Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Jonas Stubrys,

sekretoriaujant Erikai Andrulienei,

dalyvaujant pareiškėjo V. Š. atstovams: adv. A. Račkauskui ir D. K., neatvykus suinteresuotų asmenų: Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, Šiaulių m. savivaldybės ir AB ,,Lietuvos geležinkeliai“ atstovams, gauti prašymai bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo pareiškėjo V. Š. prašymą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys: Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, Šiaulių m. savivaldybė ir AB ,,Lietuvos geležinkeliai“.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas pateikė teismui prašymą, kuriame nurodė, kad nuo 1950 m. pradėjo savo darbinę veiklą Radviliškio lokomotyvų depe (dabar AB „Lietuvos geležinkeliai“) ir dirbo iki išėjimo į pensiją.

1954 metais darbovietė jam skyrė vieną kambarį bute su bendra virtuve, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Šiame bute su žmona gyvena iki šiol, t.y. 60 metų. Tarybiniais laikais butai, esantys šiame name priklausė geležinkelio organizacijoms, o po nepriklausomybės paskelbimo butai buvo dalinai privatizuoti. Pareiškėjo valdoma nekilnojamojo turto dalis, gyvenamasis kambarys su bendra virtuve nėra privatizuotas ir nėra įregistruotas VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registre. Pareiškėjas su sutuoktine gyvena 46/100 buto dalyje, kita 54/100 buto dalis yra privatizuota ir priklauso kitam fiziniam asmeniui. Pareiškėjas nekilnojamojo turto dalį sąžiningai, nepertraukiamai, atvirai ir teisėtai valdo ir ja naudojasi nuo jos suteikimo dienos. Už gyvenamąjį namą eksploatacinius mokesčius pareiškėjas moka UAB „Šiaulių namų valda“. Buto suteikimo orderis buvo vienas su bendrasavininke, kuri yra mirusi. Išsireikalauti pažymos apie buto valdymą negali, nes nėra registruotas kaip valdytojas.

Remiantis išdėstytu ir LR CPK 533 str. 2 d., pareiškėjas teismo prašė:

1. Nustatyti V. Š. nuosavybės teisės įgijimo faktą pagal įgyjamąją senatį nurodytai daikto daliai, nekilnojamajam turtui, 46/100 dalims buto, esančio (duomenys neskelbtini), kartu su priklausiniu.

2. Esant būtinumui išreikalauti iš VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registrų centrinio duomenų banko išrašą apie butą (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjas atskirai nurodė, kad pagal LR CPK 531 str. 1 d. 5 p. nėra Civiliniame kodekse numatytų apribojimų nustatyti jam nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovai pareiškėjo prašymą palaikė, prašė jį tenkinti – nustatyti jam nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą į 46/100 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini).

Paaiškino, kad pareiškėjo prašymas atitinka įstatymo reikalavimus todėl jis tenkintinas.

Pareiškėjas savo prašymą grindė į bylą pateiktais rašytiniais ir šiais įrodymais.

Liudytoja T. K. parodė, kad šiuo metu kartu su pareiškėju ir jo šeima nurodytame bute kaip bendraturtė gyvena tik jos dukra. Teigė, kad planuoja jai priklausančius du kambarius parduoti, kadangi prasidėjo namo renovacija. Parodė, kad jos motina jai priklausančią buto dalį pirko ir buvusio savininko R. P. Nurodė, kad kartu su pareiškėju naudojasi tuo pačiu sandėliuku, kuris yra kieme, tačiau pastaruoju metu jame daiktų nelaiko.

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau vadinama - VMI prie FM) atsiliepime pažymėjo, kad įgyjamoji senatis yra savarankiškas nuosavybės teisės įgijimo pagrindas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - LR CK) 4.47 straipsnio 11 punktas), todėl nuosavybės teisę į daiktą šiuo pagrindu gali įgyti tik nesantis šio daikto savininku asmuo. Nurodė, kad pareiškėjo prašymui taikytinos LR CK 4.68 straipsnio 1 dalies, 4.25 straipsnio 1 dalies ir CK 4.27 straipsnio 1 dalies nuostatos.

