Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Žukovaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Indrės Zubavičiūtės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su baudžiamąja byla, kurioje J. B. (J. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, nevedęs, teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 30 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį (trys veikos) galutine bausme – laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista į 89 parų arešto bausmę. 2019 m. birželio 14 d. atliko bausmę;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 23 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį galutine bausme – laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje, būti namuose nuo 24.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, paskiriant jam baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per 4 (keturis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, bausmė atlikta;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 7 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį galutine bausme – 60 parų arešto bausme (teistumas neišnykęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

2. Šiais savo veiksmais J. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

II. Byloje surinkti duomenys

3. Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. vasario 24 d. apklaustas įtariamuoju J. B. nurodė, kad savo kaltės nepripažįsta visiškai. Lietuvių kalbą moka blogai. Jam reikalingas vertėjas. Psichikos ligomis neserga, psichiatro, narkologo įskaitoje nėra įrašytas. Narkotinių medžiagų nevartoja, abstinencijos nuo jų neturi. Pranešimą apie įtarimą gavo, įtarimo esmė jam yra suprantama. Dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos savo kaltės nepripažįsta. Šiuo metu gyvena Mickūnų mstl., Vilniaus raj., nuosavame name su savo draugu Č. S., tikslaus adreso nežino, kadangi ten gyvena nuo 2025 m. vasario 17 d. 2025 m. vasario 23 d. jis maždaug nuo 09.00 val. iki 16.30 val. su draugu Č. S. tvarkė jo mišką. Į mišką vyko su 18 maršruto autobusu iki Paliuliškių, o paskui ėjo pėsčiomis, pakeliui paėmė pas Č. S. pažįstamą, kurio asmens duomenų nežino benzo pjūklą. Pas mamą G. B. negyvena senai, kadangi jie su ja blogai sutaria, ji nuolat dėl jam nežinomų priežasčių jį šmeižia, kviečia policiją, todėl jis vengia, bet kokio bendravimo su ją. Nepripažįsta savo kaltės, kadangi tuo metu net nebuvo Alberto Kojelavičiaus stotelėje, o buvo miške, ką gali patvirtinti Č. S., todėl jis niekaip negalėjo pastumti savo mamos. Dėl ko mama jį apkaltino, kad jis ją pastūmė, neįsivaizduoja. Tyrimo metu pažada su mama G. B. nebendrauti ir su ja neieškoti jokių ryšių, gyvens atskirai pas Č. S. Mickūnų mstl. Norėtų pažymėti, kad jo mama G. B., kai jis buvo mažas kelis kartus gydėsi Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, dėl ko ir kokia diagnozė jai buvo nustatyta, jis nežino (el. b. t. 1, b. l. 97–100).

4. 2023 m. gegužės 27 d. papildomai apklaustas J. B. parodė, kad savo kaltės nepripažįsta visiškai. Lietuvių kalbą moka blogai. Jam reikalingas vertėjas. Psichikos ligomis neserga, psichiatro, narkologo įskaitoje nėra įrašytas. Narkotinių medžiagų nevartoja, abstinencijos nuo jų neturi. Pranešimą apie įtarimą gavo, įtarimo esmė jam yra suprantama. Dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos savo kaltės nepripažįsta. Šiuo metu gyvena Mickūnų mstl., Vilniaus raj., nuosavame name su savo draugu Č. S., tikslaus adreso nežino, kadangi ten gyvena nuo 2025 m. vasario 17 d. 2025 m. vasario 23 d. jis maždaug nuo 09.00 val. iki 16.30 val. su draugu Č. S. tvarkė jo mišką. Į mišką vyko su 18 maršruto autobusu iki Paliuliškių, o paskui ėjo pėsčiomis, pakeliui paėmė pas Č. S. pažįstamą, kurio asmens duomenų nežino benzo pjūklą. Pas mamą G. B. negyvena senai, kadangi jie su ja blogai sutaria, ji nuolat dėl jam nežinomų priežasčių jį šmeižia, kviečia ant jo policiją, todėl jis vengia, bet kokio bendravimo su ją. Nepripažįsta savo kaltės, kadangi to metu net nebuvo Alberto Kojelavičiaus stotelėje, o buvo miške, ką gali patvirtinti Č. S., todėl jis niekaip negalėjo pastumti savo mamos. Dėl ko mama jį apkaltino, kad jis ją pastūmė, neįsivaizduoja. Tyrimo metu pažada su mama G. B. nebendrauti ir su ja neieškoti jokiu ryšių, gyvens atskirai pas Č. S. Mickūnų mstl. Norėtų pažymėti, kad jo mama G. B., kai buvo mažas kelis kartus gydėsi Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, dėl ko ir kokia diagnozė jai buvo nustatyta, jis nežino ( el. b. t. 1, b. l. 105–108; 109–111).

