- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-24
- Bylos Nr.
- 1A-60-380/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-49483-2018-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalius Jocys, Aurelija Sadauskaitė, Eduardas Maškevičius
- Nuteistasis
- M. B., ir K
- Nukentėjusysis
- B. D.
- Advokatai
- Alvydas Kvaščevičius
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio, Eduardo Maškevičiaus, Aurelijos Sadauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. B. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018 m. spalio 31 d. nuosprendžio, kuriuo M. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu trejiems metams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams.
Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas nuteistojo M. B. laikinojo sulaikymo nuo 2018 m. spalio 14 d. ir suėmimo nuo 2018 m. spalio 16 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo laikas.
Nuosprendžiu priteista iš M. B. ir K. A. solidariai 3229,14 Eur nukentėjusiajam B. D. turtinei žalai atlyginti.
Nuosprendžiu pripažintas kaltu bei nuteistas ir K. A., tačiau dėl jo apeliacinio skundo negauta.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. M. B. nuteistas už tai, kad pagrobė automobilį, t. y.
M. B. iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupe su K. A., turėdami bendrą tyčią pagrobti svetimą turtą, 2018 m. spalio 14 d., apie 2.00 val., iš B. D. priklausančio namo, adresu (duomenys neskelbtini), nesaugomo kiemo slapta pagrobė B. D. priklausantį 11000 Eur vertės automobilį „Nissan X-Trail“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei šio automobilio viduje buvusią 300 Eur vertės akumuliatorinę avių kirpimo mašiną, tokiu būdu padarydami nukentėjusiajam B. D. 11300 Eur turtinę žalą.
Šalies argumentai
2. Nuteistasis M. B. apeliaciniu skundu prašo sušvelninti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018 m. spalio 31 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę, pakeisti ją į lygtinį paleidimą pagal BK 75 straipsnį. Apeliantas nurodo, kad visiškai prisipažino bei nuoširdžiai gailisi, žada integruotis į visuomenę, gydytis nuo alkoholizmo, išėjęs į laisvę per 3 mėnesius atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, laikytis visuomenei priimtinų elgesio normų.
3. Teismo posėdyje nuteistasis M. B. ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
4. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai M. B. pripažino kaltu ir jo nusikalstamai veikai taikė tinkamą baudžiamąjį įstatymą. Apeliaciniu skundu nuteistasis neginčija teismo išvadų dėl kaltės, nusikalstamos veikos kvalifikacijos, tik prašo sušvelninti bausmę.
5. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam M. B. bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, bei tinkamai vadovavosi BK 61 straipsnyje išdėstytomis bausmių skyrimo nuostatomis. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsižvelgus į teismo nuosprendyje nurodytus bausmės skyrimo motyvus, bausmės rūšį bei jos dydį, bausmė M. B. paskirta teisingai.
5.1. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinys patvirtina, kad laisvės atėmimo bausmė už padarytą nusikalstamą veiką M. B. paskirta atsižvelgus į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, motyvus bei tikslus, įvertinus nuteistojo asmenybę. Paskirdamas bausmę nuteistajam M. B., pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir į atsakomybę sunkinančias aplinkybes – veiką padarė bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), nusikaltimą padarė, būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). M. B. padarė apysunkį nusikaltimą, pagrobė vertingą turtą – automobilį. Teisiamas ne pirmą kartą, buvo teistas už nusikaltimus nuosavybei laisvės atėmimo bausmėmis. M. B. 2017-12-29 buvo paleistas atlikęs ankstesniais nuosprendžiais paskirtą laisvės atėmimo bausmę (t.1, b. l. 125–138). Tačiau po to vėl padarė naują nusikalstamą veiką, už kurią nuteistas skundžiamu nuosprendžiu. Akivaizdu, jog M. B. anksčiau skirtos bausmės jokios įtakos jo elgesiui nepadarė, jis ir toliau demonstruoja aiškų nenorą laikytis įstatymų, piktybinį polinkį daryti teisės pažeidimus. Šių bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių visuma, į kurias turi atsižvelgti teismas, skirdamas bausmę, leidžia teigti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti tik parenkant pačią griežčiausią bausmės rūšį. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam M. B. skyrė BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijose numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą ir pagrįstai nesvarstė švelnesnės bausmės skyrimo klausimo.
