Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje iš­nag­ri­nė­jo T. G. , gimusio (duomenys neskelbtini), a/k (duomenys neskelbtini) lie­tu­vio, Lietuvos Respublikos pi­lie­čio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), Plungėje, ad­mi­nist­ra­ci­nio tei­sės pa­žei­di­mo by­lą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. G. traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d. už tai, kad jis 2015 metų gruodžio 20 dieną, 16³⁰ valandą, Plungės rajone, Alsėdžių miestelyje, Kūbakių gatvėje vairavo A. R. vardu registruotą automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas akivaizdžiai girtas ir vengė blaivumo patikinimo, pagal ATPK 124¹ str. 8 d. už tai, kad patikrinimą atlikusiam policijos pareigūnui nepateikė vairuotojo pažymėjimo, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 16 ir 17 punktų reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas T. G. duodamas parodymus teisme kaltės dėl jam pareikšto administracinio kaltinimo nepripažino ir paaiškino, kad su patėvio automobiliu jis važiavo kartu su A. L. , M. K. , A. J. ir L. V. . Atvažiavę pas J. gėrė, alkoholį vartojo visi, išskyrus K., paskui sugalvojo važiuoti pas J. brolį, kuris gyvena Alsėdžiuose. Automobilį vairavo L., kadangi jis, būdamas girtas, nenorėjo prarasti teisių. Pareigūnai prie stovinčio jų automobilio atsirado Alsėdžiuose, kai jie parvažiavo iš Grumblių, paklausė kieno mašina ir nuvažiavo. Po to vėl važiavo, vairavo A. L. , kai policija įjungė švyturėlius sustojo, pareigūnai atėjo prie mašinos, L. ir jį ištempė iš mašinos, jam purškė dujas, uždėjo antrankius, neva už bėgimą nuo policijos, nuvežė į policiją. Vairuotojo pažymėjimą tuo metu jis turėjo, bet jo nerodė nes automobilio jis nevairavo, dėl tos pačios priežasties nesutiko pasitikrinti blaivumą bei nepasirašė protokolą. Per pirmines apklausas visus apklausinėjo girtus, nepilnametį K. be jokio atstovo, todėl parodymai užfiksuoti neteisingi, kuriuos paneigė teisme apklausti liudytojais kartu su juo važiavę asmenys. Tokiame važiuojančiame automobilyje vairuotojo ir keleivio susikeitimas vietomis fiziškai neįmanomas, juo labiau nevairuojant automobilio arba užtraukus rankinį stabdį, kaip nurodo policininkas T. L. , todėl prašo bylą prieš jį nutraukti, nes jis jokio teisės pažeidimo nepadarė.

Teisme buvo apklausti teisės pažeidimą tyrę policijos pareigūnas ir rėmėjas, automobiliu važiavę bei pažeidėjo iniciatyva iškviestas liudytojai.

Liudytojas T. L. teisme parodė, kad dirba tyrėju Plungės rajono policijos komisariate, administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytą dieną užtikrino viešąją tvarką Alsėdžių miestelyje su policijos rėmėju S. M. , kuriame pastebėjo stovintį automobilį, prie jo stovinčius akivaizdžiai neblaivius jaunuolius, su kuriais buvo ir jam žinomas T. G. , visus įspėjo, jog nevairuotų neblaivūs. Kilus įtarimui, kad jaunuoliai važiuos, patruliavo netoli, ir, panašiai po valandos, pamatė važiuojantį tą patį automobilį. Automobilį stabdė su įjungtais švyturėliais, kuris nestojo gal 300 metrų. Likus iki persekiojamos mašinos sustojimo gal 50 metrų, mašina pradėjo stoti, tačiau nedegė galiniai žibintai, panašu jog buvo traukiamas rankinis stabdis. Mašina buvo apšviesta iš galo ir matėsi, kad keleivis keičiasi su vairuotoju vietomis. Matėsi, kad vairuotojas lipa į keleivio sėdynę ir priešingai. Kai mašina sustojo, rėmėjas nubėgo prie vairuoto, o jis prie keleivio, atidarius dureles ten sėdėjo T. G. , pareikalavus išlipti pasipylė keiksmažodžiai, mosikavimas rankomis, todėl buvo išlaipintas panaudojant jėgą ir surakintas antrankiais. Apie apsikeitimą vietomis sprendžia iš to, kad žmogui normaliai sėdint mašinoje matosi galva ir pečiai, o šiuo atveju buvo uždengiamas visas langas kūnais, buvo judama, veiksmas truko gal minutę ir mašina sustojo. Tarnybiniame automobilyje yra vaizdo fiksavimo įrenginys, bet išsaugo nedaug įrašų, o jiems grįžtant iš Alsėdžių į Plungės rajono policijos komisariatą buvo užfiksuotas dar vienas teisės pažeidimas, todėl neišsisaugojo ankstesni duomenys. Taip pasielgė pasirinkęs variantą, jog nežinia kas artimiausiu metu gali nutikti. Vairuotojas, kuris susikeitė vietomis, irgi buvo išgėręs, jam nebuvo surašytas protokolas už vairavimą neblaiviam tuo metu. Pagal liudytojų parodymus, prieš atvykstant jaunimui į Alsėdžius iki to momento, pats A. L. ir kiti teigė, kad jis vairavo iš Jogaudų. T. G. tikrintis blaivumą atsisakė, nuo jo sklido alkoholio kvapas, girtumą rodė ir jo elgesys, jis nebuvo apklaustas, nuo parašų atsisakė. M. K. buvo nepilnametis, tačiau jis tuo metu buvo blaivus, todėl pasakė kas vairavo, o vėliau turbūt draugai paprašė jo pakeisti parodymus. Tuo metu nebuvo galimybės kviesti jo tėvus ar globėją. Su A. J. bendravo normaliai, žino jį kaip apylinkės gyventoją turintį problemų su alkoholio vartojimu ir elgesiu.