Nurodė, kad sprendžiant pareiškėjo prašymą atsižvelgtina ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. vasario mėn. 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011 išdėstytas nuostatas.

Teismui nustačius aukščiau minėtas įstatymo numatytas aplinkybes, VMI prie FM neprieštarauja, kad būtu nustatytas minėto nekilnojamojo turto - buto nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį Įgijimo faktas.

Suinteresuotas asmuo teismo prašė sprendimą šioje civilinėje byloje priimti savo nuožiūra. Taip pat prašė bylą nagrinėti VMI prie FM atstovui nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo Šiaulių miesto savivaldybės administracija informavo teismą, kad gyvenamoji patalpa (buto dalis) (duomenys neskelbtini), nepriklauso Šiaulių miesto savivaldybei nuosavybės teise. Minėta patalpa, kaip neprivatizuota gyvenamoji patalpa, nebuvo perduota Šiaulių miesto savivaldybei. Šiaulių miesto valdybos 1997-02-25 raštu Nr. 133-1 Šiaulių miesto savivaldybė sutiko perimti iš AB „Lietuvos geležinkeliai“ gyvenamąjį fondą, t.y. UAB „Šiaulių namų valda“ turėjo būti perduotas gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini).

Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, prašė teismo priimti sprendimą šioje byloje teismo nuožiūra ir bylą nagrinėti teismo posėdyje nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui Šiaulių miesto savivaldybės atstovui.

Suinteresuotas asmuo AB LG AB „Lietuvos geležinkeliai“ atsiliepime nurodė, kad jokių teisinių santykių ir ginčų dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo į 46/100 buto dalis, adresu (duomenys neskelbtini), neturi.

Atsižvelgdamas į pateiktus motyvus ir vadovaudamasis LR CPK 55, 142 str., šis asmuo teismo prašė:

1 Sprendimą šioje civilinėje byloje priimti savo nuožiūra.

2. Bylą nagrinėti AB „Lietuvos geležinkeliai“ atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo prašymas tenkintinas.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000-07-18 Nr. VIII-1864) 33 straipsniu, įgyjamąją senatį reglamentuojančios galiojančio civilinio kodekso normos taikomos ir tais atvejais, kai daikto valdymas prasidėjo iki kodekso įsigaliojimo ir tęsiasi jam įsigaliojus. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui yra pagrindas pareiškėjo prašymą nagrinėti taikant 2001-07-01 Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) nuostatas.

Byloje nėra kilęs ginčas dėl pareiškėjo teisės įgyti nuosavybės teisę įgyjamąja senatimi į nurodytą buto dalį. Be to suinteresuoto asmens VMI atstovė nurodė, kad jeigu išpildytos būtinosios įgyjamosios senaties sąlygos, tuomet pareiškėjo prašymas tenkintinas.

Pareiškėjas siekia įgyti nuosavybės teisę į daikto dalį, kurią valdo nuo 1954 metų. Pareiškėjas šią daikto dalį kaip savo valdo apie 60 metų. Pareiškėjas iki šio tėra tik prievoliniuose santykiuose su UAB „Šiaulių namų valda“ nuo 1997 metų. Nors pareiškėjas savo kaip daikto dalies valdytojų teisių viešame registre nėra įregistravęs, tačiau tai nelaikytina kliūtimi išspręsti jo prašymą.

Dėl įgyjamosios senaties instituto taikymo sąlygų

Įgyjamosios senaties (lot. – usucapio) institutas skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti. Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK 4.68 – 4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos.

Tokiu atveju teismas sutinkamai CK 4.68 straipsnio 1 dalies nuostatomis ir pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką konstatuoja nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą įgijimą įgyjamąją senatimi esant šių penkių sąlygų visetui: 1) asmuo nėra daikto savininkas, bet valdo daiktą kaip savą; 2) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo; 3) asmuo valdo daiktą teisėtai; 4) daikto atviro valdymo sąlyga; 5) asmuo nepertraukiamai valdo daiktą ne mažiau kaip 10 metų.

