Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

Kameroje buvo netinkamas apšvietimas. Kameroje dėl nesandarių langų buvo šalta, šildytuvų išduota nebuvo, todėl teko kęsti šaltį, drėgmę bei vilkėti striukę patalpoje. Langus teko pačiam apklijuoti šiukšlių maišais. Be to, langų atidaryti nebuvo įmanoma, kadangi vienas iš jų aklinai uždarytas, pritvirtintas medvaržčiais, o kitas langas sulūžusiais rėmais: be vyrių, rankenų. Kameroje nėra jokios ventiliacijos. Tvyro tualeto smarvė. Kameroje esanti praustuvė yra netinkama naudojimui, kadangi sulūžusiais kampais, į kuriuos dažnai pareiškėjas susižalodavo rankas bei suplėšydavo rūbus. Lovos metalinės, sovietmečio laikų, surūdijusiais rėmais. Kameroje esantys šildymo vamzdžiai taip pat surūdiję. Dėl kameroje esančios nuolatinės drėgmės, ventiliacijos stokos, rūdžių pažeistų šildymo vamzdžių, lovos rėmų, rankšluosčio, kuri pareiškėjas naudojo kasdien asmens higienai palaikyti išdžiovinti nebuvo galimybės, todėl dėl drėgmės jis supuvo. Taip pat nebuvo džiovyklų drabužiams ir avalynei, todėl rūbus tekdavo džiovinti patalpose, kuriose miegama, dėl to būdavo nuolatinė drėgmė. Nėra jokių dėžių rūbams susidėti, todėl pareiškėjas savo rūbus laikė krepšiuose. Dėl to rūbai dėl drėgmės apipelydavo ir tapdavo netinkami dėvėjimui. Pareiškėjui bausmę atliekant drausmės grupėje nebuvo leista įsigyti kavos, arbatos, taip pat tabako gaminių. Be to nebuvo suteikta galimybė kreiptis į mediką/psichiatrą dėl nuolatinės nemigos bei medikamentų gavimo.

Atkreipė dėmesį į tai, kad visi pareiškėjo išvardinti pažeidimai buvo nustatyti 2017 metais ir įvardinti Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2017 m. birželio 30 d. ataskaitoje Nr. 2017/1-63 Dėl žmogaus teisių padėties Kybartų pataisos namuose ir Pravieniškių PN-AK bei buvo rekomenduota imtis priemonių užtikrinti minėtų teisės aktų pažeidimų pašalinimą, tačiau iki šios dienos nebuvo imtasi jokių priemonių šalinant pažeidimus. Minėtos kalinimo sąlygos pažeidė Konvencijos 3 straipsnio, Konstitucijos 21 straipsnio nuostatas, lėmė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinius sukrėtimus, depresiją, pažeminimą, sveikatos pablogėjimą. Kalėdamas Pravieniškių PN-AK pareiškėjas patyrė didelę emocinę, psichologinę bei moralinę žalą, depresiją, neigiamus išgyvenimus, kančią, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, gyvenimo kokybės pablogėjimą.

