- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-23
- Bylos Nr.
- 1A-171-593/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-14301-2018-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Jankauskienė, Albinas Antanaitis, Evaldas Gražys
- Nuteistasis
- P. B.
- Advokatai
- Romas Aikevičius
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Evaldo Gražio ir Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. B. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2018 m. spalio 18 d. nuosprendžio, kuriuo P. B. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje ir nubaustas vienerių metų laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – aštuoni mėnesiai laisvės atėmimo.
Kardomoji priemonė – suėmimas – nuteistajam palikta iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Į bausmės laiką įskaitytas P. B. sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. kovo 28 d. iki 2018 m. kovo 30 d. (2 dienas) ir suėmime išbūtas laikas nuo 2018 m. kovo 30 d. iki 2018 m. gegužės 30 d. ir nuo 2018 m. liepos 20 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo, vieną suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Vadovaujantis BK 72 straipsniu, konfiskuota P. B. neteisėtu būdu įgytų pinigų suma – aštuoniasdešimt eurų, kaip nusikalstamos veikos rezultatas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. P. B. pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, už tai, kad 2018 m. kovo 28 d. apie 23.45 val. asmeniui, kurio byla išskirta, atėjus pas G. I. į namus, esančius (duomenys neskelbtini), turint tikslą pašalinti kliūtis jam įvykdyti nusikalstamą veiką ir tyčia išsivedus G. I. iš namų į (duomenys neskelbtini), ir tokiu būdu sudarius sąlygas jam netrukdomam įsibrauti į S. R. priklausantį gyvenamąjį namą, jis slapta per rūsio langą įsibrovė į minėtą gyvenamąjį namą ir pagrobė S. R. priklausančius daiktus: televizorių „TV Star“ – 100 erų vertės, televizorių „Samsung“ – 500 eurų vertės, DVD grotuvą „Technika“ -150 eurų vertės, stiprintuvą „Kenwood“ – 100 eurų vertės, viso turto už 850 eurų, tuo nukentėjusiajai padarydamas 850 eurų dydžio turinę žalą.
2. Marijampolės apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį konstatavo, jog ikiteisminio tyrimo metu P. B. veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Siekdamas, kad nuteistajam paskirta bausmė pasiektų BK 41 straipsnyje numatytus tikslus ir atsižvelgęs į tai, jog P. B. yra keturis kartus teistas (tris kartus teistas už analogiškų nusikaltimų padarymą), o paskirtos piniginės baudos ir laisvės apribojimo bausmė jam teigiamos įtakos nepadarė bei į tai, jog pastarąją nusikalstamą veiką nuteistasis padarė praėjus pakankamai trumpam laiko tarpui po jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo ir neišnykus teistumui, skyrė P. B. vienerių metų laisvės atėmimo bausmę.
3. Nuteistasis P. B. skundžia Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2018 m. spalio 18 d. nuosprendį, prašo jį peržiūrėti ir sumažinti jam paskirtą bausmę. Apeliantas pažymi, jog nagrinėjamu atveju nėra žalos, o nukentėjusioji jam atleido.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.
5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėjas advokatas Romas Aikevičius nurodė palaikantis nuteistojo apeliacinį skundą ir prašė jį tenkinti, prokuroras Juozas Bagdonavičius prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
6. Nuteistojo P. B. apeliacinis skundas atmetamas.
7. BPK 320 straipsnio 3 dalis numato, jog teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius – šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismas kruopščiai patikrina apskųsto nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamasis apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde P. B. neginčija jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo, tačiau kelia jam paskirtos bausmės individualizavimo klausimą ir prašo ją sušvelninti. Pažymėtina, kad apeliantas savo prašymo sušvelninti paskirtą bausmę detaliai neargumentuoja (tik nurodo, jog nukentėjusioji jam atleido, o žalos nagrinėjamu atveju nėra), nuosprendžio teisėtumas ir pagrįstumas apeliacinio skundo ribose patikrinamas vertinant bendruosius baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymo taikymo aspektus.
