Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-06-15 · Administracinė byla Nr. eI-825-162/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-06-15
Bylos Nr.
eI-825-162/2017
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00284-2017-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Remigijus Arminas, Vida Stonkuvienė, Dalia Gumuliauskienė
Pareiškėjas
daugiabučių namų savininkų bendrijos „Birutės alėja“
Atsakovas
Palangos miesto savivaldybės administracijos
Advokatai
Henrikas Mackevičius, Karolis Gerbauskas
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-825-162/2017 Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00284-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1; 16.6; 55.1.3; 57.1.1; 57.3 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. birželio 15 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Dalios Gumuliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vidos Stonkuvienės,

sekretoriaujant Živilei Račkauskienei,

dalyvaujant pareiškėjos daugiabučių namų savininkų bendrijos „Birutės alėja“ atstovui advokatui Karoliui Gerbauskui,

atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos atstovui Vytautui Korsakui,

2017 m. gegužės 30 d. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos daugiabučių namų savininkų bendrijos „Birutės alėja“ skundą atsakovei Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos 2017 m. vasario 9 d. sprendimo Nr. (8.6.)-D3-Š-2121r-565 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), naudojimo būdo keitimo“ panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus (iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja daugiabučių namų savininkų bendrija „Birutės alėja“ skundu kreipėsi į teismą, prašydama:

1) panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos 2017 m. vasario 9 d. sprendimą Nr. (8.6.)-D3-Š-2121r-565 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), naudojimo būdo keitimo“, kuriuo nepritarta prašymui dėl žemės sklypo naudojimo būdo keitimo;

2) įpareigoti atsakovę Palangos miesto savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos atstovo G. Š. 2016 m. lapkričio 30 d. prašymą dėl žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), žemės naudojimo būdo keitimo;

3) priteisti pareiškėjos turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja daugiabučių namų savininkų bendrija „Birutės alėja“ (toliau – ir DNSB „Birutės alėja“) skunde nurodo, kad DNSB „Birutės alėja“ yra įkurta pastate – poilsio namai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame yra suformuoti 33 atskiri nekilnojamojo turto vienetai. Pastatas yra valstybiniame žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas). Su DNSB „Birutės alėja“ 2014 m. vasario 24 d. sudaryta valstybinės Žemės sklypo nuomos sutartis Nr.16SŽN-(14.16.55.)-15. Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, Žemės sklypo paskirtis – kita, naudojimo būdas – rekreacinės teritorijos, o naudojimo pobūdis – ilgalaikio (stacionaraus) poilsio pastatų statybos.

Pareiškėja 2016 m. lapkričio 30 d. kreipėsi į Palangos miesto savival­dybės administraciją, prašydama pakeisti Žemės sklypo naudojimo būdą į daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos (G2). Atsakovė 2016 m. gruodžio 8 d. raštu Nr. (8.6.)-D3-Š-2121r-4549 dėl tarnybinės pagalbos kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir sta­tybos inspekciją prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija), nurodydama, kad Žemės sklypui galioja žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detalusis planas (toliau – ir Detalusis planas), patvirtintas Palangos miesto savivaldybės tarybos 2000 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo Nr. 226 1.5 punktu, kurio pagrindiniame brėžinyje nurodoma, kad žemės naudojimo pobūdis keičiamas iš ūkinės komercinės paskirties į gyvenamąją mažaaukštę, o aiškinamajame rašte rašoma, kad pertvarkomi poilsio namai į daugiabutį gyvenamąjį namą – žemės paskirtis kitiems atvejams keičiama į gyvenamąją teritoriją (teritorija skirta namų valdoms, gyvenamiesiems namams statyti ir eksploatuoti), todėl prašė informuoti, ar vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 18 straipsnio 5 dalimi, administracijos direktoriaus sprendimu Žemės sklypui galima pakeisti naudojimo būdą į daugiabučių gyvena­mųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos.