Dėl nekilnojamojo turto nuosavybės teisės

Suinteresuoti asmenys: VMI, AB ,,Lietuvos geležinkeliai“ (AB ,,LG“) ir Šiaulių m. savivaldybė (ŠMS) nurodė, kad pareiškime nurodyto nekilnojamojo daikto dalies dabartiniu metu ir anksčiau jie nevaldė ir nenaudojo, todėl ji nėra nei jų, nei valstybės nuosavybė. Ši daikto dalis nebuvo privatizuota, todėl ir AB „LG“ nebuvo jos savininku. Nė vienas iš paminėtų suinteresuotų asmenų nėra ne tik įregistravęs viešame registre valdymo, bet ir nuosavybės teisių į pareiškėjo nurodytą buto dalį.

Sutinkamai su CK 4.69 straipsnio nuostatomis, įgyjamąja senatimi nuosavybėn gali būti įgyjami tik tie daiktai, kurie gali būti privačios nuosavybės teisės objektais. O nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus, bei į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama. CK 4.69 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto draudimo teismas negali paneigti nei aiškindamas, nei taikydamas įstatymus.

Atkūrus Lietuvos Respublikos nepriklausomybę, buvo pradėtas įgyvendinti privačios nuosavybės teise grindžiamo šalies ūkio (Konstitucijos 46 straipsnis) formavimas, ir viešoji nuosavybė įstatymų nustatyta tvarka perleidžiama privatiems subjektams. Viešosios nuosavybės perleidimas privačiai nuosavybei buvo vykdytas 1991 m. gegužės 28 d. Butų privatizavimo įstatymo, taip pat 1991 m. vasario 28 d. Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo (aktuali redakcija nuo 1991-02-28 iki 1997-12-01) 5 straipsnio 1 dalimi, 7 straipsnio 1 dalimi, Centrinės privatizavimo tarnybos priėmė nutarimus privatizavimo klausimais, o privatizavimo objektu buvo įmonė, įstaiga, pastatas ar kitas valstybinis turtas, įtrauktas į privatizavimo programas. Sutinkamai su įstatymo 14 straipsnio 1 dalimi valstybinio turto privatizavimas galėjo būti atliekamas vienu iš dviejų būdų: parduodant privatizavimo objektus aukcione arba skelbiant viešą akcijų pasirašymą. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad AB „Lietuvos geležinkeliai“ turtas buvo akcionuotas išleidžiant akcijų emisiją. Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui ir nustatytoms faktinėms aplinkybėms, yra pagrindas pripažinti, kad AB „LG“ buvo privatizuota. AB „LG“ tapus privačiu asmeniu, kad pareiškėjo nurodyta buto dalis nebuvo perduota nei valstybės ar savivaldybės nuosavybei, todėl pripažintina, kad pareiškėjas ir toliau išliko šios daikto dalies valdytoju.

Draudimas įgyjamąja senatimi įgyti daiktą sietinas su jo priklausymu valstybei nuosavybės teise, o ne su šios teisės registracija, tai nuosavybės teisių fakto buvimas ar nebuvimas gali būti įrodinėjamas nepaisant to, ar daiktas yra ar nėra registruotas valstybės vardu. Teismas vadovaudamasi įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), kad įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia, pažymi, kad šios kategorijos bylose tuo atveju, jei daiktas neįregistruotas valstybės ar savivaldybės vardu, įrodyti, kad jis šiai priklauso, turi valstybei ar savivaldybei atstovaujantis ir (ar) jos interesus ginantis asmuo, siekiantis paneigti privačios nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi galimybę.

Suinteresuotų asmenų atstovai nepateikė teismui duomenų, patvirtinančių jų nuosavybės teisę į nurodytą buto dalį. Iš VĮ „Registrų centras“ 2013-12-16 raštu Nr. (8.4.3.) G-1844, pateiktos informacijos seka, kad pareiškėjo valdoma nekilnojamojo daikto dalis ir daiktinės teisės į ją nėra įregistruotos nekilnojamojo turto registre. Teismas pažymi, kad ir pagal esamus duomenis, pareiškėjo nurodytą nekilnojamojo daikto dalis nebuvo privatizuota kartu su visa įmone AB ,,LG“. Duomenų, kad pareiškėjui pradėjus valdyti minėtą daikto dalį, šis buvo valstybės nuosavybė byloje taip pat nėra. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui ir nustatytoms faktinėms aplinkybėms, teismas pripažįsta, kad byloje nėra įrodymų apie tai, kad nekilnojamojo daikto dalis – 46/100, esanti (duomenys neskelbtini), yra valstybės ar savivaldybės nuosavybė, todėl laikytina, jog nėra sąlygų draudžiančių pareiškėjui įgyti minėtą daikto dalį nuosavybėn pagal įgyjamąją senatį.

