Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ana Karšul, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus prokuroro Benedikto Leišio pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje B. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, dirbantis UAB "Giminija" direktoriumi, deklaravęs gyv. vietą ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 300 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

B. G. suklastojo dokumentą, o būtent: jis, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip iki 2023 m. gegužės 8 d., adresu (duomenys neskelbtini), būdamas UAB „Giminija“ direktoriumi, Elektros tinklų nuosavybės ribų akte Nr. 22-85926 (objektas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), naudodamas kompiuterį atliko pakeitimus - pakeitė dokumento sudarymo datą iš 2023 m. balandžio 25 d. į 2023 m. gegužės 8 d., ir šį suklastotą dokumentą išsiuntė iš savo elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) į klientės J. B. elektroninį pašto adresą (duomenys neskelbtini), kurį pastaroji per interneto svetainę (duomenys neskelbtini) pateikė Aplinkos projektų valdymo agentūrai, tikslu gauti 2 584,08 eurų paramą, skirtą fizinių asmenų saulės elektrinių įsirengimui namų ūkiuose.

Šiais veiksmais B. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju B. G. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jis yra UAB „Giminija“ direktorius. Įmonės veiklos sritis yra saulės elektrinių įrengimas bei saulės elektrinių įrangos pardavimas. Visuose darbuose jis dalyvauja tiesiogiai. Įvykį, dėl kurio atliekamas tyrimas, jis gerai atsimena. UAB "Giminija" su J. B. 2022 m. rugsėjo 30 d. pasirašė sutartį dėl saulės elektrinės įrengimo ir jie įsipareigojo įrengti saulės elektrinę iki 2023 m. gegužės 15 d. Projekto įgyvendinimo data buvo parinkta pagal jų turimą darbų grafiką, bet elektrinė turėjo būti įrengta ne anksčiau, negu Aplinkos projektų valdymo agentūrą (toliau - APVA) paskelbs naują kvietimą teikti paraiškas 2023 metais. Sutarties pasirašymo dieną viešoje erdvėje buvo kalbama, kad APVA paskelbs naują kvietimą 2023 metų pradžioje, t. y. sausio mėn., kaip ir buvo 2022 metais. Todėl, parinkdami sutarties įvykdymo datą, jie žinojo, kad projektą įgyvendins laiku, o J. B. tikrai spės pateikti paraišką į APVA dėl paramos gavimo iki elektrinės įrengimo datos. Buvo nusistovėjusi tokia praktika, kad paskelbus naują kvietimą teikti paraiškas, APVA visą mėnesį priiminėja paraiškas iš gyventojų ir per kitą mėnesį vertina šias paraiškas. Todėl tiek jie, tiek jų klientė, buvo tikri, kad kovo mėn. tikrai bus aišku, ar J. B. gaus paramą. Rangos sutartyje buvo nurodyta, kad jeigu ji negaus paramos, jie įsipareigoja sutartį nutraukti ir grąžinti avansą. Tai įrodo, kad J. B. nenorėjo įrenginėti saulės elektrinės be paramos. Prasidėjus 2023 metams, jie tęsė darbus iš 2022 metų APVA kvietimo. Praėjo sausis, o APVA paramos nepaskelbė. Vasarį J. B. jau pradėjo nerimauti, kad paraiškų vertinimas užsitęs ir pavasarį ji negalės pradėti eksploatuoti saulės elektrinės. Vasarį ir kovą jie periodiškai bendravo su J. B., kuri vis labiau buvo susirūpinusi dėl susiklosčiusios situacijos. Tuo tarpu jie ir toliau atlikinėjo projektus iš praeitų metų APVA kvietimo. Balandis buvo paskutinis mėnuo, kada dar turėjo sutartinių įsipareigojimų iš praeitų metų ir netgi pradėjo patys galvoti, kas bus toliau su darbais, jeigu APVA vis tik nepaskelbs paramos. O J. B. balandį jau buvo visiškai praradusi viltį, kad gaus paramą ir pradėjo svarstyti, kad galbūt neverta laukti paramos ir įrenginėti elektrinę iš karto, kai tik jie bus tam pasirengę. Pasakė jai, kad jeigu APVA ir paskelbs naują kvietimą balandį, tai atsakymo dėl paramos skyrimo teks laukti mažiausiai du mėnesius. Tuomet J. B. tvirtai nusprendė įrenginėti elektrinę be paramos. Jis pasakė, kad gali įrengti elektrinę dabar, tačiau neįves jos į eksploataciją iki tol, kol J. B. pateiks paraišką į APVA, jeigu kartais taip nutiktų, kad APVA per 1-2 savaites visi tik paskelbtų kvietimą. Pradėjo įrenginėti elektrinę ir J. B. galutinai nusprendė įrenginėti be paramos, t. y. įrengus jie turėjo ją priduoti į ESO. Ir kaip tik tuo momentu APVA vis tik pranešė, kad už savaitės bus paskelbtas naujas kvietimas teikti paraiškas dėl paramos gavimo. Jam paskambino J. B. ir paprašė, kad jie nepridavinėtų elektrinės, o lauktų. Jis sutiko. Tačiau, ar jis buvo laiku nepranešęs apie pasikeitimus bendradarbiui L. P., ar jis pamiršo, ar tiesiog kažką supainiojo, bet jis pateikė deklaraciją į ESO ankščiau laiko. Apie tai sužinojo J. B. iš laiško, kurį gavo iš ESO, kuriame buvo parašyta, jog rangovas pateikė dokumentus. Ji tuoj pat pranešė jam apie tai ir buvo labai nepatenkinta susiklosčiusia situacija. Pasijuto labai kaltas, nes dabar dėl jo neatidumo klientė negaus paramos. Iš karto pasakė Lukui, kad skambintų į ESO ir sužinotų, ar galima atšaukti deklaraciją, bet jam buvo atsakyta, kad - ne. Į skambučius atsako ESO vadybininkai, kurie dažnai neturi kompetencijos, klaidina pašnekovus, todėl jis pagalvojo, kad reikia pateikti dar vieną deklaraciją, kuri galimai pakeis pirmąją. Nes juk nelogiška, kad negalima ištaisyti klaidų, kurios pasitaiko dėl įprasto žmogiško faktoriaus. O čia juk deklaruojama, kokius parametrus rangovas įveda į įtampos keitiklį. Reikia suvesti daug visokių skaičių, kur labai lengva suklysti. Ir tokioje sistemoje privalo būti galimybė taisyti klaidas. Todėl pasakė Lukui, kad pateiktų naują deklaraciją. Svarbu tai, kad maža to, jog nėra galimybės taisyti pateiktos deklaracijos, tai dar ir ją gali pateikti bet kas pasirašydamas elektroniniu parašu. J. B. pasakė, kad yra didelė tikimybė, kad dėl sistemos netobulumo ji gali negauti paramos. Ji buvo labai nepatenkinta, o jis jautė nuoširdžią kaltę dėl to, kad būtent dėl jo klientė patirs