Liudytojas S. M. teisme parodė, kad yra policijos rėmėjas ir kartu su pareigūnu T. L. tada dirbo pagal užduotį Alsėdžiuose, kur buvo miestelio eglutės įžiebimo šventė. Kadangi matė neblaivius jaunuolius stovinčius viename kieme prie automobilio, kurio variklis buvo užvestas ir įjungtos trumposios šviesos, nujautė, kad jie važiuos, todėl patruliavo netoli, o pamatę važiuojantį automobilį ėmė persekioti. Stabdant persekiojamą automobilį buvo įjungti švyturėliai, nereagavo, nuvažiavus apie 200 metrų ir pasukus į keliuką matėsi, kad užtraukė rankinį stabdį ir mašina pradėjo stoti. Kad užtrauktas rankinis stabdės suprato iš to, kad galiniai ratai slydo, bet stabdymo žibintai nedegė. Jis per galinį stiklą pamatė, kad G. su priekyje sėdinčiu keleiviu keičiasi vietomis. Sustojus automobiliui jis pribėgo prie vairuotojo durelių, vairuotojas pradėjo muistytis, norėjo paimti raktelius, bet jį pradėjo stumti, taip kėlė grėsmę, tada sugriebęs vairuotoją ištraukė iš mašinos, paguldė jį ant žemės ir surakino rankas. G. priešinosi, jį pareigūnas ištraukė iš automobilio ir surakino, kuris sėdėjo ant priekinės keleivio sėdynės. Kiek laiko saugomi vaizdo registratoriaus įrašai jam nėra žinoma, tačiau nelabai aiškiai matėsi viskas, nes atsispindi šviesos. G. siūlė tikrintis blaivumą policijos komisariate, bet jis atsisakė ir tikrintis, ir pasirašyti, sakė, kad neturi ir dokumentų. Buvo kviečiami ir kiti pareigūnai, nes buvo ir kiti sulaikyti.

Liudytojas A. L. teisme parodė, kad su T. G. patėvio automobiliu važiavo kartu su G., K., J. ir V., automobilį vairavo jis, nors vairuotojo pažymėjimo neturi ir buvo neblaivus. Pareigūnas Laučys ir policijos rėmėjas jų automobilį pasivijo važiuodami iš paskos, kai pradėjo mirksėti švyturėliai sustojo. Jį ir G. ištempė iš mašinos, uždėjo antrankius, G. paguldė į pelkę, purškė dujas, jam tampė už nosies ir įspyrė į veidą. Apklausos metu pasakė, kad jis vairavo, o apsikeitimas vietomis yra jų išgalvojimas. Už vairavimą neblaiviam jį nubaudė teismas.

