nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 304 str. 2 d., taciau yra sueje senaties terminai.

A. B. tvirtina, kad 2005 m. balandžio 26 d. buvo suklastotas ir panaudotas dokumentas, kurio pagrindu pareiškejo civilinis ieškinys buvo paliktas nenagrinetu. Tokiais veiksmais skunde nurodomi asmenys sieke, kad ir toliau butu klastojami dokumentai, sukciaujama, pareiškejui nebutu atlyginta žala. Nusikalstami veiksmai buvo dangstomi prokuroru. Del šiu veiksmu patraukimo baudžiamojon atsakomyben senaties terminai nera pasibaige.

Skunde tvirtinama, kad prokuroru veiksmus pareiškejas yra apskundes, taciau teismo posedyje, kuriame buvo nagrinejamas skundas, jis negalejo dalyvauti, kadangi jo atžvilgiu neteisetai buvo paskirtas suemimas. Teismas nagrinejes skunda, nesieme jokiu veiksmu, kad pareiškejas butu pristatytas i posedi.

A. B. mano, kad jo nurodytos aplinkybes negincijamai irodo, jog buvo padaryti nusikaltimai.

Pareiškejo A. B. skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 str. nustatyta, kad ikiteismini tyrima organizuoja ir jam vadovauja, valstybini kaltinima baudžiamosiose bylose palaiko prokuroras. Prokuroras istatymo nustatytais atvejais gina asmens, visuomenes bei valstybes teises bei teisetus interesus. Prokuroras, vykdydamas savo funkcijas yra nepriklausomas, ir klauso tik istatymo. Ši konstitucine nuostata perkelta i LR BPK 164 str. 1 d.

Aukštesnes instancijos teismas pažymi, kad BPK 168 str. 1 dalyje nustatyta, jog prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigunas, gaves skunda, pareiškima ar pranešima, o reikiamais atvejais – ir ju patikslinima, atsisako pradeti ikiteismini tyrima tik tuo atveju, kai nurodyti faktai apie padaryta nusikalstama veika yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios šio Kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybes.

Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 1 p. nustatyta, jog baudžiamasis procesas negali buti pradedamas, o pradetas turi buti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiu.

Lietuvos Respublikos prokuraturos istatymo 12 str. 3 d. nustatyta, kad pradeti ikiteismini tyrima del prokuroro padarytos nusikalstamos veikos gali tik generalinis prokuroras. Aukštesnes instancijos teismas taip pat pažymi, jog Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. rugpjucio 11 d. isakymu Nr. I-110 patvirtintu „Rekomendaciju del ikiteisminio tyrimo pradžios ir ju registravimo tvarkos“ 29 punkte nustatyta, kad gaves skunda, pareiškima arba pranešima apie nusikalstama veika, kuria galimai padare asmuo, kurio atžvilgiu ikiteismini tyrima pagal istatymus gali pradeti tik generalinis prokuroras ar (ir) generalinio prokuroro pavaduotojas, prokuroras išnagrineja toki skunda ir nustates, kad yra pagrindas pradeti ikiteismini tyrima, visa surinkta medžiaga su išvada perduoda generaliniam prokurorui arba generalinio prokuroro pavaduotojui priimti sprendima del ikiteisminio tyrimo pradejimo. Prokuroras, nustates, jog tokiame skunde, pareiškime ar pranešime apie nusikalstama veika nurodyti duomenys yra akivaizdžiai neteisingi arba yra aiškios BPK 3 straipsnyje nustatytos aplinkybes, priima nutarima atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima.

Iš pateiktu duomenu matyti, Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojas 2011 m. vasario 18 d. nutarimu atsisake pradeti ikiteismini tyrima pagal A. B. 2011 m. sausio 21 d. ir 2011 m. vasario 3 d. skundus, nesant duomenu, kad buvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiu.

Prokuroro nutarimo teisetumas ir pagristumas patvirtintas Vilniaus miesto 1-ojo apylinkes teismo 2011 m. birželio 8 d. nutartimi. Netiketi prokuroro ar ikiteisminio tyrimo teisejos sprendimu teisetumu ar pagristumu aukštesnes instancijos teismas neturi jokio pagrindo.

