- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-08-23
- Bylos Nr.
- e2-1454-241/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Gasiūnienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Vivatus“
- Ieškovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus
- Trečiasis asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vivatus“ direktorės D. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 20 d. nutarties, kuria nurodytai įmonei iškelta bankroto byla, civilinėje byloje Nr. eB2-3877-345/2018 pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pareiškimą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vivatus“ dėl bankroto bylos iškėlimo, trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius kreipėsi į teismą prašydamas iškelti atsakovei UAB „Vivatus“ bankroto bylą. Ieškovas nurodė, kad atsakovės įsiskolinimas ieškovui 2018 m. kovo 19 d. sudarė 5 907,47 Eur, iš jų – 5 579,95 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų ir 327,52 Eur delspinigių. Atsakovei taikytos priverstinio poveikio priemonės buvo neveiksmingos, įsiskolinimas valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui liko nepadengtas.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2018 m. birželio 20 d. nutartimi iškėlė atsakovei bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė A. S..Teismas, remdamasis atsakovės 2017 m. balanso duomenimis, nustatė, kad atsakovės turto vertė yra 123 544 Eur; mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 86 973 Eur, kas sudaro visas per vienerius metus mokėtinas sumas ir trumpalaikius įsipareigojimus. Iš 2017 m. pelno (nuostolių) ataskaitos teismas nustatė, kad įmonė turėjo 44 878 Eur grynojo pelno. Pagal metinės finansinės atskaitomybės aiškinamąjį raštą teismas nustatė, kad atsakovės pradelsti įsipareigojimai tiekėjams sudaro 34 822 Eur, su darbo santykiais susiję įsipareigojimai – 39 555 Eur, finansinės skolos – 4 000 Eur, kitos mokėtinos sumos – 676 Eur, pelno mokestis – 7 920 Eur. Pradelsta skola valstybės biudžetui – 5 907,47 Eur. Teismas konstatavo, kad pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydis yra 92 880,47 Eur. Kadangi atsakovės turtas yra 123 544 Eur vertės, teismas padarė išvadą, kad pradelstų įsipareigojimų suma pareiškimo dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo dieną (92 880,47 Eur) viršija pusę į atsakovės balansą įrašyto turto vertės (123 544 Eur). Teismas pažymėjo, kad atsakovės vardu registruoto kilnojamojo ar nekilnojamojo turto nėra. Nors Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-5387-258/2017 atsakovei buvo atsisakyta iškelti bankroto bylą, atsakovė įsiskolinimo valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui nepadengė, skola tik didėjo. Įvertinęs tai, kad apdraustųjų asmenų įmonėje nuo 2017 m. gruodžio 30 d. nėra, teismas sprendė, jog įmonė nevykdo veiklos. Šios aplinkybės teismui leido daryti išvadą, kad atsakovės finansiniai sunkumai nėra laikini, įmonė yra nemoki.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskirajame skunde atsakovės UAB „Vivatus“ direktorė D. G. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartį ir klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovė yra nemoki. Teismui pateikti įmonės finansiniai dokumentai patvirtina, kad per vienerius metus gautinos sumos – 102 471 Eur, įmonės įsipareigojimai – 86 973 Eur, iš jų skolos tiekėjams – 34 822 Eur, su darbo santykiais susiję įsipareigojimai (taip pat ir skola SoDrai) – 37 440 Eur. Skola darbuotojui A. B. – 4 000 Eur, kurios mokėjimo terminas atidėtas; skola darbuotojai S. K. – 9 050 Eur, gautas atidėjimas ir įsipareigojimo perleidimas; gyventojų pajamų mokesčio skola – 4 465 Eur, mokėjimo terminas nesuėjo, kol nėra išmokėti atlyginimai; skola UAB „Vizlita“ – 7 364 Eur, gautas atidėjimas ir įsipareigojimo perleidimas; skola UAB „LitCon“ – 13 266 Eur, vyksta suderinimas ir užskaitymas dėl UAB „LitCon“ skolos atsakovei. Taigi 38 145 Eur sumos mokėjimo terminas nėra praleistas. Pradelstų įsipareigojimų suma – 48 828 Eur, todėl pradelstų įsipareigojimų suma nesudaro net pusės atsakovės turto.Teismas neįvertino atsakovės atsiliepime į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo išdėstytų argumentų dėl nesąžiningo ieškovo procesinio elgesio. Atsakovė nėra gavusi ieškovo 2018 m. kovo 21 d. pranešimo. Įmonės vadovė gavo ieškovo 2018 m. balandžio 26 