5. 2025 m. gegužės 27 d. papildomai apklaustas įtariamuoju J. B. parodė, kad savo kaltę pripažįsta pilnai. Lietuvių kalbą moka blogai. Jam reikalingas vertėjas. Psichikos ligomis neserga, psichiatro, narkologo įskaitoje nėra įrašytas. Narkotinių medžiagų nevartoja, abstinencijos nuo jų neturi. Pranešimą apie įtarimą gavo, įtarimo esmė jam yra suprantama. Dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos savo kaltę pripažįsta visiškai. Lieka prie 2025 m. gegužės 27 d. savo duotų parodymų (el. b. t. 1, b. l. 132–133).

6. 2025 m. vasario 23 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole G. B. parodė, kad gyvena Vilniuje, (duomenys neskelbtini), nori papasakoti, kad 2025 m. vasario 23 d. apie 12:25 val. ji nuėjo į parduotuvę, adresu A. Kojelavičiuas g. 89, Vilniuje. Jai parduotuvėje parduotuvės darbuotoja pasakė, kad šiandien matė jos sūnų J. B. girtą. Ji apsipirko ir išėjo iš parduotuvės. Išeidama iš parduotuvės nusprendė eiti pas pažįstamą G. B., adresu (duomenys neskelbtini). 12:35 val. jai jau praėjus A. Kojelavičiaus stotelė ir einant link pažįstamos, jai iš nugaros pribėgo vyras pasakė, „aj čia tu?“ ir pastumdė ją, dėl ko ji nukrito ant kelio ir susižeidė dešines rankos delną ir kairės kojos kelią, kai nukrito atsisuko ir pastebėjo kad tai buvo jos sūnus J. B.. Dėl šių sūnaus J. B. veiksmų ji pajuto fizinį skausmą. Sūnus buvo dar su iš matymo matytu vyru, tačiau jo nepažįsta. Kai ją pastūmė sūnus J. B., jis pasišalino link A. Kojelavičiaus gatvės, o kartu su juo buvęs draugas pabėgo link Šiaurės gatvės. Sūnaus požymiai: džinsinė striuke, pilka kepure, ir pilkos spalvos kelnės. Kito vyro požymiai: apie 45m. ir mėlynos spalvos džinsinė striukė, spalvota kepurė, kuris gyvena Vilnius, (duomenys neskelbtini). Taip pat nori paminėti, kad jos sūnus prieš kokias dvi savaitės buvo pas ją atvykęs ir už namo paliko savo statybos daiktus polistirolą, tačiau ji juos išmetė, dėl to ji mano, kad jis ją pastumdė, būtent, dėl to. Kai sūnus ją pastūmė ji iš karto paskambino į bendrąjį pagalbos centrą 112. Taip pat dar nori pasakyti, kad jos sūnus J. B. ne pirmą kartą prieš ją smurtauja ir ji kreipėsi į policiją, tačiau rašyti pareiškimą atsisakydavo (el. b. t. 1, b. l. 9–19).