Dėl daikto valdymo sąžiningumo, teisėtumo

Pagal CK 4.69 straipsnio 2 dalies nuostatas įgyjamąja senatimi nuosavybės teisė negali būti įgyjama į slaptai arba per prievartą užvaldytą daiktą, nepaisant, ar nuosavybės teisę į tą daiktą minėtu būdu pretenduoja įgyti pats slaptai, ar per prievartą daiktą užvaldęs asmuo ar kitas asmuo.

Sutinkamai su CK 4.70 straipsnio 1 dalimi, asmuo, įgyjantis daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti ne tik sąžiningas to daikto įgijėjas, t. y. užvaldydamas daiktą turėjo būti pagrįstai įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau už jį teisių į užvaldomą daiktą, bet taip pat jis privalo išlikti sąžiningas valdytojas visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi neturi žinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis).

Taip pat daikto valdymui keliamas teisėtumo reikalavimas, tai yra valdymas turi būti įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, ne per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų, nustatyta, pareiškėjas jau nuo 1954 metų tapo nurodyto nekilnojamojo daikto dalies valdytoju ir ja naudojasi iki šiol. Duomenų, kad akcionuojant AB „LG“, ar privatizavus kitą nekilnojamojo daikto dalį (54/100), būtų panaikintos pareiškėjo teisės valdyti jam priklausančią nekilnojamojo daikto dalį, byloje nėra. Kadangi byloje nėra duomenų, patvirtinančių suinteresuotų asmenų nuosavybės ar valdymo teisę į nurodytą nekilnojamojo daikto dalį, todėl pripažįstama, kad pareiškėjas faktiniu santykių pagrindu 1997-02-25 sudarydamas su UAB „Šiaulių namų valda“ namo priežiūros ir eksploatacinę sutartį, veikė kaip teisėtas buto dalies valdytojas. Pareiškėjas iki kreipimosi į teismą išliko vieninteliu žinomu buto dalies valdytoju.

Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui ir nustatytoms faktinėms aplinkybėms, kad pareiškėjas tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką, nežinojo nieko, kas turi daugiau už jį teisių į daiktą, ir nežinojo kliūčių, trukdančių įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių buvo, mokėjo su gyvenamojo namo priežiūra ir eksploatacija susijusius mokesčius, todėl yra pagrindas pripažinti, kad pareiškėjo valdymas buvo sąžiningas ir teisėtas.

Dėl daikto atviro valdymo

Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas. Pagal CK 4.22 straipsnio 1 dalį daikto valdymu, kaip pagrindu įgyti nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį, laikomas faktinis daikto turėjimas turint tikslą valdyti jį kaip savą, nekeliant reikalavimo valdymą registruoti. CK 4.27 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kokiu pagrindu atsiranda nekilnojamojo daikto valdymas. Joje nustatyta, kad nekilnojamojo daikto valdymas gali atsirasti fiziškai užvaldžius daiktą, taip pat daikto fiziškai neužvaldžius, bet kai perduodantis valdyti daiktą asmuo nurodo, kad daiktas perduotas, jei nėra jokių kliūčių patekti į tą daiktą ar kitu panašiu būdu jį fiziškai užvaldyti. Taigi abi šios įstatymo nuostatos nekilnojamojo daikto valdymą reglamentuoja kaip faktinę padėtį, kurią nustačius teismas turi pagrindą spręsti dėl valdymo teisės.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad nuo 1997 metų pareiškėjas sudarydamas sutartis su trečiaisiais asmenimis, nurodė, kad jo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Šie rašytiniai duomenys patvirtina, kad pareiškėjas viešai, nesislapstydamas nuo 1997 metų valdo nekilnojamojo daikto dalį, deklaruoja, kad jo gyvenamoji vieta yra jame. Iš pareiškėjo atstovės D. K. paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėjui nekilo jokių klausimų susijusių su nekilnojamojo daikto tolesniu valdymu. Pareiškėjo atstovė nurodė kaip įrodymą, jog tėvas gyvendamas buto dalyje yra patyręs išlaidų jo pagerinimui, remontui. Aplinkybės, kad pareiškėjas galėjo ir gali atlikti buto dalies remonto, pagerinimo darbus, patvirtina, jog pareiškėjas yra fiziškai užvaldęs daikto dalį, jam nėra jokių kliūčių patekti į tą daikto dalį ar kitu panašiu būdu jį fiziškai valdyti.