Paaiškina, jog Inspekcija, įvertinusi teisinį reglamentavimą, 2016 m. gruodžio 23 d. raštu Nr. (6.5)-2D-18635 nurodė, kad Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius turi priimti sprendimą dėl Žemės sklypui nustatytos paskirties ir teritorijos naudojimo būdo pakeitimo. Tačiau nepaisant to, atsakovė skundžiamu sprendimu nusprendė nepritarti Žemės sklypo naudojimo būdo keitimui, kadangi nepagrįstas nagrinėjamo rajono atitikimas Palangos miesto bendrajam planui. Taip pat Inspekcijos vyriausioji specialistė į pareiškėjos paklausimą 2017 m. vasario 21 d. elektroniniu laišku atsakė, kad jai nesuprantama, kodėl dar reikia atlikti kažkokius skaičiavimus, nes Detalusis planas yra patvirtintas ir galiojantis.

Pažymi, jog vadovaujantis Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarkos bei sąlygų aprašu (toliau – ir Aprašas), patvirtintu Lietuvos Respublikos vyriausybės 1999 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1073, Lietuvos Respublikos žemės įstatymu bei Teritorijų planavimo įstatymu, žemės naudojimo būdą keisti galima dviem atvejais: kai toje teritorijoje yra parengtas detalusis ar specialusis planas arba žemės valdos projektas, numatantis tokią galimybę; arba, kai žemės sklypui, esančiame urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, minėtų dokumentų nėra parengta, tačiau tai leidžia daryti savivaldybės lygmens bendrasis ir (ar) vietovės lygmens bendrasis planas. Pažymi, jog pirmuoju atveju, žemės naudojimo būdą turėtų pakeisti ta institucija, kuri patvirtino teritorijų planavimo dokumentą (deta­lųjį ar specialųjį planą) ar žemės valdos projektą, ir, jei žemės naudojimo būdas nebuvo pakeistas kartu su sprendimu patvirtinti teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą, toks prašymas turėtų būti teikia­mas tai institucijai, kuri patvirtino teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą. Antruoju atveju, žemės naudojimo būdą turėtų pakeisti savivaldybės administracijos direktorius.

Nurodo, jog Žemės sklypas patenka į teritoriją, suplanuotą Detaliuoju planu, kurio sprendiniai numato, kad žemės naudojimo pobūdis keičiamas iš ūkinės komercinės paskirties į gyvenamąją mažaaukštę, o aiškinamajame rašte rašoma, kad pertvarkomi poilsio namai į daugiabutį gyvenamąjį namą – žemės paskirtis kitiems atvejams keičia­ma į gyvenamąją teritoriją (teritorija skirta namų valdoms, gyvenamiesiems namams statyti ir eksploatuoti). Pasikeitus teisiniam reglamentavimui, Žemės naudojimo būdų turinio aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir Aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37/D1-40, nebenumato žemės naudojimo pobūdžių, tačiau aiškiai nurodo, kad žemės sklypai, skirti trijų ir daugiau butų (daugiabučiams) gyvenamosios paskirties pastatams ir įvairių socialinių grupių (bendrabučiai, vaikų namai, prieglaudos, globos namai, šeimos namai, vienuolynai) gyvenamiesiems pastatams su pagalbinio ūkio paskirties pastatais yra pri­skiriami kitos paskirties žemei, kurios naudojimo būdas yra „Daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos“. Teigia, jog akivaizdu, kad Detaliuoju planu buvo numatyta esančio poilsio pastato paskirtį pakeisti į daugiabutį, o jam eksploatuoti – žemės naudojimo būdą į „Daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos“. Tokiu būdu, Žemės sklypo žemės naudojimo būdą turėjo pakeisti Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius, nes Detalųjį planą tvirtino Palangos miesto savivaldybė.

Pažymi, kad žemės valdytojai ir naudotojai vadovaujasi planuojamoje teritorijoje galiojančiais žemiausio lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentais, o neurbanizuotose ir neurbani­zuojamose teritorijose – ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentais. Ši elgesio taisyklė numato, kad Žemės sklypo valdytojai turi teisę ir pareigą vadovautis Detaliojo plano sprendiniais, o ne Palangos miesto bendrojo plano sprendiniais. Atsižvelgiant į tai, Žemės sklypo naudojimo būdas gali būti keičiamas tik pagal galiojančio Detaliojo plano sprendinius.

