- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-06
- Bylos Nr.
- e2YT-2343-1089/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-32717-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Linas Virkutis
- Pareiškėjas
- V. J.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonė „Registrų centras“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. J. pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatytų termino atnaujinimo, suinteresuoti asmenys – valstybės įmonė „Registrų centras“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja V. J. kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti jai praleistą įstatymų nustatytą terminą įregistruoti nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį turto registravimo įstaigoje. Savo pareiškime pareiškėja nurodo tokias pagrindines aplinkybes:
1.1. Pareiškėjos sutuoktinis 1994 m. birželio 21 d. sudarė Valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią įsigijo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Pirkimo–pardavimo sutartis buvo patvirtinta notaro. Pirkimo–pardavimo sutarties 6 punktas numatė, kad sutartis turi būti įregistruota per vieną mėnesį Vilniaus rajono valdybos Žemėtvarkos tarnyboje. Tačiau nei pareiškėja, nei jos sutuoktinis A. J. neatliko privalomos pirkimo–pardavimo sutarties registracijos dėl savo teisinio neišprusimo, nes nežinojo, kad tai yra būtina.
1.2. Pareiškėja 2019 m. spalio 1 d. kreipėsi į valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Registrų centras“ Vilniaus filialą prašydama įrašyti nurodyto žemės sklypo kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą, tačiau buvo nuspręsta atsisakyti šiuos duomenis įrašyti nesant teisinio pagrindo bei nurodyta, kad per įstatymo nustatytą terminą žemės sklypo sandoris nebuvo įregistruotas.
1.3. Žemės sklypu, įsigytu 1994 m. birželio 21 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu, po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo tiek jos sutuoktinis A. J., tiek ji pati, visą laiką naudojosi, sklype dirbo žemę ir ją prižiūrėjo. Pareiškėja žemės sklypu naudojasi ir dabar, nes visuomet galvojo, kad jis yra įregistruotas abiejų sutuoktinių vardu ir laikė jį savo nuosavybe. Pareiškėja nežinojo, kad po pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo ją reikėjo įregistruoti žemėtvarkos skyriuje, nes sutartį pasirašinėjo jos sutuoktinis, o apie registraciją jam niekas nepaaiškino, todėl tiek sutuoktinis, tiek pati pareiškėja galvojo, kad žemės sklypas yra jų nuosavybė. Be to, pareiškėja nežinojo ne tik apie registracijos būtinumą, bet juo labiau nežinojo neįregistravimo pasekmių. Pareiškėja mano, kad terminą pirkimo–pardavimo sutarčiai įregistruoti praleido dėl svarbių priežasčių.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad neprieštarauja, jog pareiškėjai būtų atnaujintas sutarties įregistravimo terminas. Prašė pareiškimą nagrinėti teisės aktų nustatyta tvarka, suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.
3. Suinteresuotas asmuo VĮ „Registrų centras“ atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.
Šalies argumentai
4. Teismo posėdžio metu pareiškėja iš esmės palaikė pareiškime nurodytas aplinkybes ir prašė pareiškimą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 1974 m. gegužės 25 d. tarp pareiškėjos V. J. ir A. J. buvo sudaryta santuoka (b. l. 18). Pareiškėjos sutuoktinis 2019 m. rugpjūčio 30 d. mirė (b. l. 17). Veliono A. J. palikimą priėmė pareiškėja (b. l. 16). Pareiškėjos sutuoktinis 1994 m. birželio 21 d. (santuokos su pareiškėja metu) sudarė Valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią įsigijo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), sklypo Nr. 335 (b. l. 9–14). Pirkimo–pardavimo sutartis buvo patvirtinta notaro. Pirkimo–pardavimo sutarties 6 punkte nustatyta, kad sutartis turėjo būti įregistruota per vieną mėnesį Vilniaus rajono valdybos Žemėtvarkos tarnyboje. Tačiau tokie veiksmai, kaip galima spręsti iš pateiktų dokumentų, nebuvo atlikti.
6. Sandorio sudarymo metu galiojusio 1964 metų Civilinio kodekso 149 straipsnyje buvo nustatyta, kad nuosavybės teisė į daiktą, kuri turi būti registruojama, turto įgijėjui atsiranda nuo daikto įregistravimo momento. Civilinio kodekso 255 straipsnio 1 dalyje buvo įtvirtinta, kad nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis turėjo būti notariškai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje. Privalomo registravimo taisyklės nesilaikymas sutartį darė negaliojančią (Civilinio kodekso 255 straipsnio 2 dalis).
7. Šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.393 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą pirkėjui pereina nuo daikto perdavimo. CK 1.75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šalims sandoris galioja, nors ir nėra privalomai įregistruotas. Taigi privaloma nekilnojamųjų daiktų sandorių registracija buvo nustatyta iki 2001 m. liepos 1 d., kol įsigaliojo 2000 m. priimtas Civilinis kodeksas. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandorio formai taikomi jo sudarymo metu galioję įstatymai. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu pagal sandorio sudarymo momentu galiojusį įstatymą sandoriui buvo nustatyta privaloma teisinė registracija, bet jis per įstatymo nustatytą terminą nebuvo įregistruotas, tai toks sandoris negalioja, išskyrus atvejus, kai dėl svarbių priežasčių praleistą įregistravimo terminą atnaujina teismas. Termino praleidimo priežasčių svarbumo vertinimas įstatymų leidėjo paliktas teismo diskrecijai, o svarbiomis įstatyme nustatyto termino praleidimo priežastimis laikytinos tik termino eigos metu buvusios aplinkybės, nepriklausančios nuo terminą praleidusio asmens valios ir objektyviai sutrukdžiusios laiku jam pačiam ar per atstovą atlikti teisinį veiksmą, kuriam nustatytas terminas.
8. Kaip galima spręsti iš pareiškėjos paaiškinimų, ieškinyje nurodytų aplinkybių, įsigyto žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandorio nei pareiškėja, nei jos sutuoktinis neįregistravo teisės aktuose nustatyta tvarka ir terminais dėl savo teisinio neišprusimo. Atsakydama į jai užduotus klausimus, pareiškėja akcentavo, kad apie sandorio neįregistravimo faktą jai tapo žinoma tik po vyro mirties, kai buvo tvarkomi paveldėjimo klausimai. Nenustatyta realaus ir objektyvaus pagrindo abejoti šiais pareiškėjos teiginiais ir jos nurodytomis aplinkybėmis, kad ji su velioniu sutuoktiniu valdė ir naudojo žemės sklypą kaip savo nuo ginčo sandorio sudarymo. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad priežastys, dėl kurių laiku nebuvo įregistruota žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartis, laikytinos pakankamai svarbiomis konstatuoti esant pagrindą atnaujinti pareiškėjai praleistą sandorio įregistravimo terminą.
9. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, pareiškėjos pareiškimas dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo tenkinamas ir pareiškėjai atnaujinamas terminas 1994 m. birželio 21 d. sudarytai Valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarčiai įregistruoti VĮ „Registrų centras“.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292, 576–578 straipsniais, teismas
nutaria:
Pareiškimą tenkinti.
Atnaujinti pareiškėjai V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) praleistą terminą įregistruoti VĮ „Registrų centras“ 1994 m. birželio 21 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), sklypo Nr. 335, įgijimo.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.