finansinį nuostolį. Įrengus elektrinę jie parengia klientui visus dokumentus, reikalingus paramos gavimui, t. y. išsiunčia jam visą dokumentų bylą su reikiamais failų pavadinimais, kad klientui būtų paprasta susigaudyti ir, kad jis žinotų, kokius tiksliai dokumentus reikia "prikabinti" į APVA formą. Todėl prašo klientų, kad jie atsiųstų jam dokumentus iš ESO savitarnos ir jis juos sudeda į bendrą bylą. Gavęs dokumentus iš J. B., pamatė, kad ESO parengtame elektros tinklų nuosavybės ribų akte yra data, kuri yra ankstesnė už antros deklaracijos datą. Tai buvo paprastas "pdf" dokumentas, kurį buvo galima atidaryti "pdf" taisymo režime. Atidarė jį ir pakoregavo dokumento datą. Jo motyvas buvo toks, kad klientas pilnai atitiko paramos kriterijus ir jeigu tik būtų galimybė sistemoje atlikti pataisymus, kas tokio pobūdžio dokumentuose privalo būti įdiegta, ji gautų paramą. Juolab, kad tiek perdavimo – priėmimo aktą, dėl PVM sąskaitą faktūrą jie išrašė jau po to, kai J. B. pateikė paraišką į V. L. pergyveno dėl to, kas įvyko, todėl visiškai nesiekiant jokios asmeninės finansinės naudos ir niekam neprašant, išsiuntė J. B. dokumentus, kuriuos ji turėjo pateikti į APVA. Ir tarp tų dokumentų buvo aktas su pataisyta data. Jo veiksmai buvo skirti padėti klientei, kad ji gautų paramą, nes kaip jau minėjo, ji pilnai atitiko paramos kriterijus. Padarė tai, tačiau vėliau jam atėjo mintis, jog APVA gali turėti kryžminį dokumentų sutikrinimą su ESO, todėl vis dar yra didelė grėsmė, jog klientė dėl jo kaltės negaus paramos. Todėl savo iniciatyva pasiūlė klientei pasirašyti sutarties priedą, kuriame buvo parašyta, kad UAB "Giminija" atleidžia J. B. nuo įsipareigojimo sumokėti už atliktus darbus, jeigu dėl netinkamai parengtų dokumentų J. B. negautų paramos. Sutarties priedas buvo pasirašytas 2023m. gegužės 5 d. Prisipažįsta, kad jis asmeniškai pakeitė elektros tinklų nuosavybės ribų akto datą su tikslu, kad jis atitiktų APVA paramos gavimo sąlygas ir klientė galėtų gauti paramą. Nesiekė gauti absoliučiai jokios naudos, nuoširdžiai pergyveno dėl to, kad dėl jo ir dėl sistemos netobulumo, nieko dėta klientė patirs finansinį nuostolį, norėdamas tik gero ir suvokdamas, kad APVA parama yra Lietuvos energetinės strategijos įgyvendinimo dalis, t. y. valstybė skatina saulės elektrinių įrengimą, paredagavo aktą, pakeičiant akto parengimo datą iš 2023m. balandžio 25 d. į 2023 m. gegužės 8 d. J. B. negavus APVA paramos, remiantis jų su kliente pasirašytu sutarties priedu, UAB "Giminija" atliko rangos darbus be atlygio. Jis sutinka kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas baudžiamuoju įsakymu, sutinka su bauda, kuri jam bus paskirta.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju M. K. parodė, kad iš pradžių 2023 m. balandžio 28 d. užregistruota J. B. (toliau – Pareiškėja) paraiška (reg. Nr. 03-008-J-0001-J01-00447) buvo įtraukta į teigiamai įvertintų paraiškų sąrašą, vėliau nustačius, kad jos pateikti dokumentai neatitinka nustatytų paramos gavimo reikalavimų, išlaidų kompensavimo prašymas buvo atmestas ir parama suteikta nebuvo. Asmeniui jokie pinigai pervesti nebuvo, todėl šiai dienai jokia turtinė žala padaryta nėra. Aplinkos projektų valdymo agentūra yra sudariusi bendradarbiavimo sutartis su Energijos skirstymo operatoriumi (toliau - ESO). Viskas prasidėjo nuo to, kad 2023 m. pabaigoje gavus iš ESO duomenis apie asmenis, įsirengusius saulės elektrines, t. y gaminančius vartotojus, buvo pastebėta, kad J. B., kuri pateikė paraišką paramai gauti, jau yra tapusi gaminančia vartotoja dar iki paraiškos pateikimo. Pagal numatytus reikalavimus paramai gauti įrangos montavimo darbai turi būti užbaigti ir nuosavybės ribų aktas pasirašytas ar atnaujintas ne anksčiau kaip po projekto paraiškos pateikimo dienos. Kilus įtarimų, kad minėto asmens paraiška gali neatitikti nuostatų paramai gauti ir pradėjus gilintis, iš ESO buvo gauti įrangos montavimo darbų ir projekto veiklos pabaigą liudijantys dokumentai, tokie kaip: elektrinę įrengusio rangovo, teisės aktų nustatyta tvarka atestuoto eksploatuoti ir (ar) įrengti elektros įrenginius, deklaracija; elektros tinklų nuosavybės ribų aktas. Sulyginus gautus dokumentus iš ESO bei iš J. B., buvo pastebėta, kad dokumentai yra identiški, išskyrus tai, kad yra skirtingos datos. Šis pastebėjimas sudarė pagrindą manyti, kad kažkuris dokumentas yra suklastotas. J. B. visus dokumentus pateikė elektroniniu būdu per aplinkos projektų valdymo informacinė sistemą. Joje asmuo yra identifikuojamas el. parašu, e. bankininkyste ar kitokiu būdu patvirtindamas, kad tai tikrai yra jis. Visi jos pateikti dokumentai yra elektroniniai, jie buvo pridėti prie pareiškimo. Jokių fizinių dokumentų iš jos gavę nėra. Ant vieno dokumento - elektros tinklų nuosavybės ribų akto buvo ESO rangovo fizinis parašas, sekančiame dokumente buvo el. parašas, kadangi matyti vizualus spaudas, primenantis el. parašo duomenis. Tiek J. B. pateiktam dokumentui, tiek ESO, kuris buvo pasirašytas el. parašu, buvo atlikta spaudo duomenų patvirtinimo procedūra ir nustatyta, kad abu parašai yra galiojantis. Taip gaunasi, kad abu dokumentai, esantys su identišku turiniu, bet skirtingomis datomis, yra su galiojančiais el. parašais, ko iš esmės negali būti. Abu dokumentai galiojantys negali būti, kadangi vieną dokumentą keičiant kitu, jame yra įrašoma, kuris prieš tai buvęs elektros tinklų nuosavybės ribų aktas tampa negaliojančiu.