Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2YT-1338-630/2025 Teisminio proceso Nr. 2-53-3-00151-2025-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1; 3.4.6.2; 3.4.6.19 (S)

2025 m. balandžio 9 d.

dalyvaujant pareiškėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto bankas, atstovui R. I.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto bankas, pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės (toliau – VĮ) Turto bankas (toliau – ir Pareiškėja), kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą daiktinių teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre tikslu, kad butas Nr. 2, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau – Butas) yra valstybės – Lietuvos Respublikos – nuosavybė.

Pareiškime Pareiškėja nurodė, jog VĮ Turto bankas gavo Vilkaviškio rajono savivaldybės mero pranešimą dėl buto Nr. 2, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio nuosavybės teisės Nekilnojamojo turto registre liko įregistruotos likviduotos Vilkaviškio rajono J. J. žemės ūkio įmonės vardu. Vilkaviškio rajono savivaldybės mero pranešime nurodoma, kad Butas neapskaitytas Vilkaviškio rajono savivaldybės turto buhalterinėse apskaitose, duomenų apie teisę į Butą, Buto paveldėtojus, perėmėjus, duomenų apie asmenų deklaruotą gyvenamąją vietą šiuo adresu savivaldybė neturi. Taip pat Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos 2025 m. sausio 6 d. rašte Nr. SD-17 nurodoma, kad Bute faktiškai niekas negyvena. Susisiekus su Virbalio seniūnu gauta informacija, kad šiame Bute gyveno Z. S., mirusi (duomenys neskelbtini), po to niekas nebegyveno. Kauno regioninio valstybės archyvo Marijampolės filialas pateikė 1983-1985 m., 1991-1997 m. ūkinių knygų išrašus, kuriuose nurodoma, kad Z. S. gyveno „ūkio bute“. Kitas butas šiame name Nekilnojamojo turto registro duomenimis buvo privatizuotas pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą, o dėl šio buto privatizavimo dokumentai negauti. Butas pastatytas kaip valstybės nuosavybė ir nuo pat jo sukūrimo iki šio momento jis išsaugojo valstybės nuosavybės statusą. Nesant duomenų, kad Butas buvo privatizuotas teisės aktų nustatyta tvarka, todėl jis yra valstybės nuosavybė. Valstybė nebuvo perdavusi Buto savivaldybei ir šis turtas nebuvo privatizuotas. Pareiškėja neturi duomenų, kad ir kiti asmenys būtų privatizavę Butą. Kadangi Pareiškėja negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti Buto nuosavybės teises valstybei patvirtinančių dokumentų, todėl pagal tuo metu galiojusius teisės normas ir teismų praktiką, laikytina, jog galioja prezumpcija, pagal kurią visi viešosios nuosavybės teisės objektai priklauso valstybei, jeigu nėra įrodyta, kad jie įstatymų nustatyta tvarka buvo perduoti savivaldybės nuosavybėn

Pareiškėjos atstovas R. I. teismo posėdžio metu pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo palaikė visiškai. Atstovas paaiškino, kad buvo gautas pranešimas iš Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini). Pagal teisinį reglamentavimą, kai turtas neturi savininko, turi būti inicijuotas procesas dėl turto pripažinimo valstybės nuosavybe, kad valstybė galėtų vykdyti su turtu susijusius įsipareigojimus, turtu disponuoti ir atlikti visus veiksmus, kurie reikalingi to turto priežiūrai. Pripažinus Butą valstybės nuosavybe, Turto bankas inicijuos procesą dėl jo įregistravimo valstybės vardu Nekilnojamojo turto registre. Nesant suinteresuotų asmenų pareiškimų, kurie galėtų į Butą pretenduoti, bei kitų duomenų, kad Butas buvo privatizuojamas, yra pagrindas Butą pripažinti Lietuvos Respublikos nuosavybe (2025 m. kovo 20 d. teismo posėdžio garso įrašas: 02 min. 30 sek. – 06 min. 51 sek.).

Suinteresuotas asmuo Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija teismo posėdyje nedalyvavo, atsiliepimo į pareiškimą nepateikė. Iš pareiškimo priedų matyti, jog suinteresuotas asmuo yra pateikęs savo poziciją, kad butas Nr. 2, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Vilkaviškio rajono savivaldybei nepriklauso.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas visiškai.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pakeitimas ar pabaiga. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą.

Byloje nustatyta, jog pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės įregistruotos likviduotos Vilkaviškio rajono J. J. žemės ūkio įmonės vardu. Apie šią aplinkybę Pareiškėja sužinojo iš Vilkaviškio rajono savivaldybės mero pranešimo, kuriame nurodyta, jog Butas neapskaitytas Vilkaviškio rajono savivaldybės turto buhalterinėse apskaitose, duomenų apie teisę į Butą, Buto paveldėtojus, perėmėjus, duomenų apie asmenų deklaruotą gyvenamąją vietą šiuo adresu savivaldybė neturi. Taip pat Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos 2025 m. sausio 6 d. rašte Nr. SD-17 nurodoma, kad Bute faktiškai niekas negyvena. Virbalio seniūnas pateikė informaciją, kad šiame Bute gyveno Z. S., mirusi (duomenys neskelbtini), po to niekas šiame Bute negyveno. Byloje pateikti Kauno regioninio valstybės archyvo Marijampolės filialo ir Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos atsakymai, jog Buto statybos darbų leidimai, namo pridavimo, privatizavimo bei Vilkaviškio rajono J. J. žemės ūkio įmonės išregistravimo dokumentai nerasti. Be to, Virbalio seniūnijos darbuotojams atlikus vietos apžiūrą, nustatyta, jog Bute faktiškai niekas negyvena, VĮ „Registrų centras“ duomenimis gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų nėra.

Pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 95 straipsnį, galiojusį iki 1994 m. gegužės 17 d. įstatymu padarytų pakeitimų, pripažįstama tik viena viešosios nuosavybės forma – valstybės nuosavybė. 1990 m. vasario 12 d. Vietos savivaldos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 1 punkte buvo nustatyta, kad savivaldybės nuosavybės teisė atsiranda perduodant savivaldybei įstatymo nustatyta tvarka valstybinės nuosavybės objektus. Valstybės turto perdavimo savivaldybėms tvarką reguliavo 1994 m. gruodžio 20 d. įstatymas „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn“ ir 1994 m. gruodžio 20 d. įstatymas „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn įgyvendinimo“ bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. rugsėjo 20 d. nutarimas Nr. 1251 „Dėl dalies valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn tvarkos“. Lietuvos Respublikos 1994 m. gruodžio 20 d. įstatymo „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn“ 3 straipsnyje nurodytas turtas, įskaitant neprivatizuotus savivaldybių butų fondo butus (3 straipsnio 3 dalies 1 punktą), buvo perduodamas pagal perdavimo-priėmimo aktus, pasirašytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotų asmenų, savivaldybės nuosavybėn. Taip pat minėti teisės norminiai aktai nurodė, kad Miestų ir rajonų merai ar jų įgalioti asmenys perduotą savivaldybių nuosavybėn valstybės turtą turi teisiškai įregistruoti konkrečios savivaldybės vardu, 1994 m. gruodžio 20 d. įstatymo „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn įgyvendinimo“ nustatyta tvarka. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog Butas buvo sukurtas kaip valstybės nuosavybė, pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis nuosavybės teisės įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, naudotoju nurodyta Vilkaviškio rajono J. J. žemės ūkio įmonė, kuri kaip juridinis asmuo yra likviduotas. Suinteresuotas asmuo Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija nurodė, jog Butas Vilkaviškio rajono savivaldybei nepriklauso. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2000 m. rugsėjo 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-856/2000 konstatavo, kad visi viešosios nuosavybės teisės objektai priklauso valstybei, jeigu nėra įrodyta, kad jie įstatymų nustatyta tvarka buvo perduoti savivaldybei. Be to, pagal Lietuvos Respublikos butų kodekso 5 straipsnį į butų fondą įeina gyvenamieji namai, priklausantys valstybiniams-kolūkiniams ir kitokiems valstybiniams kooperatiniams susivienijimams, įmonėms ir organizacijoms, sutinkamai su TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų butų įstatymų pagrindais tiems namams taikomos visuomeniniam butų fondui nustatytos taisyklės; pagal 1964 m. CK 97, 98 straipsnius valstybė buvo vienintelė viso valstybinio turto (įskaitant valstybės įmonių turtą, pagrindinį miestų butų fondą) savininkė. Taigi, pagal tuo metu galiojusias teisės normas ir teismų praktiką, laikytina, jog galioja prezumpcija, pagal kurią visi viešosios nuosavybės teisės objektai priklauso valstybei, jeigu nėra įrodyta, kad jie įstatymų nustatyta tvarka buvo perduoti savivaldybės nuosavybėn. Taigi laikytina nustatyta aplinkybė, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iki šio momento išsaugojo valstybės nuosavybės statusą.

Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad šiuo atveju egzistuoja visos aukščiau nurodytos privalomos prašomo juridinio fakto nustatymui reikalingos sąlygos ir nėra aplinkybių, kurių buvimas neleistų nustatyti šį juridinį faktą. Duomenų apie tai, kad minėtas butas buvo perduotas Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijai, nėra. Šis Butas Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijai nepriklauso ir jis nėra apskaitytas turto buhalterinėse apskaitose. Be to valstybės turto privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka minimas Butas nebuvo parduotas ar kitaip pagal įstatymus perleistas privačių asmenų nuosavybėn ar kitų valstybės ir savivaldybės institucijų žiniai (nuosavybėn), todėl jis vertintinas kaip priklausantis valstybei nuosavybės teise.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes yra pagrindas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą daiktinių teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre tikslu, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos valstybei (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 178, 185 straipsniai).

Šalys atleistos nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, todėl bylinėjimosi išlaidos valstybei neatlygintinos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, 574 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos pareiškimą tenkinti visiškai.

Nustatyti daikto valdymo nuosavybės teise juridinę reikšmę turintį faktą daiktinių teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre tikslu, kad butas Nr. 2, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra valstybės – Lietuvos Respublikos – nuosavybė.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.