Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame tei­sia­ma­ja­me po­sė­dy­je iš­nag­ri­nė­jo bau­džia­mą­ją by­lą, ku­rio­je E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nevedęs, bedarbis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas tris kartus, paskutinį kartą – 2023-10-25 Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 145 str. 1 d., laisvės apribojimo bausme 10 mėnesių, kuri 2024-01-12 to paties teismo nutartimi į arešto bausmę 90 parų, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kal­ti­na­mas pa­gal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį, BK 145 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2024 m. vasario 15 d., apie 10.00 val., gyvenamos sodybos vasarnamyje, adresu (duomenys neskelbtini), kaltinamasis E. G. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,97 promilių neblaivumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, mušdamas bei kitaip smurtaudamas savo artimam giminaičiui – mamai G. G. sukėlė fizinį skausmą, o būtent: kilusio tarpusavio konflikto metu, rankomis paėmęs G. G. už dešinės rankos tyčia ją stipriai suspaudė, metaliniu puodeliu vieną kartą tyčia sudavė per tą pačią ranką. Tęsdamas nusikalstamą veiką, E. G. tyčia rankomis pastūmė G. G., kuri griūdama nugara atsitrenkė į metalinį pašariniams miltams laikyti skirtą indą ir taip patyrė fizinį skausmą. Tęsdamas nusikalstamą veiką, tuoj pat po panaudoto smurto prieš G. G., e. G. iš malkinės pasiėmęs malkoms skaldyti skirtą kirvį ir laikydamas jį rankoje, sodybos kieme vydamasis nuo jo sprunkančią G. G., žodžiais „nukirsiu tau kramę“ grasino nužudyti savo artimą giminaitį – mama G. G., kai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad šie grasinimai gali būti įvykdyti. G. G. įbėgus į namo vidų ir iš vidaus užsirakinus lauko duris, E. G. laikydamas kirvį rankoje ir koja spardydamas duris, reikalavo jas atidaryti.

Duodamas parodymus teisme kaltinamasis E. G. kaltę dėl abiejų nusikalstamų epizodų pripažino visiškai. Nurodė, kad buvo neblaivus. Tuo metu gyveno močiutės name. Nuėjo pas mamą pieno. Įvyko konfliktas vasarinėje virtuvėje dėl jo girtumo. Susinervino, kad prapylė pieną pildamas į puodelį, tada pieno išpylė apie du kibirus. Mama dėl išpilto pieno apšaukė, supyko. Ne viską pamena. Galėjo pastumti mamą, dėl sudavimo puodeliu, rankos spaudimo nepamena. Po to išėjo susinervinęs. Dėl kirvio nežino, nepamena. Neneigia, kad galėjo būti taip, kaip nurodyta kaltinime. Dėl to, kas įvyko labai gailisi. Su mama susitaikė.

Nusprendus įrodymų tyrimą atlikti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka, buvo paskelbti kaltinamojo kaltę įrodantys įrodymai (BPK 273, 291 str.).

Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, jog pareiškėja G. G. pareiškė, kad 2024-02-15 apie 10.00 val. prie jos gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), durų atėjęs jos sūnus E. G. paprašė, kad ji įpiltų jam pieno. Abiem nuėjus į virtuvę, kur jam į puoduką įpylė pieno, sūnus pareikalavo iš jos pinigų, kuriuos, neva, jis yra pas ją pasidėjęs. Jai atsisakius duoti pinigų, E. G. susinervinęs suėmė ranka stipriai ir suspaudė jos dešinę ranką, taip sukeldamas jai fizinį skausmą, bei minėtu puodeliu trenkė jai per tą pačią ranką, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. E. G., tęsdamas nusikalstamą veik, ją rankomis pastūmė, todėl ji griuvo ir nugara atsitrenkė į metalinę, nupjautą statinę, kurioje buvo laikomi pašariniai miltai ir taip patyrė fizinį skausmą. Tada E. G., iš po stalo ištraukęs medinę lazdą, ja pradėjo daužyti per stalą sakydamas, kad jei ji neduos jam pinigų, jis iš malkinės atsineš kirvį ir juo ją nukirs. Ji tuo metu spėjo iš virtuvės išbėgti į lauką. E. G., numetęs minėtą lazdą, nuėjo už tvarto. Stovėdama