- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-06-29
- Bylos Nr.
- 2A-366-278/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 2-32-3-00300-2009-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Jonaitienė (pirm.), Romualdas Januška, Birutė Valiulienė (pran.)
- Atsakovas
- L. N., R. K.
- Trečiasis asmuo
- S. M., Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
- Kategorijos
- 35.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 54.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Jonaitienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės L. N. apeliacinį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-18-765/2010 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau UAB) „Airidvika“ ieškinį atsakovams L. N., R. K., trečiajam asmeniui S. M., Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl skolos priteisimo.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos B. Valiulienės pranešimą apie bylą, šalių atstovų paaiškinimus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė nurodė, kad 2008-07-17 policijos pareigūnai sulaikė atsakovą R. K., vairuojantį atsakovės L. N. vardu registruotą keleivinį automobilį FORD ESCORT, v/n (duomenys neskelbtini), kuris policijos pareigūnų buvo perduotas ieškovei saugojimui. Nurodė, kad automobilio priverstinio nuvežimo ir jo saugojimo iki 2009-02-03 išlaidas turi sumokėti atsakovai - automobilio savininkas ir valdytojas solidariai. Teigia, kad apie automobilio sulaikymą, priverstinį nuvežimą ir saugojimą aikštelėje automobilio savininkei privalėjo pranešti policija, o automobilį vairavęs R. K. apie transporto priemonės priverstinį nuvežimą, saugojimą, saugojimo sąlygas žinojo, nes 2008-07-17 pasirašė transporto priemonės pridavimo - priėmimo akte. Prašė teismą priteisti iš atsakovų L. N. ir R. K. solidariai 6 265,35 Lt įsiskolinimą už suteiktas paslaugas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Pasvalio rajono apylinkės teismas 2010 m. sausio 6 d. sprendimu ieškinį tenkino. Teismas nustatė, kad ieškovė, policijos pareigūno nurodymu, 2008-07-17 Ustukių kaime, Pasvalio rajone, paėmė ir į saugojimo aikštelę atvežė automobilį Ford Escort, v/n (duomenys neskelbtini). Transporto priemonės pridavimo-priėmimo akte Nr. 231 nurodyta, kad automobilio savininkas yra L. N., o autotransporto priemonę vairavo R. K.. Teismas konstatavo, kad policijos pareigūnai 2008-07-17 sulaikę Kelių eismo taisyklių reikalavimus pažeidusį R. K., vadovaudamiesi LR Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio bei (duomenys neskelbtini) straipsnio 7 dalies nuostatomis, turėjo teisę pažeidėjo vairuotą transporto priemonę priverstinai nuvežti, tačiau automobilio saugojimas neįėjo į pareigūnų pareigas. Tai, kad policijos pareigūnai pagal sutartį perdavė saugoti atsakovės automobilį ieškovei, o bendrovė atliko veiksmus – automobilį saugojo, atitiko CK 6.229 straipsnyje nustatytą prievolės atsiradimo pagrindą – kito asmens reikalų tvarkymą, todėl atsakovai solidariai privalo atlyginti ieškovės turėtas išlaidas. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiga pranešti savininkui apie priverstinai nuvežtą ir saugomą automobilį kilo policijos įstaigai, o ne ieškovei UAB „Airidvika“ ir darė išvadą, kad policijos pareigūnų netinkamas įstatymo ir instrukcijų reikalavimų vykdymas nesuteikia atsakovei L. N. teisės nemokėti ieškovei už suteiktą automobilio saugojimo paslaugą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė L. N. prašo panaikinti Pasvalio rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą. Nurodo, kad teismas nepagrįstai konstatavo, kad automobilio Ford Escort, v/s (duomenys neskelbtini) savininkas yra ji, nes atsiliepime į ieškinį išsamiai išdėstė automobilio Ford Escort, v/n (duomenys neskelbtini) pardavimo aplinkybes ir nuosavybės teisių perleidimą trečiajam asmeniui S. M., tačiau teismas šių aplinkybių neanalizavo, dėl pateiktų atsiliepime ir teismo posėdžio metu išsakytų argumentų sprendime nepasisakė, jų nevertino. Teismas taip pat neįvertino pateiktų automobilio pirkimo-pardavimo sutarčių, sudarytų su trečiuoju asmeniu S. M., sprendime nepasisakė ir nevertino atsakovės pateiktos pažymos Nr. 5639570 išduotos 2009-01-27 VĮ „Regitra“. Mano, kad teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2006-07-13 