Iškvietimo sistema buvo sumontuota visose uždarosios zonos patalpose, tačiau pasitaiko gedimų, o taip pat ir patys nuteistieji netausoja ar tyčia gadina valstybės turtą. Šiuo metu iškvietimo mygtukai laikinai neveikia. Nuo 2016 m. lapkričio 23 d. įstaiga sudarė sutartį Nr. 76-203 su UAB „Utenos deratizacija“, pagal kurią įstaigos objektuose teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos. Apie pastebėtus kenkėjus informuojama UAB „Utenos deratizacija“, kuri atlieka dezinfekciją, dezinsekciją ar deratizaciją (priklausomai nuo pastebėtų kenkėjų). Informacija apie suteiktą paslaugą registruojama Atliktų kenkėjų kontrolės darbų ataskaitoje. Patalpose pastebėjus kenkėjus, papildomai atliekamas kenkėjų naikinimas. Nuteistieji, pastebėję gyvenamosiose ar bendro naudojimo patalpose kenkėjus, apie juos privalo pranešti savo būrio resocializacijos specialistui. Pravieniškių PN-AK avarinės būklės gyvenamųjų pastatų nėra. Pastatai tvarkingi, pritaikyti nuteistųjų gyvenamosioms sąlygoms. Trečiojo sektoriaus uždarojoje zonoje įrengti 4 pasivaikščiojimo kiemeliai, kurių plotas – 6,43 kv. m, 5,96 kv. m, 8,32 kv. m, 7,95 kv. m. 9 ir 12 būrio nuteistiesiems pasivaikščioti įrengta 10 kiemelių, kurių plotai po 16,00 kv. m ir 1 kiemelis, kurio plotas – 12 kv. m. Pasivaikščiojimo kiemeliu gali naudotis visi vienu metu kameroje bausmę atliekantys nuteistieji. Pažymėjo, kad jokie teisės aktai nereglamentuoja vienam asmeniui tenkančio pataisos namuose įrengtų pasivaikščiojimo kiemų ploto. Pasibaigus pasivaikščiojimui nuteistieji privalo sutvarkyti tam skirtą vietą ar patalpą, taip pat KTP kiemeliai kiekvieną dieną valomi ir tvarkomi Turto valdymo skyriuje dirbančio nuteistojo valytojo. Trečiojo sektoriaus KTP kiemeliuose įrengta vandens pašalinimo sistema. 9 ir 12 būrių pasivaikščiojimo kiemeliuose nuo stogelių krituliai šalinami į išorinę kiemelių pusę, įrengti lietaus nutekėjimo grioveliai. Po lietaus kiemeliai vandeniu neprisipildo.

Pravieniškių PN-AK nuteistųjų maitinimas vykdomas pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-447 „Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“ patvirtintus valgiaraščius. Pažymėjo, kad valgiaraščiai, pagal kuriuos maitinami suimtieji/nuteistieji sudaryti pagal didžiausios asmenų grupės maitinimosi fiziologinius poreikius. Įstaigos nuteistųjų maitinimą organizuoja ir patalpas nuomojasi VšĮ „Bruneros“. Maitinimo organizatorius VŠĮ „Bruneros“ užtikrina tinkamą nuteistųjų maitinimą, laikantis teisės aktų ir sutartyje numatytų sąlygų ir reikalavimų. Maitinimas atitinka nustatytą energetinį kiekį, kaloringumą, fiziologines normas bei kokybę. Valgyklos patalpose švarą ir tvarką palaiko VŠĮ ,Bruneros“, patalpoje paukščiai neskraido, nesiveisia katinai ar kiti gyviai. VŠĮ „Bruneros“ nuomojamose patalpose kenkėjų naikinimą atlieka „Utenos deratizacija“.

Įstaiga užtikrina tinkamą gyvenamųjų patalpų bendrą (dirbtinę) apšvietą. KTP patalpose ir 9, 12 būriuose įrengtas naktinis apšvietimas. Nuteistųjų sugadinta apšvietimo įranga nedelsiant remontuojama, perdegusios ar sudaužytos lemputės keičiamos naujomis. KTP patalpose ir 9, 12 būrių patalpose įrengta mechaninė vėdinimo sistema, esant poreikiui galima vėdinti ir per langus. 15, 18 būrių patalpos vėdinamos per langus. Trečiojo sektoriaus KTP patalpose, 9, 12, 15 ir 18 būrių patalpose įrengtos džiovinimo mašinos, kur nuteistieji gali džiovintis savo asmeninius drabužius bei batus. Džiovinimo vietos įrengtos ir būrių kiemuose po stacionariais stogeliais. Įstaiga užtikrina tinkamą lovų būklę, lovos tvarkingos, nesurūdijusios. Gyvenamosiose patalpose įrengtos spintelės, spintos/lentynos asmeniniams nuteistųjų daiktams laikyti.

