Tauragės apylinkės teismo nutarimas

Šilutės rajono apylinkės teismo teisėja Virgina Pankauskienė, sekretoriaujant Redai Vingienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui T. R., LR Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Šilutės rajono agentūros Vyresniajam valstybinės aplinkos apsaugos inspektoriui V. Š., teismo posėdyje išnagrinėjusi T. R., A., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos piliečio, vyro, vedusio, specialaus vidurinio išsilavinimo, gyvenančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) įmonės savininko, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. R. įmonė 2013-2014 m. išleido (pardavė) į Lietuvos Respublikos vidaus rinką importuotų transporto priemonių, per tris mėnesius nuo šių gaminių tiekimo Lietuvos Respublikos vidaus rinkai pradžios, neįregistravo Gamintojų ir importuotojų registravimo sąvade. Iki 2014 m. birželio 1 d. nepateikė transporto priemonių ataskaitos už 2013 metus. Tuo pažeidė Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 34⁴ str. 1 d. 1,6 p. ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009-05-27 įsakymu Nr. D1-291 patvirtintų Gamintojų ir importuotojų registravimo taisyklių 5 p., Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009-5-27 įsakymo Nr. D1-290 „Dėl gaminių tiekimo rinkai apskaitos ir atliekų tvarkymo ataskaitų teikimo taisyklių patvirtinimo 3.1 p. reikalavimus bei padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 51²⁰ str. 1 d., 3 d.

T. R. dėl padaryto pažeidimo kaltės nepripažino ir paaiškino, kad jam surašytas protokolas už atliekų tvarkymą. Jis atliekų netvarko. Jo įmonė verčiasi padėvėtų automobilių pardavimu. Veikla pradėta 2003 metais ir tuo metu tokių reikalavimų nebuvo. Jo niekas neįspėjo, kad pasikeitė įstatymai, aplinkos apsaugos darbuotojai jo neinformavo.

Šilutės rajono agentūros Vyresnysis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius V. Š. paaiškino, kad T. R. įmonė, vykdanti transporto priemonių pardavimo veiklą, turi užsiregistruoti per tris mėnesius nuo šių gaminių tiekimo Lietuvos respublikos vidaus rinkai pradžios Gamintojų importuotojų sąvade. 2013-10-30 buvo gautas iš Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento raštas dėl transporto priemonių importuotojų neregistruotų gamintojų ir importuotojų sąvade ir buvo nustatyta, kurios įmonės, vykdančios transporto priemonių pardavimo veiklą ir kurioms 2013 metais buvo išduoti prekybiniai numerių ženklai ( VĮ ``Regitra `` duomenys ), bet nėra registruotos gamintojų ir importuotojų sąvade kaip transporto priemonių importuotojos. Pagal gautą sąrašą buvo nustatyta, jog R. T. įmonė , vykdanti transporto priemonių pardavimo veiklą, kurioms 2013 m yra išduoti prekybiniai numerių ženklai, nėra registruota gamintojų ir importuotojų sąvade kaip transporto priemonių importuotoja. Visiems pagal gautą sąrašą ūkio subjektams, vadovams buvo 2013-10-31 išsiųsti raštai, informuojantys, kad ūkio subjektai privalo kreiptis į Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentą ir pateikti prašymą registruotis gamintojų ir importuotojų sąvade, buvo priminta, kad neužsiregistravus minėtame sąvade, yra numatyta administracinė atsakomybė. Visiems ūkio subjektams, tame tarpe ir R. T. įmonei registruotais laiškais buvo išsiųsti tokie raštai. Daugelis jų gavo ir registravosi minėtame sąvade.