7. 2025 m. gegužės 6 d. papildomai apklausta liudytoja G. B. parodė, kad lietuvių kalbą moka blogai. Jai reikalingas vertėjas. Parodymus duos rusų kalba. Papildomai prie ankščiau duotų parodymų, apie įvykį nori pasakyti, kad ji kaip minėjo, 2025 m. vasario 23 d. apie 12:25 val. nuėjo į maisto prekių parduotuvę adresu A. Kojelavičiaus g. 89, Vilnius. Jai parduotuvėje parduotuvės darbuotoja A., daugiau jos duomenų nežino, pasakė, kad šiandien matė jos sūnų J. B. girtą. Ji apsipirko ir išėjo iš parduotuvės. Išeidama iš parduotuvės nusprendė eiti pas pažįstamą G. B. adresu (duomenys neskelbtini). Apie 12:35 val. jai jau praėjus A. Kojelavičiaus stotelę ir einant link pažįstamos, jai iš nugaros pribėgo vyras nusekė „aj čia tu?“ ir pastumdė ją su dešine ranka, dėl ko ji neišlaikė pusiausvyros ir nukrito ant kelio ir susižeidė dešinės rankos delną ir kairės kojos kelią, pajuto fizinį skausmą, kurį vertina 9 iš 10 balų. Kai nukrito, ji atsisuko ir pastebėjo, kad tai buvo jos sūnus J. B.. Po to kritimo dar kurį laiką jautė skausmą vaikštant. Sūnus buvo dar su iš matymo matytu vyru, tačiau jo nepažįsta, jo vardas kiek jai žinoma I., kuris gyvena Vilnius, (duomenys neskelbtini), kuriam apie 45 metai. Kai ją pastūmė sūnus, jis pasišalino link A. Kojelavičiaus gatvės, o kartu su juo buvęs draugas pabėgo link Šiaurės gatvės. Su jos sūnumi įvykio metu tikrai buvo ne Č. S.. Mano, kad jos sūnus taip pasielgė dėl to, kad ji išmetė jo paliktas statybines medžiagas jos namuose. Ji išmetė, kadangi jis pastoviai atneša kokių medžiagų į namus ir paskui už tai bando išreikalauti iš jos pinigus, o jai tų medžiagų nereikia, ji jam ne kartą sakė, kad jų netemptų į namus. Kai sūnus ją pastūmė, ji iš karto paskambino bendruoju pagalbos centrą 112. Taip pat dar nori pasakyti, kad jos sūnus J. B. ne pirmą kartą prieš ją smurtavo ir ji dėl to kreipėsi į policiją, tačiau rašyti pareiškimą atsisakydavo. Sūnus smurtauja tik išgėręs. Su ja sūnus J. B. negyvena, kur jis gyvena, ji nežino. Kai atvyko policijos pareigūnai, jie jos buvo pasiteiravę, ar jai reikia greitosios pagalbos, ji atsisakė. Po įvykio dėl patirtų sužalojimų į gydimo įstaigas nesikreipė, dėl sužalojimų niekur nesigydė, į Valstybinę teismo medicinos tarnybą nesikreipė ir nesikreips. Dėl minėto įvykio sūnui J. B. turi pretenzijų, nori, kad jis būtų patrauktas atsakomybei įstatymų nustatyta tvarka. Civilinio ieškinio nereikš (el. b. t. 2, b. l. 39–42).

8. 2025 m. balandžio 1 d. liudytoja apklausta A. C. parodė, kad parodymus pageidauja duoti lietuvių kalba. 2025 m. vasario 23 d. apie 12:25 val. į maisto prekių parduotuvę A. Kojelavičiaus g. 89, Vilniuje, kurioje ji dirba pardavėja, buvo užėjęs jai iš matymo pažįstamas asmuo J., kurio pravardė „B“, kuris pasirodė neblaivus, nes jis svirduliavo nuo jo sklido alkoholio kvapas. J. pažįsta, kadangi jis dažnas parduotuvės klientas, dažniausiai ateina neblaivus, kartais kelis kartus į dieną nusipirkti alaus. D. J. į parduotuvę ateina vienas, tiksliai nepamena, ar 2025 m. vasario 23 d. J. buvo atėjęs vienas, nes po įvykio jis jau buvo užėjęs į parduotuvę daug kartų. 2025 m. vasario 23 d. J. pirko kaip visada kažkokį alų, kiek ir kokį dabar neatsimena. Po kurio laiko apie 12.35 val. į parduotuvę atėjo J. motina, kurios vardas, kiek pamena, G. ar G., kurią pažįsta iš matymo, dažnai apsiperka jų parduotuvėje. Ji jai buvo pasakiusi, kad matė jos sūnų J., kad jis prieš ją buvo atėjęs į parduotuvę nupirkti alaus, buvo neblaivus. A. J. motina išėjo iš parduotuvės. Kas buvo vėliau, ar jie buvo susitikę ji nematė ir nežino. Bet kitą savaitę J. motina, kai buvo atėjusi į parduotuvę, jai pasakojo, kad 2025 m. vasario 23 d. ji išėjusi iš parduotuves buvo sutikusi J., jis ją pastūmė dėl ko ji nukrito ant kelio. Žino, kad J. B. piktnaudžiauja alkoholiu. J. mama pasakojo, kad santykiai su sūnumi blogi, kad jis prieš ją yra naudojęs fizinį smurtą, jie mažai bendrauja (el. b. t. 1, b. l. 197; t. 2, b. l. 1–5).