8. Susipažinęs su byloje esančia medžiaga, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog apylinkės teismas priėmė motyvuotą, įrodymais pagrįstą nuosprendį, tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir paskyrė ne per griežtą bausmę.
9. Bendrieji bausmių skyrimo pagrindai nurodyti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be to, teismas, skirdamas bausmę, privalo atsižvelgti ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertinti kiekvienos aplinkybės reikšmę. Įvertinęs visas nurodytas aplinkybes, teismas, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).
10. Aukštesnės instancijos teismas sprendžia, jog skirdamas bausmę P. B. pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė aptartas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso nuostatas. BK 178 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskiriant P. B. pačią griežčiausią BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą ir tokį sprendimą priėmė, atsižvelgęs į nuteistojo įvykdytos nusikalstamos veikos pobūdį, stadiją, kaltės formą, atsakomybę lengvinančią aplinkybę (P. B. pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos įvykdymo) ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę (nusikaltimą padarė veikdamas bendrininkų grupėje), bei į tai, jog nusikalstamą veiką nuteistasis įvykdė praėjus pakankamai trumpam laiko tarpui, t. y. mažiau nei vieneriems metams, nuo jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Be to, individualizuodamas P. B. skiriamą bausmę, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į jo asmenybę, t. y. į tai, kad jis nedirba, aštuonis kartus baustas administracine tvarka, anksčiau keturis kartus teistas, iš kurių tris kartus – dėl svetimo turto pagrobimo. Skirdamas bausmę teismas įvertino, jog už anksčiau padarytas nusikalstamas veikas paskirtos bausmės teigiamos įtakos P. B. nepadarė ir nuo naujų nusikalstamų veikų jo neatgrasė. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog apylinkės teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, todėl dar kartą atsižvelgti į tas pačias aplinkybes ir švelninti nuteistajam paskirtą bausmę nėra jokio teisinio pagrindo.
11. Kaip jau minėta anksčiau, nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, jog nukentėjusioji jam atleido ir jo veiksmais žala nepadaryta. P. B. pastarojo savo argumento niekaip nemotyvuoja ir nedetalizuoja, tačiau iš bylos aplinkybių galima daryti išvadą, jog nuteistasis siekia akcentuoti aplinkybę, jog ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiajai buvo grąžinti iš jos pagrobti daiktai. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši aplinkybė, sprendžiant P. B. paskirtos bausmės individualizavimo klausimą reikšmės neturi. Tai nesudaro pagrindo aplinkybę, jog nukentėjusiajai grąžinti daiktai, laikyti nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte (kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą) ir tuo pagrindu mažinti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Kaip nustatyta bylos duomenimis, daiktus nukentėjusiajai grąžino ne pats P. B. – o jie buvo rasti ir paimti iš pavogtus daiktus nupirkusio asmens, t. y. paties nuteistojo veiksmai niekaip neįtakojo žalos atlyginimo. Nors skunde nurodoma, jog nuteistasis su nukentėjusiąją susitaikė, tačiau tokių duomenų byloje nėra. Iš nukentėjusiosios parodymų matyti tik tai, kad ji nereiškia civilinio ieškinio, kadangi pavogti daiktai jai grąžinti. Aplinkybė, jog P. B. prisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo ir nuoširdžiai gailisi, pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir ją atsižvelgta parenkant nuteistajam bausmės rūšį ir dydį.
12. Atkreiptinas dėmesys, jog skiriant P. B. bausmę neįvertinta tai, jog nusikalstamą veiką P. B. padarė būdamas recidyvistu, tačiau nesant prokuroro skundo, šią aplinkybę pripažinti nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalis 13 punktas) ir taip sunkinti nuteistojo padėtį – nėra įstatyminio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,
nutaria:
nuteistojo P. B. apeliacinį skundą atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.