Nurodo, jog skundžiamame sprendime atsakovė nurodė, kad negali pakeisti Žemės sklypo naudojimo būdo, kadangi nepagrįstas nagrinėjamo rajono atitikimas Palangos miesto bendrajam planui, tačiau šio teiginio atsakovė nepagrindė jokia teisės norma ir nemotyvavo kaip tai susiję su Žemės sklypo naudojimo būdo keitimu. Tvirtina, jog atsakovė, atsisakydama vadovautis galiojančiu Detaliuoju planu ir pagal jo sprendinius pakeisti Žemės sklypo naudojimo būdą, pažeidė Aprašo 9 punktą, Žemės įstatymo 24 straipsnio 1 dalį bei Teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 5 dalį, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 ir 8 straipsnio nuostatas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu pareiškėjos daugiabučių namų savininkų bendrijos „Birutės alėja“ atstovas advokatas Karolis Gerbauskas skundą palaikė ir prašė jį tenkinti skunde nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu.

Atsiliepimas

Atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos atstovas Vytautas Korsakas teismo posėdžio metu prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu.

Atsakovė Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepime nurodo, kad skundžiamu sprendimu nuspręsta nepritarti Žemės sklypo naudojimo būdo keitimui, kadangi pareiškėja nepagrindė, kad pagal Palangos miesto bendrąjį planą ginčo teritorijoje yra galimas žemės naudojimo būdas – daugiabučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Nurodo, kad pagal Palangos miesto bendrąjį planą, Žemės sklypas patenka į P10 rajoną, kuriame rekomenduojama teritorijų struktūra: nuo 10 iki 40 procentų gyvenamoji su komunikaciniais koridoriais, daugiau kaip 8 procentai viešo naudojimo želdynai, daugiau kaip 40 procentų aptarnavimo infrastruktūra (socialinė, kurorto ir kita). Pažymi, jog pareiškėja nepateikė duomenų, kad jos reikalavimas atitinka Palangos miesto bendrąjį planą. Nurodo, jei gyvenamosios teritorijos sudaro daugiau kaip 40 procentų, tai jokios naujos daugiabučių gyvenamųjų pastatų teritorijos yra negalimos, nes tai prieštarautų Palangos miesto bendrajam planui. Pabrėžia, kad joks žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentas ar su juo susijęs sprendimas negali prieštarauti bendrajam planui.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos 2017 m. vasario 9 d. sprendimo Nr. (8.6.)-D3-Š-2121r-565 (toliau – ir skundžiamas sprendimas, Sprendimas), kuriuo nepritarta prašymui dėl žemės sklypo naudojimo būdo keitimo, teisėtumo ir pagrįstumo. Panaikinus Sprendimą, pareiškėja prašo įpareigoti atsakovę Palangos miesto savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos atstovo G. Š. 2016 m. lapkričio 30 d. prašymą dėl žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) (minėta, toliau – ir Žemės sklypas), žemės naudojimo būdo keitimo.

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėja daugiabučių namų savininkų bendrija „Birutės alėja“ (minėta, toliau – ir DNSB „Birutės alėja“) yra įkurta pastate – poilsio namai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame yra suformuoti 33 atskiri nekilnojamojo turto vienetai. Pastatas yra valstybiniame Žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Su DNSB „Birutės alėja“ 2014 m. vasario 24 d. sudaryta valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis Nr.16SŽN-(14.16.55.)-15. Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, Žemės sklypo paskirtis – kita, naudojimo būdas – rekreacinės teritorijos, o naudojimo pobūdis – ilgalaikio (stacionaraus) poilsio pastatų statybos.