9. 2025 m. gegužės 6 d. liudytoju apklaustas Č. S. parodė, kad lietuvių kalbą moka blogai. Jam reikalingas vertėjas. Parodymus duos rusų kalba. Šiuo metu gyvena asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu Mickūnų mstl., Vilniaus raj. nuosavame name su savo dukterėčia. Daugiau su jais niekas negyvena. J. B. pažįsta maždaug nuo 2008 m., kadangi jo mama draugavo su jo mama G. ir kartais J. B. atvažiuodavo jiems padėti ūkio reikalais, kadangi turėjo daug darbo prie namų. J. B. pas jį negyveno niekada, kol dar jis gyveno deklaruotoje gyvenamojoje vietoje – Galgių k. būdavo, kai susipykdavo su mama, J. kartais likdavo pernakvoti. Jų santykiai su mama nėra labai geri, jie dažnai pykstasi, G. B. mėgsta provokuoti J. B., o jis negali susilaikyti. Nematė, kad kada nors J. B. naudotų prieš savo motiną fizinį smurtą ir apie tai neteko girdėti, bet žodiškai jie konfliktuoja nuolatos. 2025 m. vasario 23 d. jis buvo pas sesę I. M., Galgų k., jie kepė šašlykus ir leido laiką su šeima. Su J. B. jis tą dieną susitikęs nebuvo, apskritai jo nematė ir nežino, ką jis veikė tą dieną. Kodėl J. B. nurodė, kad 2025 m. vasario 23 d. dirbo pas jį miške jis neįsivaizduoja. 2025 m. vasario 25 d. J. B. jam skambino bei sakė, kad jis buvo policijos komisariate ir pasakė, kad 2025 m. vasario 23 d. buvo pas jį miške ir prašė tai patvirtinti, jeigu su juo, kas nors susisieks. Minėjo, kad buvo susipykęs su mama be detalių, kad dėl to buvo policijos komisariate. Kiek jam aiškino J. B., kad jis įsidarbino ir nakvoja darbe (el. b. t. 2, b. l. 32–35).

10. 2025 m. vasario 23 d. asmens apžiūros protokole nurodyta, kad adresu Vilnius, (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajai G. B. davus žodinį sutikimą buvo apžiūrėtas jos kūnas. Ant dešinės G. B. rankos delno mažylio piršto matomi paviršutinius odos sužalojimus, taip pat ant sužalojimų matomi raudonos spalvos dėmes. Taip pat ant kairės kojos kelio ir blauzdikaulio matomi paviršutinius sumušimus ir mėlynę. Daugiau ant G. B. sužalojimų nepastebėta (el. b. t. 1, b. l. 39–42; fotolentelė b. l. 43–48).

11. 2025 m. kovo 17 d. BPC garso įrašo apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas yra bendrojo pagalbos centro pateiktas vienas garso įrašas. Apžiūrimas garso įrašas pavadinimu „BPC skambu io ra as (ID 92369310752, skambu io prad ia_ 2025-02-23 12_36_12)“. Garso įrašas darytas 2025 m. vasario 23 d. apie 12:36 val. Garso įrašo trukmė 3 minutės 27 sekundės. G. B. praneša, kad girtas sūnus Vilniaus mieste, A. Kojelavičiaus g. muša ją. Moteris bijo eiti namo. Sūnus su kažkokiu draugu nuėjo, jo dabar nėra gatvėje. Policijai jis žinomas (el. b. t. 1, b. l. 173–176).