kieme, pamatė, kad jis iš už tvarto grįžta rankose laikydamas kirvį. Tada jis dar kartą pakartojo, kad jei jam ji neduos pinigų, jis kirviu nukirs jai „kramę“. Jai išsigandus ir pradėjus bėgti link namo, jis ją pradėjo vytis, rankose laikydamas kirvį. Vyrui J. G. atidarius laukines duris ir jai įbėgus į namo vidų, greitai uždarė ir užrakino duris. E. G., pribėgęs prie minėtų durų, jas spardė reikalaudamas, kad jas atidarytų. G. G. prašo dėl šio įvykio pradėti ikiteisminį tyrimą bei E. G. nubausti pagal LR galiojančius įstatymus. Liudytojo apklausos metu G. G. nurodė, kad 2024-02-15 apie 10.00 val. į jos gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kiemą atėjęs jos sūnus E. G. pradėjo belsti į duris prašydamas, kad jas atidarytų ir jam įpiltų pieno. Duris ji su vyru laiko užrakintas bijodami savo sūnaus, kuris pastoviai būdamas neblaivus ateina į jų namus ir reikalauja, kad duotų pinigų, konfliktuoja, agresyviai elgiasi, grasina. Ji, matydama, kad sūnus nėra agresyviai nusiteikęs, atidarė namo duris ir kartu su E. G. nuėjo į vasarnamio vidų. Ten ji jam į puoduką įpylė pieno. Tada E. G. paprašė jos pinigų, kuriuos jis, neva, yra pas ją pasidėjęs, teigdamas, kad jų reikės nusipirkti autobuso bilietui namo grįžti, nes tuoj policijos pareigūnai jį veš į areštinę, kurioje jis turės atsėdėti parų. Jai atsisakius duoti pinigų, E. G. susinervinęs suėmė ranka jos dešinę ranką ir ją stipriai suspaudė, taip sukeldamas jai fizinį skausmą bei minėtu puodeliu trenkė jai per tą pačią ranką, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. E. G., tęsdamas nusikalstamą veiką, ją rankomis pastūmė, todėl ji griuvo ir nugara atsitrenkė į metalinę, nupjautą statinę, kurioje buvo laikomi pašariniai miltai, todėl patyrė fizinį skausmą. Tada E. G. iš vasarnamio pradėjo mėtyti į kiemą įvairius buitinius daiktus, kieme iš metalinio pieno bidono išpylė ant žemės pieną bei minėtu bidonu išdaužė vasarnamio lango stiklą. Po to, E. G., iš po stalo ištraukęs medinę lazdą, ja pradėjo daužyti per stalą sakydamas, kad jei ji neduos jam pinigų, jis iš malkinės atsineš kirvį ir juo ją nukirs. Ji tuo metu spėjo iš virtuvės išbėgti į lauką. E. G., numetęs minėtą lazdą, nuėjo už tvarto. Stovėdama kieme pamatė, kad jis iš už tvarto grįžta rankose laikydamas kirvį. Tada jis dar kartą pakartojo, kad jei ji jam neduos pinigų, jis kirviu nukirs jai „kramę“. Jai išsigandus ir pradėjus bėgti link namo, E. G. ją pradėjo vytis, rankose laikydamas kirvį. Vyrui J. G. atidarius laukines duris ir jai įbėgus į namo vidų, J. G. greitai uždarė ir užrakino duris. E. G., pribėgęs prie minėtų durų, jas spardė reikalaudamas, garsiai rėkė „kūtvalos atidarykite duris“. Šio įvykio metu buvo labai išsigandusi, nes tikrai manė, kad sūnus jai trenks kirviu. Labai su vyru bijo savo sūnaus, kad jis tokiu savo neprognozuojamu elgesiu gali juos sužaloti ar net užmušti. E. G. pastaruoju metu labai daug vartoja alkoholinius gėrimus. Alkoholio nevartoja tik tada, kai neturi pinigų jam nusipirkti. Būdamas blaivus E. G. būna labai piktas, visiškai su jais nebendrauja. Jos manymu, E. G. reikalinga psichiatro pagalba. Dėl E. G. grasinimo jos atžvilgiu praėjusiais metais rudenį buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Taip pat E. G. daug kartų yra buvęs naudojęs fizinį smurtą prieš savo tėvą J. G.. Dėl to daug kartų Skuodo policijos pareigūnai buvo pradėję ikiteisminių tyrimų. Praeityje jos sūnus jai daug kartų būtų sukėlęs fizinį skausmą, jeigu ji nuo jo nebūtų pabėgusi. Šio įvykio metu patyrė turtinę, fizinę bei moralinę žalas. Dėl žalos atlyginimo savo sūnui E. G. civilinio ieškinio nereikš, nes vis tiek jis neturės iš ko jai tą žalą atlyginti. Jos gyvenamojo namo vidinė bei išorinė aplinkos vaizdo kameromis nėra stebimos. Nutarimu G. G. pripažinta nukentėjusiąja (b. l. 1-10, 28-30).