įsakymu Nr. lv-268 patvirtintomis Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklėmis, reglamentuojančiomis automobilių registravimo tvarką, tačiau taikė tik tą jų dalį, kuri liečia atsakovę, tačiau jų privalėjo laikytis ir pirkėjas, nes minėtos taisyklės leidžia vienasmeniškai įregistruoti transporto priemonę pirkėjui, šiuo atveju trečiajam asmeniui S. M.. Teismas sprendime nurodo, kad su daiktinių teisių į šį turtą susijusių sandorių neįregistravimas nustatyta tvarka neleidžia sandorio šaliai, šiuo atveju atsakovei L. N., panaudoti sandorio fakto (nuosavybės teisės į automobilį perleidimo) prieš trečiuosius asmenis, t.y. ieškovę, ir įrodinėti savo teisių prieš ieškovę, vadovaujantis kitais įrodymais: automobilio pirkimo-pardavimo sutartimi, liudytojų parodymais (CK 1.75 str. 2 d.). Atsakovė nurodo, kad CK 1.75 straipsnio 1 dalis numato, kad šalims sandoris galioja nors jis ir nėra privalomai įregistruotas. Šalių teisės ir pareigos tokiais atvejais atsiranda ne nuo sandorio įregistravimo, o nuo momento, kai pirkėjui perleidžiamos teisės ir pareigos į nupirktą automobilį. Teigia, jog teismas nesivadovavo įstatyminėmis normomis reglamentuojančiomis kilnojamo daikto pardavimą, tai yra CK 6.317 straipsnio 4 dalimi, kurioje nurodyta, kad pardavėjo pareiga perduoti daiktus laikoma įvykdyta, kai pardavėjas perduoda daiktus pirkėjui valdyti arba sutinka, kad pirkėjas pradėtų valdyti daiktus bei CK 6.318 straipsnio 2 dalimi, kurioje yra numatyta, kad daiktų ir dokumentų perdavimo vieta ir momentas laikytini tinkamais, kai daiktas perduodamas pardavėjo gyvenamojoje vietoje pirkėjui. Šiuo atveju automobilis buvo perduotas valdyti nuosavybės teise pirkėjui trečiajam asmeniui S. M. atsakovės gyvenamojoje vietoje, kartu pirkėjui buvo perduotas vienas pirkimo- pardavimo sutarties egzempliorius, transporto priemonės rakteliai, pats automobilis ir galiojantis civilinės atsakomybės liudijimas, todėl nuo šio momento ir yra laikoma, kad automobilio savininkas ir naudotojas yra S. M.. Nuosavybės ir valdymo bei disponavimo teisės trečiajam asmeniui S. M. buvo perduotos 2007-04-09, todėl jis per 30 dienų, kaip ir buvo įsipareigojęs, privalėjo perregistruoti transporto priemonę savo vardu, vadovaujantis „Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklių“ 73 punkto 3 papunkčiu. Apeliantė teigia, kad ji yra netinkama atsakovė byloje. Mano, kad teismas nepagrįstai priteisė solidariai iš jos ir ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje nustatyta, kad vykdant ieškovės UAB „Airidvika“ ir Pasvalio rajono policijos komisariato 2008-03-13 sudarytą paslaugų teikimo sutartį, 2008-07-17 ieškovei buvo perduotas saugojimui automobilis Ford Escort, v/n (duomenys neskelbtini), priklausantis L. N., kurį vairavo R. K. (b.l. 11, 36-37). Automobilio priverstinio nuvežimo metu galiojusio Administracinių teisės pažeidimų kodekso 269 straipsnio 7 dalyje buvo nustatyta, kad, padarius pažeidimų, numatytų šio kodekso 130 straipsnio 1 dalyje (transporto priemonės vairuotojui nepaklusus reikalavimui sustabdyti transporto priemonę arba pasitraukus iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos), policijos pareigūnai turėjo teisę nuvežti transporto priemonę Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Kadangi atsakovas R. K. padarė administracinį teisės pažeidimą, ieškovei pagrįstai saugojimui buvo perduota transporto priemonė (b.l. 119-121). Iš Transporto priemonės pridavimo-priėmimo akto Nr. 231 matyti, kad apie perduodamą transporto priemonę saugojimui akte pasirašė transporto priemonę vairavęs asmuo R. K., todėl jam buvo žinoma, kad transporto priemonė yra perduota saugoti ieškovei UAB „Airidvika“ (b.l. 13). Byloje nustatyta, kad automobilis buvo išsaugotas, todėl pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą išvadą, kad ieškovės išlaidos, kurias UAB „Airidvika“ patyrė saugodama transporto priemonę, turi būti atlygintos (CK 6.229 str., 6.233 str.). LR Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 str. 6 d. numato, kad išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę, šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai, jeigu skolininkų pareiga yra solidari. Byloje nustatyta, kad transporto priemonės savininkė 2008-07-17 buvo L. N., o automobilio