12. 2025 m. kovo 24 d. BODY įrašų apžiūros protokole nurodyta, kad naudojant „Windows Media Player“ leistuvą apžiūrima vienas vaizdo įrašas ,,PSS-20250223-125033UTC+0200“. Vaizdo įrašo trukmė 11 minučių 29 sekundės. Vaizdo įrašas spalvotas. Vaizdas fiksuojamas kūno kamera, kuri pritvirtinta prie policijos pareigūno tarnybinės uniformos (toliau - Pareigūnas 1). Vaizdas pradedamas fiksuoti tarnybiniame automobilyje. Pareigūnai išlipa iš tarnybinio automobilio <...> G. B. aiškina, kad jos sūnus (ikiteisminiame tyrime atpažįstamas kaip J. B.) prieš savaitę jai atnešė vogtus daiktus ir moteris juos išmetė iš namų, kadangi nenorėjo su vogtais daiktais turėti nieko bendro. Pasak moters, J. B. įvykio dieną buvo neblaivus. Supykęs dėl išmestų daiktų, pamatęs moterį lauke, prie stotelės, priėjo prie G. B. ir pastūmė ją ant važiuojamosios kelio dalies, netoli stotelės (moteris parodo, kurioje vietoje viskas įvyko, tačiau vaizdo įraše nėra matoma). G. B. sako, kad sūnus su ja negyvena. G. B. ėjo namo, parduotuvėje sužinojo, kad jos sūnus neblaivus. Moteris pareigūnams rodo, kad sūnui ją pastūmus iš nugaros, pastaroji nukrito netoli autobusų stotelės. Tuomet J. B. pabėgo. G. B. teigia, kad jos sūnus buvo su draugu, tačiau pastaroji jo nepažino. G. B. pasakoja, kad jos sūnus J. B. visada būna su užsegta džinsine striuke ir pastarojo kakta sumušta. <...> (el. b. t. 1, b. l. 177–179).

13. 2025 m. kovo 27 d. vaizdo įrašų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas yra 2024 m. vasario 23 d. parduotuvės vaizdo įrašas „483949982_23915573798043729_4838656767195665656_n“. Vaizdo įrašas apžiūrimas tarnybiniu kompiuteriu ir VLC leistuvu. <...> matoma, kaip 12:29:04 val. įeina vyras (ikiteisminiame tyrime atpažįstamas kaip J. B.) – trumpais, tamsiais plaukais, vilkintis tamsiai pilkos ir juodos spalvų megztinį su gobtuvu, juodas kelnes, avintis juodus batus. Vaizdo įraše matoma, kad minėtas vyras labai svirduliuoja, pastarojo sutrikusi koordinacija. J. B. prieina prie prekystalio. Matoma, kad bendrauja su pardavėja. Apžiūros objektas yra 2024 m. vasario 23 d. parduotuvės vaizdo įrašas „484824863_9434313803324955_737912393400576288_n“. Vaizdo įrašas apžiūrimas tarnybiniu kompiuteriu ir VLC leistuvu. <...> Vaizdo įrašas darytas 2024 m. vasario 23 d. 12:29:50 val. Vaizdo įrašo trukmė 5 minutės 2 sekundės. Vaizdo įraše, kuriame fiksuojamas parduotuvės įeinamosios durys į prekių salė, matoma, kaip 12:30:33 val. į kameros filmavimo zoną grįžta minėtas J. B., abiejose rankose laikydamas tamsios spalvos su baltos ir žalios spalvų etiketėmis alkoholio butelius. J. B. butelius pastato ant prekystalio. J. B. 12:33:23 val. pasiima minėtus butelius ir išeina iš parduotuvės. <...> (el. b. t. 1, b. l. 182–184).

Motyvuojamoji dalis

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimas

14. BK 140 straipsnio 2 dalyje nustatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia artimojo giminaičio ar šeimos nario mušimu ar kitokiu smurtavimu prieš jį. Smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata. Nustatant, ar dėl panaudoto fizinio smurto nukentėjusiajam kilo fizinis skausmas, atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017, 2K-54-648/2025).??? Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 248 straipsnio 1 dalį, artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai.