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja J. B. parodė, kad ji nusprendė įsirengti saulės baterijas, pradėjo domėtis apie tai. Pirmą parašką pildė nesitikėdama, kad leis statyti fiziškai, todėl pildė nuotoliniai. Iš AVPA gavo atsakymą, kad rezervuojama suma ir yra galimybė. Toliau domėjosi kreipdamasi į ESO, ar galima statyti ir kokio pajėgumo. Kai gavo atsakymą iš ESO, kad yra galimybė statytis, tuomet pradėjo domėtis rangovais. Pasidomėjus pasirinko rangovus UAB „Giminija“. Apie tuos rangovus ji pati asmeniškai pradėjo domėtis, rado daug gerų atsiliepimų. Pildė asmeniškai pati dokumentus, tik rangovai papildomai informavo, kokius dokumentus reikia pridėti prie paraiškos. Sulaukusi pakvietimo, kad jau galima teikti paraišką ją ir pateikė. Sužinojusi, kad yra galimybė gauti paramą laukė pakvietimo iš P. S. leidimo iš ESO, kad galima statyti, tuomet pildė pirminę paraišką į P. I. dėl nuotolinio į APVA, gavus leidimą ji persigalvojo ir teikė dėl fiziškai pastatyti. Nesitikėjo, kad leis soduose statyti fiziškai, tai pirmąją paraišką, kurią buvo užpildžiusi nuotolini būdu, ji atšaukė ir iš naujo užpildė dėl fiziško pastatymo. Iš pirmo karto nepavyko pateikti paraiškos, nes buvo klaidingą dokumentą prisegusi. Ištaisiusi klaidas, papildžiusi dokumentus, teikė antrą kartą į P. P. kartą su rangovais susisiekė el. paštu, el. pašto neatsimena ir šiuo metu tiksliai įvardinti negalėtų, kad ją domina jų paslaugos. Pasirašius sutartis su rangovais, buvo sutarusi, kad paskambins, kada pas juos mažiau darbo bus, ateis tinkamas laikas darbams. Atėjo pavasaris, su ja susisiekė rangovai dėl planuojamų darbų. Su rangovais sutarė patogų laiką abejoms šalims, kad pradėti statyti saulės elektrinę. Ne kartą rangovams sakė, kad tikisi gauti paramą iš AVPA ir tik tuomet pradėti vykdyti darbus. Rangovai ją patikino, kad viskas gerai bus - pirmiausiai pastatys, o po to pateiks dokumentus. Papildomai jos apie dokumentų pridavimą neinformavo. Ji nieko blogo neįtardama sutiko. Tuo metu, kai prasidėjo statybų darbai, buvo vyras A. B., nes ji tuo metu buvo išvykusi į užsienį. Kol buvo išvykusi, laikotarpio nepasakys, nes neatsimena, iš Lietuvos jokių dokumentų nepateikinėjo. Statybų darbai greitai įvyko - maždaug 2-3 d., tikslios darbo pabaigos ji pasakyti negali, neatsimena, bet kiek atsimena, buvo 2023 m. balandžio mėnesio pabaiga. Rangovų asmenų nei pavardžių, nei vardų ji nežino, neatsimena. Paminės, kad ikiteisminio tyrimo eigoje galbūt atrastų ir pateiktų asmenų duomenys. Mobilų parašą ji turi ir visus dokumentus ji pati asmeniškai pasirašinėjo teikdama paraišką ir visus kitus, su tuo susijusius dokumentus. Be jos žinios nebuvo nei vienas dokumentas pasirašytas. Jos mobiliuoju parašu negalėjo niekas kitas pasinaudoti, tik ji pati. L. P. ji nepažįsta, nieko neteko girdėti apie tokį asmenį, galbūt iš matymo, nes vardas pavardė nieko nesako. Galbūt tai vienas iš rangovų, bet ir tai tiksliai pasakyt negali, nes neatsimena. Dar norėtų paminėti jai labai svarbu momentą, kuomet grįžo po kelionės, ji gavo sveikinimą - patvirtinimą prisijungus prie S. T. ji po ESO patvirtinimo parašė rangovams, kad kaip suprasti, kodėl gavo tokia žinute. Rangovai išsireiškė, kad pamiršo jų susitarimą apie tai, kad pirmą sulaukiam paramos, po to pradedam statybos darbus. Rangovas atsakė jai, kad pasimiršo ir nepasakė, todėl vadybininkas išsiuntė dokumentus į ESO, kad jau pastatyta saulės elektrine, pripažino, kad tai jų klaida. Kiek atsimena, ji parašė jiems, kad dėl jų įvykusios klaidos galimai nebegaus iš AVPA paramos, tuomet rangovas nurodė, kad jei dėl jų padarytos klaidos ji negaus paramos, tai jie neims už atliktus statybų darbus pinigų (šitam jų susitarimui yra pasirašyta sutartis). Rangovai jos prašė, kad kai gaus dokumentą (koks tai dokumentas ji neatsimena), dėl kokių priežasčių prašė atsiųsti dokumentą, negali pasakyti, galbūt dėl sulyginimo. Nusiuntus dokumentą rangovams, jie jai pasakė, kad dokumentą pridėtų prie AVPA paraiškos. Ji pateikusi dokumentus į AVPA stebėjo visą eigą, ir pastebėjo, kad paraiška neapdorojama. Tuomet kiekvieną dokumentą tikrino ir pastebėjo, kad vienas iš jos teikiamų dokumentų yra nepasirašytas. Nusprendė tą patį dokumentą pasirašyti ir įkelti pakartotinai. Rangovai domėjosi, ar patvirtino jos paraišką. Ji tada pati skambinosi į AVPA ir domėjosi, kodėl taip ilgai nepatvirtina, jie atsakė kad laukti, nes ilgos eilės. Po kurio laiko iš AVPA gavo neigiamą atsakymą, kad paraiška atmesta ir nepatvirtinta. Tuomet ji susisiekė su rangovais ir pranešė, kad dėl jų kaltės jai paramą atmetė, todėl laikydamasi sutarties ji jiems už darbus nemoka. Atsakė rangovai, jog gaila, kad paramos iš AVPA negavo, tai bent iš jų, kaip rangovų, gavo. Po incidento daugiau ir nebendravo su rangovais. Buvo rami dėl savo pasirinktų rangovų, ji pasitikėjo žmonėmis, kuriuos samdė. Ji gali tik įtarti, kad pasirašė tik ant kažkokio blogo dokumento, neturėjo net tokių minčių, kad gali susidaryti tokia situacija. Nori patikinti, kad nieko neklastojo ir neturėjo tokių tikslų. Viską darė tvarkingai ir sąžiningai.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju L. P. paaiškino, kad ankščiau jis dirbo įmonėje UAB “Giminija”, tačiau šiuo metu jau šioje vietoje nebedirba. Jo vienos iš pagrindinių funkcijų minėtoje įmonėje buvo bendrauti su klientais, konsultuoti saulės elektrinės klausimais, taip pat pildyti visus reikiamus dokumentus, susijusius su saulės elektrinės įrengimu bei jų pridavimu energijos skirstymo operatoriui (toliau - ESO) ir galutinės dokumentacijos paruošimo klientams. Kadangi įmonė nedidelė, funkcijų turėjo ir daugiau, bet jos su tyrimu nėra susijusios. Kalbant apie dokumentaciją saulės elektrinės įrengimui, eiga yra tokia ar bent buvo, kuomet jis dirbo: pirma asmuo, norintis tapti gaminančiu vartotoju ir įsirengti saulės elektrinę, kreipiasi į ESO dėl galimybių įvertinimo, ar jis galės prisijungti prie bendrų tinklų. Gavus leidimą, kreipiasi į juos ar kitą įmonę, kuri turi teisę atlikti tokius darbus. Jie su klientu aptaria visas sąlygas, pradeda darbus. Įrengimo darbus atlikdavo kiti darbuotojai, jis su tuo susijęs nebuvo. Jiems įrengus saulės elektrinę, jį informuodavo apie darbų pabaigą ir apie