Liudytojas M. K. teisme parodė, kad su L., G., J. ir dar kažkuo jis važiavo su G. mašina „Audi A4“, kurią visą laiką vairavo L.. Draugai gėrė alkoholį, buvo Alsėdžiuose, važiavo pas J. brolį ir iš galo jų automobilį sustabdė policija. Dar nebuvo sutemę, jis sėdėjo ant galinės sėdynės, policijos švyturėliai gerai matėsi. Kai įjungė švyturėlius tuoj pat sustojo, atidarius duris L. ištraukė iš mašinos, G. taip pat, jis su J. išlipo patys. Laučys jį apklausė vietoje ir į policiją nevežė, nedavė skaityti ką parašė, tik liepė pasirašyti. Surašė vieną lapą, juo nepatikėjęs suplėšė, po to surašė antrą lapą ir davė pasirašyti tik tą antrą lapą. Iš tikrųjų buvo taip kaip davė parodymus teisme.

Liudytojas A. J. teisme parodė, kad tada buvo girtas gana stipriai, automobilį visą laiką vairavo Aurimas, važiuojant pas jo brolį sustabdė policija, G., L. ir V. suguldė ant žemės, jį pasisodino į tarnybinį automobilį. Kiek kartų jį Laučys apklausė nežino, jis pareigūnui sakė, kad vairavo A., kai davė pasirašyti pats nieko neskaitė ir jam nieko neperskaitė, liepė pasirašyti ir paleido.

Liudytojas L. V. teisme parodė, kad tada buvo neblaivus, įpūtė beveik tris promiles, bet viską pamena. Su J. buvo pas jį, atvažiavo L. su G. su jo automobiliu, ir jie išvažiavo į kaimą pas A. brolį. Policija sustabdė Alsėdžiuose, jis sėdėjo ant galinės sėdynės per vidurį. Atėjo patruliai, pažinojo Laučį ir rėmėją. L. paguldė ant žemės ir surakino, po to paguldė bei surakino G. ir jį. G. sėdėjo priekyje keleivio vietoje, L vairavo, J. ir K. sėdėjo gale, taip visi ir liko savo vietose kai sustabdė. Jo neapklausė, atvažiavo kitas ekipažas ir jį išvežė. Prieš G. buvo naudojamos ašarinės dujos ir koviniai veiksmai, o prieš L. koviniai veiksmai. Blaivus buvo K., kiti buvo gėrę. Garsinio signalo policijos mašinos nebuvo, tik švyturėliai matėsi, vairuotojai nesikeitė vietomis, nes mašina maža, neįmanoma važiuojant susikeisti vietomis.

Nustatyti ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, teismas gali tik remdamasis įrodymais (ATPK 256 str.).

Pagal ATPK 248 str. nuostatas administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes.

Administracinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d. atsiranda tada, kai transporto priemonę vairuoja neblaivus vairuotojas, kuriam nustatomas vidutinis (nuo 1.51 ‰ iki 2.5 ‰) arba sunkus (nuo 2.5 ‰ ir daugiau) neblaivumo (girtumo) laipsnis, neblaivumo patikrinimo vengimas, taip pat alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. Pagal ATPK 124¹ str. 8 d. administracinė atsakomybė numatyta už kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus numatytuosius šiame kodekse, nagrinėjamos bylos kontekste - už KET 16 punkto reikalavimų pažeidimą.

