Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-04-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-79-190/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-04-04
Bylos Nr.
1A-79-190/2018
Teisminio proceso Nr.
11-01-1-66349-2015-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Vladislavas Lenčikas, Laureta Ulbienė, Stasys Lemežis
Kaltinamasis
V. K.
Nukentėjusysis
I. A.
Advokatai
Audrius Juozapavičius
Nuorašas
Baudžiamoji byla Nr. 1A-79-190/2018Teisminio proceso Nr. 11-01-1-66349-2015-9Procesinio sprendimo kategorijos:
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. balandžio 4 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vladislavo Lenčiko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Lauretos Ulbienės, Stasio Lemežio,

Sekretoriaujant G. S.,dalyvaujant prokurorui S. J.,išteisintajam V. K. (V. K.), jo gynėjui advokatui A. J.,nukentėjusiajam I. A., jo atstovei advokatei G. L.,vertėjai I. P.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 10 d. nuosprendžio, kuriuo V. K. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalį nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nukentėjusiojo I. A. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

V. K. apylinkės teisme buvo kaltinamas tuo, kad 2015 m. gruodžio 2 d., apie 13.23 val., Vilniuje, vairuojamu J. L. nuosavybės teise priklausančiu automobiliu „MAZ 5551“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vienintele savo važiavimo krypties Geležinkelio gatvės eismo juosta, nuo Liepkalnio gatvės pusės privažiavęs ties Geležinkelio gatvės pastatu Nr. 2 prieš žiedinę Geležinkelio-Stoties gatvių sankirtą esančią nereguliuojamą pėsčiųjų perėją ir prieš ją sustojęs, pažeidė Kelių eismo taisyklių 30 punkto reikalavimus, numatančius, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį, o taip pat, kad transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių esant blogam matomumui arba tais atvejais, kai pėsčiųjų perėja iš vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti, ir 101 punkto reikalavimą, numatantį, kad prieš pradėdamas važiuoti, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią kitiems eismo dalyviams, tai yra sustojęs prieš nereguliuojamą pėsčiųjų perėją ir praleidęs iš dešinės pusės į kairę pėsčiųjų perėja ėjusius pėsčiuosius, prieš pradėdamas važiuoti jis neįsitikino, kad tai daryti saugu, o taip pat, kad kelio važiuojamojoje dalyje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti, dėl ko, pradėjęs važiuoti vairuojamo automobilio priekine dalimi partrenkė ir automobilio kairės pusės ratais pervažiavo jo judėjimo krypties atžvilgiu iš dešinės pusės į kairę pėsčiųjų perėja per Geležinkelio gatvės važiuojamąją dalį ėjusią pėsčiąją S. A., kuri nuo patirtų sunkių sužalojimų mirė įvykio vietoje.2017 m. rugpjūčio 10 d. nuosprendžiu Vilniaus miesto apylinkės teismas išteisino V. K. pagal jam pareikštus kaltinimus, nes konstatavo, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Apylinkės teismas konstatavo, kad, apylinkės teismo vertinimu, nukentėjusioji S. A. į važiuojamąją dalį įžengė neįsitikinusi, jog tai daryti yra saugu, t. y. nepasižiūrėjusi, ar nėra artėjančių transporto priemonių, ir akivaizdžiai nesilaikydama saugaus atstumo nuo jų. Be to, ne pėsčiųjų perėjos ribose, tuo metu, kai transporto priemonė jau buvo pajudėjusi. Per važiuojamąją dalį ji ėjo įstrižai, judėdama priešais jau važiuojantį „MAZ 5551“, tokiu būdu sudarydama jam nepastebimą kliūtį kelyje. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, byloje nėra galimybės nustatyti tikslios nukentėjusiosios judėjimo trajektorijos bei atstumo „MAZ 5551“ automobilio atžvilgiu ir apylinkės teismui kilo abejonių, ar V. K. yra kaltas dėl S. A. mirties bei ar jis būdamas pakankamai atsargus pagal byloje nustatytas eismo įvykio aplinkybes galėjo bei turėjo jį numatyti ir išvengti kilusių padarinių, tačiau, išnaudojus byloje visas galimybes, šios abejonės, apylinkės teismo vertinimu, nepašalintos, todėl aiškintinos kaltinamojo naudai.