valdytojas R. K.. Nors atsakovė L. N. teigia, kad minėtas automobilis 2007-04-09 buvo parduotas S. M., tačiau iš VĮ „Regitra“ duomenų matyti, kad pirkimo-pardavimo sutartį šiai įstaigai atsakovė pateikė tik 2009-01-27 (b.l. 61). Nors atsakovė nurodo, kad teismas neįvertino VĮ „Regitra“ 2009-01-27 pažymos Nr. 5639570 apie transporto priemonės perleidimą, tačiau ši pažyma nepatvirtina, kad atsakovė pateikė pirkimo-pardavimo sutartį ir išregistravo automobilį, kaip tai numato Vidaus reikalų ministro 2001-05-25 įsakymo Nr. 260 patvirtintų Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklių 71.1 p., 73.2 p. nuostatos (b.l. 38). Be to, S. M. neigia, jog automobilio pirkimo-pardavimo sutartis buvo pasirašyta sandorio sudarymo metu bei teigia, kad tokią sutartį atsakovė jo prašė pasirašyti po metų ir šie teiginiai nepaneigti (b.l. 38, 41, 48-54, 61). Aukščiau paminėtų Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklių 71.1 p. numatyta, kad įregistruotų transporto priemonių registravimo duomenų keitimas yra privalomas pasikeitus transporto priemonės valdytojui, tačiau apie pasikeitusį automobilio savininką atsakovė L. N. VĮ „Regitra“ tinkamai neinformavo ir transporto priemonės pardavimo S. M. neįregistravo, nes sutartyje nėra atžymų apie sutarties pateikimą ir įregistravimą VĮ „Regitra“. Be to, pateikus minėtus duomenis, vadovaujantis minėtų Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklių 75 p. nuostatomis atitinkami duomenys turėjo būti įrašyti Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre. Kadangi atsakovė nepateikė informacijos apie transporto priemonės pardavimą S. M., t.y. tinkamai neinformavo VĮ „Regitra“ apie pasikeitusius transporto priemonės valdytojo duomenis, todėl automobilis liko atsakovės nuosavybė, o nesant dokumentų apie nuosavybės teisės į transporto priemonę perdavimą naujam transporto priemonės valdytojui, S. M. neturėjo pagrindo jo įregistruota savo vardu (Taisyklių 74 p., b.l. 112). LR Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai. Kadangi atsakovė, tinkamai neįregistravusi transporto priemonės pardavimo ir toliau buvo transporto priemonės teisėta savininke, todėl turėjo jį valdyti taip, kad nebūtų pažeisti įstatymai ir kitų asmenų teisės ir teisėti interesai (CK 4.37 str. 1 d.). Esant minėtoms aplinkybėms ieškovė pagrįstai prašė solidariai priteisti iš L. N. ir iš transporto priemonės perdavimo saugoti ieškovei metu buvusio automobilio valdytojo R. K. turėtas transporto priemonės saugojimo išlaidas, nes CK 1.75 str. 2 d. nustato, kad neįregistravusios sandorio šalys negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieš trečiuosius asmenis vadovaujantis kitais įrodymais. Kadangi S. M. automobilio sulaikymo metu nebuvo transporto priemonės savininkas ir transporto priemonės nevairavo, teismui nebuvo pagrindo konstatuoti, jog L. N. yra netinkama atsakovė ir visas ieškovės turėtas išlaidas priteisti iš S. M.. Nustačius, kad L. N. transporto priemonės pagal pirkimo-pardavimo sutartį neišregistravo, pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą išvadą, kad ieškovės turėtas išlaidas privalo atlyginti atsakovai, kurie nesirūpino ieškovės saugoma transporto priemone ir tuo padarė kitiems asmenims išlaidų, susijusių su automobilio saugojimu. LR Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad policijos pareigūnai, priėmę sprendimą dėl priverstinio transporto priemonės nuvežimo, praneša transporto priemonės savininkui (valdytojui) teisės aktų nustatyta tvarka apie priimtą sprendimą dėl priverstinio transporto priemonės nuvežimo, todėl aplinkybė, kad atsakovei apie automobilio perdavimą saugojimui ieškovė pranešė tik 2009-01-21, nesudaro pagrindo atmesti UAB „Airidvika“ ieškinį. Civilinio kodekso 6.305 straipsnio 3 dalis nustato, kad atskirų rūšių daiktų (prekių) pirkimo-pardavimo ypatumus gali nustatyti atitinkamai įstatymai. Kadangi transporto priemonių registravimas bei duomenys apie pasikeitusius transporto priemonės valdytojus, valdytojo ar transporto priemonės duomenis yra vykdomas VĮ „Regitra“, vadovaujantis Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklių reikalavimų nuostatomis, todėl teismui vadovautis CK 6.318 str. nustatytomis normomis, reglamentuojančiomis kilnojamojo turto perdavimą nebuvo pagrindo.