tai, kad galima pildyti dokumentaciją, toliau skirtą ESO, o būtent „Deklaracija operatoriui apie elektros energiją gaminančio vartotojo įrengimą“. Į objektą fiziškai nevykdavo ir kas įrengta, o kas ne, netikrindavo, tai nebuvo jo pareiga ir atsakomybė. Po informacijos gavimo apie darbų pabaigą parengdavo deklaracija ir per ESO savitarnos portalą pateikdavo jiems. ESO ją įvertinusi, jeigu viskas gerai, pateikdavo patvirtinimą, kad deklaracija priimta, jie tai pateikdavo klientui ir reikšdavo, kad tai jų darbų pabaiga. Buvo keletas tokių atvejų, kuomet įsivėlus į deklaraciją klaidai, ESO atmesdavo deklaraciją. Tuomet ją pataisydavo ir vėl pateikdavo pakartotinai, žinoma jau su kita deklaracijos data. Arba, jeigu jis pirmas pastebėdavo, jog yra įsivėlusi klaida, pateikdavo antrą deklaraciją per savitarną iš naujo, kadangi tokios funkcijos, kaip pirmosios atšaukimas, nėra. Maždaug taip atrodo visa eiga. Žino, kad yra galimybė gauti paramą saulės elektrinei įsirengti. Aplinkos projektų valdymo agentūra skelbia kvietimą teikti paraiškas dėl finansavimo ir, atitikus visas jų sąlygas, galima atgauti dalį pinigų už įsirengimą. Žmonėms paklausus, jis bendrai informuodavo dėl šio galimybės, paaiškindavo, ką po ko reikia daryti, tačiau nei įmonė jo žiniomis, nei jis pats asmeniškai už kitą asmenį paraiškų dėl paramos gavimo neteikė. Kalbant konkrečiai apie šį tiriamą įvykį gali nurodyti, jog patvirtina, kad vienas iš jo klientų, su kuriuo dirbo, buvo J. B., kuriai buvo įrenginėjama saulės elektrinė Ukmergėje, ir dėl kurios pildė deklaraciją ir teikė į S. D. sutartis ruošdavo ir išsiųsdavo žmonėms jis. Bet būdavo, kad sąlygas sutaria kitas kolega, o jis viską įformina. Ar būtent jis su Jurgita derino sutarties sąlygas, neprisimena ir pasakyti negali. Gali paaiškinti, kad minėto kliento atveju buvo toks įvykis, jog per klaidą tinkamai jam nesupratus ir nesusikalbėjus su įmonės savininku B., kuris koordinuoja visus veiksmus, jis suprato, kad objektas jau yra užbaigtas ir reikia paruošti deklaraciją bei pateikti į S. T. faktiškai objektas dar nebuvo užbaigtas. Kaip minėjo, jis fiziškai į vietą nevykdavo ir pats asmeniškai nebuvo tuo įsitikinęs. Ir tik vėliau pateikus deklaraciją į ESO, jam B. pasakė, kad tai padarė per anksti, kadangi dar objektas nėra pabaigtas ir reikia deklaraciją atšaukti. Jis mėgino susisiekti su ESO, tačiau jie deklaracijos atšaukti negalėjo ir jokios daugiau konsultacijos iš jų nesulaukė. Todėl, kuomet buvo objektas tikrai pabaigtas, jis užpildė naują deklaraciją ir pakartotinai pateikė į ESO. Ar ESO priėmė deklaraciją, ar ne - jis neatsimena, tačiau mano, kad priėmė. Tai galima patikrinti suvedus deklaracijos numerį ESO, turėtų matytis statusas. Vėliau įmonė, kurioje dirbo, nuo šio objekto nukentėjo, kadangi klientas dėl šios techninės klaidos negavo paramos ir tam, kad nekiltų nesutarimų įmonė dalį sumos kompensavo. Kuomet dirbo, turėjo visų dokumentų originalus, tačiau išėjus iš darbo dėl konfidencialumo visus dokumentus sunaikino ir dabar jokių nebeturi. Jo el. parašu be jo daugiau niekas nepasirašinėjo ir dokumentų pasirašyti niekas kitas negalėjo. Pažymi, kad jis deklaracijos, jos turinio bei jame esančių duomenų sąmoningai neklastojo ir nekeitė. Jo niekas neprašė ar kitaip nereikalavo pakeisti dokumento datų. Tokio dokumento kaip „Elektros tinklų nuosavybės ribų aktas“ jis nepildo ir jo niekada neklastojo ir nepadirbinėjo. Su šiuo adresu, kur buvo įrenginėjama saulės elektrinė, susijusių elektros tinklų nuosavybės ribų akto nėra matęs ar kažkaip prie jo prisidėjęs. Taip pat J. B. vardu ar prašymu už ją APVA paraiškos ir dokumentų dėl paramos gavimo neteikė. Pasikartos, kad visus dokumentus dėl paramos gavimo teikia ir ja rūpinasi paramos gavėjas, o ne jis, tai nėra jo darbas ir pareiga. Jokių parašų ar dokumentų nepadirbinėjo ir neklastojo.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja E. M. paaiškino, kad ji dirba įmonėje energijos skirstymo operatorius (toliau - ESO). Jos pareigos yra inžinierė. Į jos pareigybę įeina daug įvairių funkcijų, susijusių su elektros tinklais bei dokumentų sudarymu. Viena iš jų yra elektros tinklų nuosavybės ribų nustatymas. Elektros tinklų nuosavybės ribų nustatymas reiškia, kad yra nustatoma, už ką elektros tinkle yra atsakingas klientas ir už kokia dalį yra atsakingas S. A., norintis tapti gaminančiu vartotoju, tam, kad įsirengtų saulės elektrinę pirmiausiai pateikia paraišką. Paraišką gavę inžinieriai įvertina situacija kiek gali suteikti KW ir, ar išvis gali prijungti prie elektrinės, nustatomos technines sąlygos, kokie kliento veiksmai ir kokie ESO veiksmai turi būti atlikti. J. B. sąlygas pridės prie apklausos. Tuomet samdo įmonę, teisės aktų nustatyta tvarka atestuotą eksploatuoti ir (ar) įrengti elektros įrenginius, kuri atlikusi darbus parengia deklaraciją apie atliktus darbus. Vėliau tą deklaraciją rangovas pats per ESO savitarną atskira grafa „Rangovo dokumentų pateikimas“ pateikia. Kadangi dalis proceso yra robotizuota, robotas, gavęs deklaraciją, užsako ribų akto rengimą. Jie turi pareigą per dieną filtruoti užsakytus ribų aktus ir parengti juos per 2 d. d. Parengtus ribų aktus pasirašo ir jie nukeliauja į kliento savitarną. Kuomet inžinieriams suteikiama teisė rengti ir pasirašyti ribų aktus, darbo supaprastinimui yra pasirašoma ant lapo, tą parašą jų informacinių technologijų darbuotojai nuskenuoja ir įkelia į jų darbinę sistemą (naujų vartotojų programa). Tuomet jiems parengus ribų aktą ir paspaudus patvirtinti parašas ant ribų akto atsiranda automatiškai ir nereikia to daryti kiekvieną kartą ranka. Parengtas ir pasirašytas dokumentas nukeliauja į vartotojo savitarną, kurioje jis gali ją matyti ir juo disponuoti. Gali nurodyti ir patvirtinti, kad 2023 m. balandžio 25 d. yra patvirtinusi ir uždėjusi savo parašą ant 2023 