Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Pranas Šimkus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Juozo RAUCKIO (a.k.034807180719) apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-10-05 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, kuria jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130 str. 1 d., ir jam paskirta nuobauda – 3000 Lt bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-10-05 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A 2.6.-2557-389/2012, už ATPK 130 str. 1 d. numatytą teisės pažeidimą Juozui RAUCKIUI buvo paskirta nuobauda - 3000 Lt bauda. Minimali straipsnio sankcijoje numatyta bauda paskirta esant atsakomybę lengvinančiai (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.) ir nesant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, o pritaikius ATPK 30¹ str., paskirta švelnesnė nuobauda - netaikytas straipsnio sankcijoje numatytas specialiosios teisės atėmimas.

Nuobauda skirta už tai, kad J. R. pasišalino iš eismo įvykio vietos ir apie eismo įvykį privalomai nepranešė policijai, po to kai 2012-05-08, 19.25 val. Kniaudiškių - Projektuotojų gatvių sankryžoje, Panevėžio mieste, jam stabdant vairuojamą miesto maršrutinį autobusą „Neoplan“, v/n (duomenys neskelbtini) autobuse griūnant buvo sužalotas keleivis J. K.. Tokiais veiksmais J. R. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 231.4 punkto reikalavimus ir padarė ATPK 130 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą.

Apeliaciniu skundu J. R. prašo panaikinti 2012-10-05 apylinkės teismo nutarimą ir nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą, vadovaujantis ATPK 302¹² str. 2 p. Teigia, jog apylinkės teismo sprendimas byloje yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes teismas neobjektyviai ir nevisapusiškai ištyrė bylos aplinkybes, o byloje esančius įrodymus įvertino pažeidžiant ATPK 257 str., (įrodymų įvertinimas) reikalavimus. Mano, kad jo veiksmuose nėra ATPK 130 str. 1 d., teisės pažeidimo sudėties, nes nagrinėjamu atveju nebuvo nei eismo įvykio, nei pasišalinimo iš eismo įvykio vietos faktų.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Panevėžio apskrities VPK Kelių policijos biuras teigia, kad naikinti apylinkės teismo nutarimo nėra jokio teisinio pagrindo.

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Apeliacinės instancijos teismas, skundo ribose nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrinęs apylinkės teismo nutarimo priėmimo teisėtumą bei pagrįstumą daro išvadą, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas J. R. paskyrė administracinę nuobaudą visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai neištyręs bylos aplinkybių bei nepakankamai įvertinęs byloje esančius įrodymus.

Iš bylos duomenų matyti, jog apylinkės teismas neįvertino, kad keleivis J. K. autobuse patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą (einant griuvo ir buvo sužeista galva) be autobuso vairuotojo J. R. kaltės, kuris autobusą staiga stabdė siekdamas išvengti gręsiančio pavojaus - transporto priemonių susidūrimo, nes lengvasis automobilis prieš pat autobusą netikėtai darydamas manevrą ir stabdydamas, autobusui sudarė kliūtį.

Kaip žinia, autobuso vairuotojas privalo užtikrinti saugų keleivių ir bagažo vežimą, nepriekaištingą ir paslaugų keleivių aptarnavimą (54.1 str.); Keleivis privalo pasirūpinti savo saugumu: jei yra laisvų sėdimų vietų – atsisėsti ir užsisegti saugos diržą, jeigu jis yra įrengtas, o stovint – laikytis už turėklų (57.3 str.) - Keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisyklės (Žin., 2011, Nr. 46-2190). Vežėjas atsako už žalą, padarytą keleivio sveikatai ar gyvybei, vežimo metu, jeigu nėra įrodymų, kad žala atsirado dėl paties keleivio kaltės - Kelių transporto kodekso 42 str. 1 d. (Žin., 1996, Nr. 119-2772).