Pareiškėja 2016 m. lapkričio 30 d. kreipėsi į Palangos miesto savival­dybės administraciją, prašydama pakeisti Žemės sklypo naudojimo būdą į daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos (G2).

Palangos miesto savivaldybės administracija skundžiamu sprendimu nusprendė nepritarti Žemės sklypo naudojimo būdo keitimui, argumentuodama tuo, kad nepagrįstas nagrinėjamo rajono atitikimas Palangos miesto bendrajam planui. Pažymėjo, jog pagal Palangos miesto bendrąjį planą, Žemės sklypas patenka į P10 rajoną, kuriame rekomenduojama teritorijų struktūra – nuo 10 iki 40 procentų gyvenamoji su komunikaciniais koridoriais, daugiau kaip 8 procentai viešo naudojimo želdynai, daugiau kaip 40 procentų aptarnavimo infrastruktūra (socialinė, kurorto ir kita).

Pareiškėja tvirtina, kad Sprendimas yra nepagrįstas teisės aktų nuostatomis ir neaiškus, todėl prašo jį panaikinti.

Konstitucijoje įtvirtintas atsakingo valdymo principas suponuoja tai, kad visos valstybės institucijos ir pareigūnai turi vykdyti savo funkcijas vadovaudamiesi Konstitucija, teise, veikdami Tautos ir Lietuvos valstybės interesais, jie turi tinkamai įgyvendinti jiems Konstitucijos ir įstatymų suteiktus įgaliojimus (pvz., Konstitucinio teismo 2012 m. spalio 26 d., 2012 m. lapkričio 10 d. išvados, 2014 m. gegužės 27 d., 2014 m. liepos 11 d. nutarimai).

Pagal Konstituciją valstybė ne tik turi užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių gynimą nuo kitų asmenų neteisėtų kėsinimųsi, bet ir jokiu būdu neleisti, kad į jas neteisėtai kėsintųsi, jas pažeistų pačios valstybės institucijos ar pareigūnai (pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 30 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimai). Šiame kontekste pabrėžtina, kad valstybės institucijas, pareigūnus (ir tada, kai jie vykdo jiems patikėtas funkcijas, ir tada, kai neįgyvendina jokių savo įgaliojimų) žmonės pagrįstai gali laikyti valstybės valios reiškėjais ar vykdytojais. Valstybės institucijos, pareigūnai jokiomis aplinkybėmis negali veikti ultra vires (viršijant įgaliojimus), neteisėtais veiksmais pažeisti žmogaus teisių ir laisvių. Antraip būtų griaunamas žmonių pasitikėjimas valstybės valdžia, įstatymais ir teise.

Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte numatyta, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje privalo vadovautis įstatymo viršenybės principu. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais.

Bendruosius reikalavimus individualaus administracinio akto turiniui nustato Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos, ir nurodyta akto apskundimo tvarka (Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalis). Kitaip tariant, viešojo administravimo sistemai priklausančių kompetentingų institucijų sprendimai privalo būti tikslūs, suprantami, nedviprasmiški, jų motyvų išdėstymas – adekvatus ir pakankamas, leidžiantis suinteresuotam subjektui suvokti, kokios priežastys lėmė vienokį ar kitokį valdžios institucijos sprendimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-180-602/2017

ir kt.). Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, pavyzdžiui, neįvardijant, kokiais teisės aktais remiantis ginčijamas administracinis aktas yra priimamas, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1340-624/2016 ir kt.).

