Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Pranešėja Daiva Kazlauskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-462-468/2012

Teisėjas R. Rainys Teisėjas Valerij Paškevič Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.2.

2012 m. rugsėjo 21 d.

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Daivos Kazlauskienės, teisėjų A. Kisieliaus, L. Gurevičienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 01 30 d. nuosprendžio, kuriuo O. B. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 str. 1 d., 178 str. 2 d., 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d., neįrodžius jo dalyvavimo nusikalstamose veikose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

O. B. buvo pareikštas kaltinimas pagal BK 187 str. 3 d. ir 178 str. 2 d. už nedidelės vertės svetimo turto sugadinimą ir svetimo turto pagrobimą įsibraunant į saugyklą: kad jis nuo 2009 03 13 d. 23 val. iki 2009 03 14 d. 10 val. požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), išdaužė dešinės pusės priekinių durelių stiklą, 170 Lt vertės, įsibrovė į V. B. priklausantį automobilį „Rover“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir pagrobė iš jo salono kuro nuolaidų kortelę, 10 Lt vertės, kortelę įvažiavimui į darbovietės aikštelę, 30 Lt vertės.

Be to, jam buvo pareikštas kaltinimas ir pagal BK 187 str. 3 d., 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. už nedidelės vertės svetimo turto sugadinimą ir pasikėsinimą į svetimo turto pagrobimą įsibraunant į saugyklą: kad jis tuo pačiu laikotarpiu toje pačioje vietoje išdaužė dešinės pusės priekinių durelių stiklą, 170 Lt vertės, ir turėdamas tikslą pavogti svetimą turtą įsibrovė į kitą V. B. priklausantį tos pačios markės automobilį, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau iš jo nieko nepagrobė.

Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas nevisapusiškai išanalizavo ir netinkamai įvertino surinktus įrodymus, todėl nepagrįstai konstatavo, kad jų nepakanka besąlygiškai tvirtinti, kad inkriminuojamas nusikalstamas veikas padarė O. B. Prokuroro manymu, byloje surinkta pakankamai objektyvių ir neginčijamų įrodymų dėl O. B. kaltės. Visi įrodymai surinkti teisėtais būdais įstatymų nustatyta tvarka.

Kaltinamasis O. B. parodė, kad dėl dažno narkotinio apsvaigimo ir praėjusio ilgo laiko tarpo jis nepamena, ar padarė inkriminuotas nusikalstamas veikas. Jis pripažįsta, kad galėjo padaryti šias veikas, nes panašiu metu panašioje vietoje yra padaręs analogiškų veikų. Anot prokuroro, jo parodymais abejoti nėra jokio pagrindo, nes jie atitinka kitą bylos medžiagą.

Nukentėjusysis V. B. parodė, kad laikotarpiu nuo 2009 03 13 d. apie 23.00 val. iki 2009 03 14 d. apie 10.00 val. požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), buvo išdaužti jo automobilių „Rover“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Rover“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dešinės pusės priekinių durelių stiklai, kurių vertė po 170 Lt. Iš automobilio „Rover“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pagrobta kuro nuolaidų kortelė, kurios vertė 10 Lt, ir kortelė įvažiavimui į ofiso aikštelę, kurios vertė 30 Lt. Iš „Rover“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo nieko pagrobta. Jam padaryta 380 Lt turtinė žala. Anot prokuroro, jo parodymais abejoti taip pat nėra jokio pagrindo.

Automobilių „Rover“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Rover“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūros metu nustatyta, kad automobiliai stovi vienas šalia kito požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini). Abiems automobiliams išdaužti dešinės pusės priekinių durelių stiklai. Automobilio „Rover“, v/n (duomenys neskelbtini), salone rasta biologinių pėdsakų. Šio proceso veiksmo metu gauti duomenys yra visiškai objektyvūs, nes apžiūrą atlikę pareigūnai nėra suinteresuoti proceso baigtimi.

