- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-05
- Bylos Nr.
- 2A-1260-265/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-00865-2013-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Žerlauskas (pirm.), Jolanta Gailevičienė, Irma Čuchraj
- Atsakovas
- A. S.
- Ieškovas
- A. B.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Žerlausko, kolegijos teisėjų Jolantos Gailevičienės, Irmos Čuchraj, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės A. S. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovei A. S. dėl servitutų nustatymo (patikslinimo), trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi su ieškiniu į teismą ir prašė nustatyti žemės sklype (tarnaujantis daiktas (unikalus Nr. X), esantis X, Kretingos r.) pastato (unikalus Nr. X) bei kitų statinių (unikalus Nr. X) (viešpataujantys daiktai) tinkamam naudojimui pagal paskirtį 0.0059 ha ploto statinių servitutą (kodas 205) pagal A. Krusos įmonės parengtą 2012-11-22 žemės sklypo planą, tokiu būdu patikslinant 2009-04-02 Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu Nr. 4-2098-(1.3) nustatyto servituto plotą ir lokalizaciją. Nurodė, kad atsakovė A. S. ir Lietuvos Respublika yra žemės sklypo, (unikalus Nr. X), esančio X, Kretingos r., bendraturčiai. Šiame žemės sklype ieškovui nuosavybė teisėmis priklauso ½ dalis pastato, (unikalus Nr. X) ir ½ dalis kitų statinių (unikalus Nr.X, šulinys, tvora, stoginė). 2009-04-02 Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu Nr. 4-2098-(1.3) šiam žemės sklypui buvo nustatyti: kiti servitutai (tarnaujantis daiktas), plotas 0.13 ha; statinių servitutai (tarnaujantis daiktas) plotas 0.01 ha; kelio servitutai (tarnaujantis daiktas) plotas 0.01 ha. Atsakovė neleidžia naudotis ieškovui jai nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, trukdo patekti prie jam priklausančių pastatų, taip apsunkindama ieškovo galimybę tinkamai naudotis ginčo žemės sklype ieškovui priklausančiu nekilnojamuoju daiktu. Ieškovas kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos Kretingos skyrių, kur jam buvo atsakyta, kad tiksli servituto vieta ir lokalizacija nėra nustatyta, ir tai bus padaryta atlikus sklypo kadastrinius matavimus. Tokia situacija sudaro daug sunkumų ieškovui tinkamai naudotis savo nekilnojamais daiktais pagal paskirtį, dėl to buvo priverstas kreiptis į teismą.
Žemesnės instancijos teismas
Kretingos rajono apylinkės teismas 2014 m. balandžio 22 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pagal CK 4.112 straipsnio 5 dalį viešpataujančiojo ar tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę kreiptis į teismą ir prašyti pakeisti servituto turinį ar panaikinti servitutą, jeigu iš esmės pasikeičia aplinkybės ar atsiranda nenumatytų aplinkybių, dėl kurių servituto suteikiamų teisių įgyvendinti tampa neįmanoma ar labai sudėtinga. Teismas, remdamasis bylos duomenimis, nustatė, kad atsakovė ne tik nesutinka su pateikta servituto vietos lokalizacija ir patikslinimu, bet ir prieštarauja ieškovo naudojimuisi ginčo žemės sklypu. Dėl to, kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas, ieškovas pagrįstai kreipėsi į teismą dėl servituto nustatymo (patikslinimo).
Atsiliepimas
Atsakovė su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutiko, prašė jį panaikinti ir priimti naują sprendimą, – ieškinį atmesti. Nurodo, kad ji nėra tinkama šalis procese, kadangi žemės sklype, kuriame nustatytas servitutas, nėra konkrečiai nurodyta, kur jos, o kur valstybės sklypo dalis. Pasak atsakovės, servitutas buvo nustatytas administraciniu aktu, todėl atsakove turėtų būti patraukta ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Taip pat nurodo, kad ieškovas be jokio teisinio pagrindo didina anksčiau nustatyto servituto planą, įvesdamas naujus servitutus, kuriems nėra jokios būtinybės. Pasak atsakovės, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų būtinybę didinti servituto dydžius. Taip pat atsakovė nurodo, kad servituto planas neatitinka įstatymų keliamų reikalavimų - planas nėra suderintas su žemėtvarkos skyriumi. Taip pat atsakovė nurodo, jog ji nebuvo informuota apie atliekamus matavimus, matavimai buvo atlikti be jos žinios, dėl to negali būti laikomi teisingais ir pagrįstais.
Šalies argumentai
Ieškovė su atsakovės apeliaciniu skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė visas bylos aplinkybes ir įvertino į bylą pateiktus įrodymus. Taip pat nurodė, jog patikslintas servituto turinys plotu yra mažesnis nei nustatytas administraciniu aktu ir atsakovės teisių nepažeidė.
Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su apeliaciniu skundu taip pat nesutiko, prašė atmesti jį kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Atsakovė apeliaciniame skunde kvestionuoja šalies tinkamumą procese, nurodo, jog atsakove turėjo būti patraukta ir trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Pagal bendrąsias civilinio proceso normas atsakovas yra asmuo, kuris privalo atsakyti ieškovui pagal materialines teises normas. Pagal ginčo teisinį pobūdį teismas, matydamas, jog ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris pagal įstatymus turi pareigą atsakyti, pasiūlo ieškovui pakeisti netinkamą atsakovą tinkamu. Ieškovui nesutikus pakeisti netinkamą šalį tinkama, teismas nagrinėja ginčą iš esmės ir ieškinį atmeta. Tokį teismo procesinį rezultatą suponuoja aplinkybė, jog ieškovas neturi materialinio reikalavimo teisės į atsakovą (CPK 45 straipsnio 3 dalis). Ar ieškovas turi materialinio reikalavimo teisę konkretaus asmens atžvilgiu, nustato įstatymas, iš kurio ieškovas kildina savo reikalavimo teisę. Kaip matyti iš ieškinio, ieškovas savo teisę į servituto pakeitimą grindžia CK 4.112 straipsnio 5 dalies nuostata, jog viešpataujančiojo ar tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę kreiptis į teismą ir prašyti pakeisti servituto turinį ar panaikinti servitutą, jeigu iš esmės pasikeičia aplinkybės ar atsiranda nenumatytų aplinkybių, dėl kurių servituto suteikiamų teisių įgyvendinti tampa neįmanoma ar labai sudėtinga. Pagal šią teisės normą į teismą kreipusis viešpataujančio daikto savininkui atsakovu turi būti patrauktas tarnaujančio daikto savininkas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, žemės sklypas, kuriam nustatytas servitutas, priklauso atsakovei ir Lietuvos Respublikai, kurią atstovauja trečiasis asmuo. Kadangi sklypas, kuriam nustatytas servitutas, dalys ir naudojimosi tvarka nenustatyta, apeliantė pagrįstai nurodo, kad atsakove turėjo būti patraukta ir Lietuvos valstybė, kuriai atstovauja trečiasis asmuo, tačiau šis procesinės padėties neatitikimas nedaro pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtu. Esminę reikšmę turi aplinkybė, jog trečiasis asmuo išreiškė poziciją nagrinėjamu klausimu, sutiko su servituto nustatymu. Ši pozicija nesikeistų netgi pakeitus trečiojo asmens procesinę padėtį. Įvertinus aplinkybę, kad teismo sprendimas nėra susijęs su įpareigojimais, kuriuos turi įvykdyti šalys, keisti šalių procesinės padėties nėra teisinio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas vien tik šiuo pagrindu panaikindamas teismo sprendimą pažeistų CPK 328 straipsnyje numatyta draudimą panaikinti teismo sprendimą vien tik formaliais pagrindais.
Atsakovė apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad ieškovas be jokio teisinio pagrindo didina anksčiau nustatyto servituto planą, įvesdamas naujus servitutus, kuriems nėra jokios būtinybės. Su šiais apeliacinio skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Kaip matyti iš Klaipėdos apskrities 2009-04-02 sprendimo ir žemės sklypo plano, servitutų plotas sudaro 0,15 ha. Tuo tarpu nustačius servitutą pagal ieškovo pateiktą planą jis yra netgi mažesnis nei nustatyta administraciniu aktu ir viso užima 0,065 ha. Į šį plotą įskaitoma teisė tiesti požemines ir antžemines komunikacijas, kurios yra analogiškoje vietoje kaip ir kelio servitutas. Dėl to konstatuoti, jog patikslintu planu buvo išplėstos servituto ribos ir pažeistos atsakovės teisės ir teisėti interesai, nėra teisinio pagrindo. Taip pat nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog servituto planas parengtas pažeidus teisės aktų reikalavimus, kadangi nėra suderintas su žemėtvarkos skyriumi bei ir su pačiu ieškovu. Pažymėtina, jog įstatymas nenumato, kad ieškovui pareiškus reikalavimą pakeisti servituto turinį pagal CK 4.112 straipsnio 5 dalį, būtų būtina jį suderinti, kaip nurodo atsakovė, su žemėtvarkos skyriumi. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog tiek keičiant servituto turinį, tiek nustatant servitutą teismo sprendimu, svarbu įvertinti, kad faktinis naudojimasis servitutu būtų realus. Faktinis servituto egzistavimas reiškia tai, kad naudojimasis tarnaujančiuoju daiktu yra realus ir įmanomas, arba yra pašalintos kliūtys juo naudotis. Tik tokiu atveju servituto, kaip daiktinės teisės, registracija yra įmanoma ir teisiškai pagrįsta. Kaip matyti iš A. Krusos įmonės 2012-11-22 parengtas servituto naudojimosi plano, jis yra realus ir įgyvendinamas. Apeliacinės instancijos teismas laiko teisiškai nepagrįstu atsakovės argumentą, jog ieškovas, teismui teikiamas servituto naudojimosi planą, turi jį suderinti su pačiu savimi. Šių aplinkybių kontekste pažymėtina, jog tokio plano teikimas susijęs su atsakovų interesais, kurių suvaržymo pagrįstumą įvertina bylą nagrinėjantis teismas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju negali sutikti ir su atsakovės argumentu, jog ji nebuvo informuota apie atliekamus matavimus, esą matavimai buvo atlikti be jos žinios, dėl to negali būti laikomi teisingais ir pagrįstais. Pažymėtina, jog atsakovei neturint argumentuotų ir pagrįstų prieštaravimų dėl atliktų matavimų, o vien tik iš esmės prieštaraujant servituto turinio nustatymui, teismas neturi teisinio pagrindo konstatuoti, jog parengtas servituto planas yra neteisėtas vien dėl to, kad atsakovė nedalyvavo matavimuose.
Esant nurodytų aplinkybių visetui apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai tenkino ieškinį. Atsižvelgdama į tai teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl atmestinas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Kretingos rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.