Analizuojant skundžiamą Palangos miesto savivaldybės administracijos 2017 m. vasario 9 d. sprendimą Nr. (8.6.)-D3-Š-2121r-565 akivaizdu, kad jame nėra pateikti paaiškinimai bei nurodyti teisės aktai, kuriais vadovaujantis jis priimtas (išskyrus nuorodą į Palangos miesto bendrąjį planą). Nors atsakovė Sprendime nurodė, kad nepagrįstas nagrinėjamo rajono atitikimas Palangos miesto bendrajam planui, tačiau iš esmės nenurodė konkrečių motyvų, dėl kurių Žemės sklypo naudojimo būdo keitimas prieštarauja galiojantiems teisės aktams.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas V. Š. (Palangos miesto savivaldybės tarybos Ūkio komiteto pirmininkas) paaiškino, kad analizuojant ginčo situaciją dėl Žemės sklypo naudojimo būdo keitimo, jiems buvo neaišku, ar pakeitus Žemės sklypo naudojimo būdą į gyvenamųjų namų statybą, toks keitimas neprieštaraus Palangos miesto bendrajam planui. Būtent, ar nebus viršytas 40 procentų užstatymas, kuris toje teritorijoje pagal Palangos miesto bendrąjį planą numatytas gyvenamajai teritorijai. Nurodė, jog pareiškėja nepateikė duomenų (paskaičiavimų), kad jos reikalavimas atitinka Palangos miesto bendrąjį planą.

Įvertinus liudytojo paaiškinimą, pažymėtina, jog nepaisant to, kad Palangos miesto savivaldybei ir buvo neaišku, ar Žemės sklypo naudojimo būdo keitimas neprieštaraus Palangos miesto bendrajam planui, tačiau Sprendime nebuvo nurodytas teisės aktas, kuris pareiškėją įpareigotų atlikti ir pateikti skaičiavimus apie tai, ar nebus viršytas 40 procentų užstatymas, kuris toje teritorijoje pagal Palangos miesto bendrąjį planą numatytas gyvenamajai teritorijai. Vadinasi, atsakovė Sprendime nepagrįstai nurodė, jog nepagrįstas nagrinėjamo rajono atitikimas Palangos miesto bendrajam planui.

Akcentuotina ir tai, jog Palangos miesto savivaldybės administracija 2016 m. gruodžio 8 d. raštu Nr. (8.6.)-D3-Š-2121r-4549 „Dėl tarnybinės pagalbos“ kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir sta­tybos inspekciją prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (minėta, toliau – ir Inspekcija), nurodydama, kad Žemės sklypui galioja žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detalusis planas (minėta, toliau – ir Detalusis planas), patvirtintas Palangos miesto savivaldybės tarybos 2000 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo Nr. 226 1.5 punktu, kurio pagrindiniame brėžinyje nurodoma, kad žemės naudojimo pobūdis keičiamas iš ūkinės komercinės paskirties į gyvenamąją mažaaukštę, o aiškinamajame rašte rašoma, kad pertvarkomi poilsio namai į daugiabutį gyvenamąjį namą – žemės paskirtis kitiems atvejams keičiama į gyvenamąją teritoriją (teritorija skirta namų valdoms, gyvenamiesiems namams statyti ir eksploatuoti), todėl prašė informuoti, ar vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 18 straipsnio 5 dalimi, administracijos direktoriaus sprendimu Žemės sklypui galima pakeisti naudojimo būdą į daugiabučių gyvena­mųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos.

Inspekcija, atsakydama į Palangos miesto savivaldybės administracijos prašymą dėl tarnybinės pagalbos, 2016 m. gruodžio 23 d. raštu Nr. (6.5)-2D-18635 nurodė, kad Teritorijų planavimo įstatymo (redakcija, galiojusios Detaliojo plano rengimo metu) 20 straipsnio 10 dalies 2 punkte nustatyta, kad miestų, miestelių, kaimų detalieji planai yra neterminuoti. Šio įstatymo 23 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka jie gali būti keičiami ir papildomi, jeigu atsiranda ypatinga reikmė. Atsižvelgiant į tai, kad Žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Detalusis planas yra galiojantis, todėl vadovaujantis šio įstatymo 20 straipsnio 12 dalimi, Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius turi priimti sprendimą dėl Detaliuoju planu nustatytos Žemės sklypo paskirties ir teritorijos naudojimo būdo pakeitimo.