Byloje nėra jokių įrodymų ar duomenų apie tai, kad pataisos įstaigos pareigūnai būtų netinkamai atlikę savo pareigas ar, kad dėl pataisos įstaigos pareigūnų veikimo ar neveikimo būtų kilusi žala pareiškėjui. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių žalos buvimo faktą. Nesant neteisėtų veiksmų, bei žalos įrodymo, negali būti nustatytas ir priežastinis ryšys tarp jų. Taigi, nėra įrodyta ir pagrįsta nė viena iš civilinės atsakomybės kilimo viešojo administravimo subjektui, sąlygų.

Pareiškėjo skundas patenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas iš atsakovo reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK nuo 2019 m. rugpjūčio 30 d. iki 2021 m. vasario 23 d.

Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Kadangi neturtinė žala kildinama iš netinkamų pareiškėjo laikymo Alytaus PN sąlygų, nagrinėjamoje byloje aktualus Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau - Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad pagal jo praktiką tik pasiekęs minimalų žiaurumo laipsnį netinkamas elgesys patenka į Konvencijos 3 straipsnio veikimo sferą. Šio minimalaus žiaurumo laipsnio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, pvz., elgesio trukmės, jo pasekmių fizinei bei dvasinei būklei ir – tam tikrais atvejais – nuo nukentėjusiojo lyties, amžiaus bei sveikatos būklės. Be to, vertindamas, ar elgesys yra „žeminantis orumą“ 3 straipsnio prasme, Europos Žmogaus Teisių Teismas atsižvelgia į tai, ar juo siekiama pažeminti ir sumenkinti tam tikrą asmenį ir ar pasekmių prasme jis nepalankiai paveikė jo ar jos asmenybę su 3 straipsniu nesuderinamu būdu (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2001 m. balandžio 21 d. sprendimas P. prieš Graikiją pareiškimo Nr. 28524/95).

Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš gyvenamojo ploto normos pažeidimo.

Atsakovo atstovas į bylą pateikė duomenis, kad vertinamuoju laikotarpiu pareiškėjas atliko laisvės atėmimo bausmę 18 būrio 2 gyvenamojoje patalpoje, 15 būrio 2 gyvenamojoje patalpoje, 12 būrio 10 gyvenamojoje patalpoje, 9 būrio 8 gyvenamojoje patalpoje, kur jam teko nuo 3,14 kv. m iki 5,75 kv. m gyvenamojo ploto. Taip pat pareiškėjas atliko nuobaudas 4, 5, 8 ir 15 kamerose, kur jam teko nuo 4,27 kv. m iki 6,13 kv. m gyvenamojo ploto. Teigdamas, jog Pravieniškių PN-AK uždarosios zonos kamerų tipo patalpoje kartu gyveno keturi nuteistieji, pareiškėjas nenurodė tikslaus laiko, kameros numerio, neįvardino šio tipo patalpoje laikomų asmenų, todėl vertinant Pravieniškių PN-AK uždarosios zonos kamerų tipo patalpoje laikomų asmenų skaičių, remiamasi atsakovo atstovo pateiktais duomenimis, kurių objektyvumu abejoti teismas neturi pagrindo.

Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, jog pareiškėjui visą vertinamąjį laikotarpį buvo užtikrinta minimali teisės aktais nustatyta gyvenamojo ploto norma. Taigi, nėra pagrindo valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiūriu šioje byloje konstatuoti atsakovo pareiškėjo atžvilgiu padarytų veiksmų neteisėtumo.

Pareiškėjas neturtinę žalą sieja su aplinkybe, kad didelę gyvenamojo ploto dalį užėmė baldai. Tačiau pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą turi būti atsižvelgiama, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką (žr. LVAT 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014, 2014 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1731/2014). Konstatavus, kad minimali gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista, pareiškėjo argumentai dėl baldų užimamo ploto atmestini kaip nepagrįsti.