Atsakomybę dėl atsiradusių pasekmių (susižalojimo) nagrinėjamu atveju turi prisiimti ir keleivis, kuris autobuso stabdymo metu jame nesaugiai eidamas griuvo ir susižalojo. Vairuotojo veikimas, kuomet buvo siekiama pašalinti pavojų, gręsiantį viešajai tvarkai, nuosavybei bei piliečių teisėms, jeigu pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis, o padaryta žala – nežymus sveikatos sutrikdymas yra mažiau reikšminga nei išvengtoji žala, laikytinas padarytu būtinojo reikalingumo būklėje Toks veikimas nelaikomas teisės pažeidimu (ATPK 17 str.). Todėl, nesant teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, policija 2012-09-11 nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną vairuotojo J. R. atžvilgiu nutraukė, pagrįstai pripažinus, kad jis jokių KET reikalavimų nepažeidė.

Vertinant byloje nurodytą pasitraukimo iš eismo įvykio vietos pažeidimo faktą pažymėtina, kad Kelių eismo taisyklių (Žin., 2012, Nr. 66-3354) normos numato: 3 str. - Eismo dalyvis – kelių eisme dalyvaujantis asmuo (vairuotojas, pėsčiasis, keleivis); Vairuotojas privalo imtis visų būtinų priemonių savo ir keleivių saugumui kelionės metu užtikrinti. <.....>. Eismo įvykis – įvykis kelyje <.....>, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas.

231. Įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo:

231.1. nedelsdamas sustoti, <.....>, ir pažymėti eismo įvykio vietą <.....> nustatyta tvarka;

231.2. <.....> atvejais, kai į eismo įvykio vietą kviečiama policija, neleisti (kiek tai nekelia pavojaus eismui), kad pasikeistų eismo įvykio aplinkybės, taip pat saugoti eismo įvykio pėdsakus;

231.4. jeigu eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus, pranešti apie eismo įvykį policijai ir pasilikti eismo įvykio vietoje arba, pranešęs policijai, sugrįžti į eismo įvykio vietą ir laukti, kol atvažiuos policija, išskyrus tuos atvejus, kai policija leido palikti eismo įvykio vietą arba turi būti suteikta pirmoji pagalba nukentėjusiam asmeniui ar jam pačiam;

231.5. imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų suteikta pirmoji medicinos pagalba nukentėjusiesiems.

Iš nurodytų KET normų matyti, kad eismo įvykiu laikomas įvykis kelyje. Aptariamu atveju asmuo buvo sužalotas autobuse, kuomet jis judėjo, o ne tiesiogiai kelyje kaip eismo įvykio vietoje. Įvykio vieta šiuo atveju yra reikšminga tiek kiek joje galima fiksuoti pačią įvykio vietą bei galimai buvusį transporto priemonių stabdymo kelią. Tokias aplinkybes įmanoma nustatyti ir po eismo įvykio.

Vertinant įrodymų visetą matyti, kad autobuso vairuotojas J. R. eismo įvykio nesukėlė, paties eismo įvykio kelyje nebuvo, todėl vairuotojui nebuvo ir pareigos likti menamoje eismo įvykio vietoje (autobuso stabdymo vietoje). Akivaizdu, kad savo veiksmus jis taip ir suprato, o tikslo išvengti atsakomybės, pasišalinti iš eismo įvykio vietos, apsunkinti įvykio tyrimą, jis neturėjo. Toliau tęsdamas darbą ir pagal grafiką vietinio (miesto) susisiekimo maršrutu autobusu veždamas keleivius, jis tik siekė užtikrinti kokybišką viešosios paslaugos teikimą. Kadangi išvykimas nagrinėjamu atveju nelaikytinas pasitraukimu iš eismo įvykio vietos, todėl nesant ATPK 130 str. 1 d. administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.), apylinkės teismo nutarimas naikintinas, o bylos teisena nutrauktina.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹⁰ str. 302¹² str. 1 dalies 2 punktu, teismas,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

J. R. apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-10-05 nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. A 2.6.-2557-389/2012 nutraukti.