Pažymėtina, jog Palangos miesto savivaldybės administracijai nepritarus Žemės sklypo naudojimo būdo keitimui, pareiškėja kreipėsi į Inspekciją, prašydama informuoti apie Žemės sklypo naudojimo būdo keitimo galimybę ir tvarką. Inspekcijos vyriausioji specialistė 2017 m. vasario 21 d. elektroniniu laišku atsakė, kad Žemės sklypui buvo parengtas Detalusis planas, nustatyti reglamentai, būdas ir t.t., todėl užtektų, kad savivaldybės direktorius priimtų sprendimą dėl Žemės sklypo naudojimo būdo pakeitimo. Nurodo nesuprantanti, kodėl dar reikia atlikti kažkokius skaičiavimus, nes Detalusis planas yra patvirtintas ir galiojantis, todėl pasiūlė raštu kreiptis į Inspekciją dėl oficialios jų išvados gavimo.

Pareiškėja 2017 m. vasario 22 d. kreipėsi į Inspekciją dėl oficialios jų išvados gavimo. Inspekcija 2017 m. kovo 24 d. rašte Nr. (6.5)-2D-3931 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)“ nurodė, kad Palangos miesto savivaldybės 2017 m. vasario 9 d. sprendimas Nr. (8.6)D3-Š-2121r-565 nepritarti Žemės sklypo naudojimo būdo keitimui neturi teisinio pagrindo, kadangi Žemės sklypo naudojimo būdo keitimas yra numatytas galiojančio Detaliojo plano sprendiniuose.

Remiantis aptartomis aplinkybėmis, spręstina, jog net Inspekcijai nustačius ir nurodžius, kad Žemės sklypo naudojimo būdo pakeitimas neprieštarauja galiojantiems teisės aktams ir Palangos miesto savivaldybė turi pritarti Žemės sklypo naudojimo būdo keitimui, tačiau atsakovė atsisakė pritarti Žemės naudojimo būdo pakeitimui. Atkreiptinas dėmesys, jog Sprendimo motyvai buvo nesuprantami ir Inspekcijos vyriausiajai specialistei V. M., kuri 2017 m. vasario 21 d. elektroniniame laiške nurodė, kad atsakovė arba nesuprato ko pareiškėjai reikia, ar kitos to sprendimo priežastys. T. y., akivaizdu, kad Sprendimu turinys yra neaiškus ne tik pareiškėjai, tačiau ir kitiems specialistams, atliekantiems teritorijų planavimo priežiūrą.

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu, teisėjų kolegija sprendžia, jog Palangos miesto savivaldybės administracijos 2017 m. vasario 9 d. sprendimas Nr. (8.6.)-D3-Š-2121r-565 turi esminių trūkumų, dėl kurių akivaizdžiai neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalių keliamų reikalavimų, yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas.

Panaikinus Sprendimą, tenkinamas ir išvestinis pareiškėjos skundo reikalavimas bei atsakovė Palangos miesto savivaldybės administracija įpareigojama iš naujo išnagrinėti pareiškėjos atstovo G. Š. 2016 m. lapkričio 30 d. prašymą dėl žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), žemės naudojimo būdo keitimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Nagrinėjamoje byloje pareiškėja prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Prašymą pareiškėja grindžia 2017 m. gegužės 30 d. pažyma, kurioje nurodoma, jog faktiškai gautas advokato Henriko Mackevičiaus honoraras yra 800 Eur, o advokato Karolio Gerbausko – 100 Eur. Kartu su prašymu pateikė 2017 m. kovo 9 d., 2017 m. balandžio 7 d. sąskaitas už teisines paslaugas bei 2017 m. kovo 15 d. ir 2017 m. balandžio 7 d. mokėjimo nurodymus, kuriais advokatams už teisines paslaugas sumokėta 900 Eur bei 2017 m. kovo 9 d. mokėjimo nurodymą, kuriuo sumokėtas žyminis mokestis.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. To paties straipsnio 5 dalis nustatyta, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – ir Rekomendacijos).