Pareiškejas savo skunde, vadovaudamasis deklaratyviais teiginiais bei subjektyvia nuomone del jam nepalankiu prokuroro ir apylinkes teismo sprendimu teisetumo ir pagristumo, nepateike aukštesnes instancijos teismui objektyviu duomenu, kuriu pagrindu prokuroro ar teismo sprendimus butu galima pakeisti ar panaikinti.

Del pareiškejo argumentu, kad teismo posedyje, kuriame buvo nagrinejamas skundas, jis negalejo dalyvauti, kadangi jo atžvilgiu neteisetai buvo paskirtas suemimas, nagrinejes skunda teismas nesieme jokiu veiksmu, kad pareiškejas butu pristatytas i posedi. Pažymetina, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 64 str. 4 d., ikiteisminio tyrimo teisejui nagrinejant skunda, gali buti rengiamas posedis, i kuri turi buti kvieciamas prokuroras, itariamasis, itariamojo gynejas, skunda padaves asmuo ir jo atstovas. Rengti teismo posedi yra teismo teise, o ne pareiga, t. y. ikiteisminio tyrimo teisejas, gaves skunda bei skundo nagrinejimui reikalinga medžiaga ir su ja susipažines bei nustates, jog pakanka gautu duomenu teisingam sprendimui del skundo priimti, jis teismo posedžio rengti neprivalo ir gali skunda išnagrineti vienasmeniškai rašytinio proceso tvarka, kas nagrinejamu atveju ir buvo padaryta. Taigi teigti, jog tokiu budu buvo suvaržytos pareiškejo teises, nera jokio pagrindo.

Nagrinejamo skundo kontekste taip pat pažymetina, jog pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo formuojama oficialia doktrina, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies nuostata, kad asmuo, kurio konstitucines teises ar laisves pažeidžiamos, turi teise kreiptis i teisma, reiškia, kad Lietuvoje, kaip teisineje valstybeje, kiekvienam turi buti užtikrinta galimybe savo teises ginti teisme tiek nuo kitu asmenu, tiek nuo neteisetu valstybes instituciju ar pareigunu veiksmu (Konstitucinio Teismo 1997 m. spalio 1 d., 2003 m. kovo 4 d., 2004 m. rugpjucio 17 d. nutarimai).

Taciau taip pat pažymetina, kad, nors Lietuvos Respublikos Konstitucija ir istatymai garantuoja kiekvieno asmens, kurio teises ar teiseti interesai pažeisti kreiptis i teisma, taciau lygiai taip pat draudžia piktnaudžiauti savo procesinemis teisemis bei daryti neteiseta poveiki prokurorui ar teisejui, tokiu budu siekiant užtikrinti sau palankia bylos eiga ar baigti.

Iš A. B. skundu akivaizdžiai matyti, kad jis, nepateikdamas teismui jokiu objektyviu duomenu, vadovaudamasis tik subjektyvia savo nuomone, rašo skundus del ikiteisminio tyrimo pareigunu, prokuroru, teiseju bendradarbiavimo slepiant nusikaltimus, reiškia jiems niekuo nepagristus kaltinimus vien todel, kad pareiškejo nurodyti asmenys jo atžvilgiu prieme nepalankius jam sprendimus.

Aukštesnes instancijos teismas, atsižvelgdamas i išdestytas aplinkybes, daro išvada, jog Vilniaus m. 1 apylinkes teismo 2011 m. birželio 8 d. nutartis, kuria buvo atmestas pareiškejo A. B. skundas del Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo 2011 m. vasario 18 d. nutarimo panaikinimo, yra teiseta ir pagrista, naikinti šia nutarti nera pagrindo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 442 str. 1 d. 1 p., teismas

pareiškejo A. B. skunda atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2011m. birželio 8 d. nutarti.

Nutartis isigalioja nuo jos priemimo dienos ir yra neskundžiama.