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo su fotolentele matyti, jog buvo nuvykta adresu (duomenys neskelbtini), kur stebimas namas, pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini). Namas mūrinis, vieno aukšto, galais orientuotas vakarų – rytų kryptimis. Nuo namo pietinės sienos, pietinės pusės kryptimi stebima gyvatvorė. Gyvatvorėje stebimas įkištas kirvis. Kirvio kotas medinis, jo matmenys yra 0,9 m. x 0,03 m. x 0,035 m. Kirvio galva metalinė, jos ilgis yra 0,23 m., kirvio galvos ašmenų ilgis 0,09 m., kirvio galvos storgalio matmenys yra 0,05 m. x 0,05 m. Toliau eita į kiemą, kur prie įėjimo į vasarnamį stebimi ant žemės išmėtyti įvairius daiktai. Vasarnamio lango stiklas stebimas išdaužtas. Pro vasarnamio vienvėres, medines į vidų atsiveriančias duris patekta į vasarnamio patalpą Nr. 1. Minėtos patalpos šiaurinės sienos pusėje stebimas įėjimą, pro kurį patekta į vasarnamio patalpą Nr. 2. Minėtos patalpos matmenys yra 4m. x 2,5 m. Minėta patalpa stebima apkrauta buitiniais daiktais bei įrengimais. Prie pat minėtos patalpos šiaurinės sienos ant grindų stebima padėta metalinė, nupjauta statinė. Jos matmenys yra 0.46 m. x 0,46 m. Įvykio apžiūros metu paimtas kirvis. Kirvis tolimesniam saugojimui perduotas PD prie LR VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui, adresu Kauno g. 6, Klaipėda (b. l. 41-53, 82-88).

Iš asmens apžiūros protokolo su fotolentelėmis matyti, jog buvo apžiūrėta nukentėjusi G. G.. Asmens apžiūros metu ant G. G. dešinės rankos stebima rausvos spalvos dėmė. G. G. teigimu, dėmė atsirado kai jos sūnus E. G. ji trenkė puodeliu (b. l. 54-59).

Iš alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo išrašo matyti, kad 2024-02-15 10 val. 32 min. E. G. nustatytas 2,97 prom. neblaivumas (b. l. 60-62).

Iš nukentėjusiosios G. G. papildomos apklausos matyti, kad pasinaudodama jai įstatymo suteikta teise atsisako duoti parodymus savo sūnaus E. G., kaip artimo giminaičio atžvilgiu. Sūnui atleido ir šį ikiteisminį tyrimą prašo nutraukti (b. l. 38-40).

Iš greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės (forma Nr. 110/a) kopijos matyti, jog 2024-02-15 10 val. 17 min. gautas G. G. iškvietimas. Pas G. G. nuvykta 10 val. 41 min. Kvietimo priežastis – agresyvus vyras, puola su kirviu, siunčiama policija. Papildoma informacija – pacientė jaučia stresą, nes sūnus grasino kirviu, laužė duris, reikalavo pinigų. Drebanti, verkianti. Preliminari diagnozė – stresas, neklasifikuojamas kitur. G. G. nesutiko vykti į gydymo įstaigą (b. l. 66-67).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro skambučio garso įrašas, pateiktas prie 2024-02-15 Policijos registruojamų įvykių registre registruoto pranešimo išrašo (pranešimo registracijos ROIK Nr. 0124000091101). Failo pavadinimas – „ID 95412871713, skambu io prad ia 2024-02-15 10 12 59“. Garso įrašo trukmė 51 s. BPC operatorė (toliau – O): „Vienas vienas du“. Moters balsas (toliau – M): „Laba diena“. O: „Laba diena“. M: „Nuorietomem, ka atvažiouto policij pas mumis greita“. O: „Koks rajonas?“ M: „Ons yr parejės“. O: „Rajonas koks? Sakykit“. M: „(duomenys neskelbtini)“. O: „O koks kaimas?“ M: „(duomenys neskelbtini) kaimas. Jūs greita ka atvažioutomėt“. O: „Kokia gatvė? Sakykit gatvę“. M: „(duomenys neskelbtini))“. O: „(duomenys neskelbtini)“. M: „Priš tris dėinas kvėitiemies. Daba vėl rek“. O: „Če nuosavas namas yra? Taip?“ M: „Yra“. O: „Če sūnus puola su kirviu?“ M: „Jo“. O: „Ar nepilnamečių vaikų yra namie?“ M: „Nie, nie (girdisi moters verksmas)“. O: „Supratau. Perduodu pranešimą. Pavardė kokia jūsų yra?“ M: „G. G. (girdisi moters verksmas)“. O: „Perduodu pranešimą“. Fone girdisi moters verksmas. Įrašas baigiasi (b. l. 69-71).

Iš tarnybinio pranešimo (smurtas artimoje aplinkoje) matyti, kad buvo gautas pranešimas iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato OVS budėtojo apie tai, jog adresu (duomenys neskelbtini), dabar sūnus puola su kirviu, bando patekti į namus. Prašo paskubėti, laužiasi. Nepilnamečių nėra. Daugiau info nesuteikė. Info GMP. Atvykus anksčiau minėtų adresu, juos pasitiko J. G., kuris jiems paaiškino, kad būdamas namuose pro langą matė, kaip jo sūnus E. G. grasino kirviu užmušti jo žmoną G. G.. J. G. taip pat nurodė, kad jo sūnus yra pasišalinęs iš įvykio vietos, tačiau kur galėjo išeiti – nežino. Apvažiavus (duomenys neskelbtini) teritoriją, adresu (duomenys neskelbtini), buvo rastas E. G., kuris kartu su savo draugais vartojo alkoholinius gėrimus. Bendraujant su E. G., iš jo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, koordinacija sutrikusi. E. G. alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“ Nr. ARRF-0018 nustatytas 2,97 neblaivumas. E. G. nurodė, kad šiandien buvo tik trumpam užsukęs pas savo tėvus į kiemą. 2024-02-09 22 val. 07 min. E. G. buvo išduotas nuo smurto artimoje aplinkoje orderis Nr. 0724000003037, kuris galioja iki 2024-02-23 23 val. 59 min. E. G. buvo paaiškinta, kad jis pažeidė smurto artimoje aplinkoje orderio įpareigojimą nesiartinti adresu (duomenys neskelbtini). Aiškinantis tolimesnes įvykio aplinkybes, pas G. G. jau buvo atvykę GMP medikai, kurie G. G. suleido raminamuosius, kadangi G. G. atrodė labai susijaudinusi ir išsigandusi, jai buvo sukilęs kraujo spaudimas. Bendraujant su G. G., ji nurodė, kad apie 10.00 val., būdama namuose, pastebėjo kieme vaikščiojantį savo sūnų E. G.. E. G. su plastmasinės talpos tara barškino į langus ir prašė G. G., kad įpiltų pieno. G. G., atidariusi duris, išėjo kartu su E. G. į vasarnamį įpilti jam pieno, tada E. G. sučiupo mamai už rankų ir ėmė prašyti pinigų. Kadangi G. G. jam pinigų nedavė, jis iš vasarnamio išmėtė daiktus į kiemą bei medine lazda išdaužė vasarnamio medinio rėmo langą. E. G. vėliau nuėjęs į vasarnamį, pasiėmęs kirvį ir garsiai rėkdamas, toliau prašė pinigų. Eidamas link G. G., jis garsiai šaukdamas jai grasino užmušti kirviu, bei sugadinti jos turtą. G. G. išsigandusi pabėgo atgal į namus bei užsirakino lauko duris ir išsikvietė policijos pagalbą ir GMP medikus. E. G. buvo sulaikytas ir pristatytas į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Skuodo r. policijos komisariatą (b. l. 18-19).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros metu buvo apžiūrėti pareigūnų kūno kameromis „Motorola“ įvykio vietoje daryti vaizdo, garso įrašai, pateikti prie 2024-02-15 Policijos registruojamų įvykių registre registruoto pranešimo išrašo (pranešimo registracijos ROIK Nr. 0124000091101). Viso apžiūrėta 11 įrašų. Pirmojo vaizdo, garso įrašo data 2024-02 15, laikas 11:45:22 val., trukmė 05 min. 28 s. (darytas D. P. kūno kamera). Vaizdo įraše stebime, jog kieme yra policijos pareigūnai S. B., E. B., R. K., kurie nueina prie gyvenamojo namo durų, užeina į namo vidų. Kambaryje stebimi 3 vyrai, tarp kurių yra E. G.. Pareigūnai E. G. išsiveda į kiemą. Kieme pareigūnai E. G. nusiveda prie policijos tarnybinio automobilio, įsodina į automobilį. Pareigūnai D. P. ir E. B. įsėda į tarnybinį automobilį, važiuoja, sustoja kitame kieme. Pareigūnai iš automobilio išleidžia E. G., su juo kartu nueina į kiemą. Antrojo vaizdo, garso įrašo data 2024-02-15, laikas 11:45:14 val., trukmė 14 min. 04 s. (darytas R. K. kūno kamera). Vaizdo įrašo pradžioje stebime analogiškus vaizdus, kurie aprašyti apžiūrint pirmąjį vaizdo įrašą. Tęsiant šio įrašo apžiūrą, stebime, jog kieme policijos pareigūnai pasako E. G. eiti į namą apsirengti, nes jį vešis. E. G. užeina į namo vidų, persirengia, išeina vėl į kiemą. Pareigūnai į tarnybinį automobilį įsodina E. G., išvažiuoja iš kiemo. Trečiojo vaizdo, garso įrašo data 2024-02-15, laikas 11:18:17 val., trukmė 19 min. 27 s. (darytas E. B. kūno kamera). Vaizdo įraše stebime vaizdą gyvenamojo namo kambaryje, kur yra D. P., girdimas moters balsas. Moters balsas: „I kas tuoliau? Vėsus pratvatėj, vėsus pratvatėj. Ir dar mumis papjautė. Pinigus anam douk žaltiou. Pri pareigūnų aš negalio doutė sakau tų pinigų (stebime, jog kambaryje kalbanti moteris yra G. G., kuri sėdi kambaryje). Užvakar S. i paklausiau. Sakau ons monėj sakė, ka aš negalio doutė. Kap negali, saka, atvažious, išveš i tada, Saka, tedoutė tų pinigų anam. Kam to doudi, saka, anam. Ons mon melov. I ons, supronti, mon melov. Saka, ka atvažiava muni išvežtė. Mašėna lauka, aš atejau pinigų. Tai aš nematau tuos mašėnas. Ir ons muni do kartus jau tep y. Vėiną kartą 40, ontrą kartą 40. I da siautie. Ons saka, mon dar maža tedave, kurva velnių. No. Aš anam muotina eso, kurva velnių. Tep išvadintė. Aš nežėnau, sava gyvenėmė aš neso užgavusi. I daba viel tas pats. Douk pinigų. Mon rek į Šiaulius važioutė. Sakau, o kas tavi veš? Saka, muni daba šėta atvažious vežtė. O aš pakalnie tuos mašėnas jūsa i nematau. Aš i neino unt tuo kelė veizietė. A ons tėn tor, a netor tuos mašėnas“. G. G. išeina iš kambario. Į kambarį užeina J. G. (G. G. sutuoktinis), paduoda D. P. parkerį, išeina. D. P. rašo į užrašinę. Į kambarį grįžta G. G.. D. P.: „Keliuos ons maždaug Če šėndėina atejė?“ E. B.: „Pu dešimtas vėinioulėk če bova pranešėms“. G. G.: „Apie dešimtą“. Stebime, jog G. G. dengiasi nosine veidą, akis, dejuoja. Iš kito kambario ateina senyva moteris, paduoda parkerį, išeina. D. P.: „Kor jūs buvuot ka ons atejė į kėimą?“ G. G.: „Ons kad atejė, vedo su tetė jau buvuov žygiavė. Vedo vėdov buvuov, truobuo. Užsirakėnė duris. Sava nomūs buvuov, truobuo. Užsirakėnuov. S. pasakė – užsirakiniek duris vėsą laiką. Nikada nepalikiniek durų atidarų. Spynas vakar tievs įdiejė į tou garažą. Vakar. O Če vasarinie nebidiejė. Če šįrytas. Ni užsirakintė nespiejuov. I ons atejė. Če va per longą ons pabrazdėna su tou bambalio pėina, kur y bambalis. Ons tuo pėina atejė prašytė. Plastmasinis tas bambalys. Pėina atejė prašytė uns. No aš matau, ka ons tuoks nepatrakės, ne nieka, nepasiotės. Dar teik graže – mama, atidaryk duris, aš nuorio pėina. Aš i patikiejau. I atidariau tas duris. Sakau, einau, y vasarinie tėn sukuoštė tėj pėina. Einam, sakau, įpėlsiau tou pėiną, jau kėik to nuori. No ir aš tou kaną sumaišiau, kėik anam če tuo pėina pėltė. Ons monėj tik kapt už tuos ronkas (rodo dešine ranka suėmusi už savo kairės rankos riešo). Saka – douk pinigų. O tai sakau – už kou, kap? Kam rek tau tų pinigų? Mon rek. Sakau, kam rek. Vedo dėl mo vėina i susiginčijuov. Uns praša, o aš sakau – nedousio tų pinigų. Ak to monėj nedousi pinigų. To monėj i tep ėsi skuoluo. Kū to nuori, sakau. Kapt mon iš rūnkų tou kruzielį (rodo pakėlusi dešinę ranką)“. E. B. informuoja, kad atvažiuoja ir S.. G. G. kažką pasakoja, bet nesuprantamai, nes tuo metu kalba balsas per pareigūnų raciją. D. P.: „Tai ka jūs nedaviet tų pinigų, ons tada tou kirvį pasiiemė?“ G. G.: „Ne, ne. Ons dar išejė į lauką. Išsvaidė tas vėsas mona kanas. Išvertė mon tou vėsą kanuos pėiną lauk. Dar nebova pradžia, pabaiga. Aš stovio i veizo. Aš sakau, dėkuo to tas mona kanas, tou pėiną svaida? A nuori, saka, aš i longą da išmošio, ne tik tou pėiną išversio. Sakau – mošk, jeigo dorns ėsi. Ir ons iš tuo pastalė, tėn kor vasarinie tuoks mėits y, šakalys, su tou mėito į tou longą rekšt. Tas longs ištėža. No dar poikiau. Sakau, dėkuo tus longus muši? Kū tėj longa kaltė y? Sakau, to muši, kū to nuori če atejės gautė? Blet, staige pinigus, o jei ne, saka, aš tavėm staige su kėrvio už mošio. Nukėrsio su kėrvio. O kamė to, sakau, kirvį gausi? A nuori, atrasio aš tou kirvį. No i davaj ons. Iš tėn už vasarėnės, ons iš užkūtė. Su tievo anodo tėn medius kapuojė. I parsitempė ons tou kirvį, iškielės į ronkas. Aš mitre į truobą, šaukdama, tievė, daryk duris. Sakau, daryk duris. No i tievs greita duris atidarė. Aš į sklepą, i tuoliau nebematiau. I ons žygiavuos per kėimą su tou kėrvio. Tep kap su kuokio dalgio. I vedo su mamulio per longą. Anėj matė. I paskiau, i aš išbiegau do karto pakvėist į truobą. Pasiimtė telefouną jumis pasikvėistė. I tievs toukart saka, ons tou kirvį nutėmpė kažkor če į tujas“. Stebime, jog D. P. išeina iš kambario laukan. G. G.: „Pakavuojė ons. Ir ons toukart išdiejė. Mata, į tou savą ciguonyna. Va kuoks y vels. Ne jau tas spynas kėik bediesem. Vėstėik gyvule kaukė y. Nesuraišiuosi anų, tų spynų. I tou syki juk parejė girtiausis. Vėl pinigų praša. Douk pinigų, mon rek į Šiaulius važioutė. Aš pasakiau, aš sakau – nedousio. Jeigu mon pasakė pareigūna nedoutė pinigų kol neatvažious išvežtė i pu anuo akim tau un kelė doutė pinigų. Ons ne unt kelė tenuora. Tada aš dousio, sakau, unt kelė. Ons kažkor kėrtor gastrolioutė. I preit sykį 40, i užpreita 40. Nieks nevažiava. Tuokė gava galė“. E. B.: „No va. Ka su anou šnėki, ons pažad“. G. G.: „I da melou kėik. Ka veš anou. Muni atvažiava išvežtė. I greita, mamyt, greita. Monės lauka. O ta kū aš žėnau. Juk aš neisio unt kelė veizietė, a jūs esat atvažiavė, a nesat. Aš i patėko. O ons nedorns. Ded į tou cėguonyn gavės tus pinigus. Bieg į pakalnė. Į pakalnė. Tėn pasided pas mamytė. I parmaun jau vakarė. Draska če longus, plieš. Sakuom, tegu ons če pasiarda, pasidraska. Če pašaukuos i nueis, žėna. O ka če jau nabišein pašaukuojėms. Če jau su ginklo pol. Gera, ka tievs bova. Nežėnau, tėkra, ka su tou kėrvio būtom kapnuor užrėitės. Vo Jezusmarij (verkia). O Jezusmarij. Tievs tik greita pol tėn į truobą. Aš viel mitre į truobą. Mitre telefuoną. Parbiegau. Iš tuo išgoustė nebžėnau i kamė yr, i kas bie. Kor y kas padiets. Preitą sykį vasarą bovau jau telefuoną pasidiejusi vasarinie unt longą. Bova į akminį sumošės. Ka nepsikvėisčiau jūsa. Če jau tou telefuon torio vėsai kėtą. I duovanuojau. Galvuojau pasitaisys. Pavargės y, privargės y, gėrts y. Galvuojo – duovanuosio. Mat šunis. No bet če nebišeit dovanystės jau. Agresijs pėlns. Ne, Ne. Tėkra. Kap tievs ka sakė, kometnuors sumuš iki mėrtėis arba sukapuos (verkia). Nesikreipus pagalbas no negalem ištvertė. Jau i tep k kartų esam duovanuojė. Čia gali romaną parašytė kėik esam duovanuojė anam kartų“. E. B.: „O kū darysi. Rek kvėistėis pagalbas“. G. G.: „Bet tėkra, Jezusmarija, be kuokiuos nelaimės, be kuokiuos bieduos, be kuokė išgoustė nieks nepraša, nekvėitamies. Bet kad juk vaks, sūnos, Jezusmarija, gieda (verkia) y“. E. B.: „O kū darysi“. G. G.: „Gieda vėsam kaimė, ka tuoki torem“. Iš lauko į kambarį grįžta D. P.. D. P.: „Išvešem. Atvažious S., paims anou“. Iš lauko ateina J. G., kuris nueina į kitą kambarį. E. B.: „Išvešem mes anou i areštėnė jau“. D. P.: „Šėndėin išvešem anou tėkra. O paskou ons must tėise važious į Šiaulius, i areštėnė“. D. P. ir E. B. kalbasi tarpusavyje darbiniais klausimais. D. P.: „Tas kirvis Če y. Vėskų y“. G. G.: „Yr, yr. Tievs sakė, ka matė. Ons per longą žmuogos. I vakal, mata, su tou kėrvio kuoks ons y godros. Ons pakavuojė anou. Tai galiejė (J. G. eina per koridorių į kitą kambarį) ons i pasvėistė kėimė. Dėl kuo ons nepasvėidė?“ J. G. ateina prie kambario, sustoja tarpduryje. D. P.: „Tuo kėrvė nelietiet?“ J. G.: „Ne, ne. Aš tik pamatiau, tep Šėta i vėskas (rodo judesį dešine ranka)“. G. G.: „Ir ons dar tousyk pėrmuoji kartą, vasara ka bova, ons muni če užsipoulė su tou rakto. Aš mašėną įvariau į garažą, ir ons iš tuo garaža. Kap jau pakvėitiem tou policij. Ons mitre viel tou raktą į garažą įsvėidė i parejė če, valga“. J. G. pasišalina iš tarpdurio. G. G.: „Nieka nažėnau, saka, kū jūs nuorėt? No ta kap ne. Sėina iškapuota su tokio rakto. I sieda. Saka, aš nieka nežėnau“. D. P.: „No va. Atvažiava S.. Išveš“. G. G.: „Vėino žuodžio, ons saka – aš vėns pats tebovau. Kū to, saka, mon gali įruodyt. Va kap daba suims. Vėina su kėto blaivys i viel anou paleis. I viel anou paleis. I viel išlenda. Tuokį bepruotį turiedams iš pruota gali išeitė“. E. B.: „Apsiraminkėt daba jau. Nebesinervuokėt“. G. G.: „Nu tų vaistų nebedrebėn tou kūną jau tėik“. D. P.: „No jau šėndėina, rytuo tėkra neateis“. G. G.: „Če metas galva išiesta“. Policijos