- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-06-29
- Bylos Nr.
- 2A-988-324/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Gudynienė (pirm.), Aušra Baubienė, Albinas Čeplinskas
- Pareiškėjas
- K. L.
- Suinteresuotas asmuo
- Kauno apskrities viršininko administracija, Kauno marių regioninio parko direkcija, O. A., M. Ž., A. R., A. L.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Gudynienės, kolegijos teisėjų Aušros Baubienės ir Albino Čeplinsko, sekretoriaujant Agnei Pučinskaitei, dalyvaujant pareiškėjai K. L., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjos K. L. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. A2-845-358/2009 pagal K. L. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – Kauno apskrities viršininko administracija, Kauno marių regioninio parko direkcija, O. A., M. Ž., A. R., A. L.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja prašė nuosavybės teisės įgijimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji asmeninės nuosavybės teise valdo pastatus: vasarnamį (žymėjimas 1K1G), priestatus (žymėjimas 1K1Ž, 2K1Ž, T1), kitus kiemo statinius (žymėjimas K1), esančius (duomenys neskelbtini). Nurodė, jog Žemės ūkio ministerijos 1993 m. gruodžio 29 d. sprendimu Nr. 11-1561-38650 pareiškėjai buvo atkurtos nuosavybės teisės į turėtą žemę (duomenys neskelbtini). Šiame žemės sklype pareiškėja 1994 m. ūkio būdu pastatė vasarnamį su priestatais ir vykdė žemės ūkio veiklą. 1994 m. pareiškėja baigė minėtų statinių statybą, jais naudojosi, prižiūrėjo, remontavo, todėl laiko save teisėta ir sąžininga šių pastatų valdytoja.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno rajono apylinkės teismas 2007 m. gegužės 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1216-408/2007 pareiškimą tenkino ir nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja asmeninės nuosavybės teise valdo vasarnamį (žymėjimas 1K1G), priestatus (žymėjimas 1K1Ž, 2K1Ž, T1), kitus kiemo statinius (žymėjimas K1), esančius (duomenys neskelbtini).
Kauno rajono apylinkės teismas 2008 m. lapkričio 17 d. nutartimi atnaujino procesą civilinėje byloje Nr. 2-1216-408/2007 pagal pareiškėjos K. L. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (suinteresuoti asmenys – O. A., M. Ž.).
Kauno rajono apylinkės teismas 2009 m. kovo 10 d. sprendimu panaikino Kauno rajono apylinkės teismo 2007 m. gegužės 30 d. sprendimą ir bylą nutraukė kaip nenagrinėtiną teisme. Nurodė, jog 2006 m. gegužės 31 d. savavališkos statybos aktu nustatyta, jog K. L. savavališkai pastatė metalinį vagonėlį su mediniu priestatu ant betoninių polių ir du šiltnamius, esančius (duomenys neskelbtini). Konstatavo, jog statinį pastačius savavališkai, negalima pripažinti, kad savavališkos statybos metu sukurtas daiktas įgyjamas ir pradedamas valdyti teisėtai. Nurodė, jog statinių projektus derina, leidimus statyti išduoda, statinius pripažįsta tinkamais naudoti ne teismas, o šiuos veiksmus atlikti įstatymų ir kitų teisės aktų įgaliotos institucijos. Laikė, kad šiuo atveju nėra teisiškai sukurto ir įteisinto nuosavybės teisės objekto – nekilnojamojo daikto. Sprendė, jog statinys gali tapti nuosavybės teisės objektu tik tuo atveju, jeigu jo statyba yra teisėta, todėl civilinės teisės požiūriu neteisėtos (savavališkos) statybos atveju statytojas nuosavybės teise valdo tik statybines medžiagas (CK 4.103 straipsnio 7 dalis).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu pareiškėja nurodo, jog sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas.
Nagrinėjant bylą iš esmės, padaryti procesiniai teisės pažeidimai. 2009 m. vasario 25 d. posėdžio metu suinteresuoto asmens Kauno apskrities viršininko administracijos atstovė pateikė naujus įrodymus – pareiškėjai priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 1995 m. ortofoto žemėlapio ištraukas. Bylos nagrinėjimo iš esmės metu teismui nutarus prijungti prie bylos ne laiku pateiktus įrodymus, pažeisti rungimosi bei netikėtumo principai, numatantys, jog šalys turi tinkamai įgyvendinti savo procesines teises bei pareigas ir laiku pateikti įrodymus, pagrindžiančius vienokias ar kitokias aplinkybes byloje, suteikiant dalyvaujantiems byloje asmenims tinkamai susipažinti su byloje esančiais įrodymais ir pateikti atsikirtimus.
