Šiaulių apygardos teismo nutartis

Apeliacinės instancijos teismo teisėja R. Bartašienė Civilinė byla Nr. 2S-789-357/2013

Teisėja A. Butkuvienė Teisminio proceso Nr.2-29-3-01961-2013-9

NUTARTIS

2013 m. spalio 29 d.

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo D. K. atskirąjį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2341-853/2013, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Atsakovas šiuo metu dirba UAB „E.“, vidutinis darbo užmokestis apie 3250 Lt. Nuo 2012 m. rugpjūčio mėnesio atsakovas gyvena atskirai ir nuo to laiko geranoriškai vaikų išlaikymui per mėnesį pervesdavo 1000 Lt, iš kurių minusuodavo ieškovės Swedbank AB mokamą paskolą, kadangi su ieškove susitarė paskolą mokėti lygiomis dalimis, o taip pat už TEO suteiktas paslaugas. 2013 m. sausio mėnesį atsakovas susitarė su ieškove, kad vaikų išlaikymui jis mokės 800 Lt sumą, nes mokėti po 1000 Lt atsakovas nebepajėgė. Šio susitarimo atsakovas geranoriškai laikėsi ir tai patvirtina teismui pateikiami įrodymai.Ieškovė piktnaudžiaja savo procesinėmis teisėmis, suklaidino teismą, pateikdama neteisingą informaciją. Ieškovės padėtis yra netgi geresnė, nei atsakovo. Atsakovas mano, kad vaikų išlaikymui 400 Lt suma per mėnesį pilnai tenkina būtiniausius poreikius ir nėra grėsmės jų sveikatai ar kitų poreikių tenkinimui.Atsakovo finansinė padėtis yra bloga, jis turi nuomotis butą, o nuomos mokestis yra labai brangus. Šiuo metu atsakovas nepajėgus teikti tokio dydžio materialinį išlaikymą.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 338, 320 str. 1 d.), t. y. apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, jeigu nenustato LR CPK 329 str. 2 ir 3 dalyse numatytų nutarties negaliojimo pagrindų. Apskųstos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik pagal atskirojo skundo argumentus, neišplečiant skundo argumentų sąrašo, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 338, 329 str.).

Civilinio kodekso 3.65 straipsnio 2 dalyje pateiktas laikinųjų apsaugos priemonių, galimų nagrinėjant šeimos santykių bylas, sąrašas. Pagal Civilinio kodekso 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktą teismas, atsižvelgdamas į vaiko interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones - priteisti iš vieno vaiko tėvų laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui iki kol bus priimtas teismo sprendimas. Tokiu atveju išlaikymo klausimas sprendžiamas pagal analogiją, taikant Civilinio kodekso 3.192 - 3.203 straipsnių nuostatas. Tačiau kiekvienu atveju laikinąsias apsaugos priemones teismas taiko, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes ir konkrečią situaciją. Pažymėtina, jog Civilinio kodekso normos, reglamentuojančios išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį ir formą, numato, kad teismas gali priteisti laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams iš jų tėvų (vieno jų), kurie nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus (CK 3.196 str. 1 d.). Laikinas išlaikymo priteisimas nepilnamečiams vaikams yra laikinoji apsaugos priemonė (CK 3.65 str. 2 d. 4 p., 3.196 str. 2 d., CPK 145 str. 1 d. 11 p.), skirta apsaugoti vaikų interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu, nes vaikų išlaikymas iš esmės skirtas kasdieniams poreikiams tenkinti, tuo tarpu civilinės bylos nagrinėjimas, kurioje sprendžiamas išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo klausimas, gali tęstis tam tikrą laiką, kurio metu vaikų interesai turi būti apsaugoti.

Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, o tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.

Pirmosios instancijos teismas būtiniems šalių nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti priteisė iš atsakovo po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalyje numatytoms būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Išlaikymas vaikui yra susijęs su kasdienių vaiko poreikių tenkinimu ir turi būti teikiamas nuolat. Todėl darytina išvada, kad, atsižvelgiant į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, nagrinėjamoje byloje šios laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos pagrįstai, kadangi būtina užtikrinti nepilnamečių vaikų poreikius iki bus išspręstas šalių ginčas.

Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad jis neturi galimybių teikti išlaikymą po 500 Lt kiekvienam vaikui, nes turi nuomotis gyvenamąjį būstą, be to, atsakovas geranoriškai kiekvieną mėnesį mokėdavo ir ateityje geranoriškai mokės savo vaikams išlaikymą po 400 Lt kiekvienam.

Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės pilnai ir visapusiškai išsiaiškinti reikalingo ir būtino išlaikymo vaikams dydžio bei atsakovo galimybės teikti tokio dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios atsakovo pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtini vaikų poreikiai. Atsakovas yra dirbantis, turi pajamų ir privalo stengtis, kad būtų patenkinti būtiniausi vaikų poreikiai. Išlaikymą vaikams privalo teikti abu tėvai (CK 3.192 str. 3 d.). Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į vaikų amžių (11 m. ir 6 m.), šalių nurodytą turtinę padėtį, į tai, kad išlaikymą vaikui privalo teikti abu tėvai, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo iš atsakovo priteistas laikinasis išlaikymas vaikams kol byloje bus priimtas teismo sprendimas yra per didelis, todėl mažintinas iki 400 Lt per mėnesį. Tokio paties dydžio išlaikymą atsakovas teikė geranoriškai, lėšas pervesdamas į ieškovės atsiskaitomąją sąskaitą. Nesutiktina su ieškovės argumentu, kad vaikų išlaikymui ji negaudavo minėtos sumos, nes atsakovas minusuodavo ieškovės paimtos paskolos dalį. Atsakovui nedengiant ieškovės paskolos dalies, šią sumą bankui ieškovė privalėtų pati sumokėti.

Teismas, vadovaudamasis auksčiau nurodytais motyvais, keičia pirmosios instancijos teismo nutartį, išlaikymo dydį sumažindamas iki 400 Lt kiekvienam vaikui (CPK 330 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 8 d. nutartį pakeisti – priteistą laikiną išlaikymą sūnui M. K. ir dukrai M. K. sumažinti iki 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui atskirai nuo 2013 m. spalio 29 dienos iki sprendimo priėmimo dienos.

Likusią nutarties dalį palikti nepakeistą.