Ekspertizės akto Nr. 140-(6180)-IS 1 -7583 išvadoje nurodyta, kad automobilio „Rover“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūros metu automobilio salone keliose vietose rasti kraujo ir kiti biologiniai pėdsakai priklauso O. B. Prokuroro nuomone, šis įrodymas yra pats objektyviausias byloje, nes tyrimą atlikę specialistai neturi jokių interesų ir netgi nėra tiesiogiai bendravę nė su vienu iš proceso dalyvių, o duomenų, kurie leistų abejoti jų kvalifikacija, nėra.

Iš O. B. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn duomenų matyti, kad jis 2010 01 14 d. ir 2011 05 20 d. teistas už analogiškas nusikalstamas veikas. Šie duomenys taip pat visiškai objektyvūs, nes juose užfiksuoti juridiniai faktai, kurie patvirtinti įsiteisėjusiais teismų nuosprendžiais.

Išanalizavus šiuos duomenis, prokurorui akivaizdu, kad į abu V. B. automobilius, t. y. ne tik į automobilį „Rover“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio buvo pagrobta turto už 30 Lt, bet ir į automobilį „Rover“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo įsibrauta vagystės tikslu ir tai padarė tas pats asmuo. Tokią išvadą leidžia daryti tas faktas, kad abu automobiliai stovėjo ne laisvai prieinamoje vietoje, o požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje. Automobiliai stovėjo šalia vienas kito. Į juos buvo įsibrauta vienu metu naktį (nuo 2009 03 13 d. apie 23.00 val. iki 2009 03 14 d. apie 10.00 val.) ir vienodu būdu (išdaužiant tą patį stiklą). Nukentėjusysis V. B. neminėjo, kad automobilyje, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būtų buvę kokio nors vertingo turto. Iš kito automobilio buvo pagrobtas visiškai menkavertis turtas. Vadinasi, priežastis, dėl kurios iš automobilio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo pagrobtas joks turtas, yra paprasta - automobilyje nebuvo turto, kuris būtų sudominęs vagį. Žinoma, tokia išvada nėra visiškai absoliuti, tačiau kitos priežastys labai mažai tikėtinos. Taigi prokuroras mano, kad nusikalstamų veikų kvalifikacija nekelia jokių abejonių. Pats O. B. viso proceso metu (tiek ikiteisminiame tyrime, tiek nagrinėjant bylą teisme) iš esmės neneigė kaltės. Tokie jo parodymai, priešingai nei nurodė pirmos instancijos teismas, reikšmingi priimant procesinį sprendimą dėl jo kaltės, nes iš jų matyti, kad jis pats mano, jog galėjo nusikalsti. Automobilyje, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūros metu automobilio salone keliose vietose rasta kraujo ir kitų biologinių pėdsakų, kurie priklauso būtent O. B. Remiantis V. B. parodymais, šie pėdsakai atsirado nuo 2009 03 13 d. apie 23.00 val. iki 2009 03 14 d. apie 10.00 val., t. y. nusikalstamos veikos metu, nes anksčiau jų nebuvo. Be to, V. B. ir O. B. niekas nesieja, todėl minėti pėdsakai galėjo atsirasti tik neteisėtu būdu. Taigi pirmos instancijos teismo prielaida dėl atsitiktinumo visiškai nepagrįsta ir atmestina. O. B. yra teistas už visiškai analogiškas nusikalstamas veikas (vagystes iš automobilių, kai į saloną buvo patenkama išdaužus langą). Vadinasi, inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė būtent O. B., o ne koks nors kitas asmuo. Tas faktas, kad pagrobti daiktai nerasti, negali nei paneigti O. B. kaltės, nei ją patvirtinti, todėl nelaikytinas svariu argumentu priimant procesinį sprendimą, priešingai nei mano pirmos instancijos teismas. Lygiai tas pats pasakytina ir apie įvykio liudytojų nebuvimą. Nuosprendis gali ir turi būti grindžiamas tais įrodymais, kurie yra byloje, o ne tais, kurie galėjo ar turėjo būti surinkti. Tiesioginiai įrodymai neturi jokios viršenybės prieš netiesioginius.