m. balandžio 25 d. elektros tinklų nuosavybės ribų akto Nr. 22-85926, objekto Nr. 44026759. Elektros tinklų nuosavybės ribos buvo nustatinėjamos po to, kai buvo gauta 2023 m. balandžio 25 d. rangovo įmonės „UAB Giminija“ deklaracija apie elektros energiją gaminančio vartotojo elektrinės įrengimą adresu (duomenys neskelbtini) Aktą parengė tą pačią dieną, kuomet ir pateikė deklaraciją. Jų darbinėje sistemoje visos datos yra matomos. Pagal tvarką kuomet užpildomas naujas elektros tinklų nuosavybės ribų aktas, senasis aktas nustoja galioti. Apie tai, koks tai seniau galiojęs aktas laikomas negaliojančiu, visuomet yra pažymima naujame elektros tinklų nuosavybės ribų akte. Ji užpildydama naują elektros nuosavybės ribų aktą nurodė, kad buvęs prieš tai: 2020 m. sausio 10 d. Nr. 20-RA00451 laikomas negaliojančiu. Po šio akto, kurį užpildė 2023 m. balandžio 25 d. Nr. 22-85926, objekte Nr. 44026759 buvo atliekami pakeitimai. 2023 m. liepos 1 d. vyko pokytis dėl kategorijų pokyčių. Gali patvirtinti, kad elektros tinklų nuosavybės ribų akto Nr. 22-85926, objekto Nr. 44026759, 2023 m. gegužės 8 d. ji nerengė ir netvirtino - pas juos sistemoje tokių duomenų nėra. Visi dokumentai, kurie yra parengiami matosi sutemoje. Ant dokumento yra vizualus jos parašo atitikmuo, tačiau tokią dieną minėtam objektui jokio dokumento nerengė. Galimai, tai padarė kažkas kitas nukopijavęs su kokia nors programa jos parašą. Pagal objekto Nr. galima atsekti visus jo redagavimus ir keitimus, todėl pateikus paklausimą į ESO, jie galėtu pateikti visą redagavimo ir keitimo objekto istoriją. Į ją jokia įmonė dėl dokumento datos ar kitų jo sudedamųjų dalių keitimo nebuvo kreipusi, kaip jos parašas atsidūrė ant dokumento, kurio ji nepasirašė, nežino ir, kas tai galėjo padaryti, ji nežino.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros pareiškime nurodoma, kad Aplinkos projektų valdymo agentūroje 2023 m. balandžio 28 d. užregistruota J. B. (toliau – Pareiškėja) paraiška (reg. Nr. 03-008-J-0001-J01-00447) (toliau – Paraiška), kuri, atlikus vertinimą, 2023 m. gegužės 29 d. Agentūros direktoriaus įsakymu Nr. T1-180 buvo įtraukta į teigiamai įvertintų paraiškų sąrašą. Aprašo 9.4 papunktyje numatyta, kad įgyvendinant JP projektą, kuriam prašoma finansavimo, PVM sąskaita – faktūra, patvirtinanti Apraše nurodytos įrangos įsigijimą, gali būti išrašyta nuo kvietimo teikti paraiškas paskelbimo dienos, o pagal Aprašą remiamos įrangos montavimo darbai turi būti užbaigti ir nuosavybės ribų aktas pasirašytas ar atnaujintas ne anksčiau kaip po JP projekto paraiškos pateikimo dienos. Jeigu šiame papunktyje nustatytų sąlygų nesilaikoma, visas JP projektas tampa netinkamas ir jam finansavimas neskiriamas. Aplinkos projektų valdymo agentūroje 2023 m. balandžio 29 d. užregistruotas Pareiškėjos projekto Išlaidų kompensavimo prašymas (reg. Nr. 03-008-J-0001-J01-00447) (toliau – Išlaidų kompensavimo prašymas), kuriuo prašoma kompensuoti 2 584,08 Eur už elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos įrenginio įrengimą ant pastato stogo, esančio (duomenys neskelbtini) Kartu su Išlaidų kompensavimo prašymu Pareiškėja per Aplinkos projektų valdymo informacinę sistemą (APVIS) pateikė įrangos montavimo darbų ir projekto veiklos pabaigą liudijančius dokumentus, t. y. UAB „Giminija“ 2023 m. gegužės 5 d. išrašytą saulės elektrinę įrengusio rangovo, teisės aktų nustatyta tvarka atestuoto eksploatuoti ir (ar) įrengti elektros įrenginius, deklaraciją bei AB „Energijos skirstymo operatorius“ (toliau – ESO) 2023 m. gegužės 8 d. išrašytą Elektros tinklų nuosavybės ribų aktą Nr. 22-85926 dėl saulės elektrinės įrengimo adresu (duomenys neskelbtini). Agentūra turi sutartį su ESO ir nuolat gauna informaciją apie pareiškėjus, tapusius gaminančiais vartotojais. Šiuo atveju, tikrinant pateiktą informaciją paaiškėjo, kad ESO duomenų bazėje esanti elektrinę įrengusio atestuoto rangovo deklaracija buvo pateikta 2023 m. balandžio 25 d. Taip pat iš ESO buvo gauti įrangos montavimo darbų ir projekto veiklos pabaigą liudijantys dokumentai, t. y. UAB „Giminija“ 2023 m. balandžio 25 d. išrašyta saulės elektrinę įrengusio rangovo, teisės aktų nustatyta tvarka atestuoto eksploatuoti ir (ar) įrengti elektros įrenginius, deklaracija bei ESO 2023 m. balandžio 25 d. išrašytas Elektros tinkle nuosavybės ribų aktas Nr. 22- 85926 dėl saulės elektrinės įrengimo adresu (duomenys neskelbtini). Įvertinus šiuos dokumentus galima daryti išvadą, jog įrangos montavimo darbai ir projektas baigtas anksčiau nei P. P. pateikimo diena (2023 m. balandžio 28 d.), o kartu su Išlaidų kompensavimo prašymu Pareiškėjos pateikti įrangos montavimo darbų ir projekto veiklos pabaigą liudijantys dokumentai yra analogiški gautiems iš ESO, tačiau juose nurodytos skirtingos datos. Todėl darytina išvada, kad kartu su Išlaidų kompensavimo prašymu Nr. 03-008-J0001-J01-00447 pateikti dokumentai yra galimai suklastoti. Remiantis paminėtais duomenimis, Agentūra, kaip E. S. ir nacionalinę paramą administruojanti institucija, siekdama užkirsti kelią bet kokiems E. S. ir nacionalinės paramos lėšų praradimams, informuoja apie galimai atliktus neteisėtus veiksmus (galimas dokumentų suklastojimas) siekiant gauti 2 584,08 Eur paramą. Prie pareiškimo buvo pateiktos dokumentų kopijos: 2023 m. gegužės 5 d. elektrinę įrengusio rangovo, teisės aktų nustatyta tvarka atestuoto eksploatuoti ir (ar) įrengti elektros įrenginius, deklaracija; 2023 m. balandžio 25 d. elektrinę įrengusio rangovo, teisės aktų nustatyta tvarka atestuoto eksploatuoti ir (ar) įrengti elektros įrenginius, deklaracija; 2023 m. gegužės 8 d. Elektros tinklų nuosavybės ribų aktas Nr. 22-A4519; 2023 m. balandžio 25 d. Elektros tinklų nuosavybės ribų aktas Nr. 22-A4519.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, teismo argumentai ir išvados.

Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo.

BK 300 straipsnyje esanti teisės norma saugo valdymo tvarką nuo dokumentų suklastojimo. Pagal teismų praktiką, dokumento suklastojimu pripažįstamas tiek netikro dokumento pagaminimas, tiek ir sąmoningas melagingų duomenų įrašymas į tikrą dokumentą. Dokumentu laikytinas kiekvienas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymu, taip pat juridinių faktų ar turinčių juridinę reikšmę aplinkybių įrodymu. Dokumentas laikomas suklastotu, kai kaltininkas pakeičia kito asmens surašyto, atspausdinto ar kitaip pagaminto dokumento turinį arba savo vardu surašo, atspausdina ar kitaip pagamina arba tik patvirtina kito asmens surašytą dokumentą, kurio turinyje įtvirtinti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys (2012 m. vasario 14 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–37/2012). Dokumentas laikomas netikru, kai jo turinyje įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys ir kaltininkas tokį dokumentą surašė, atspausdino ar kitaip pagamino kito asmens vardu. Netikro dokumento pagaminimas yra viena iš dokumento suklastojimo formų – tai tokie veiksmai, kai bet kokiu būdu sukuriamas dokumentas, kuris yra netikras ir pagal formą, ir pagal turinį. Į tokį dokumentą įrašoma tikrovės neatitinkanti, melaginga informacija.