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Apeliaciniu skundu nukentėjusysis I. A. prašo pakeisti skundžiamą nuosprendį ir nuteisti V. K. laisvės atėmimo bausme, tenkinti civilinį ieškinį. Teigia, kad apylinkės teismas koncentravosi ne į išteisintojo, o į apelianto motinos neatsargumą. Artėdamas prie pėsčiųjų perėjos vairuotojas privalėjo įsitikinti, kad toliau važiuoti jam yra saugu, imtis papildomų atsargumo priemonių. V. K. turėjo stovėti prie perėjos tol, kol kelią pereis visi pėstieji. Dėl įvykio kalti abu dalyviai, t.y. ir išteisintasis.Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka išteisintasis, jo gynėjas bei prokuroras prašė atmesti apeliacinį skundą, nukentėjusysis ir jo atstovė prašė tenkinti apeliacinį skundą.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacine tvarka yra siekiama užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės aktų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusysis siekia, kad išteisintasis būtų pripažintas kaltu padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Tiesa, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ir apeliantas skunde laikosi nevienareikšmiškos pozicijos, viena vertus teigdamas, kad dėl jo motinos mirties kaltas V. K., kita vertus, teigia, kad abu asmenys (tiek V. K., tiek jo motina) kalti dėl eismo įvykio. Apygardos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su rašytine bylos medžiaga, liudytojų parodymais bei vaizdo įrašais daro išvadą, kad apylinkės teismas pagrįstai priėmė išteisinamąjį nuosprendį baudžiamojoje byloje.Tiesiogiai įvykį matę liudytojai V. I. bei Č. M. aiškiai ir nedviprasmiškai patvirtino, kad V. K. negalėjo matyti link perėjos bėgančios nukentėjusiosios. V. I. apklausiama apylinkės teisme parodė, kad perėja, pradedant judėti V. K. vairuojamam automobiliui, tikrai buvo tuščia, o nukentėjusioji nesidarydama, tiesiai bėgo per gatvę link perėjos. Č. M. parodė, kad nukentėjusioji bėgdama per kelią net nežiūrėjo, ar tai daryti yra saugu, o V. K. vairuojamo automobilio kabina jau buvo pravažiavusi perėją. Liudytojas M. B. parodė, kad išteisintasis sustojęs prie perėjos tvarkingai praleido žmones, neskubėjo. Nesiremti šių liudytojų parodymais nėra jokio pagrindo, nes byloje nėra duomenų, kad jie galėtų būti suinteresuoti bylos baigtimi ar turėtų ryšių su išteisintuoju. Šių liudytojų parodymų kontekste atsižvelgtina į tai, kad V. I. ir Č. M. akcentavo nukentėjusiosios netinkamus veiksmus einant per važiuojamąją kelio dalį. Kiti baudžiamojoje byloje apklausti asmenys tiesiogiai nematė aptariamo įvykio, todėl jų parodymų detali analizė nagrinėjant apeliacinį skundą yra netikslinga. Iš policijos pareigūno A. S. tarnybinio pranešimo matyti, jog pareigūnas aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, jog įvykio liudytojai teigė, kad pati nukentėjusioji staiga bėgo link pėsčiųjų perėjos važiuojamąja kelio dalimi, o V. K. jau buvo praleidęs pėsčiuosius ir pradėjęs judėti. Apylinkės teismas pagrįstai konstatavo liudytojų parodymų neatitikimą dėl to, kuria automobilio priekinės dalies puse buvo partrenkta nukentėjusioji, tačiau toks parodymų prieštaravimas nėra esminis. Svarbiausia, jog nustatyta, kad nukentėjusioji į kelio važiuojamąją dalį išbėgo pati būdama neapdairi ir neatsargi. Be to, pažymėtina, kad ir specialisto išvadoje nurodyta, kad nukentėjusioji į kelio važiuojamąją dalį įžengė ne perėjos ribose ir šie jos veiksmai turėjo priežastinį ryšį su eismo įvykio kilimu.Apeliaciniame skunde