15. Teismas konstatuoja, jog byloje surinktų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visuma įrodyta, kad J. B. stumdamas sukėlė fizinį skausmą savo artimam giminaičiui – motinai. Be paties kaltinamojo parodymų, kuriuose jis dėl šios nusikalstamos veikos padarymo savo kaltę pripažino ir nurodė jos padarymo aplinkybes, J. B. kaltė pagrįsta kitais byloje surinktais įrodymais, atitinkančiais BPK 20 straipsnio reikalavimus. Nukentėjusiosios G. B. pareiškimu ir jos parodymais nustatyta, kad J. B. būdamas viešoje vietoje, priėjęs iš nugaros prie nukentėjusiosios ranka ją pastūmė, o ji nukrito ant žemės ir susižeidė dešinės rankos delną ir kairės kojos kelį, taip sukėlė jai fizinį skausmą. Tarp kaltininko veiksmų ir atsiradusių padarinių yra priežastinis ryšys, atsižvelgiant į nukentėjusiosios amžių, fizinio veiksmo stiprumą, nėra abejonių, kad skausmo nukentėjusioji nebūtų patyrusi, jeigu jo sūnus nebūtų jos pastūmęs tikslingai siekdamas, kad ji patirtų skausmą. Šiuos nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir Bendrojo pagalbos centro skambučių garso įrašai, pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašai ir kiti rašytiniai bylos dokumentai. Tai, jog J. B. 2025 m. vasario 23 d. apie 12.25 val. buvo apsvaigęs nuo alkoholio be paties kaltinamojo parodymų, patvirtina liudytojos A. C. parodymai. Visi aptarti duomenys tarpusavyje sutampa, vieni kitus papildo, sudaro nuoseklią įrodymų grandinę ir neabejotinai patvirtina, jog J. B. viešojo transporto stotelėje pastūmė savo motiną iš nugaros, po ko ji nukrito, susižeidė dešinės rankos delną ir kairės kojos kelį, tokiais tyčiniais smurtiniais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai G. B. fizinį skausmą. J. B. yra G. B. sūnus, todėl artimo giminaičio požymis kvalifikuotas tinkamai. Atsižvelgiant į nustatytas bylos aplinkybes, J. B. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

16. Prokurorė siūlo baudžiamąją bylą užbaigti baudžiamojo įsakymo priėmimu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra reglamentuojamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) IX dalies XXXI skyriaus pirmame skirsnyje (418–425 straipsniai). BPK 418 straipsnio nuostatos numato esmines baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prielaidas, t. y. : 1) baudžiamasis įsakymas gali būti priimtas dėl nusikalstamų veikų už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos (BPK 418 straipsnio 1 dalis); 2) proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu būtinas kaltinamojo sutikimas (BPK 418 straipsnio 2 dalies); 3) teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti (BPK 418 straipsnio 1 dalis); 4) prokuroras, priėmęs sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, privalo apie tai pranešti nukentėjusiajam, kuris turi teisę per 7 dienas nuo pranešimo gavimo apskųsti tokį sprendimą (BPK 418 straipsnio 4 dalis).

17. Įstatymų leidėjas BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatė alternatyvias bausmės rūšis: viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas ir laisvės atėmimas iki dvejų metų. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad J. B. 2025 m. gegužės 27 d., dalyvaujant vertėjai ir advokatui, informuotas apie galimybę procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu (el. b. t. 2, b. l. 53–56; 61–63). Kaltinamasis, dalyvaujant vertėjai ir advokatui, sutiko su prokurorės sprendimu kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su bausmės rūšimi (el. b. t. 2, b. l. 57–60; 64–65). Nukentėjusiąja pripažintai G. B. 2025 m. gegužės 27 d. pranešta apie sprendimą užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu (el. b. l. 66–67). Nukentėjusioji nuo civilinio ieškinio atsisakė. Įvertinus šių aplinkybių visumą konstatuotina, kad prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu atitinka BPK 419 straipsnio nuostatas, todėl teismas sprendžia, kad baudžiamasis procesas gali būti užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu.

18. Spręsdamas klausimą dėl bausmės paskyrimo teismas įvertina visas baudžiamojoje byloje ištirtas aplinkybes ir vadovaujasi BK 54, 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, baudžiamąją atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kartu teismas atsižvelgia į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bausmės paskirtį – kaip ir ar konkrečioje situacijoje paskirta bausmė įgyvendins jai keliamus tikslus. J. B. padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą prieš artimą giminaitį – motiną. Byloje nustatyta, kad J. B. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir gailisi, tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

19. BK 27 straipsnis nustato, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes. J. B. dėl smurto artimoje aplinkoje, t. y. už tyčinį nusikaltimą, buvo teistas paskutinį kartą 2022 m. lapkričio 7 d., bausmę atliko 2023 m. kovo 20 d., taigi neišnykus teistumui jis padarė naują analogišką tyčinį nusikaltimą. Už analogiško pobūdžio tyčinius nusikaltimus J. B. buvo teistas ir anksčiau daug kartų, tai rodo, kad J. B. nėra linkęs keisti požiūrio į teisės aktų reikalavimus ir jų laikytis. Visos šios aplinkybės leidžia teismui J. B. pripažinti recidyvistu, o tai laikytina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Taip pat teismas, remdamasis tiek paties kaltinamojo paaiškinimais, tiek liudytojų parodymais, nustatė, kad J. B. nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Taigi teismas nustatė dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes.