Motyvuojamoji dalis

Nors T. R. kaltės nepripažįsta, jo kaltė įrodyta byloje surinkta medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu, LRAAD Klaipėdos regiono Šilutės agentūros patikrinimo aktu, iš kurio matyti, kad 2014-12-12 buvo patikrinta T. R. įmonė ir nustatyta, kad įmonė 2013 m. įvežė 14, o 2014 m. – 5 transporto priemones. 2013 m. išleido (pardavė) į respublikos rinką 11, o 2014 m. -10 importuotų transporto priemonių, institucijos, surašiusios protokolą, atstovo V. Š. parodymais ir kita bylos medžiaga. Administracinio teisės pažeidimo protokole išsamiai ir detaliai aprašyti visi T. R. įmonėje nustatyti pažeidimai, nurodyta, kokių konkrečių teisės normų reikalavimai pažeisti. Administracinėn atsakomybėn traukiamas T. R. pripažino, kad teisės pažeidimus padarė iš nežinojimo, todėl laikytina, kad iš esmės T. R. juos pripažįsta, todėl šiame nutarime teismas jų detaliai nekartoja ir neaprašinėja. Institucijos nustatytus administracinius teisės pažeidimus įmonėje turi atsakyti įmonės savininkas T. R.. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas, išanalizavęs byloje surinktus įrodymus ir juos įvertinęs, pripažįsta, kad T. R. padarė jam inkriminuotus teisės pažeidimus, jam administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas pagrįstai ir jo padarytos veikos atitinka numatytas ATPK 51²⁰ str.1 d., 51²⁰ str. 3 d.

Skirdamas administracinę nuobaudą pažeidėjui, teismas atsižvelgia į padarytų pažeidimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę, pažeidimo padarymo motyvus. Atsižvelgiant į tai, kad T. R. kaltę iš esmės pripažįsta, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, duomenų apie turimas galiojančias administracines nuobaudas byloje nėra, neteistas, įvertinus visas aplinkybes, už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 51²⁰ str. 1 d., jam skirtina nuobauda, lygi minimaliam straipsnio sankcijoje nustatytam dydžiui, už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 51²⁰ str. 3 d., jam skirtina bauda, lygi minimaliam straipsnio sankcijoje nustatytam dydžiui.

ATPK 20 str. nustato, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Administracinė nuobauda skiriama pagal ATPK 30 str. įtvirtintas administracinės nuobaudos skyrimo bendrąsias taisykles, kurios numato, jog nuobauda už administracinį teisės pažeidimą yra skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, įtvirtintas ATPK 31 str. ir 32 str. Pažymėtina, kad ATPK 30¹ str. numato galimybę pažeidėjui skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje, arba jos neskirti, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Lietuvos Respublikos K. T. 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Lietuvos Respublikos K. T. 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymą. Tokia pat pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-8-2013 ir kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011; 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-10-2014 ir kt.).

Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, ištirtus įrodymus, sprendžia, kad šioje byloje yra aplinkybių, leidžiančių paskirti švelnesnę nei įstatymo numatyta nuobauda. Teismas atsižvelgia į tai, kad pažeidėjas T. R. iš esmės neneigė savo kaltės dėl administracinių teisės pažeidimų, o nustatytus pažeidimus aiškino įstatyminio reglamentavimo netinkamu supratimu, paaiškino, kad šiuo metu įmonė vykdo kitą veiklą. Įvertinant tai, kad eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo teisinis reglamentavimas yra pakankamai sudėtingas ir gausus, T. R. teisės pažeidimą padarė dėl nežinojimo, todėl aptartų aplinkybių visetas leidžia daryti išvadą, kad įstatymo sankcijose numatytos administracinės nuobaudos dydis pažeidėjui T. R. šiuo atveju būtų ir neproporcingas, ir neadekvatus jo padarytiems pažeidimams. Esant nurodytoms aplinkybėms, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, darytina išvada, kad T. R. gali būti skiriama švelnesnė, nei ATPK 51²⁰ str. 1 ir ATPK 51²⁰ str. 3 d. sankcijose numatyta administracinė nuobauda. Paskirtos nuobaudos bendrintinos (ATPK 33 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 24 str., 30¹ str., 30² str., 33 str. 287 str. 1 d. 2 p., teismas

nutaria:

pagal ATPK 51²⁰ str. 3 d. pritaikius ATPK 30¹ str. - 400 EUR baudą.

Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d. paskirtas baudas subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą nuobaudą - 400 EUR baudą.

Išaiškinti pažeidėjui, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo jam dienos, o apskundus nutarimą - per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Baudą sumokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB bankas „Swedbank“, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią AN DNB bankas, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių bankas, Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske bank A/S Lietuvos filiale, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas 1001, paskirtis AM Nr.095674.

Nutarimas per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Šilutės rajono apylinkės teismą.