Kauno apygardos teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Sanva“ atstovui bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Relina“ įgaliotam asmeniui I. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Sanva“ ieškinį atsakovui A. S. dėl žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Byloje sprendžiamas ginčas dėl žalos, padarytos juridinio asmens vadovui pažeidus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnio nuostatas, atlyginimo įmonei, kuriai iškelta bankroto byla. Ieškovė atsakovo žalos atlyginimo prievolę kildina iš atsakovo neteisėtų veiksmų, t. y. iššvaisčius bendrovės lėšas ir tokiu būdu padarius žalos tiek bendrovei, tiek ir bendrovės kreditoriams, nes bendrovė neteko jai nuosavybės teise priklausiusio turto, kuris galėjo būti panaudotas bendrovės interesais, o bankroto procese iš šio turto būtų patenkinti kreditorių reikalavimai.

Tuo atveju, kai įmonės administracijos vadovas nevykdo arba netinkamai vykdo CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose, ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 6 punkte nurodytas pareigas, jis privalo atlyginti padarytą žalą (CK 2.87 straipsnio 7 dalis). Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius, kad įmonės vadovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neturi įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi bendrovės vadovas.

Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 9 d. nutartimi ieškovei BUAB „Sanva“ iškelta bankroto byla, administratoriumi paskirta UAB „Relina“. Nutartis įsiteisėjo 2015 m. balandžio 21 d. Bankroto administratorius perimdamas bendrovės dokumentaciją nustatė, kad atsakovas, eidamas bendrovės direktoriaus pareigas laikotarpiu nuo 2008-01-09 iki 2008-09-26, bankomatuose išgrynino 416 320,00 Lt (120 574,60 Eur) bendrovės lėšų. Byloje nustatyta, kad administratoriui dokumentai patvirtinantys piniginių lėšų teisėtą panaudojimą nėra pateikti, todėl nesant jokių apskaitos dokumentų, pateisinančių bendrovės lėšų panaudojimą, darytina išvada, jog pinigai buvo iššvaistyti. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį nurodė, kad išgrynintos sumos buvo registruotos bendrovės grynųjų pinigų kasos žurnale ir panaudotos bendrovės ūkinėje veikloje, tačiau šią aplinkybę patvirtinančių duomenų teismui nepateikė ( CPK 178 straipsnis). Atsakovas taip pat nurodo, kad neturi galimybės pateikti įrodymus dėl ieškinio nepagrįstumo, nes atlieka laisvės atėmimo bausmę pataisos darbų kolonijoje Švedijoje. Teismo vertinimu, toks atsakovo nurodymas neatleidžia jo nuo pareigos teikti įrodymus patvirtinančius piniginių lėšų teisėtą panaudojimą, todėl tokie atsakovo teiginiai atmestini kaip nepagrįsti.

Nagrinėjamuoju atveju nėra ginčo dėl žalos dydžio, ieškovė pateikė duomenis (banko sąskaitos išrašus) apie išgrynintas lėšas, atsakovas procesiniuose dokumentuose pripažįsta, kad pinigai iš įmonės sąskaitos buvo išgryninti, tačiau laiko, kad atsakovo neteisėtų veiksmų nėra, nes pinigai buvo panaudoti bendrovės ūkinėje veikloje.

Bendrovės vadovo pareiga elgtis rūpestingai su juridinio asmens turtu apima pareigą tinkamai vesti turto apskaitą, teikti kasmetinių finansinių ataskaitų rinkinį Juridinių asmenų registrui, taip pat išsaugoti įmonės turtą ir duomenis apie įmonės finansines operacijas įstatymų nustatytą laikotarpį ir pan. Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis nustatyta, kad BUAB „Sanva“ bankrotas Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-343-601/2017, kuri įsiteisėjo 2016 m. vasario 5 d., pripažintas tyčiniu, šioje nutartyje konstatuoti teisiškai reikšmingi (prejudiciniai) faktai. Kauno apygardos teismas 2017 m. sausio 26 d. nutartyje konstatavo, kad A. S. (T.), būdamas UAB „Sanva“ vadovu, nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose jam nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu (įmonės bankroto bylos neinicijavimas, finansinės atskaitomybės dokumentų viešojo registro tvarkytojui nepateikimas, įmonės turto ir dokumentų administratoriui neperdavimas, gyvenamosios vietos pakeitimas). UAB „Sanva“ įregistruota 1998 m. balandžio 2 d., nuo 2006 m. vasario 8 d. įmonės direktoriumi išrinktas (paskirtas) A. S. (T.). Paskutiniai įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai JAR teikti tik už ataskaitinį laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2008-12-31, ir daugiau nei vienais metais įmonės vadovas JAR neteikė įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų. UAB „Sanva“ vadovas (ir akcininkas) laikotarpiu nuo 2008-01-09 iki 2008-09-26 išėmė 120 574,60 Eur ir neaišku, kam nurodytos įmonės lėšos buvo panaudotos (nėra jokių duomenų). Nuo 2013 m. sausio 10 d. UAB ,,Sanva“ vadovas A. S. (T.) deklaravo išvykimą į Švediją. Iš balanso už ataskaitinį laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2008-01-31 teismas nustatė, kad iš viso įmonės turtas 2008 m. sudarė – 208 719 Eur (720 665 Lt), iš jų ilgalaikis turtas 61 887 Eur (213 685 Lt) vertės, trumpalaikis turtas 146 832 Eur (506 980 Lt) vertės, įmonės pelnas 2008 metais sudarė – 70 435 Eur (243 197 Lt). 2009-02-19 VMI prie FM priėmė sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš įmonės turto 25 764 Eur (88 956,61 Lt) sumai. Pastarasis sprendimas antstolei vykdyti perduotas 2009 m. vasario 24 d. Atlikus mokestinį patikrinimą už laikotarpį nuo 2006-01-01 iki 2007-12-31, Kauno apskrities VMI 2009 m. vasario 26 d. sprendimu Nr. (18)-K3-49 dėl patikrinimo akto tvirtinimo papildomai priskaičiavo mokesčių 14 505 Eur (50 083,94 Lt) sumai. 2014 m. gegužės 22 d. antstolė A. A. priėmė išieškojimo negalimumo aktą, kuriame nustatė, kad skolininkas UAB ,,Sanva“ nekilnojamojo turto neturi; vykdymo procese buvo areštuotos skolininkei priklausančios sąskaitos, tačiau jose piniginių lėšų nėra; skolininkei priklausanti transporto priemonė areštuota, todėl nėra galimybės jos realizuoti. Teismas padarė išvadą, kad per trumpą laiką įmonės turtas buvo realizuotas, tokiu būdu sumažinant turto apimtį ir pažeidžiant įmonės kreditorių interesus. UAB „Sanva“ vadovas įmonės veiklą organizavo taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) išieškojimo pirmenybė buvo sąmoningai nukreipta kitų kreditorių interesų tenkinimui.