Administracinį teisės pažeidimo protokolą surašiusi ir pirminę medžiagą rinkusi institucija T. G. kaltę įrodinėja šia surinkta pirmine medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l. 4-5); policininko T. L. tarnybiniu pranešimu, kad 2015-12-20, nuo 15³⁰ val., Plungės r. sav., Alsėdžių miestelyje jam dirbant kartu su policijos rėmėju S. M. , tarnybiniu automobiliu, apie 16⁰⁰ val., Varduvos gatvėje, ties sodyba Nr. 34A, pastebėjo stovintį, užvestu varikliu ir praviromis durelėmis lengvąjį automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) šalia kurio buvo būrelis jaunuolių. Privažiavus arčiau, dalis jaunuolių pasišalino, liko tik jam pažįstami A. J. ir T. G. , kurie buvo neblaivūs, o jų paklausus kieno tas automobilis T. G. pasakė, kad jo tačiau jis nevairuoja. Vaikinai buvo įspėti nevairuoti neblaiviems. Apie 16³⁰ val., tarnybiniu automobiliu važiuodami Lankos gatve pastebėjo, jog iš anksčiau nurodytos vietos išvažiuoja tas pats automobilis „Audi A4“, kuris įvažiavo į Varduvos gatvę ir po akimirkos jau suko į Kūbakių gatvę. Važiuodamas minėtam automobiliui iš paskos, jis įjungė tarnybinio automobilio švyturėlius, duodamas signalą automobilio vairuotojui sustoti, tačiau apie 15-20 sekundžių stabdomas automobilio vairuotojas į reikalavimą stoti nereagavo. Privažiavus policijos automobiliu su įjungtais švyturėliais šiam automobiliui iš paskos maždaug 4 metrų atstumu, jis įjungė ilgąsias šviesas, tikslu matyti priekyje važiuojančio automobilio saloną. Akivaizdžiai matė, kaip automobilio „Audi“ vairuotojas ir priekyje sėdintis keleivis keitėsi vietomis – lipo vienas per kitą, o tuo metu stabdomas „Audi“ automobilis stojo, nes šliuožė galiniai ratai, bet nedegė stop žibintai. Sustabdžius tarnybinį automobilį, prie „Audi“ vairuotojo durelių nubėgo policijos rėmėjas, o jis – prie dešinės pusės priekinių durelių. Pribėgęs prie sustojusio automobilio pamatė, jog ant priekinės keleivio sėdynės sėdi T. G. , apie įvykį informavo budėtoją, apklausus liudytojus – automobilio „Audi“ keleivius, šie patvirtino, jog iki policijos pareigūnams sustabdant jų automobilį, jį vairavo T. G. . Blaivų automobilio keleivį M. K. jis pristatė į namus, kiti keleiviai A. L. , L. V. ir T. G. pristatyti į policijos komisariatą. T. G. atsisakė pasitikrinti blaivumą alkotesteriu, atsisakė bendrauti ir pasirašyti jam pateiktus dokumentus (7-8); liudytojo S. M. apklausos protokolu, kad jis, būdamas policijos rėmėju, protokole nurodytu laiku ir vietoje tarnybiniu policijos automobiliu dirbo kartu su pareigūnu T. L. , kai apie 16³⁰ val. pastebėjo iš šalutinio išvažiuojantį „Audi“ automobilį, po to įvažiuojantį į Varduvos gatvę ir netrukus sukantį link Ylių kaimo. Važiuodami paskui šį automobilį, jį stabdė įjungtais automobilio švyturėliais, tačiau automobilio vairuotojas nereagavo, o, privažiavus prie jo 4-5 metrų atstumu ir apšvietus saloną ilgosiomis tarnybinio automobilio šviesomis, akivaizdžiai matė, kaip vairuotojas lipo į priekinio keleivio vietą ir tuo metu automobilis ėmė stoti, kaip jis suprato, užtraukus rankinį stabdį. Tarnybiniam automobiliui sustojus prie automobilio „Audi“ kairiojo šono, jis, iššokęs iš tarnybinio automobilio, aiškiai matė, kaip yra baigiamas keleivio ir vairuotojo pasikeitimas. Išlaipino prie automobilio vairo ką tik atsisėdusį asmenį, kuris jam garsiai šaukė, jog nevairavo ir pakartojo tai keletą kartų (b.l. 9-10); liudytojas A. L. apklausos protokolu, kad 2015-12-20 visą laiką automobilį vairavo jis, ir kai po 16 val. iš galo važiuojančiam automobiliui privažiavo policijos automobilis su įjungtais švyturėliais, bei juos sustabdė, automobilį vairavo jis, o T. G. sėdėjo šalia jo ir automobilio nevairavo, jis su T. G. sėdimomis vietomis neapsikeitė (b.l. 11); liudytojo M. K. apklausos protokolu, kad jam su A. L. , T. G. ir Artūru, kurio pavardės nežino, važiuojant automobiliu „Audi“, kurį vairavo T. G. , iš paskos pradėjus važiuoti bei juos stabdyti policijos automobiliui su švyturėliais, už vairo sėdėjęs T. G. , dar nesustojus automobiliui, pradėjo lipti į priekinę keleivio sėdynę, o priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjęs A. L. perlipo už vairo ir sustabdė automobilį (b.l. 12); liudytojo A. J. apklausos protokolu, kad kai iš jo kiemo, Varduvos g. 34A, išvažiavo automobiliu, sėdėjo automobilyje gale kaip keleivis, šalia vairuotojo atrodo sėdėjo L., o automobilį vairavo G. (b.l. 13).

Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. numatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje organas (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, įrodymų šaltinių patikimumas.

Iš šių nuostatų galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Motyvuojamoji dalis

Iš pirminės bylos medžiagos matyti, kad policijos pareigūnas T. L. faktinius duomenis rinko įvykio vietoje – apklausiant M. K. ir A. J. , bei policijos komisariate – apklausiant A. L. . Visi šie asmenys buvo apklausti teisme. Tiek renkant pirminę medžiagą, tiek apklausiant teisme visi įspėti apie atsakomybę už melagingų parodymų davimą, tačiau A. J. ir M. K. parodymai abiejų apklausų metu iš dalies skirtingi.