5.2. Paskirdamas bausmes nuteistajam M. B., pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir į atsakomybę sunkinančias aplinkybes – veiką padarė bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), kaltininkas veikas padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
5.3. M. B. paskirta laisvės atėmimo bausmė yra mažesnės už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą šios bausmės vidurkį, kuris yra 3 metai 1 mėnuo 15 dienų. Nors baudžiamasis įstatymas suteikia teismui teisę skirti bausmę, didesnę už sankcijoje numatytą bausmės vidurkį, kai yra nustatyta viena nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir kelios jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Taigi pirmosios instancijos teismo nustatytas laisvės atėmimo bausmės dydis nėra per didelis, todėl negalima laikyti, jog nuteistajam M. B. paskirta laisvės atėmimo bausmė yra per griežta. Atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo įvertintas M. B. asmenybę apibūdinančias aplinkybes, švelnesnė negu teismo paskirtoji laisvės atėmimo bausmė neužtikrintų teisingumo principo įgyvendinimo, BK 41 straipsnyje numatytos bausmės paskirties – sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, tinkamai ir veiksmingai nubausti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.
6. Apeliantas prašo ne tik sušvelninti paskirtą bausmę, bet ir taikyti jam lygtinį paleidimą arba BK 75 straipsnio nuostatas, tačiau nėra jokio teisinio pagrindo šį prašymą tenkinti. Lygtinis paleidimas numatytas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnyje ir taikomas laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantiems nuteistiesiems, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Lygtinio paleidimo klausimo apeliacinės instancijos teismas nesprendžia.
6.1 Pagal BK 75 straipsnio nuostatas asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
6.2 Taigi, priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas turi vadovautis ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir įvertinti visas bylos aplinkybes, sudarančias prielaidas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai M. B. netaikė BK 75 straipsnio, nes nėra jokio pagrindo manyti, jog bausmės tikslai nuteistajam dar gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, M. B. buvo 18 kartų teistas, jam kelis kartus buvo skirtos laisvės apribojimo bausmės, arešto bausmė, taip pat buvo taikytos BK 75 straipsnio nuostatos ir bausmės vykdymas buvo atidėtas, tačiau jis ir toliau darė nusikaltimus nuosavybei. Nuteistasis atlikęs laisvės atėmimo bausmes už ankstesnes nusikalstamas veikas, po kelių mėnesių vėl buvo teisiamas už panašius nusikaltimus. M. B. 2017-12-29 buvo paleistas atlikęs ankstesniais nuosprendžiais paskirtą laisvės atėmimo bausmę (t.1, b. l. 125–138), skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už nusikaltimą, kurį padarė 2018-10-14. Šie duomenys rodo, kad apelianto M. B. padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinis jo poelgis, tai dėsningas jo elgesio padarinys dėl visuotinai priimtinų elgesio normų nepaisymo ir nenoro laikytis įstatymų reikalavimų. Taigi akivaizdu, kad M. B. antivisuomeninės nuostatos yra susiformavusios, atskleidžia nuteistojo susiformavusį nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, nenorą keisti savo gyvenimo būdą ir stoti į doros kelią, jog nuteistasis linkęs nusikalsti, nepaklusti visuomenėje priimtoms elgesio taisyklėms, yra socialiai pavojingas, o jo siekis būti laisvėje negali turėti prioriteto prieš visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų. Todėl šiuo atveju nėra pagrindo daryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Apelianto ketinimus integruotis į visuomenę, laikytis visuomenei priimtinų elgesio normų, atlyginti padarytą žalą, teismas laiko deklaratyviais. Esant paminėtų aplinkybių visumai, nėra pagrindo M. B. taikyti BK 75 straipsnį ir bausmės vykdymą atidėti.
6.3. Atsižvelgdamas į tai, kad M. B. kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų pripažino visiškai, ir į tai, kad byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, teismas pagrįstai taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir apeliantui paskirtą 3 metų laisvės atėmimo bausmę sumažino vienu trečdaliu – iki 2 metų. Jokių naujų teismo nuosprendyje dar neįvertintų aplinkybių, turinčių reikšmės skiriamos bausmės rūšiai ir dydžiui, apeliaciniame skunde nenurodoma, jų nėra ir baudžiamojoje byloje.
7. Esant šioms aplinkybėms, keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo M. B. apeliacinį skundą atmesti.