BVK 110 straipsnio 1 dalies 3 punktas įpareigoja nuteistuosius valyti savo gyvenamas patalpas. Pagal Higienos normos HN 134:2015 35 punktą, laisvės atėmimo vietos gyvenamosios patalpos valomos laisvės atėmimo vietos vadovo nustatyta tvarka. Ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių (Higienos normos HN 134:2015 39 p.). Vidaus tvarkos taisyklių 73.6 punkte buvo nurodyta, kad nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, tarp jų, tvarkyti ir prižiūrėti savo darbo, gyvenamąją (miegamą) ir pasivaikščiojimo vietas. Nuteistieji, atliekantys nuobaudas kamerų tipo patalpose, kiekvieną dieną eilės tvarka skiriami budinčiaisiais ir tvarko kameras (Vidaus tvarkos taisyklių 226 p.). Šios nuostatos įtvirtintos ir nuo 2020 m. sausio 22 d. įsigaliojusiose Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 (18, 18.6 p.). Kadangi už patalpų valymą, be kita ko, ant sienų ir lubų nepaliekant pelėsio, yra atsakingi patys nuteistieji, pareiškėjo argumentas, jog neturtinę žalą jis patyrė dėl sanitariniuose ir higienos mazguose, pasivaikščiojimo kiemeliuose buvusios nešvaros, pelėsio, laikytinas nepagrįstu.

Pagal Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normas, patvirtintas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 (toliau – ir Aprūpinimo normos), bendrabučio gyvenamosios patalpos prausykloje, tualete turi būti įrengtas klozetas (gali būti ir tupiamas) arba pisuaras (tik vyrams) (1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų), praustuvė (1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų).

Atsakovo atstovas pateikė duomenis, koks skaičius sanitarinių įrenginių (klozetų, unitazų praustuvių, dušų, dušo sietelių) įrengtas 15, 18 būrių sanitariniuose mazguose, taip pat nurodė, jog 9, 12 būrių patalpose nuteistiesiems įrengta po vieną klozetą ir vieną praustuvę (Pravieniškių PN-AK Turto valdymo skyriaus 2021 m. kovo 19 d. pažyma Nr. 77-434).

Kadangi 12 būrio 10 gyvenamojoje patalpoje ir 9 būrio 8 gyvenamojoje patalpoje gyveno ne daugiau kaip 4 nuteistieji, konstatuotina, jog sanitarinių įrenginių skaičius minėtose patalpose buvo pakankamas. Tačiau atsakovo atstovas nepateikė duomenų, koks skaičius nuteistųjų ginčo laikotarpiu buvo 15 ir 18 būriuose ir naudojosi sanitariniu mazgu ir nėra jokių duomenų, kurie paneigtų pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, todėl konstatuotina, jog laikotarpiais, kai pareiškėjas buvo laikomas bendrabučio tipo patalpose 15 ir 18 būriuose (nuo 2019 m. rugpjūčio 30 d. iki 2020 m. kovo 1 d. ir nuo 2020 m. kovo 8 d. iki 2020 m. birželio 26 d.), pareiškėjo teisė į pakankamą unitazų ir pisuarų skaičių nebuvo užtikrinta.

Pareiškėjas nurodo, jog nebuvo užtikrinamas pareiškėjo privatumas naudojantis tualetu, nes tualetų kabinose nebuvo galimybės užsirakinti. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 16.5 punkte, reglamentuojančiame kamerų tipo patalpų įrengimą, numatyta, jog įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100 × 142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara. Nuo 2020 m. gruodžio 22 d. galiojančių Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 12.5. punkte nustatyta, kad įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant esamas kameras, jose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100 x 142 cm, arba ne mažiau, kaip 1,42 m² matmenų (ploto) sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos ir grindys dengiamos lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Nesant techninėms galimybėms esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto pertvara (iki kameros lubų) ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.