teigiama, kad apylinkės teismas per daug dėmesio skyrė nukentėjusiosios netinkamų veiksmų vertinimui, o ne V. K. elgesiui. Negalima sutikti su tokia apelianto pozicija. Baudžiamojoje teisėje (taigi, ir šioje byloje) svarbu nustatyti, kad asmuo, kuris kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, būtų kaltas dėl jos padarymo. Formaliai vertinant nagrinėjamos bylos aplinkybes galima padaryti logiškai nepagrįstą išvadą, kad V. K. vairuodamas automobilį yra atsakingas už tai, kad buvo patrenkta nukentėjusioji, nes būtent jis sėdėjo už automobilio vairo. Šių aplinkybių kontekste svarbu, jog V. K. negalėjo matyti ir objektyviai numanyti, kad nukentėjusioji bandys eiti per gatvę važiuojamąja kelio dalimi. Jo atsakingus ir teisėtus veiksmus patvirtina ir tai, kad jis sustojo prie perėjos praleisti per gatvę ėjusių pėsčiųjų ir, jiems perėjus gatvę, pradėjo važiuoti į priekį. Iš byloje esančių vaizdo įrašų bei eksperimento medžiagos matyti, jog V. K. negalėjo matyti, kad nukentėjusioji kerta gatvę ir artėja prie jo automobilio ne per pėsčiųjų perėją. Dėl eksperimento metu nustatytų aplinkybių išsamiai pasisakė apylinkės teismas. Taigi, nagrinėjamoje byloje yra tokia situacija, kai V. K. vairuojamas automobilis kliudė, partrenkė ir pervažiavo nukentėjusiąją, tačiau V. K. kaltės dėl šio įvykio nei apylinkės teismas, nei apygardos teismo teisėjų kolegija nenustatė. Akcentuotina, kad vairuotojo pareiga būti atidžiam ir sustojus prie pėsčiųjų perėjos pradėti judėti tik įsitikinus, kad tai yra saugu, negali būti aiškinama formaliai ir pažodžiui. Kiekvienu atveju būtina įvertinti, kiek atidus turi ir objektyviai gali būti vairuotojas. Kiekvienu atveju reikalavimas įsitikinti, kad pradėti važiuoti saugu, negali būti suabsoliutinamas. V. K., būdamas apdairus ir atsakingas vairuotojas, savo pareigas, kaip matyti tiek iš jo bei liudytojų parodymų, tiek iš kitos baudžiamosios bylos medžiagos, vykdė tinkamai, apygardos teismui nekyla abejonių dėl jo kompetencijos vairuojant automobilį. Nukentėjusiosios veiksmai buvo nenuspėjami bei akivaizdžiai prieštaraujantys Kelių eismo taisyklėms, todėl V. K. neturėjo ir negalėjo numatyti, jog dar vienas žmogus bandys staiga kirsti gatvę važiuojamąja kelio dalimi, o ne eis per pėsčiųjų perėją. Taigi, šiuo atveju priežastinis ryšys nustatytinas ir aiškintinas ne taip, kad V. K. savo vairuojamu automobiliu partrenkė nukentėjusiąją, dėl ko ši mirė, o taip, kad nukentėjusioji dėl savo neapdairumo, palindo po pradėjusio važiuoti automobilio ratais. Apeliaciniame skunde keliama versija, kad tiek V. K., tiek nukentėjusioji abu yra kalti dėl įvykio, tačiau toks situacijos vertinimas neatitiktų baudžiamojo įstatymo esmės. Asmens kaltė dėl nusikalstamos veikos padarymo arba yra, arba jos nėra. Baudžiamasis įstatymas išskiria atskiras kaltės formas bei rūšis, tačiau visais atvejais priimant apkaltinamąjį nuosprendį kaltė turi būti įrodyta/ konstatuota visiškai. Kitaip tariant, asmuo negali būti šiek tiek kaltas. Iš apelianto skundo bei pozicijos apygardos teismo posėdyje matyti, jog jis supranta, kad nukentėjusioji (jo motina) buvo neatidi ir elgėsi netinkamai ir būtent tai, priešingai, nei teigia apeliantas, sudaro pagrindą išteisinti V. K. dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo. Remiantis aukščiau išdėstytais argumentais darytina išvada, kad nėra objektyvaus teisinio pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą apylinkės teismo nuosprendį, nes bylos aplinkybės nustatytos bei įvertintos išsamiai, sistemiškai ir nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nukentėjusiojo I. A. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Stasys Lemežis(parašai) Vladislavas LenčikasLaureta UlbienėNuorašas tikrasTeisėjas Vladislavas Lenčikas