Remiantis nurodytu teisiniu reglamentavimu ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, yra pagrindas tvirtinti, kad pareiškėjas nesislapstydamas valdo daikto dalį kaip savo, turi galimybę fiziškai veikti nekilnojamojo daikto dalyje, tai yra pareiškėjas atvirai valdo turtą.

Dėl daikto nepertraukiamo valdymo ir valdymo termino pradžios

Sutinkamai su CK 4.71 straipsnio 1 dalimi daikto valdymas laikomas nepertraukiamu, kai asmuo daiktą nepertraukiamai valdė nuo valdymo teisės į daiktą įgijimo iki nuosavybės teisės į tą daiktą įgijimo įgyjamąja senatimi.

Byloje nėra kilęs ginčas dėl nepertraukiamo valdymo termino pradžios. Suinteresuoto asmens AB ,,LG“ atstovas neginčijo, kad pareiškėją ir AB „LG“ siejo darbo santykiai, todėl įgyjamosios senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo 1954 metų, kuomet buto dalis buvo perduota V. Š. šeimai gyvenimui.

Iš byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėjas pranešimo iš AB „LG“ apie sudarytos gyvenamosios patalpos dalies nuomos sutartinių santykių pasibaigimą ar tolimesnį vykdymą po įmonės privatizacijos negavo. Esant tokioms faktinėms aplinkybėms, laikytina, kad jau nuo Šiaulių butų komunalinės valdybos Nr. 3 1996-07-17 pažymos Nr. 162 išdavimo jokie sutartiniai santykiai pareiškėjo ir AB ,,LG“ nesiejo.

Sutinkamai su nurodytu teisiniu reglamentavimu ir nustatytomis aplinkybėmis, pripažįstama, kad pareiškėjos valdymas prasidėjo 1996-07-17.

Remiantis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, yra pagrindas pripažinti, kad pareiškėjas įgyjamąja senatimi nuosavybėn įgijo nuosavybės teisę į 46/100 dalis buto ((duomenys neskelbtini)), esančią (duomenys neskelbtini), tai yra 1) į 19,02 kv. m. gyvenamojo ploto kambarį, 2) į 1/2 dalį 16,34 kv. m. bendrojo naudojimo patalpų, 3) į 1/2 dalį 3,8 kv. m. pastato - sandėlio (u/n (duomenys neskelbtini)), nes šias dalis įgijo sąžiningai, teisėtai, nepertraukiamai kaip savo valdė ne mažiau kaip dešimt metų (Lietuvos Respublikos CK 4.68 - 4.71 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos CPK 443 straipsnio 6 dalimi nagrinėjant bylas ypatingąja teisena dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

Pagal 2011-11-17 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 10,00 Lt. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad yra patirta 9,64 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui ir nustatytoms faktinėms aplinkybėms, bylinėjimosi išlaidos valstybei nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR CK 4.47 str. 11 p.; 4.68 – 4.71 straipsniais bei LR CPK XXXIV skyriaus III skirsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo prašymą tenkinti.

Nustatyti juridinį faktą, kad V. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teises į 46/100 dalis buto (duomenys neskelbtini), esančio (duomenysd neskelbtini), tai yra 1) į 19,02 kv. m. gyvenamojo ploto kambarį, 2) į 1/2 dalį 16,34 kv. m. bendrojo naudojimo patalpų, 3) į 1/24 dalį 90 kv. m. pastato – sandėlio su rūsiu (u/n (duomenys neskelbtini)), esančią tuo pačiu adresu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėjas Jonas Stubrys