Pareiškėjas taip pat teigia, jog nebuvo užtikrintas jo privatumas naudojantis dušu, kadangi dušo patalpoje nebuvo pertvarų. Pareiškėjas nedetalizuoja, kurioje iš patalpų (bendrabučio ar kamerų tipo patalpoje, gyvenamosios patalpos numerio) nebuvo dušo pertvarų, tačiau iš skundo turinio matyti, jog apie tai, jog dušo patalpoje nebuvo pertvaros pareiškėjas nurodo dėstydamas aplinkybes dėl kalinimo sąlygų kamerų tipo patalpose. 2021 m. gegužės 19 d. pažyma Nr. 77-434 patvirtina, jog kamerų tipo patalpų dušinėje dušo sieteliai atskirti sienomis nuo lubų iki grindų, todėl pareiškėjo argumentai dėl privatumo naudojantis dušu neužtikrinimo atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas taip pat teigia, jog Pravieniškių PN-AK buvo sugadinti sanitarinių mazgų įrenginiai, sanitariniuose mazguose nuo sienų ir lubų atšokę dažų ir tinko sluoksniai, prausyklos grindys šlapios ir slidžios, gyvenamosiose patalpose ir kamerose langai nesandarūs, šalta, drėgna, langų rėmai sulūžę, ventiliacija netinkama, netinkamas apšvietimas, šildymo vamzdžiai surūdiję, nuo gyvenamojo pastato stogo krito plytos, sienos avarinės būklės, pasivaikščiojimo kiemeliuose ant sienų auga samanos, grindų danga išdaužyta, valgykloje sąlygos antisanitarinės.

Higienos normos HN 134:2015 17 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietų gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s; prausyklose, dušuose, persirengimo kambariuose naudojimosi šiomis patalpomis dieną oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 20 °C (Higienos normos HN 134:2015 16 punktas). Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx (Higienos normos HN 134:2015 14 punktas). Higienos normos HN 134:2015 12 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų. Higienos normos HN 134:2015 34 punktas nustato, kad bendrojo naudojimo laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos, jose esantys įrenginiai, inventorius turi būti švarūs, valomi laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės vadovo nustatyta tvarka.

Atsakovo atstovas pateikė 2021 m. kovo 19 d. pažymą Nr. 77-434, kuri patvirtina, kad Trečiojo sektoriaus kamerų ir būrių sanitariniuose mazguose dažai nesilupa, tinkas nebyra, plytelės nesusikilusios. Trečiojo sektoriaus 9, 12 būrių langai plastikiniai, sandarūs. KTP kamerų bei 15, 18 būrių langai mediniai, šaltam laikotarpiui tvarkomi, sandarinami. Visų gyvenamųjų patalpų langai tvarkingi, atsidaro ir užsidaro. 2020 m. gruodžio mėnesį 15, 18 būrių langai pakeisti naujais sandariais plastikiniais langais. KTP patalpose ir 9, 12 būrių patalpose įrengta mechaninė vėdinimo sistema, esant poreikiui galima vėdinti ir per langus. 15, 18 būriuose patalpos vėdinamos per langus. Įstaiga užtikrina tinkamą lovų būklę, lovos tvarkingos, nesurūdijusios.

Jokių objektyvių duomenų (nuotraukų, patikrinimo aktų, patalpų fizikinių parametrų matavimo protokolų ir pan.), patvirtinančių, kad vertinamuoju laikotarpiu ginčo gyvenamosiose patalpose buvo užtikrintos teisės aktų reikalavimus atitinkančios kalinimo sąlygos, atsakovas nepateikė. Tačiau nagrinėjamu atveju aktualu ir tai, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą, kitą valstybės instituciją ar visuomeninę organizaciją dėl netinkamų kalinimo sąlygų nesikreipė. Teismas byloje nenustatė, jog pats pareiškėjas dėl galimai netinkamų sąlygų buvo kreipęsis į pataisos įstaigos administraciją ar atitinkamas tarnybas, o tarnybos į tokį kreipimąsi nebūtų reagavusios. Pareiškėjui ginčo laikotarpiu nesiskundus dėl netinkamų sąlygų, atsakovui šiuo metu tektų neproporcinga pareiga paneigti tokius abstrakčius pareiškėjo teiginius. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai šioje dalyje atmestini kaip nepagrįsti.