Tokiu atveju, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais ir kurių patikimumas kelia abejonių. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

Pažymėtina, kad įstatymas nedraudžia iš neblaivaus asmens prašyti rašyti pasiaiškinimą, ar užrašyti jo duodamus paaiškinimus, tačiau iš pirminės medžiagos byloje ir liudytojų duotų parodymų teisme matyti, kad A. J. buvo labai girtas, galimai buvo tokioje fiziologinėje būklėje, kuomet žmogui sudėtinga tinkamai suvokti jį supančią aplinką, tinkamai paaiškinti tikras įvykio aplinkybes, suvokti jam pateikiamo pasirašyti teksto esmę. Nepilnametis M. K. apklaustas nedalyvaujant atstovui. Taikant Lietuvos Respublikos BPK 186 str. 5 d. analogiją, kur numatyta jog nepilnamečio liudytojo apklausoje turi dalyvauti jo atstovas, pirminės M. K. apklausos metu padarytas procesinis pažeidimas, kuriuo nebuvo užtikrinta nepilnamečio teisė dėl galimybės daryti poveikį dėl jo parodymų teisėtumo. Dėl šių priežasčių A. J. ir M. K. rašytinius paaiškinimus laikyti patikimais negalima.

Su pirmine medžiaga teismui nepateikti duomenys iš tarnybinio policijos automobilio vaizdo registratoriaus. Pagal teismo paklausimą vaizdo registratoriaus įrašas nepateiktas, kadangi duomenys nesaugomi (b.l. 36, 37). Liudytojas T. L. teisme nurodė aplinkybes kodėl įrašas nebuvo išsaugotas, kurias iš dalies patvirtina Plungės rajono PK raštas pagal teismo paklausimą (b.l. 83, 85). Teisme liudytojas S. M. parodė, kad vaizdo įrašas buvo nekokybiškas.

Pagal teismo paklausimą dėl vairuotojo galimybės pasikeisti vietomis su keleiviu pagal pareigūnų nurodytą situaciją LTEC Klaipėdos skyrius konsultacijos nesuteikė. (b.l. 72, 73).

Teismas neinicijavo eksperimento atlikimo, kadangi objektyvus jo atlikimas negalimas nesant galimybės atkurti analogiškos įvykio situacijos dėl automobilių greičio, vairuotojo neblaivumo ir kitų, be to, tokio eksperimento darymas būtų techniškai pavojingas.

Iš 2016-01-15 Plungės rajono apylinkės teismo nutarimo matyti, kad A. L. yra nubaustas administracine nuobauda už to paties automobilio vairavimą tą pačią dieną. (b.l. 59-60).

Dėl galimybės vairuotojui susikeisti vietomis su keleiviu abejonių kelia reali galimybė fiziškai, kurių pašalinti teismui nepavyko. Išnagrinėtoje administracinėje byloje nėra patikimų ir nenuginčijamų įrodymų, kurie patvirtintų, kad T. G. būdamas neblaivus vairavo transporto priemonę, remtis vien policijos pareigūno ir policijos rėmėjo parodymais, kurie dalinai paremti pačių liudytojų spėliojimu kaip buvo susikeista vietomis, teismas neturi pagrindo. Neįrodžius kaltės dėl padaryto teisės pažeidimo pagal ATPK 126 str. 4 d., kaltės įrodinėjimas pagal ATPK 124¹ str. 8 d. netenka prasmės.

Nutarimas negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais pažeidėjo kaltę, padarius teisės pažeidimus pagal pareikštą administracinį kaltinimą. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad teisės pažeidimai galėjo būti padaryti, nepakanka padaryti išvadoms apie T. G. kaltę, dėl ko visos abejonės turi būti vertinamos pažeidėjo naudai taikant principą in dubio pro reo, todėl T. G. atžvilgiu pradėta administracinė byla nutrauktina, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 p.).

Va­do­vau­da­ma­sis Lietuvos Respublikos ATPK 286 str., 287 str. 1 d. 2 p., teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nutraukti ad­mi­nist­ra­ci­nę by­lą prieš T. G. , a/k (duomenys neskelbtini) pa­gal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d., 124¹ str. 8 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 p., nesant jo veikoje teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nu­ta­ri­mas per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo ga­li bū­ti skun­džia­mas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.