Neteisėtas ir nepagrįstas argumentas, jog statiniai pastatyti savavališkai. Nuosavybės teisės atkūrimo dokumentuose, žemės sklypo plane nebuvo atžymėjimų ar apribojimų dėl Kauno marių regioninio parko. Kauno regioninio parko direkcijos atstovas nurodė, jog regioninių parkų zonos patvirtintos 1996 m., į pareiškėją raštiškai kreiptasi nebuvo ir ji nebuvo informuota, kad jos žemės sklypas įeina į parko teritoriją. 1994 m. pareiškėja pasistatė nesudėtingus laikinus statinius – metalinį statybinį vagonėlį su mediniu priestatu ant betoninių polių ir du šiltnamius. Aplinkybę, jog statiniai nesudėtingi, patvirtina Kauno marių regioninio parko direkcijos 2006 m. gegužės 4 raštas Nr. V3-1.10-83. 1994 m. statomiems nesudėtingiems statiniams nebuvo griežtų norminių aktų, reglamentuojančių nesudėtingų statinių statybą saugomose teritorijose, nesudėtingiems statiniams nereikėjo statybos leidimų ar kokių nors raštiškų suderinimų, todėl statiniai pastatyti teisėtai. Statiniai pastatyti prieš teismo taikyto Statybos įstatymo įsigaliojimą.
Pažeisti 1993 m. lapkričio 9 d. Saugomų teritorijų įstatymo 4 ir 7 straipsniai. Pareiškėja nebuvo informuota, kad jos nuosava žemė yra įtraukiama į Kauno marių regioninio parko teritoriją, jai nebuvo suteikta informacija apie žemės ir statinių statuso pasikeitimą, apie mokamas kompensacijas už veiklos apribojimą, nebuvo suteikta galimybė pareikšti pretenzijas dėl saugomų teritorijų steigimo. Pareiškėjos nesudėtingas statinys nebuvo pažymėtas regioninio parko plane, nebuvo įspėjimo apie statinio neteisėtumą ar galimybę jį įteisinti. Kauno marių regioninio parko direkcija statinius pastebėjo 2006 m., praėjus 12 metų nuo jų eksploatavimo pradžios. Pareiškėja kreipėsi į Kauno marių regioninio parko direkciją, prašydama sudaryti galimybę įteisinti nesudėtingą statinį. 2006 m. lapkričio 24 d. raštu Nr. V3-8.4-251 pareiškėjai nebuvo leista to padaryti, motyvuojant 2001, 2002 ir 2006 m. teisinių dokumentų pažeidimu, nes statiniai pastatyti nesuderinus su parko direkcija. Pareiškėja pažymi, jog iki Kauno marių regioninio parko direkcijos įsteigimo 1997 metais buvo likę trys metai, iki Kauno marių regioninio parko nuostatų patvirtinimo 1999 m. balandžio 29 – penki metai, iki Kauno marių regioninio parko ir jo buferinės apsaugos zonų ribų planų patvirtinimo 2005 m. spalio 12 d. – vienuolika metų, iki Kauno marių regioninio parko tvarkymo plano patvirtinimo 2006 m. kovo 7 d. – dvylika metų. Nenustatyta, kokių teisės aktų, galiojusių statinių sukūrimo metu, pagrindu, galima daryti išvadą, jog statiniai yra įgyti nesąžiningai bei neteisėtai. Bylas dėl pastato, žemės ar miško valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo nagrinėja teismai, todėl byla, kaip nenagrinėtina teisme, nutraukta nepagrįstai.
Neišspręstas teisinių pasekmių ginčo turto atžvilgiu klausimas. Ginčo turtas perleistas suinteresuotam asmeniui A. R., kaip sąžiningai įgijėjai.