Pagal Aprūpinimo normas, kamerų tipo patalpoje turi būti 1 metalinė lova 1 asmeniui. Lovos galiojimo termino teisės aktai nenumato.

Higienos normos HN 134:2015 20 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. Laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, – jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka.

Kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo paslaugų pirkimo-pardavimo sutartis patvirtina, jog UAB „Utenos deratizacija“ įsipareigojo atlikti kenkėjų (tarakonų, skruzdėlių, blakių, blusų musių, širšių ir pan.) monitoringo, kontrolės ir naikinimo Pravieniškių PN-AK darbus. Minėtos sutarties 1.1 punkte pažymėta, kad kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo paslaugos atliekamos 2 kartus per mėnesį ir pagal poreikį. Į bylą pateikti atliktų paslaugų / darbų aktai patvirtina, jog UAB „Utenos deratizacija“ reguliariai atlieka vabzdžių ir graužikų kontrolės ir naikinimo darbus Pravieniškių PN-AK patalpose. Atsižvelgiant į minėtus duomenis, darytina išvada, jog Pravieniškių PN-AK aktyviai veikia, kad patalpose, kuriomis naudojasi laisvės atėmimo bausmę atliekantys asmenys, vabzdžių ir graužikų nebūtų, todėl nėra pagrindo pripažinti neteisėtų Pravieniškių PN-AK veiksmų ar neveikimo šiuo aspektu. Pažymėtina, kad buitiniai parazitai paprastai atsiranda asmenų, atsainiau vertinančių elementarius higienos reikalavimus, aplinkoje, tuo tarpu higienos ir priešepideminių taisyklių bei reikalavimų privalo griežtai laikytis ne tik pataisos įstaigų personalas, bet ir nuteistieji (žr., pvz., LVAT 2017-03-07 nutartį byloje Nr. A-1374-624/2017). Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes pareiškėjo argumentai dėl nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų buvimo pataisos įstaigoje atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas nurodo, jog pasivaikščiojimo kiemelių plotas buvo per mažas, juose nebuvo įrengta suoliukų, sienos dygliuotos, nėra vandens nuotekų sistemos.

Pažymėtina, jog teisės aktais nereglamentuotas pasivaikščiojimo kiemelių plotas, nėra nustatytas reikalavimas pasivaikščiojimo kiemeliuose įrengti suolelius. Pažymėtina ir tai, jog teisės aktais nenustatyta, kokia danga turi būti dengiamos pasivaikščiojimo kiemelių sienos. Pravieniškių PN-AK Turto valdymo skyriaus 2021 m. kovo 19 d. pažymoje Nr. 77-434 nurodyta, jog Trečiojo sektoriaus KTP kiemeliuose įrengta vandens pašalinimo sistema. 9 ir 12 būrių pasivaikščiojimo kiemeliuose nuo stogelių krituliai šalinami į išorinę kiemelių pusę, įrengti lietaus nutekėjimo grioveliai. Po lietaus kiemeliai vandeniu neprisipildo. Teismas konstatuoja, jog esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjo pretenzijos dėl kiemelių kokybės laikytinos nepagrįstomis.

Pareiškėjo teigimu pastate nėra jokių evakuacijos planų, gesintuvų, gyvenamosios patalpos užrakinamos 22 val., patalpose bei pasivaikščiojimo kiemeliuose nėra pareigūnų iškvietimo mygtukų, todėl įvykus gaisrui nebūtų jokios galimybės išsigelbėti, be to pažeidžiama pareiškėjo teisė į saugų pasivaikščiojimą.

