- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-21
- Bylos Nr.
- 2S-1186-513/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-02117-2012-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irma Čuchraj
- Skolininkas
- T. V.
- Kreditorius
- AB SEB banko
Teisėja Eugenija Šatkuvienė (Proceso Nr. 2-06-3-02117-2012-7)
NUTARTIS
2012 m. birželio 21 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi skolininkės T. V. ir įkeisto daikto savininko Ž. V. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditoriaus AB SEB banko pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininkės T. V. ir įkeisto daikto savininko Ž. V.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2012-02-17 teisme gautas kreditoriaus AB SEB banko pareiškimas dėl priverstinio skolos išieškojimo, kuriame nurodyta, kad bankas pagal 2007-08-06 kredito sutartį Nr. 1050718070330-09 (su vėlesniais pakeitimais) suteikė kreditą T. V.. Kreditorius nurodo, kad sutartis su kredito gavėja (skolininke) yra nutraukta, nes skolininkė nevykdė prievolių pagal kredito sutartį, todėl kreditorius prašo pradėti priverstinį skolos išieškojimą iš įkeisto turto ir areštuoti įkeistą daiktą. Nurodo, kad skolininkės skola AB SEB bankui yra 15 466,99 EUR ir 139 Lt kreditoriaus sumokėtas žyminis mokestis.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-03-15 nutartimi areštavo įkeistą daiktą – žemės sklypą, bendro 0,6200 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį Ž. V.. Teismas skolininkę ir įkeisto daikto savininką įspėjo, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu skolininkė T. V. ir įkeisto daikto savininkas Ž. V. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-03-15 nutartį panaikinti ir kreditoriaus pareiškimą atmesti. Nurodo, kad teismas privalo ex officio kvalifikuoti paskolos sutartis kaip vartojimo ir vertinti nutraukimo tvarką nustatančias sąlygas sąžiningumo aspektu. Kreditas skolininkei buvo suteiktas šeimos interesams tenkinti, todėl tarp kreditoriaus ir T. V. buvo sudaryta paskolos (kredito) vartojimo sutartis. Kredito sutarties 5.2 p. numato kreditoriui teisę nutraukti sutartį įspėjus kredito gavėją prieš 15 k. d., kai nors vieno finansinio įsipareigojimo nevykdymo suma viršija 5 000 Lt, tuomet kreditorius įgyja teisę reikalauti nedelsiant grąžinti visą kreditą, sumokėti palūkanas ir kt. sumas. Mano, kad šios sutarties sąlygos pažeidžia teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, todėl neturėtų būti taikomos kreditoriaus ir vartotojo santykiuose, ir turi būti pripažintos negaliojančiomis ab initio. Sutarties sąlygos nebuvo individualiai aptartos, sutartis sudaryta prisijungimo būdu. Tarp šalių buvo sudaryta ilgalaikė (10 m.) sutartis, ketverius metus įsipareigojimai buvo vykdomi tinkamai. Vienašališkai nutraukiant sutartį esminių sutarties pažeidimų nebuvo, todėl sutarties nutraukimas yra neteisėtas. T. V. vykdė bendradarbiavimo pareigą, didžioji dalis paskolos buvo grąžinta anksčiau laiko, kreditorius neieškojo sutartinių santykių išsaugojimo būdų.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorius AB SEB bankas prašo atskirąjį skundą atmesti, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-03-15 nutartį palikti nepakeistą. Skolininkai nereagavo į banko siųstą 2011-10-10 priminimą, 2011-11-08, 2011-12-08 įspėjimus dėl kredito sutarties nutraukimo. Skolininkai palūkanas paskutinį kartą mokėjo 2011-05-16 ir jų nemoka iki šiol, paskolos grąžinimas nevykdomas nuo 2011-10-07, todėl bankas nutraukdamas sutartį įstatymų reikalavimų nepažeidė.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str., 338 str.).
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad kreditorius AB SEB bankas pateikė pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto, nes skolininkė T. V. nevykdė 2007-08-06 kredito sutarties ir vėlesnių susitarimų sąlygų (laiku negrąžino kredito dalies, nesumokėjo priklausančių mokėti priskaičiuotų palūkanų). Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-03-15 skundžiama nutartimi areštavo įkeisto daikto savininkui priklausantį įkeistą daiktą. Byloje kilo ginčas dėl nurodytos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.
Vadovaujantis CK 6.217, 6.221, 6.222 straipsniuose nustatytu reglamentavimu, sutartį vienašališkai nutraukus joje nustatytais pagrindais, laikoma, kad visi prievolių įvykdymo terminai yra suėję, sutartį pažeidusi šalis privalo grąžinti tai, ką yra gavusi sutarties pagrindu, atlyginti kitos šalies nuostolius, sumokėti netesybas. Vienas iš prievolių užtikrinimo būdų yra įkeitimas (hipoteka) (CK 6.70 str.). Hipotekos kreditoriaus teisė gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto atsiranda, jeigu įkeitimo sutartyje nustatytu terminu skolininkas neįvykdo prievolės grąžinti skolą arba nepilnai tokią prievolę įvykdo (CK 4.192 str. 1 d., 4.216 str.). Įkeitimo teisinė reikšmė pasireiškia tuo, kad skolininkui neįvykdžius įkeitimu užtikrinto reikalavimo, kreditorius nukreipia reikalavimą į įkeistą objektą.