d. pranešimą. Po šio pranešimo susisiekus su ieškovo atstove, pastaroji paaiškino, kad toks raštas yra nepagrįstas, nes Vilniaus apygardos teismas jau yra pasisakęs dėl analogiško ieškovo prašymo – atsisakė iškelti atsakovės bankroto bylą. Ieškovas suklaidino teismą dėl tinkamo šalies informavimo, nes pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo įrašė tik įmonės buveinės adresą, žinodamas, kad atsakovė susirašinėjimą vykdo per vadovės nurodytą adresą. Ieškovas nesilaikė ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje nustatytų terminų, į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo kreipėsi neišlaukęs 30 d. termino, prie dokumentų pridėjo suklastotos datos pranešimą.Teismas neįvertino Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 30 d. nutarties, kuria analogiškoje byloje buvo atsisakyta iškelti atsakovės bankroto bylą. Aplinkybės, išdėstytos šioje nutartyje, nepasikeitė, įmonės padėtis net pagerėjo.Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius prašo atsakovės UAB „Vivatus“ skundą atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:Apeliantė nepagrįstai interpretuoja pradelstų įsipareigojimų esmę, nurodydama, kad daliai atsakovės skolų mokėjimo terminas nėra pradelstas. Atsakovė ilgą laiką neatsiskaito su buvusiais darbuotojais, nuo 2017 m. balandžio mėn. visiškai nemoka valstybinio socialinio draudimo įmokų, įmonės sąskaitoje ir kasoje nėra lėšų, pagal antstoliui perduotus sprendimus skola neišieškoma, įmonė neturi jokio turto, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas, nuo 2017 m. gruodžio 30 d. įmonėje nėra apdraustųjų asmenų. Atsakovė yra nepajėgi vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams, tai rodo jos nemokumą.Apeliantė klaidina teismą, nurodydama, kad atsakovė nebuvo tinkamai informuota apie bankroto bylos iškėlimą, kad ieškovas prie dokumentų pridėjo suklastotos datos pranešimą. Ieškovas išsiuntė 2018 m. kovo 21 d. ir 2018 m. balandžio 26 d. raštus (su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo ir jo priedus) įmonės registracijos adresu, taip pat įmonės vadovės gyvenamosios vietos adresu. Ieškovas tinkamai įvykdė ĮBĮ reikalavimą kreipiantis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškimo nuorašą pateikti atsakovei.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria įmonei iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas ribas.
Dėl bylos esmės
Vilniaus apygardos teismas 2018 m. birželio 20 d. nutartimi iškėlė atsakovei UAB „Vivatus“ bankroto bylą dėl nemokumo. Įmonės bankroto bylos iškėlimo pagrindai numatyti ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje. Bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų. Įstatyme kaip vienas iš savarankiškų bankroto bylos iškėlimo pagrindų yra įtvirtintas įmonės nemokumas, kuris apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis).Pirmosios instancijos teismas išvadą dėl atsakovės nemokumo padarė remdamasis 2017 metų finansinės atskaitomybės, taip pat jos aiškinamojo rašto duomenimis, pagal kuriuos įmonės pradelsti įsipareigojimai kreditoriams (92 880,47 Eur) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (123 544 Eur). Taip pat teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovės vardu nėra registruoto kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, apdraustųjų asmenų įmonėje nėra nuo 2017 m. gruodžio 30 d. Be to, teismas įvertino tai, kad nors Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-5387-258/2017 atsakovei buvo atsisakyta iškelti bankroto bylą, atsakovė įsiskolinimo valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui nepadengė, skola tik didėjo. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog įmonei keltina bankroto byla.Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iškėlė atsakovei bankroto bylą, nes ji nėra nemokumo būsenos. Su tokiais atskirojo skundo argumentais sutikti apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo.Nustatant, ar yra pagrindas įmonę pripažinti nemokia, turi būti įvertinami ne vien finansinės atskaitomybės duomenys, bet nustatoma reali bendrovės finansinė padėtis (ar finansinės atskaitomybės dokumentuose nurodytas turtas yra realus, kokio dydžio yra pradelsti įsipareigojimai, ar bendrovė tebevykdo veiklą ir pan.). Kadangi bankroto bylos iškėlimo klausimo nagrinėjimas yra grindžiamas teisine prezumpcija, pagal kurią mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalis), tai ir nagrinėjamu atveju mokumo pagrindimo įrodinėjimo našta tenka apeliantei – atsakovei UAB „Vivatus“.Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartimi atsakovės UAB „Vivatus“ vadovė buvo įpareigota pateikti teismui ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje nurodytus dokumentus: įmonės kreditorių ir skolininkų sąrašus, nurodant jų adresus, įsipareigojimų ir skolų sumas, atsiskaitymo terminus, praėjusių finansinių metų ir ataskaitinių finansinių metų laikotarpio iki kreditorių pareiškimo pateikimo teismui dienos finansinių ataskaitų rinkinį, informaciją apie teismuose iškeltas bylas bei išieškojimus ne ginčo tvarka, įkeistą turtą ir kitus įsipareigojimus. Atsakovės UAB „Vivatus“ vadovė teismui pateikė Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 30 d. nutartį civilinėje byloje, kuria buvo atsisakyta iškelti bankroto bylą atsakovei; Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2018 m. balandžio 26 d. raštą „Dėl pranešimo apie Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus kreipimąsi į teismą dėl bankroto bylos UAB „Vivatus“ iškėlimo“; įmonės 2017 m. balansą, pelno (nuostolių) ataskaitą, metinės finansinės atskaitomybės aiškinamąjį raštą. Jokių kitų teismo reikalautų duomenų UAB „Vivatus“ vadovė nepateikė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui.Mokumo situacijos vertinimo prasme reikšminga nustatyti realią į balansą įrašyto turto vertę. Įmonės 2017 m. balanso duomenimis atsakovės turtą (123 544 Eur) sudaro vien tik trumpalaikis turtas: atsargos – 3 688 Eur, kitas trumpalaikis turtas – 119 856 Eur. Atsiliepime į ieškovo pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo apeliantė nurodė, kad UAB „Vivatus“ turtą iš esmės sudaro didelis debitorinis UAB „LitCon“ įsiskolinimas, dėl kurio išieškojimo buvo pateiktas ieškinys Vilniaus apygardos teismui, jame iškelta civilinė byla Nr. 2-3492-910/2018. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad nurodytoje byloje ieškovė UAB „Vivatus“ 2018 m. kovo 27 d. kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „LitCon“ 82 844,47 Eur skolos, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas; ieškinys priimtas 2018 m. balandžio 23 d. Teismui 2018 m. gegužės 26 d. nutartimi nustačius, kad pasirengimas tos bylos nagrinėjimui vyks paruošiamųjų dokumentų būdu, ieškovė UAB „Vivatus“ iki šiol teismui nepateikė dubliko, teismui teikiami pakartotiniai prašymai dėl šio procesinio dokumento pateikimo termino pratęsimo, motyvuojant tuo, jog šalys siekia susitarti taikiai. Kadangi balanso duomenimis didžiąją dalį atsakovės turto sudaro gautinos sumos, apeliantei teko pareiga įrodymais pagrįsti realias galimybes gauti šias sumas, nes debitoriniais įsiskolinimais įmonė faktiškai nedisponuoja. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė šios jai tenkančios procesinės pareigos tinkamai neįvykdė. Pažymėtina ir tai, kad atskirajame skunde apeliantė jau net nebekalba apie teisme vykstančio civilinio proceso dėl minėtos 82 844,47 Eur skolos išieškojimo iš debitorės UAB „LitCon“ perspektyvas. Apeliantė, nepateikdama jokių įrodymų, nurodo tik tai, kad pati atsakovė yra skolinga 13 266 Eur sumą debitorei UAB „LitCon“, dėl to tarp šių įmonių vyksta skolų suderinimas bei įskaitymas.Apeliantės atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino pradelstų skolų dydį. Apeliantės teigimu, 38 145 Eur dydžio skolos nėra pradelstos, nes jų mokėjimo terminai yra atidėti, įsipareigojimai perleisti, nesuėjęs mokėjimo terminas arba vyksta suderinimas ir įskaitymas. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyme nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Apeliantė savo argumentų dėl nurodyto dydžio įsipareigojimų nepradelstumo ne tik nepagrindė jokiais įrodymais, bet ir tik itin abstrakčiai nurodė pačias faktines aplinkybes, kuriomis, be kita ko, net nesirėmė pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantė nepateikė visiškai jokių duomenų apie įmonės vykdomą ar ateityje planuojamą vykdyti veiklą. Byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovė siekia vykdyti veiklą, yra sudariusi atitinkamas sutartis dėl tam tikros veiklos vykdymo, apie realų tokių sutarčių vykdymą, gautiną pelną, kontrahentų galimybes atsiskaityti ir vykdyti prievoles pagal sutartis ir kt.Apeliantė taip pat kvestionuoja ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje nustatytų terminų laikymosi tinkamumą ieškovui kreipiantis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Pagal ĮBĮ 6 straipsnio 1 dalį kreditorius (kreditoriai) apie savo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo turi pranešti įmonei raštu registruotu laišku arba per kurjerį ar antstolį.Ieškovas 2018 m. sausio 24 d. registruotu laišku išsiuntė atsakovės registruotos buveinės ir įmonės vadovės gyvenamosios vietos adresais pranešimą Nr. (8.1) 3-5824 (b. l. 37), kuriame nurodė apie įsiskolinimo padengimą bei ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Šio pranešimo įmonės buveinės adresu įteikti nepavyko, jis grįžo su žyma „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“ (b. l. 39). Tačiau šis pranešimas 2018 m. sausio 30 d. buvo įteiktas įgaliotam asmeniui įmonės vadovės gyvenamosios vietos adresu (b. l. 38).ĮBĮ 6 straipsnyje įtvirtinta privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo (reguliavimo) tvarka. Tuo atveju, kai vienu iš nurodytų būdų pranešimo įteikti nepavyksta, kreditorius (kreditoriai) turi išsiųsti pranešimą įmonės buveinės adresu. Pranešimas laikomas įteiktu praėjus penkioms dienoms nuo jo išsiuntimo. Pranešime nurodomi įmonės neįvykdyti įsipareigojimai ir įspėjama, kad jeigu jie nebus įvykdyti per šiame pranešime nurodytą laikotarpį, kreditorius (kreditoriai) kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Įsipareigojimams įvykdyti kreditorius (kreditoriai) nustato ne trumpesnį kaip 30 dienų laikotarpį nuo pranešimo įteikimo dienos (ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalis).Pažymėtina, kad klausimas dėl ĮBĮ 6 straipsnio reikalavimų įvykdymo tinkamumo turi būti sprendžiamas įvertinus šio reikalavimo tikslus – ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalis yra skirta skolininko (bendrovės), kuriai norima kelti bankroto bylą, interesų apsaugai, nes tokiu būdu bendrovei suteikiama galimybė atsiskaityti su kreditoriumi, ginčą išspręsti taikiai ir išvengti bankroto procedūros bei bankroto bylos iškėlimo pasekmių. Šia norma siekiama, kad ieškinys dėl bankroto bylos iškėlimo nebūtų bendrovei netikėtas, nes bankroto bylos iškėlimas sustabdo normalią bendrovės veiklą, todėl norma turi būti aiškinama bei taikoma atsižvelgiant į tokią jos funkciją. Kreipimasis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo teismų praktikoje laikytinas ultima ratio gynybos priemone, nes bankroto bylos iškėlimas susijęs su neigiamais teisiniais padariniais įmonei –skolininkei, t. y. apribojama jos veikla (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1985/2013; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1526-943/2015).Ieškovas 2018 m. kovo 21 d. registruotu laišku išsiuntė atsakovės registruotos buveinės ir įmonės vadovės gyvenamosios vietos adresu pranešimą Nr. (8.1) 3-18034 apie kreipimąsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (b. l. 7), kurio įmonės buveinės adresu įteikti nepavyko, jis grįžo su žyma „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“ (b. l. 8). Tačiau šis pranešimas 2018 m. kovo 23 d. buvo įteiktas įgaliotam asmeniui įmonės vadovės gyvenamosios vietos adresu (b. l. 9). Nepaisydamas to, ieškovas atsakovės registruotos buveinės ir įmonės vadovės gyvenamosios vietos adresu dar kartą 2018 m. balandžio 26 d. išsiuntė pranešimą Nr. (8.1) 3-25852 apie kreipimąsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (b. l. 10). Byloje nėra duomenų apie šio pranešimo įteikimą, tačiau bet kokiu atveju jis laikytinas įteiktu 2018 m. gegužės 2 d. (ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalis). Šių aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad ieškovas ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalies reikalavimų nepažeidė, be kita ko, įvertinus ir tai, kad 2017 m. III ketvirtį atsakovei jau buvo inicijuotas ir vyko teismo procesas dėl bankroto bylos iškėlimo (jame dalyvaujant ir apeliantei), tačiau ir po jo atsakovė skolos ieškovui nepadengė.Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės skundžiamo pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai konstatavo bankroto bylos iškėlimo atsakovei pagrindo egzistavimą (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis, 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas), todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.