Atsižvelgus į tai, kad atsakovas nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių išgrynintos sumos panaudojimą bendrovės ūkinėje veikloje bei į prejudicinius faktus, nustatytus Kauno apygardos teismo įsiteisėjusia 2017 m. sausio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-343-601/2017, konstatuotinas atsakovo veiksmų neteisėtumas. Taip pat atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pripažintina, kad 120 574,60 Eur žala yra padaryta tiek bendrovei, tiek ir bendrovės kreditoriams. Ši išvada motyvuojama tuo, kad bendrovė neteko jai nuosavybės teise priklausiusio turto, kuris galėjo būti panaudotas bendrovės interesais, o bankroto procese iš šio turto būtų galima tenkinti kreditorių reikalavimus.

Pažymėtina, kad kasacinio teismo yra akcentuota, jog priežastinis ryšys gali būti tiesioginis, kai dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala atsiranda tiesiogiai. Jis gali būti ir netiesioginis, kai asmens veiksmais žala tiesiogiai nepadaryta, bet sudarytos sąlygos žalai atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. G. v. UAB „JG reklamos dovanos“, bylos Nr. 3K-3-378/2013). Atsakovo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) ir pareiga paneigti šią prezumpciją tenka atsakovui. Teismas šioje byloje nustatė atsakovo neteisėtus veiksmus, dėl kurių susidarė žala ieškovės kreditoriams, o atsakovas savo kaltės nepaneigė ( CPK 178 straipsnis).

Teismas, nustatęs nurodytas aplinkybes konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje UAB „Sanva“ valdymo organai – atsakovas A. S. (T.), pažeidė jam teisės aktų ir bendrovės dokumentuose nustatytas (kartu ir fiduciarines) pareigas, bankomatuose išgrynino 416 320,00 Lt (120 574,60 Eur) bendrovės lėšų ir šias lėšas panaudojo neaiškiais tikslais, dėl ko iškėlus įmonei bankroto bylą, nebuvo tenkinti ieškovės kreditorių reikalavimų, o tai reiškia, kad susidarė sąlygos žalai atsirasti, kurią atsakovas turi atlyginti ir kurią sudaro iš bankomatų išgryninta 120 574,60 Eur suma, todėl ieškovės ieškinys tenkintinas, priteisiant ieškovės naudai iš atsakovo 120 574,60 Eur žalos atlyginimo ( CK 6. 245-6. 249 straipsniai).

Ieškovė taip pat prašo priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Teismas nustatė, kad atsakovas yra ieškovės skolininkas, prievolė kreditoriui nėra įvykdyta, dėl ko ieškovė patyrė žalą. Todėl ieškovės prašymas šioje dalyje taip pat yra tenkintinas priteisiant iš atsakovo ieškovės naudai 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str., 6.210 str. 2 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Ieškovė už ieškinio pateikimą valstybei turėjo sumokėti 2 364,00 Eur dydžio žyminį mokestį (CPK 80 str. 1 d. 1 p.), tačiau ji nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei yra atleista (CPK 83 str. 1 d. 8 p.), todėl, vadovaujantis CPK 96 straipsnio 2 dalimi iš atsakovo valstybei priteistina 2 364,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 96 str. 1 d.).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje sudaro 36,35 Eur (CPK 88 str. 1 d. 3 p.), todėl teismui patenkinus ieškinį šios išlaidos priteistinos iš atsakovo valstybei (CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 96 straipsniu, teismas,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo A. S. (T.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 120 574,60 Eur (vieną šimtą dvidešimt tūkstančių penkis šimtus septyniasdešimt keturis eurus 60 ct) žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (120 574,60 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-01-19) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Sanva“ (juridinio asmens kodas 135141111) naudai.

Priteisti iš atsakovo A. S. (T.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 2 364,00 Eur (du tūkstančius tris šimtus šešiasdešimt keturis eurus) žyminio mokesčio ir 36,35 Eur (trisdešimt šešis eurus 35 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, bankas Swedbank, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, nurodant atitinkamai mokėjimo paskirtį: „žyminis mokestis“.

Sprendimas nuo jo priėmimo per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą apeliaciniu skundu.