Prokuroras, įvertinęs išdėstytus argumentus kaip įrodymų visumą, daro išvadą, kad O. B. kaltė, padarius visas inkriminuotas nusikalstamas veikas, yra pilnai įrodyta, todėl jo atžvilgiu turi būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis.

Vertinant O. B. asmenybę (už nusikalstamas veikas nuosavybei teistas recidyvistas) ir inkriminuotų nusikalstamų veikų aplinkybes (nusikalstamos veikos nuosavybei, iš esmės analogiškos toms, už kurias jis jau teistas), jam už inkriminuotus nusižengimus skirtina arešto bausmė, o už nusikaltimus - terminuota laisvės atėmimo bausmė. O. B. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nėra, tačiau pagal susiklosčiusią teismų praktiką jam už nusižengimus skirtina bausmė, kurios dydis artimas sankcijoje numatytos bausmės maksimaliam dydžiui, o už nusikaltimus – bausmė, kurios dydis mažesnis už sankcijoje numatytos bausmės dydžio vidurkį.

Priėmus apkaltinamąjį nuosprendį, turi būti patenkintas ir V. B. civilinis ieškinys. Be to, turi būti išspręstas ir daiktinių įrodymų klausimas.

Teismo posėdyje dalyvavęs prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, išteisintasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 320 str. 3 d. nuostatas, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

Teisėjų kolegija, ištyrusi baudžiamojoje byloje surinktų ir pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas O. B. kaltės klausimą dėl svetimo turto pagrobimo ir nedidelės vertės turto apgadinimo, netinkamai įvertino baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, todėl nepagrįstai priėmė išteisinamąjį nuosprendį.

Iš protokolo pareiškimo, nukentėjusiojo V. B. parodymų tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme matyti, jog laikotarpiu nuo 2009 03 13 d. apie 23 val. iki 2009 03 14 d. apie 10 val. buvo išdaužti V. B. priklausančių, stovėjusių greta dviejų automobilių Rover, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir Rover, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dešinės pusės priekinių durelių stiklai. Iš automobilio Rover, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pavogta kuro nuolaidų kortelė ir įvažiavimo kortelė (b. l. 3, 7, 117-118).

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme O. B. pagal jam pareikštą kaltinimą prisipažino kaltu bei nurodė, kad galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Teisme jis parodė, jog jis nieko neprisimena, nes tuo metu jis vartojo narkotikus, tačiau jei yra rastas jo kraujas, reiškia, jog jis padarė nusikaltimą. 2009 m. pavasario pradžioje jis užsiiminėjo vagystėmis iš automobilių. Jei eidamas pamatydavo automobilyje automagnetolą, išdauždavo automobilio stiklą tuo, kas pasitaikydavo po ranka, nes jam labai reikėjo pinigų narkotikams.

Nukentėjusiojo parodymai patvirtina tą faktą, kad jo automobiliai Rover, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir Rover, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo sugadinti ir iš automobilio Rover, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pagrobtos kuro nuolaidų kortelė ir įvažiavimo kortelė, tačiau jis šių nusikalstamų veikų padarymo nematė ir informacijos apie jas padariusius asmenis pateikti negalėjo.

Atmesti ar kitaip paneigti byloje surinktus objektyvius įrodymus, specialisto ir ekspertizės išvadas, kolegijos nuomone, nėra pagrindo.

Procesinių pažeidimų 2009 03 14 apžiūrint įvykio vietą, automobilius Rover, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir Rover, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei iš automobilio Rover, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paimant popieriaus lapus su kraujo pėdsakais, kartoninę dėžutę su kraujo pėdsakais, tepinėlį su kraujo pėdsakais nuo galinės sėdynės atlošo (b. l. 11-16) nenustatyta. Iš specialisto išvados (b. l. 24-25) matyti, jog ant tampono, kartoninės dėžutės ir popieriaus lapo, tiriant pažymėto Nr. 3, paimto 2009 03 14 apžiūrint automobilį Rover, rasta žmogaus kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, o ant popieriaus lapų, tiriant pažymėtų Nr. 1, Nr. 2, paimtų 2009 03 14 apžiūrint automobilį Rover, žmogaus kraujo nerasta, bet rasta žmogaus biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Rastas žmogaus kraujas ir biologiniai pėdsakai priklauso vienam vyrui.