Iš bylos duomenų matyti, kad 2009-01-27 atsakovė L. N. pranešė VĮ „Regitra“ apie nuosavybės teisės į transporto priemonę Ford Escort“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pasikeitimą ir įregistravo 2007-04-09 sudarytą transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, todėl ieškovės turėtas transporto saugojimo išlaidas teismas iš atsakovų L. N. ir R. K. turėjo pagrindą priteisti ne už 201 dieną bet už 194 dienas, t.y., už laikotarpį nuo 2008-07-18 iki 2009-01-27 imtinai, kas sudaro 6 057,10 Lt (194 x 25?4 850+60+100+80? 5 090 Lt x 19 proc. PVM; b.l. 10, 41,61). Kadangi atsakovė už vėlesnį transporto priemonės saugojimo laikotarpį nėra atsakinga, todėl iš jos ir atsakovo R. K. solidariai priteisti ieškovės turėtas išlaidas nuo 2009-01-28 nėra pagrindo. Dėl paminėto, sprendimas keistinas, iš atsakovų priteistos išlaidos už automobilio saugojimą bei bylinėjimosi išlaidos, mažintinos, o ieškinio dalis dėl transporto priemonės saugojimo išlaidų priteisimo už vėlesnį laikotarpį grąžintina teismui nagrinėti iš naujo.
Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu valstybės naudai priteistinos iš šalių, o atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės, proporcingai patenkintų reikalavimų dydžiu (CPK 80 str. 4 d., 88 str. 1d. 3p., 93 str.1d., b.l.155, 166).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 3 dalimi teisėjų kolegija
nutarė:
Pasvalio rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 6 d. sprendimą pakeisti ir jį išdėstyti sekančiai:
Priteisti solidariai iš atsakovo R. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės L. N. (a.k. (duomenys neskelbtini) 285,60 Lt už automobilio priverstinį nuvežimą ir 5 771,50 Lt už automobilio saugojimą nuo 2008-07-17 iki 2009-01-28, iš viso – 6 057,10 Lt (šešis tūkstančius penkiasdešimt septynis Lt 10 ct) ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 2009 m. balandžio 30 d. (bylos iškėlimo teisme dienos) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 181,71 Lt žyminio mokesčio, 966,80 Lt atstovavimo išlaidų, 6,90 Lt pašto išlaidų ir 16,20 Lt išlaidų už VĮ „Registra“ išduotą pažymą, viso 1 171,61 Lt (vieną tūkstantį šimtą septyniasdešimt vieną Lt 61 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Airidvika“ (į.k. 169302692) naudai.
Priteisti iš R. K. ir L. N. po 21 (dvidešimt vieną Lt) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybės naudai (įmokos kodas 5660).
Uždarosios akcinės bendrovės „Airidvika“ ieškinio dalį dėl automobilio „Ford Escort“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) saugojimo išlaidų priteisimo už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 28 d. perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Priteisti iš UAB „Airidvika“ (į.k. 169302692) atsakovės L. N. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 6 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Airidvika“ (į.k. 169302692) 2 Lt (du Lt) ir atsakovės L. N. (a.k. (duomenys neskelbtini) 9 Lt (devynis Lt) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybės naudai (į.k. 5660).