Atsakovas nepateikė jokių duomenų apie priešgaisrinių reikalavimų laikymąsi įstaigoje. Dėl pareigūnų iškvietimo mygtukų įrengimo nurodė, jog teisė skatai nenumato pareigūnų iškvietimo sistemos įrengimo lengvajai ir paprastajai grupei. 15 ir 18 būriuose iškvietimo sistema neįrengta. Trečiojo sektoriaus 9, 12 būrių patalpose pareigūnų iškvietimo sistema veikia. Iškvietimo sistema buvo sumontuota visose uždarosios zonos patalpose, tačiau pasitaiko gedimų, o taip pat patys nuteistieji netausoja ar tyčia gadina valstybės turtą. Taip pat nurodo, kad šiuo metu iškvietimo mygtukai laikinai neveikia.

Pareiškėjas patirtą neturtinę žalą taip pat sieja su netinkamu maitinimu, nurodo, kad nebuvo užtikrinamas maitinimas pagal fiziologines normas, maisto kokybė buvo bloga – košės paviršiuje nusistovėjęs vanduo, daržovės netinkamai nuplautos, duona rūgšti, maistas patiekiamas netinkamos temperatūros.

Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, jog nuteistųjų maitinimo paslaugą teikia VšĮ „Bruneros“, kuris užtikrina tinkamą nuteistųjų maitinimą, laikantis reglamentuojančių nuteistųjų maitinimą teisės aktų ir 2019 m. sausio 29 d. maitinimo paslaugos pirkimo-pardavimo sutartyje Nr. 76-11 numatytų sąlygų ir reikalavimų. Maitinimas atitinka nustatytą energetinį kiekį, kaloringumą, fiziologines normas bei kokybę. Duomenų, jog pareiškėjas vertinamuoju laikotarpiu dėl netinkamo maitinimo yra kreipęsis į pataisos įstaigos administraciją, byloje nėra. Pareiškėjo teiginiai dėl netinkamo maisto abstraktūs, nurodytų aplinkybių nedetalizavo, nenurodė, konkrečiai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (išgyvenimų), taip pat ir priežastinio ryšio tarp šių jo nurodytų pažeidimų ir jam padarytos neturtinės žalos, todėl tik pagal tokias pareiškėjo nurodytas abstrakčias aplinkybes nėra galimybių nustatyti atsakovo atstovo veiksmų atitikimą (neatitikimą) teisės aktų reikalavimams.

Pagal BVK 73 straipsnio 1 dalies 1 punktą drausmės grupei priskirti nuteistieji turi teisę įsigyti šio Kodekso 92 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytų asmeninių daiktų. BVK 92 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad drausmės grupei priskirti nuteistieji – šviežius vaisius ir daržoves, drabužius, avalynę, higienos ir kanceliarijos reikmenis. Atsižvelgus į nurodytą teisinį reglamentavimą konstatuotina, jog pareiškėjo argumentai dėl to, kad bausmę atliekant drausmės grupėje nebuvo leista įsigyti kavos, arbatos ir tabako gaminių, nepagrįsti.

Pareiškėjo teiginys, jog jam nebuvo suteikta galimybė kreiptis į mediką – psichiatrą dėl nuolatinės nemigos bei medikamentų gavimo vertintinas kaip deklaratyvus, kadangi pareiškėjas nenurodė konkrečių atvejų, kada ir dėl kokių priežasčių jis norėjo kreipėsi dėl medicininės pagalbos suteikimo ir jam tokia galimybė nebuvo suteikta, nedetalizavo kuo pasireiškė atsakovo atstovo neteisėti veiksmai šiuo aspektu, nenurodė kokios konkrečios neigiamos pasekmės jam kilo. Pažymėtina, kad reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai išvardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada būtent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai. Todėl pareiškėjo argumentai dėl neskiriamo gydymo atmestini kaip deklaratyvūs ir nepagrįsti.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinti pinigais. Pareiškėjas nurodo, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyrė didelę emocinę, psichologinę bei moralinę žalą, depresiją, neigiamus išgyvenimus, kančią, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, gyvenimo kokybės pablogėjimą ir kt., tačiau nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių netinkamų kalinimo sąlygų poveikį jo sveikatai, psichinei ir emocinei būklei. Byloje nėra jokių duomenų apie pareiškėjo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio.