- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-04-30
- Bylos Nr.
- e2S-296-650/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-21155-2024-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alma Jurgelienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „S.“
- Atsakovas
- A. K.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (atsakovo) A. Ž. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „S.“ ieškinį atsakovui A. K. dėl įpareigojimo netrukdyti naudotis daiktu ir iškeldinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau ir – UAB) „S.“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama įpareigoti atsakovą A. K. netrukdyti ieškovei UAB „S.“ naudotis rūsio patalpomis, daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), inventorinės bylos plane pažymėtų indeksais: R1, R6, R8, R4, R9, R10, R2, R3, R11, R5, R12 (2A/3p), įskaitant, bet neapsiribojant, iškeldinti atsakovą A. K., su visais jam nuosavybės teise priklausančiais daiktais, iš rūsio patalpų, daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), inventorinės bylos plane pažymėtų indeksais: R1, R6, R8, R4, R9, R10, R2, R3, R11, R5, R12 (2A/3p).
2. Kartu su ieškiniu ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovą A. K. netrukdyti ieškovei naudotis, įskaitant, bet neapsiribojant, patekti į rūsio patalpas, daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), inventorinės bylos plane pažymėtas indeksais: R1, R6, R8, R4, R9, R10, R2, R3, R11, R5, R12 (2A/3p).
3. Ieškovė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodė, kad yra paskirta daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), (toliau ir – daugiabutis), administratore. Daugiabučio namo bendraturčių 2024 m. rugpjūčio 23 d. organizuotame susirinkime priimtu sprendimu ieškovė įpareigota dėl pažeistų teisių gynimo, išreikalaujant daugiabučio rūsio patalpas iš svetimo neteisėto valdymo įskaitant, bet neapsiribojant, jų pažeistas teises ginti kreipiantis bendraturčių vardu ir interesais į teismą. Nurodė, kad yra parengtas daugiabučio atnaujinimo (modernizavimo) investicijų planas, daugiabučio techninis darbo projektas, pagal kuriuos dalis greitai prasidėsiančių statybos rangos darbų numatyti daugiabučio rūsio patalpų dalyje, pažymėtose numeriais R1, R6, R8, R4, R9, R10, R2, R3, R11, R5, R12 (toliau – rūsio patalpos), į kurią negali patekti nei ieškovė, nei daugiabučio butų savininkai, nei techninio darbo projekto rengėjai, nei rangovai. Patalpos yra neteisėtai užvaldytos atsakovo A. K.. Ieškovės žiniomis, atsakovas yra gretimo namo, (duomenys neskelbtini), visų bendraturčių įgaliotinis. Atsakovas vienintelis turi raktus nuo rūsio patalpų įėjimo; neįsileidžia ieškovės, šių patalpų bendraturčių, asmenų, kurie siekė atlikti rūsio patalpų matavimus, reikalingus dėl daugiabučio renovacijos, į rūsio patalpas; be jokio teisinio pagrindo (nėra nei patalpų savininkas, nei bendraturtis) naudojasi rūsio patalpomis. Vilniaus miesto savivaldybė raštu patvirtino, kad rūsio patalpos, plane pažymėtos nuo R1 iki R22 yra daugiabučio priklausinys; kaip atskiri turtiniai vienetai suformuoti nėra, duomenų, kad rūsio patalpos priklausytų konkretiems asmenims nėra: dalis gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) butų savininkų yra įgiję butus su rūsiais, kurie įsigijimo dokumentuose neidentifikuoti.
4. Pažymėjo, kad egzistuoja visos sąlygos taikyti laikinąsias apsaugos priemones – ieškinys yra tikėtinai pagrįstas (pateikti nuosavybės teisę pagrindžiantys dokumentai); atsakovas ne tik trukdo naudotis daiktu teisėtiems rūsio patalpų savininkams, tačiau trukdo ieškovei vykdyti savo kaip administratoriaus pareigas – vykdyti bendro naudojimo objekto priežiūrą; atsakovui neteisėtai užgrobus patalpas, negali būti pradėta daugiabučio renovacija (trukdoma įsisavinti valstybės skirtą paramą). Net jeigu ir paaiškėtų, kad rūsio patalpos priklauso ir kito namo gyventojams, atsakovas neturi jokios teisės neįsileisti į šias patalpas ieškovės, jos atstovų, darbuotojų, vykdančių renovacijos projektą. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, o atsakovui ir toliau trukdant ieškovei naudotis rūsio patalpomis, rūsio patalpų bendraturčiams gali būti padaryta didelė žala; renovacijos projektas sustos ir nebus vykdomas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. spalio 25 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino. Taikė laikinąsias apsaugos priemones – įpareigojo atsakovą A. K. netrukdyti ieškovei UAB „S.“ naudotis, įskaitant, bet neapsiribojant, pateikti į rūsio patalpas, daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), inventorinės bylos plane pažymėtais indeksais: R1, R6, R8, R4, R9, R10, R2, R3, R11, R5, R12 (2A/3p).
6. Teismas, įvertinęs pareikšto ieškinio turinį, nustatė, kad ieškovė aiškiai suformulavo ieškinio pagrindą bei dalyką, išdėstė faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, pateikė jas pagrindžiančius įrodymus. Šioje civilinės bylos stadijoje, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, kai ginčas dar nėra nagrinėjamas iš esmės, konstatavo, kad ieškovė tikėtinai pagrindė savo pareikšto ieškinio reikalavimus.
7. Pažymėjo, kad ieškovė tiek ieškinį, tiek prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo motyvuoja tuo, kad yra pradėtas daugiabučio renovacijos projektas, o atsakovas ne tik trukdo naudotis daiktu teisėtiems rūsio patalpų savininkams, ieškovei vykdyti savo kaip administratoriaus pareigas; taip pat dėl atsakovo veiksmų negali būti vykdoma daugiabučio renovacija, trukdoma įsisavinti valstybės paramą.
8. Teismas, įvertinęs ieškinio reikalavimus ir nurodytas faktines aplinkybes, patvirtinančias, kad tiek ieškovė, tiek bendraturčiai į ginčo patalpas negali patekti dėl atsakovo atliekamų veiksmų, sprendė, kad tikslinga taikyti teisinius santykius laikinai sureguliuojančias priemones, t. y. užtikrinti, kad iki bylos išnagrinėjimo iš esmės ieškovė turėtų galimybę įgyvendinti administratoriaus pareigas patekdama į ginčo patalpas, o atsakovas nesudarytų tam kliūčių. Teismas šioje proceso stadijoje neturėjo pagrindo spręsti, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos siekiamiems tikslams ar pažeidžiančios asmens, kuriam taikomos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtų interesų pusiausvyrą, taip pat viešąjį interesą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Atskiruoju skundu apeliantas (atsakovas) A. Ž. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės 2024 m. spalio 25 d. nutartį ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes joje pasisakyta ir dėl kitų gyventojų teisėtai valdomų sandėlio patalpų, kurie priimant skundžiamą nutartį nebuvo įtraukti į bylą, tačiau dėl jų teisėtai valdomų patalpų (saugomų teisių). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Apeliantas nurodo, kad skundžiama nutartis nepagrįsta, pažeidžia jo kaip savininko teises. Joje pasisakyta apie asmenų, nutarties priėmimo metu neįtrauktų į bylos nagrinėjimą teises bei pareigas;
9.2. Apeliantas paaiškina, kad (duomenys neskelbtini), inventorinės bylos plane patalpą pažymėtą indeksu R2 nuo 1992 metų naudoja jis. Šią patalpą ir privatizavo kartu su butu Nr. 7. Sandėlio patalpa yra užrakinta su spyna, joje saugomas jo turtas. Pažymi, kad nors skundžiama nutartis ir neįpareigoja jo ką nors įsileisti, bet vis tiek joje pasisakyta apie jo teises. Laikinosios apsaugos priemonės taikytos nepranešus suinteresuotam asmeniui (jam), neišgirdus ir neįvertinus jo atsikirtimų. Neatsižvelgus į jo, kaip sąžiningo valdytojo ir savininko teises bei saugomus interesus. Todėl priimta nutartis turi būti panaikinta;
9.3. Nurodo, kad patalpos į kurias nori patekti ieškovas - teisėtai valdomos jo ir kitų gretimai esančio gyvenamojo pastato (duomenys neskelbtini) gyventojų, kurie šiose patalpose pagal Vilniaus miesto savivaldybės sprendimą nuo 1990 metų įsirengė sandėlius. Vilniaus miesto savivaldybės sprendimu pastato, turėjusio inventorinį Nr. 2A 3/p (šiuolaikinis pastatas esantis (duomenys neskelbtini)) rūsio patalpa buvo paskirta abiejų šio turtinio vieneto gyventojams sandėliams įsirengti. Tai patvirtina ir ieškovo pateikiamo Priedo Nr. 8, lapas 7 „Pastatų vidaus plotų eksplikacija“, kurioje nurodomas tuo metu buvęs adresas pastato inventoriniu Nr 2A 3/p (šiuolaikinis pastatas esantis (duomenys neskelbtini)). Eksplikacijoje nurodoma, kad visas ieškovo pastato rūsio plotas padalintas abiejų pastatų tuo metu buvusiems gyvenamiesiems butams. Jų pastato gyventojams buvo atidalinta atskira patalpa ir šioje patalpoje įrengtus sandėliukus jie ir privatizavo. Rūsiai įtraukti į buto privatizavimo duomenis;
9.4. Apeliantas sutinka, kad nuosavybės teisės nėra tinkamai įteisintos, tačiau tai nereiškia, kad jis ir kiti jo namo gyventojai naudojasi ginčo patalpomis neteisėtai, nes anksčiau tokių ginčų nebuvo, o dabar tokias pretenzijas pareiškus, atsakovas imsis reikalingų priemonių. Pažymi, kad ir ieškovas nepateikė nei vieno įrodymo, kad šios patalpos nuosavybės teise priklauso ieškovo atstovaujamiesiems. To nepatvirtina ir NT registras, atvirkščiai pateikia duomenis apie teisėtą ginčo patalpų naudojimą;
9.5. Jis ir kiti suinteresuoti asmenys neprieštarauja ieškovo administruojamo pastato renovacijai ir ją palaiko, tik nori būti užtikrinti, kad nebus suniokotas ar sunaikintas jiems nuosavybe priklausantis turtas, saugomas ginčo patalpose. Todėl, kad šioje stadijoje užtikrinti abiejų šalių interesų pusiausvyrą būtina pakeisti (patikslinti skundžiamą nutartį). Natūralu kad niekas nenorėtų, kad iš teisėtai valdomo sandėliuko būtų išmestas ar sunaikintas per 30 metų ten sukauptas turtas. Todėl ginčijama nutartis turėjo atspindėti pusiausvyrą, kad ir renovacijos procesas vyktų, bei būtų užtikrinti ir teisėtai naudojamų sandėlių nei juose laikomo turto sąžiningų valdytojų interesai. Vien tik naujai suteiktas objekto adresas neįtakoja daiktinių teisių ir nepanaikina bendros nuosavybės fakto, juolab kad ši bendrosios nuosavybės dalis buvo įtraukta į privatizavimo sutartį.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė UAB „S.“ prašo apelianto apeliacinį skundą atmesti, ir palikti skundžiamą nutartį nepakeistą, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Nurodo, kad atsakovas 3 (A. Ž.) ir atsakovas 1 (A. K.) yra atstovaujami to paties atstovo advokato A. D., tad šiems atsakovams turėtų būti žinoma, kad analogišką skundą, t. y. pateiktą atsakovo 1, jau yra išnagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2S-258-864/2025. Apeliacinės instancijos teismas paliko pirmos instancijos teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių galioti nepakeistą;
10.2. Apeliantas nepateikė jokių naujų įrodymų, nenurodė naujų aplinkybių, kurios galėtų paneigti jau įsiteisėjusia teismo nutartimi konstatuotus faktus, kad šiai dienai netaikius laikinųjų apsaugos priemonių kyla grėsmė (duomenys neskelbtini) (toliau - Daugiabutis namas) bendrasavininkams ir daugiabučio namo administratoriui tinkamai užtikrinti teises naudotis jiems nuosavybės teise priklausančiais namo priklausiniais bei tinkamai administruoti daugiabutį namą. Dar daugiau, byloje yra pateikti duomenys, kad daugiabučiui namui (kartu ir rūsio patalpoms) jau yra parengtas ir vykdomas renovacijos procesas (ieškinio priedas Nr. 4 ir 5). Taip pat, byloje kartu su ieškiniu pateikta informacija, kad ieškovas (darbuotojai, renovaciją vykdantys asmenys) neturi galimybės laisvai patekti į rūsio patalpas. Šių aplinkybių nei apeliantas, nei atsakovas A. K. nepaneigė;
10.3. Pažymi, kad nors apeliantas nurodo, kad jis naudojasi rūsio patalpa, pažymėta plane R2, nurodo, kad šią patalpą jis yra privatizavęs, tačiau nepateikia jokių tai pagrindžiančių dokumentų. Nors byloje yra pateikta buto, esančio (duomenys neskelbtini) (kitas daugiabutis, kuris neturi jokių bendrų sienų su daugiabučiu namu), sutartyje nurodoma, kad butas yra su rūsiu, tačiau sutartyje nėra nurodyta, kad šis rūsys yra kitame name ir, kad jis plane pažymėtas būtent R2. Jokio teisinio pagrindo, kodėl kito daugiabučio gyventojai naudojasi (duomenys neskelbtini), rūsiais nėra pateikiama. Nors apeliantas nurodo, kad rūsio patalpomis „visą laiką naudojosi tik (duomenys neskelbtini), gyventojai”, tai niekaip nereiškia, kad gyventojai jomis naudojosi teisėtai, turėdami tam teisinį pagrindą;
Šalies argumentai
10.4. Ieškovas nesutinka su apelianto argumentu, kad ieškovas nepateikė nei vieno dokumento, kuris pagrįstų, kad rūsio patalpos priklauso ieškovo atstovaujamiems asmenimis, (duomenys neskelbtini), bendrasavininkams. Nurodo, kad rūsio patalpos yra šiame daugiabutyje, yra šio namo priklausiniai. Kartu su ieškiniu pateikiami (priešingai negu apeliantas nurodo) rašytiniai dokumentai, kurie pagrindžia faktą, kad rūsio patalpos priklauso daugiabučio namo, o ne kito, namo, bendrasavininkams (žr. ieškinio priedus Nr. 8, 9). Jokių duomenų, kad jie priklausytų kito namo gyventojams, jog jie būtų privatizuoti, atidalinti, registruoti kaip atskiri turtiniai vienetai nėra. Dėl ko, atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, kad rūsio patalpos neva yra “privatizuotos” tėra deklaratyvūs teiginiai. Pažymi, kad atskirajame skunde apeliantas pats nurodo, kad: “nuosavybės teisės nėra tinkamai įteisintos”.
10.5. Taip pat, nesutiktina su apelianto pozicija, kad ieškinio Priedas Nr. 8, konkrečiai, “Pastatų vidaus plotų eksplikacija”, patvirtina, kad ieškovo pastato rūsio plotas padalintas abiejų pastatų buvusiems butams. Šiame dokumente atvirkščiai, negu teigia apeliantas, aiškiai nurodyta, kad rūsio patalpos yra tik name 2A 3/p (dabartinis adresas (duomenys neskelbtini)). Ieškovas kartu su ieškiniu pateikė 2024-02-27 paklausimą Vilniaus miesto savivaldybei dėl rūsio patalpų priklausymo ir 2024-03-27 Vilniaus miesto savivaldybės raštą, kuriuo Vilniaus miesto savivaldybė patvirtino, kad visos rūsio patalpos, plane pažymėtos nuo R1 iki R22 bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso pastato (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkams (žr. ieškinio Priedą Nr. 9). Toks pat argumentas buvo nurodytas ir jau išnagrinėtame atskirajame skunde (civilinės bylos Nr. e2S-258-864/2025), kuris buvo atmestas;
10.6. Atkreipia dėmesį, kad pagal atskirajame skunde formuojamą prašymą nėra aišku, jeigu bus panaikintos pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės dėl patekimo į rūsio patalpas, kokias vietoje šių, apeliantas prašo taikyti. Pažymi, kad būtent ieškovas - Daugiabučio namo administratorius, kuris yra atsakingas už daugiabučio namo ir jo priklausinių priežiūrą, labiausiai suinteresuotas, kad renovacijos projektas butų vykdomas be nesklandumų, o bendrasavininkų turtas butų išsaugotas tinkamai.
Atsiliepimas
11. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovai A. K., T. L., T. V. K., M. M., Z. K., D. L., J. K., A. S., A. S., K. V. S. prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes joje pasisakyta ir dėl kitų gyventojų teisėtai valdomų sandėlio patalpų, kurie priimant skundžiamą nutartį nebuvo įtraukti į bylą, tačiau dėl jų teisėtai valdomų patalpų (saugomų teisių). Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Atsakovai nurodo, kad jie yra pastato (duomenys neskelbtini) butų savininkai ir šioje byloje atsakovai, kurie savo laiku privatizavo jiems priklausiusius butus kartu su sandėliukų patalpomis esančiomis gretimo pastato (duomenys neskelbtini) rūsyje. Sandėliukų įteisinimo procedūra neužbaigta, nes pasikeitus įstatymo reikalavimams dar neužbaigtos sudarytos sandėliukų kadastrinių matavimų bylutės;
11.2. Pažymi, kad sandėliukai buvo privatizuoti ir, kad atsakovai teisėtai juos valdo patvirtina (duomenys neskelbtini) butų privatizavimo sutartys, NT registro duomenys. kad butams priklauso rūsio patalpos, archyvinės bylos išrašai patvirtinantis kuriems butams priskirti kurie sandėliukai, bei aplinkybės, kad šiems sandėliukams skirta patalpa pastate (duomenys neskelbtini), nuo 1986 metų vienasmeniškai ir netrukdomai naudojosi tik pastato (duomenys neskelbtini) gyventojai (atsakovai), bei aplinkybė, kad užtikrinant savarankišką naudojimąsi sandėliukams skirta patalpa buvo padarytas atskiras įėjimas pastato (duomenys neskelbtini) butų savininkams (atsakovams);
11.3. Paaiškina, kad atsakovas A. K. naudojasi tik viena jam paskirta patalpa (sandėliuku), (duomenys neskelbtini), inventorinės bylos plane pažymėta indeksu R1, o kitomis patalpomis (sandėliukais) pažymėtais indeksais R6, R8, R4, R9, R10, R2, R3, Rll, R5, R12 naudojasi atsakovai. Todėl ginčijama nutartis, kurioje pasisakyta dėl A. K. teisių ir pareigų, liečiančiu jam nepriklausančio turto disponavimą (dėl kitų atsakovų turto disponavimo) yra nepagrįsta ir neteisėta, nes pažeidžia atsakovų teises bei interesus;
11.4. Nurodo, kad atsakovai neprieštarauja namo renovacijos projektams. Pagal įstatymą jiems turėjo būti pranešta apie rengiamus projektus, suderinta, ir jiems turėjo būti suteikta laiko laikinai parkelti sandėliuojamą turtą. Juk sandėliukuose yra daugiau kaip per 30 metų sukauptas teisėtų savininkų (atsakovų) turtas. Tuo iš esmės ir pasireiškia skundžiamos nutarties ydingumas, kad joje pasisakyta apie asmens įpareigojimą bei prievoles dėl teisių kurios priklauso visai kitiems asmenims ir tuo pažeidžiamos trečiųjų asmenų teisės bei interesai;
11.5. Pažymi, kad ginčas liečia trečiųjų asmenų teises bei interesus, tai pripažino ir pats ieškovas 2024-12-24 patikslintu ieškiniu įtraukdamas juos visus suinteresuotus asmenis atsakovais. Tačiau, tai nekeičia anksčiau priimtos 204-10-25 skundžiamos nutarties ydingumo bei nepagrįstumo, nes šioje nutartyje galėjo būti pasisakyta tik dėl A. K. įpareigojimo tik dėl jo valdomo turto, t. y. patalpos (duomenys neskelbtini), inventorinės bylos plane pažymėta indeksu R1. Negali būti įpareigojami ar iškeldinami turto savininkai jiems nepranešus, todėl skundžiama nutartis turi būti panaikinta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, taip pat nėra objektyvių duomenų apie teismo šališkumą.
Dėl naujų įrodymų
13. Atsakovai A. K., T. L., T. V. K., M. M., Z. K., D. L., J. K., A. S., A. S., K. V. S. kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus įrodymus. Išrašą iš VĮ „Registrų centro“, archyvinės bylos ištrauką, privatizavimo sutartis. Nurodo, kad šie dokumentai įrodo, kuriems butams priskirti kurie sandėliukai, bei aplinkybės, kad šiems sandėliukams skirta patalpa pastate (duomenys neskelbtini), nuo 1986 metų vienasmeniškai ir netrukdomai naudojosi tik pastato (duomenys neskelbtini) gyventojai (atsakovai).
14. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, taip pat atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti. Atsižvelgdamas į tai, kad atskirasis skundas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iš esmės nenagrinėjamas, o atsakovų pateikti nauji įrodymai susiję su byloje įrodinėjamomis esminėmis faktinėmis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia jų nepriimti.
Dėl atskirojo skundo esmės
15. Pažymėtina, kad tiek apeliantas atskiruoju skundu, tiek kiti atsakovai atsiliepimu į atskirąjį skundą grindžia skundžiamos nutarties neteisėtumą, nes pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą nepranešus visiems atsakovams, tame tarpe ir apeliantui.
16. CPK 334 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo CPK numatytais atvejais arba kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą (CPK 334 straipsnio 3 dalis).
17. Nagrinėjimo atveju remiantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad pirmosios instancijos teisme 2024 m. spalio 22 d. gautas ieškovės ieškinys dėl įpareigojimo netrukdyti naudotis daiktu ir iškeldinimo atsakovui A. K.. Kartu su ieškiniu ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovui A. K.. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. spalio 25 d. nutartimi tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir taikė laikinąsias apsaugos priemones atsakovo A. K. atžvilgiu. Atsakovas A. K. 2024 m. lapkričio 8 d. atskiruoju skundu nesutiko su pirmosios instancijos teismo 2024 m. spalio 25 d. nutartimi dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių jo atžvilgiu. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. sausio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-258-864/2025 atsakovo A. K. atskirąjį skundą atmetė, o skundžiamą nutartį paliko nepakeistą.
18. Atskirai pažymėtina, kad ieškovė 2024 m. gruodžio 23 d. patikslintu ieškiniu teismo prašė įpareigoti netrukdyti naudotis ginčo objektais ir kitus asmenius, todėl į bylą buvo įtraukti bendraatsakoviais - T. L., T. V. K., M. M., Z. K., D. L., J. K., A. S., A. S., K. V. S., A. Ž. .
19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuo atveju susiklostė procesinė situacija, kai apeliantas ( į procesą įtrauktas naujas atsakovas A. Ž.) apskundė 2025 m. sausio 24 d. teiktu atskiruoju skundu tą pačią 2024 m. spalio 25 d. teismo nutartį, dėl kurios, kaip teisingai pažymėjo ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą, atsakovas A. K. jau buvo pateikęs atskirąjį skundą ir šios nutarties teisėtumo bei pagrįstumo klausimą jau buvo iš esmės išsprendęs Vilniaus apygardos teismas 2025 m. sausio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-258-864/2025.
20. Remiantis CPK 149 straipsnio 1 dalimi, laikinosios apsaugos priemonės gali būti panaikinamos dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, nutartimi. Kai teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės apriboja, pažeidžia ar suvaržo byloje nedalyvaujančių asmenų teises, šie asmenys turi teisę bylą iš esmės nagrinėjančiam teismui pateikti prašymus panaikinti jiems taikytas laikinąsias apsaugos priemones (CPK 149 straipsnio 3 dalis).
21. Todėl vertinant esminę procesinę aplinkybę, kad apelianto A. Ž. atskirasis skundas pateiktas po to, kai atsakovo A. K. atskirojo skundo dėl pirmosios instancijos teismo 2024 m. spalio 25 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo klausimas jau buvo išspręstas Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-258-864/2025, darytina išvada, kad tokiu atveju pirmosios instancijos teismas 2025 m. sausio 24 d. teikto apelianto atskirojo skundo dėl įsiteisėjusios teismo nutarties iš viso neturėjo jokio įstatyminio pagrindo priimti, proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principų pagrindu galėjo naujo atsakovo procesinį dokumentą vertinti kaip prašymą dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo pagal CPK 149 straipsnio nuostatas, esant reikalingumui, taikyti tokio prašymo turinio trūkumų šalinimo nuostatas.
22. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacine tvarka peržiūrėtos ir įsiteisėjusios pirmos instancijos teismo nutarties dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakartotinio apskundimo galimybė įstatyme nenumatyta, apeliacinis procesas pradėtas pagal 2025 m. sausio 24 d. atsakovo A. Ž. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 25 d. nutarties panaikinimo nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 5 dalis, 338 straipsnis).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 5 dalimi, 331 straipsniu, teismas,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal 2025 m. sausio 24 d. pateiktą atsakovo A. Ž. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 25 d. nutarties.
Apeliacinės instancijos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.