Prašo panaikinti sprendimą, priimti naują sprendimą ir palikti galioti Kauno rajono apylinkės teismo 2007 m. gegužės 30 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1216-408/2007 dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo Kauno marių regioninio parko direkcija prašo sprendimo nekeisti. Nurodo, kad Kauno marių regioniniame parke, Kauno marių kraštovaizdžio draustinio teritorijoje, (duomenys neskelbtini), savavališkai pastatytas metalinis vagonėlis su mediniu priestatu, šiltnamis, lauko dušas nesusiję su Kauno marių kraštovaizdžio draustinio steigimo tikslais. Remiantis Kauno marių regioninio parko tvarkymo planu (Žin., 2006, Nr. 30-1060), pareiškėjai priklausantis žemės sklypas patenka į ekosistemų atkuriamojo ūkininkavimo kraštovaizdžio tvarkymo zoną ir statinių statyba jame nenumatyta. Pareiškėjai 2006 m. gegužės 31 d. surašytas savavališkos statybos aktas, protokolu Nr. 14/2006 pareiškėja įpareigota iki 2006 m. rugsėjo 30 d. likviduoti savavališkas statybas. Juridinę reikšmę turintis faktas buvo nustatytas nedalyvaujant Kauno marių regioninio parko direkcijos atstovui. Ištraukose iš ortofoto žemėlapio (duomenys neskelbtini), matyti, kad priestatai prie metalinio konteinerio ir šiltnamiai buvo pastatyti apie 2000 m., o ne 1994 m. kaip teigia pareiškėja.
Atsiliepimais į apeliacinį skundą suinteresuoti asmenys A. R., A. L. prašo tenkinti apeliacinį skundą.
Šalies argumentai
A. R. nurodo, jog ginčo nekilnojamąjį turtą įsigijo 2008 m. vasario 4 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu iš A. L. Prieš pasirašant pirkimo-pardavimo sutartį, A. L. pateikė A. R. abejonių nekeliančius nekilnojamojo turto nuosavybės dokumentus, todėl laikytina, kad A. R., sudarydama 2008 m. vasario 4 d. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorį, buvo sąžininga turto įgijėja. Nuosavybės dokumentai nekėlė jokių abejonių ir sandorį tvirtinusiai notarei Ramutei Siliūnienei.
A. L. nurodo, jog 2007 m. spalio 18 d. dovanojimo sutarties pagrindu įgijo nuosavybės teises į 84/168 dalis 1,6800 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), vasarnamį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitus kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini). Minėtą turtą A. L. 2008 m. vasario 4 d. pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė A. R.
Apeliacinės bylos nagrinėjimo metu pareiškėja palaikė apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ribas, teisinius pagrindus bei patikrinusi, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo aplinkybių, nenustatė CPK 329, 330 straipsniuose reglamentuotų pagrindų skundžiamam sprendimui panaikinti ar pakeisti (CPK 320 straipsnio 1 dalis).
Teismas kompetentingas ypatingosios teisenos tvarka nustatyti faktus, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).
Formuodamas teismų praktiką civilinėse bylose dėl pastato valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktą pastato valdymo nuosavybės teise faktas gali būti nustatomas, jeigu yra šios sąlygos: 1) pareiškėjas buvo įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, paveldėjimo, statybos būdu ir t. t.) įsigijęs nuosavybės teisę; 2) pareiškėjas turėjo nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus, tačiau jie dingę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-164/2007).
Dėl pareiškime nurodomų statinių 2006 m. gegužės 31 d. surašytas savavališkos statybos aktas. Šis aktas įstatymų nustatyta tvarka nenuginčytas. Taigi, pareiškėja nuosavybės teisės įgijimo tikslu prašė nustatyti faktą, jog ji nuosavybės teise valdo savavališkai pastatytus pastatus.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad, nesant teisėtai sukurto nuosavybės teisės objekto - nekilnojamojo daikto, nėra ir CPK 445 straipsnyje numatytų sąlygų juridinę reikšmę turinčiam faktui nustatyti. Savavališkos statybos likvidavimą reglamentuoja Civilinio kodekso ir Statybos įstatymo normos, todėl CPK XXVI skyriuje nustatyta tvarka teisme negali būti nagrinėjama byla dėl savavališko statinio valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo.
Apylinkės teismas teisingai pritaikė CPK XXVI skyriaus ir 293 straipsnio pirmojo punkto normas, todėl apeliacine tvarka revizuojamas sprendimas nekeistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Konstatavus, jog byla nenagrinėtina teisme, kiti apeliacinio skundo argumentai nevertintini.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti, Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.