Atsižvelgęs į tai, teismas, vadovaudamasis išvardytų nuoseklių, neprieštaringų ir vienas kitą papildančių įrodymų visuma bei jų pagrindu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, konstatuoja, kad B. G. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta.

Pirmiau nurodyti paties kaltinamojo B. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir papildo kitų byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma – ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų M. K., J. B., E. M., L. P. parodymai, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros pareiškimas bei kita rašytinė bylos medžiaga. Vadovaudamasis šiais įrodymais, teismas konstatuoja, jog B. G., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip iki 2023 m. gegužės 8 d., adresu (duomenys neskelbtini), būdamas UAB „Giminija“ direktoriumi, Elektros tinklų nuosavybės ribų akte Nr. 22-85926 (objektas, esantis adresu (duomenys neskelbtini)), naudodamas kompiuterį atliko pakeitimus - pakeitė dokumento sudarymo datą iš 2023 m. balandžio 25 d. į 2023 m. gegužės 8 d., ir šį suklastotą dokumentą išsiuntė iš savo elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) į klientės J. B. elektroninį pašto adresą (duomenys neskelbtini), kurį pastaroji per interneto svetainę (duomenys neskelbtini) pateikė Aplinkos projektų valdymo agentūrai, tikslu gauti 2 584,08 eurų paramą, skirtą fizinių asmenų saulės elektrinių įsirengimui namų ūkiuose.