20. Teismas, skirdamas bausmę atsižvelgia ir į kitas kaltininko asmenybę apibūdinančias aplinkybes. Neigiamai kaltininką apibūdina tai, kad J. B. nuo ne kartą teistas už smurtinius nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 2 dalyje (el. b. t.1, b. l. 152–159; t. 2, b. l. 78–85). Administracine tvarka baustas 2021 m. vieną kartą baustas už važiavimą viešuoju transportu be bilieto (el. b. t. 1, b. l. 150–151). SODROS duomenimis J. B. iki 2025 m. vasario 27 dirbo UAB „A“ (el. b. t. 1, b. l. 160–163). Duomenų apie kaltinamojo gydymą psichikos sveikatos įstaigose ar priklausomybės ligų gydymąsi byloje nėra. Įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti J. B. parenkant arešto bausmės rūšį. Pagal BK 49 straipsnio 3 dalį, arešto bausmė už nusikaltimą gali būti skiriama nuo penkiolikos iki devyniasdešimties parų. Teismas atsižvelgdamas į aptartas atsakomybę lengvinančią bei dvi sunkinančias aplinkybes, kaltininko asmenybę neigiamai apibūdinančias aplinkybes bei veikos pobūdį ir pavojingumą, J. B. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje padarymą, nustato maksimalią, t. y. 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę. Vadovaudamasis BK 64¹ straipsniu, teismas bausmę mažina trečdaliu ir nustato 60 parų arešto bausmę.

21. Teismas vadovaudamasis BK 67 straipsnio 2 dalies 9, 10 punktais, 72² ir 72⁵ straipsniais, atsižvelgdamas į tai, kad byloje yra duomenų apie konfliktinius santykius tarp šeimos narių, kurių sprendimui pasirenkami ir smurtinio pobūdžio metodai, o nusikalstama veika buvo padaryta apsvaigus nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jos padarymui, sprendžia, kad bausmės tikslams pasiekti gali padėti baudžiamojo poveikio priemonės – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose ir dalyvavimas alkoholizmo prevencijos programose. Teismas nustato, kad šiose programose J. B. įpareigojamas sudalyvauti per 8 (aštuonis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo išklausant visą šių programų kursą.

V. Dėl kardomosios priemonės

22. Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. vasario 24 d. J. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (el. b. t. 1, b. l. 137–140), paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, šiam įsiteisėjus – panaikintina.

23. Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, byloje esančius garso ir vaizdo įrašus palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

J. B. ( J. B.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę mažinti 1/3 ir skirti galutinę 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, J. B. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančioje programoje, per 8 (aštuonis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos išklausant visą šios programos kursą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 10 punktu, 72⁵ straipsniu, J. B. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo prevencijos programoje, per 8 (aštuonis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos išklausant visą šios programos kursą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio J. B. atvykimo ar pristatymo į įkalinimo įstaigą arešto bausmės atlikimui, vykdant šį įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą, dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi, nustatyti, kad J. B. yra recidyvistas. J. B. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus – panaikinti.

Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, byloje esančius garso ir vaizdo įrašus palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

1. arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23 – 29 straipsniai.

2. nuteistasis ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo įstaigos darbo metu atvykti į Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ąjį kalėjimą (Pravieniškių g. 10 , Kaišiadorių r., tel.+370 34656216) atlikti arešto bausmės.

3. nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą (telefonas tel.+370 34656216).

4. nuteistajam per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, pataisos įstaiga per penkias darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo, kartu su kreipimusi policijos padaliniui perduodama teismo pateiktus vykdymui dokumentus dėl arešto bausmės paskyrimo ir pranešdama teismui, kad arešto bausmė nevykdoma dėl nuteistosios neatvykimo.

Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.