Pagal CPK 558 straipsnio 1 dalį hipotekos kreditorius turi teisę kreiptis į hipotekos skyrių su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo, jeigu skolininkas per hipotekos lakšte nustatytą terminą neįvykdo hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo. Hipotekos teisėjas, gavęs kreditoriaus kreipimąsi, areštuoja įkeistą daiktą ir įspėja skolininką ir įkeisto daikto savininką, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių. Nagrinėdamas kreditoriaus pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, hipotekos teisėjas neanalizuoja aplinkybių, susijusių su prievolės neįvykdymu kreditavimo sutartyje nustatytu terminu, nesprendžia tarp šalių kilusio ginčo dėl netinkamo sutarties vykdymo ar nutraukimo, skolos dydžio, tik konstatuoja, jog hipoteka užtikrinta prievolė nėra įvykdyta, ir vadovaudamasis CPK 558 straipsnio 1 dalimi areštuoja įkeistą turtą, preziumuodamas, kad hipotekos lakšte esantys duomenys yra teisingi.
Hipotekos teisėjas, vykdydamas išieškojimo iš įkeisto turto procedūras, pagal pateiktus dokumentus nustatęs, jog pagrindinė ir (ar) hipotekos sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo, ex officio privalo vertinti, ar sutarčių sąlygos, kuriomis grindžiamas kreditoriaus reikalavimas dėl atitinkamo hipotekos teisėjo atliekamo veiksmo, yra sąžiningos (CK 6.188 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011). Nagrinėjamoje byloje kreditas T. V. suteiktas žemės pirkimui. Šie kreditavimo sutarties duomenys leidžia daryti išvadą, kad tarp skolininkės ir banko buvo sudarytos kreditavimo ir hipotekos vartojimo sutartys (Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 str. 14 d.). Nustatyta, kad 36 292,90 EUR kreditas T. V. suteiktas 10 metų, kredito grąžinimo pradžios data – 2007-09-06, pabaigos – 2017-08-05 (b. l. 13–17). Skolininkė palūkanas paskutinį kartą mokėjo 2011-05-16, paskolos grąžinimas nevykdomas nuo 2011-10-07 (paskutinis mokėjimas įvykdytas 2011-10-06). Nustatyta, kad kredito sutartį bankas vienašališkai nutraukė pagal kredito sutarties 5.2. p. susidarius 1 836,75 EUR skolai (b. l. 24), ir tai sudaro 5 proc. suteikto kredito dydžio. Įstatyme nustatyta, kad net ir tuo atveju, kai sutartis pažeidžiama praleidžiant įvykdymo terminą, ir tai nėra esminis sutarties pažeidimas, kreditorius gali sutartį nutraukti, jeigu kita šalis jos neįvykdo per papildomai nustatytą protingą terminą (CK 6.209 str., 6.217 str. 3 d.). Iš į bylą pateiktų duomenų matyti, kad kreditorius 2011-10-10 priminė skolininkei apie susidariusį įsiskolinimą, tačiau skolininkė įsipareigojimų pagal kredito sutartį nevykdė, taip pat nereagavo į 2011-11-08, 2011-12-08 įspėjimus dėl kredito sutarties nutraukimo (b. l. 24, 26), sprendimas nutraukti kredito sutartį priimtas tik 2012-02-10 (b. l. 28). Taigi skolininkei buvo nustatytas protingas terminas įsiskolinimui pagal kredito sutartį padengti. Nors apeliantai nurodo, kad bankas netinkamai vykdo bendradarbiavimo pareigą, tačiau atskirajame skunde nurodo, kad „bankas delsė, nenutraukė sutarties iš karto tik T. V. pažeidus sutartį, suteikė pareiškėjai vilties, jog bus susitarta dėl tolimesnio vykdymo“. Nurodyta apeliantų aplinkybė patvirtina, kad bankas siekė bendradarbiauti, tačiau skolininkė nereagavo į banko pranešimus dėl kredito sutarties vykdymo, nenurodė priežasčių, kodėl sutarties nevykdo, todėl nėra pagrindo manyti, kad skolininkė tinkamai vykdė bendradarbiavimo pareigą.
Esant nurodytoms aplinkybėms matyti, kad sutartis nutraukta laikantis sutartyje ir įstatyme nustatytos tvarkos, nėra pagrindo teigti, kad sutarties nutraukimas skolininkei nevykdant kredito sutarties iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą vartotojo (kredito gavėjo) nenaudai (CK 6.188 str. 1 ir 2 d.), todėl pripažinti sutarties sąlygų negaliojančiomis ab initio (CK 6.188 str. 7 d.) ar kredito sutarties nutraukimą laikyti pažeidžiančiu Lietuvos Respublikos vartotojų teisių gynimo įstatyme įtvirtintas vartotojų teises nėra pagrindo (19 str.).
Skolininkė T. V. tinkamai bei laiku nevykdė prievolės kreditoriui AB SEB bankui pagal 2007-08-06 kredito sutartį Nr. 1050718070330-09 (su vėlesniais pakeitimais), dėl to ginčo byloje nėra, skolininkė nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, kad ji vykdo kredito sutartį, ar duomenų, kurie patvirtintų skolininkės gebėjimą toliau vykdyti kredito sutartį, todėl kreditorius vienašališkai nutraukė kredito sutartį ir kreipėsi į teismą dėl priverstinio skolos išieškojimo. Ši aplinkybė ypatingosios teisenos tvarka priverstinio išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto klausimą nagrinėjančiam teismui yra pakankama prašymą areštuoti įkeistą turtą vertinti kaip pagrįstą, priimti nutartį areštuoti įkeistą daiktą bei raštu įspėti skolininkę ir įkeisto daikto savininką, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių.
Esant šioms aplinkybėms atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartį palikti nepakeistą.