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėją daugiabučių namų savininkų bendriją „Birutės alėja“ 2017 m. kovo 7 d. atstovavimo sutarties pagrindu atstovavo advokatai Henrikas Mackevičius ir Karolis Gerbauskas. 2017 m. kovo 9 d. sąskaita už teisinę pagalbą bei 2017 m. kovo 15 d. mokėjimo nurodymas patvirtina, kad pareiškėja advokatui Henrikui Mackevičiui už skundo parengimą sumokėjo 800 Eur.

Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą, už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį, taikomas 2,5 koeficientas. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2016 m. trečiąjį ketvirtį sudarė 793,30 Eur, todėl maksimali priteistina suma už 2017 m. kovo 9 d. skundo parengimą yra 1 983,25 Eur.

Pareiškėjos prašoma priteisti 800 Eur suma neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio. Kita vertus, pažymėtina, jog teismas, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, atsižvelgia į šios kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų klausimų naujumą ir kt. (Rekomendacijų 2 punktas). Pažymėtina, jog ši byla nebuvo sudėtinga, kadangi atsakovės Sprendimas panaikintas dėl to, jog jis akivaizdžiai neatitiko Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimų. Atsižvelgusi į Rekomendacijų 2 punkte išdėstytus kriterijus, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo principais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjai už skundo parengimą priteistina iš atsakovės 400 Eur.

Byloje pateikta 2017 m. balandžio 7 d. sąskaita už teisinę pagalbą bei 2017 m. balandžio 7 d. mokėjimo nurodymas patvirtina, kad pareiškėja advokatui Karoliui Gerbauskui už atstovavimą 2017 m. gegužės 30 d. teismo posėdyje sumokėjo 100 Eur.

Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą, už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą – 0,1. Teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinamas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda (9 punktas). Rekomendacijų 10 punktas numato, kad atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose ar teisme laikas skaičiuojamas nuo faktinio bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos, neįskaitant pertraukų, ir vienoje byloje sumuojamas.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 30 d. posėdis truko 44 minutes (prasidėjo 13.04 val., baigėsi 13.48 val.). Lietuvos statistikos departamento duomenimis, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2016 m. ketvirtąjį ketvirtį sudarė 822,80 Eur, todėl maksimali priteistina suma už skundo parengimą yra 82,28 Eur (0,1 x 822,80 Eur x 1 val.). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos prašoma priteisti 100 Eur suma viršija Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį, todėl ji mažinama iki 82,28 Eur.

Byloje pateikti 2017 m. kovo 9 d. mokėjimo nurodymas patvirtina, kad pareiškėja nagrinėjamoje byloje sumokėjo 22,50 Eur žyminį mokestį. Atsižvelgiant į tai, ši suma taip pat priteistina iš atsakovės.

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu, pareiškėjos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkinamas iš dalies ir pareiškėjai iš atsakovės priteisiama 504,78 Eur (400 Eur už skundo parengimą + 82,28 Eur už atstovavimą 2017 m. gegužės 30 d. teismo posėdyje +22,50 Eur žyminio mokesčio suma).

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40-41 straipsniais, 84 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos daugiabučių namų savininkų bendrijos „Birutės alėja“ skundą tenkinti.

Panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos 2017 m. vasario 9 d. sprendimą Nr. (8.6.)-D3-Š-2121r-565 „Dėl žemės sklypo Birutės g. 24, Palangoje, naudojimo būdo keitimo“, kuriuo nepritarta prašymui dėl žemės sklypo naudojimo būdo keitimo.

Įpareigoti atsakovę Palangos miesto savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos atstovo G. Š. 2016 m. lapkričio 30 d. prašymą dėl žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), žemės naudojimo būdo keitimo.

Pareiškėjos daugiabučių namų savininkų bendrijos „Birutės alėja“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų tenkinti iš dalies.

Pareiškėjai daugiabučių namų savininkų bendrijai „Birutės alėja“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos (juridinio asmens kodas 125196077) priteisti 504,78 Eur (penkis šimtus keturis eurus ir 78 centus) bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje pareiškėjos daugiabučių namų savininkų bendrijos „Birutės alėja“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjai Remigijus ArminasDalia GumuliauskienėVida Stonkuvienė