Visi anksčiau teismo aptarti įrodymai, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti, patvirtina, jog kaltinamasis suvokė, kad suklastojo dokumentą ir norėjo taip veikti. Pačio kaltinamojo duoti parodymai patvirtina, kad jis suvokė, jog klastojo dokumentą ir norėjo taip veikti, todėl jis veikė tiesiogine tyčia. Dėl to teismas pripažįsta, kad B. G. padaryta veika teisingai kvalifikuota kaip nusikalstama veika, numatyta BK 300 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, taip pat nustatęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytus pagrindus, daro pagrįstą išvadą, jog baudžiamasis procesas gali būti užbaigtas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą. Bylos aplinkybės yra aiškios.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis B. G. pareiškė, kad sutinka su tuo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu bei sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi – bauda bei kitais baudžiamajame įsakyme spręstinais klausimais.

Dėl skirtinos bausmės.

BK 300 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

Teismas, skirdamas bausmę B. G., vadovaujasi BK 41, 54, 61 straipsniuose numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir taisyklėmis. Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

B. G. padarė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką valdymo tvarkai, susijusią su dokumentų klastojimu, priskirtiną nesunkių nusikaltimų kategorijai. B. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas laiko tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, vedęs, dirbantis. Duomenų, apie psichiatrinį ir priklausomybės ligų gydymą, valstybinis kaltintojas nepateikė.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti B. G. už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, paskyrus prokurorės siūlomą ir sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – 54 MGL (2700 eurų) dydžio baudą. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir tokio dydžio bausmė, atsižvelgus į paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, nebus per griežta, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.

Kadangi B. G. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu iki 36 MGL (1800 eurų) dydžio baudos.

Kiti klausimai.

Ikiteisminio tyrimo metu (duomenys neskelbtini) straipsnio tvarka B. G. laikinai sulaikytas nebuvo.

Ikiteisminio tyrimo metu B. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo paliktina galioti, o jam įsiteisėjus - panaikintina.

Civilinio ieškinys byloje nepareikštas. Proceso išlaidų nėra.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui ir nagrinėjimui, nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

B. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 54 MGL (2700 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir B. G. paskirti galutinę bausmę – 36 MGL (1800 eurų) dydžio baudą.

B. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus - panaikinti.

1. Bauda turi būti sumokėta per 2 (du) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „L. B. AS“ Lietuvos skyriuje, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „SEB banke“, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB „Medicinos banke“, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Šiaulių banke“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją – „Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos“, gavėjo kodą – „188659752“, įmokos kodą – „6801“, unikalų mokėjimo kodą – „e1-2658-1055/2024“. Sumokėjus baudą tai patvirtinančius dokumentus būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo raštinės tarnautojui.

2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

3. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

4. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.