Nukentėjusysis V. B. teismo posėdžio metu patvirtino, kad O. B. jis nepažinojo, o iš 2011 12 20 ekspertizės akto (b. l. 128-129) matyti, jog ant tampono su nuoplova, dėžutės ir popieriaus lapo, pažymėto Nr. 3, paimto iš automobilio Rover, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūros metu, rasto žmogaus kraujo ir ant popieriaus lapų, tiriant pažymėtų Nr. 1, Nr. 2, paimtų automobilio Rover, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūros metu, rastų žmogaus biologinių pėdsakų genotipas sutampa su O. B. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų O. B. lokusų genotipui, t.y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 0,000000000007 proc.

O. B. pareikštas kaltinimas buvo grindžiamas ne tik jo prisipažinimu, bet ir nukentėjusiojo parodymais, automobilio apžiūros protokolu, specialisto išvada, ekspertizės aktu.

Tokiu būdu visi aukščiau išvardinti teiginiai ir surinkti kiti įrodymai patvirtina faktą, kad O. B. buvo nusikaltimo vietoje ir padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Kolegija pažymi, kad neaiškumai yra aiškinami kaltinamojo naudai tik tada, kai jų nepavyksta pašalinti išnaudojus visas galimybes. Nagrinėjamu atveju iškilusias abejones dėl O. B. kaltės padarius jam inkriminuojamas veikas šalina nukentėjusiojo parodymai apie tai, kad jo ir O. B. jokie ryšiai nesieja, taigi būti jo automobilyje O. B. neturėjo jokio teisėto pagrindo.

Taip pat atkreiptinas dėmesys į nusikaltimo padarymo laiką - vakarą, nakties metą, ankstyvą rytą ir paties O. B. parodymus, kuriuose jis nurodo, kad galėjo padaryti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas bei kokiu būdu jos galėjo būti padarytos. Visos iškilusios abejonės dėl ant nusikaltimo vietoje aptikto kraujo ir biologinių pėdsakų genotipo sutapties su O. B. genotipu buvo pašalintos Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro ekspertizės akte, kuriame aiškiai, nedviprasmiškai ir neginčijamai konstatuota, kad ant minėtos popieriaus skiautės rasto kraujo ir biologinių pėdsakų genotipas sutampa su kaltinamojo O. B. genotipu. Visi nurodyti duomenys yra surinkti teisėtais būdais ir laikytini įrodymais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėtų aplinkybių ir įrodymų visuma yra pakankama norint pašalinti iškilusius neaiškumus, kurie pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nepagrįstai aiškinti kaltinamojo O. B. naudai. Tai, kad pagrobtos kortelės nėra rastos, nešalina kaltinamojo atsakomybės, juo labiau, kad kaltinamasis nebuvo sulaikytas įvykio vietoje ar netoli nuo jos, jo asmenybė tyrimų pagalba buvo nustatyta po ganėtinai ilgo laiko, todėl kortelių jis galėjo ir neišsaugoti, be to, ir pats O. B. nepamena, kur jis jas padėjo.

Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad O. B. kaltė padarius inkriminuojamas nusikalstamas veikas visiškai įrodyta aukščiau apeliacinės instancijos teismo aptartais įrodymais, tačiau teismas O. B. padarytas veikas laiko tęstiniu nusikaltimu, nes abu automobiliai stovėjo vienoje vietoje, greta, abiejų automobilių stiklai buvo išdaužti tuo pačiu metu (nuo 2009 03 13 d. 23 val. iki 2009 03 14 d. 10 val.), į automobilius įsibrauta tuo pačiu būdu. Kaip matyti iš paties O. B. paaiškinimų, jo veiksmus siejo vieninga tyčia – automobiliuose rasti vertingų daiktų, kuriuos realizavus galima būtų įsigyti narkotinių medžiagų. Tokiu būdu kolegija laiko, jog O. B. sugadino nedidelės vertės svetimą turtą ir pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į saugyklą - jis laikotarpiu nuo 2009 03 13 apie 23 val. iki 2009 03 14 apie 10 val. požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, išdaužęs dešinės pusės priekinių durelių stiklą, kurio vertė 170 Lt, įsibrovė į V. B. automobilį Rover, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau nieko nepagrobė ir išdaužęs dešinės pusės priekinių durelių stiklą, kurio vertė 170 Lt, įsibrovė į V. B. automobilį Rover, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir iš jo salono pagrobė kuro nuolaidų kortelę, 10 Lt vertės, ir 30 Lt vertės kortelę įvažiavimui į ofiso aikštelę, tokiu būdu O. B. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 187 str. 3 d., nes sugadinto turto vertė 340 Lt, t.y. daugiau nei 1 MGL bet mažiau nei 3 MGL (BK 190 str.), ir nusikaltimą, numatytą BK 178 str. 2 d., nes automobilis laikytinas saugykla.

O. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad O. B. yra teistas dvylika kartų, anksčiau darė analogiškas nusikalstamas veikas nuosavybei, padarė apysunkį nusikaltimą bei baudžiamąjį nusižengimą, žalos neatlygino, nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, nusikalstamas veikas padarė turėdamas neišnykusį teistumą, praėjus tik trims mėnesiams nuo paleidimo iš laisvės atėmimo vietos (b. l. 159), aukščiau išdėstytos aplinkybės, teismo nuomone, rodo, kad jis nėra linkęs pasitaisyti bei paklusti visuomenėje nusistovėjusiai tvarkai, nėra linkęs daryti išvadų, keisti savo gyvenimo būdo. Be to, atsižvelgiant BK 27 str. 1 d. nuostatas O. B. laikytinas recidyvistu, nes jis, būdamas teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, kai teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padarė tyčinį nusikaltimą, o vadovaujantis BK 56 str. 1 d., recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus O. B. pagal BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimo bausmę, jos dydį, atsižvelgiant į pagrobto turto sąlyginai nedidelę vertę, nustatant mažesnį nei vidurkis, o pagal BK 187 str. 3 d. skiriant griežčiausią galimą bausmę – areštą, jos dydį, atsižvelgiant į ankstesnius teistumus, artimesnę maksimumui.

Pagal atskirus straipsnius paskirtos bausmės bendrintinos BK 63 str. 1 , 2 d., 5 d. 2 p. tvarka taikant bausmių apėmimo būdą.

Kardomoji priemonė byloje nebuvo paskirta, priimant apkaltinamąjį nuosprendį O. B. skirtinas suėmimas.

Byloje nukentėjusysis V. B. pareiškė 380 Lt dydžio civilinį ieškinį. Vieno automobilio stiklo kaina 170 Lt (išdaužti buvo dviejų automobilių stiklai), kuro nuolaidų kortelės vertė 10 Lt, kortelės įvažiavimui į ofiso aikštelę vertė 30 Lt. Ieškinys pagrįstas, prašomos priteisti sumos dydis atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus, todėl tenkintinas.

Tyrimo objektai, saugomi Vilniaus m. 6 PK pagal 2011 08 30 kvitą Nr. 017165 (b. l. 27), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.

Kolegija, atsižvelgdama į aukščiau išdėstytas aplinkybes bei vadovaudamasi BPK 326 str. 4 d., 329 str. 2 p.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 01 30 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį:

O. B. pripažinti kaltu pagal BK 178 str. 2 d. ir nubausti laisvės atėmimu vieneriems metams;

- pripažinti kaltu pagal BK 187 str. 3 d. ir nubausti areštu keturiasdešimčiai parų.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2 d. d., 5 d. 2 p., paskirtas bausmes subendrinti, taikant bausmių apėmimą – griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams, ją atliekant pataisos namuose.

O. B. paskirti kardomąją priemonę - suėmimą. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo ir pradėjimo vykdyti nuosprendį.

Priteisti iš O. B. V. B. naudai 380 Lt turtinės žalos atlyginimo.

Tyrimo objektus, saugomus Vilniaus m. 6 PK pagal 2011 08 30 kvitą Nr. 017165, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.