pareigūnai kalbasi su J. G. dėl E. G. išvežimo. G. G.: „On iš pruota išvarys Če vėsus. Pareigūns, ons tėik i godros. Jezau, O Jezau. Tėn y toks velnė priiedės. Ne kūn. To pagalvuok. Trys so vėršo gėrioms. I kada atvažiou – trys do trys. No jau galva vėsai važioun“. D. P. išeina iš kambario laukan. G. G.: „Nu i kas, saka, ka muni išveš. Aba monėj saka – nu i kas, ka aš tavė papjausio“. E. B.: „Anam tep atruoda“. G. G.: „Aš nieka negausio, saka. Mata, vėns unt vėina ka esav, i ons nieka negaus. Saka, aš gyniaus. Aš negėrta gėnous, ons, mata, gėris gėnas. Ons saka – aš nieka negausio, ka tavi papjausio. Arba su tou kėrvio užmošio tavi. No če iš vėina žuodė pasakyma – užmošio, užmošio“. E. B.: „Bet va vėstėik tor kažkas girdietė dar“. G. G.: „Vat ons ir y godros, ka nieks negėrda. Ons vasarinie kėik muni, keik deblėj. Nieks negirdiejė. Aš nieka netorio įruodytė. Ons laksta. Kor ons. Ons sakys, aš lakstiau i vėskas“. E. B.: „Tai va. Būtom gera kuoki kamera. I garsa, i vaizdą įrašytomėt. I vėsks. I tada ons“. G. G.: „Če ka bova atvažiavė, saka, įsidiekėtau kameras. Ons netor teisės įeitė į jūsa kėimą (dešine ranka parodo į dešinę pusę). Ons ein per tou posė“. E. B.: „Bet vėstėik. Jeigo jau kas būtom, a su tou patio kėrvio, vėsks įsirašytom. Vėsks ir yra tada pateikta“. G. G.: „No. I saka, jūs nieka netorėt įrašyta. Aš nieka nebijau jūsa“. E. B.: „Arba su tou patio telefuono, va diktafuona, kišenie torėt i paspaustė“. G. G.: „Tėkra ka reks susipėrktė su tievo. Vėsą laiką tep žadau, galvuojau. Aj, gal praei Gal pasitaisys vaks. Žėna, tep užplauka debesis, praeina“. E. B.: „Bet tada jau vėsks“ G. G.: „Tada jau būs pu čiesa. Juk i mes daba jumis netrukdytomem, ka nebūtom tokių komedijų. Juk nieks netrukdytom. No i jug susibaram, bet ne su tokes ginklas. I tėik žmuogos stresoutė. Aš nesene išsikapstiau. Priš kuokis do metus. Muni tėik bova sustresavės, lėguoninie guliejau do mienesius. Aš bijuojau anou iš tuola. Ka išvažiava į tou užsienį, parvažiava dar gudrėsnis. Liub tėik negers. No pinigų tor, no ka, negersi“. E. B.: „Iš kor ons daba tų pinigų tor?“ G. G.: „Kor tėj drauga užsidėrb bikor“. E. B.: „O ons pats daba niekor?“ G. G.: „Ne, ne. Jug buvuom nuvežė ir į biržą su tievo. Ons – kū aš torio dėrbtė? Dėlkuo aš torio dėrbtė? I vėsks. O dėl kuo aš torio dėrbtė. No, sakuom, į biržą nuvešem. Tėn terek į seniūnėj. Aš išregistravau ir iš sava noma, truoba. Ne ons už sveikatą muoka. Nieka. Va tep i plūduriov kap debesis. Dar kad yr negėrts – iš vėsa nebendraun. Nenuor rokoutėis“. E. B.: „Va tas ir yr blogiause“. G. G.: „Nenuor rokoutėis“. E. B.: „Va ka ons daba išsiblaivytom, anou šnekintė gydytėis važioutė“. G. G.: „No sakau, E., to esi sergous. Aš nesergo. No kap nesėrgi, sakau, o dėkuo to geri tėik? Ons nieka nesaka. Galvą nuleid i vėsks. Aš sergo“. E. B.: „No nieka. Apsiraminkėt daba jau. Sau nebekenkėt sveikata“. G. G.: „Nuori padietė, bet ka ons pats nenuor“. E. B.: „Va če tep ir y su tuokes“. G. G.: „I tuos paras. Į tous (duomenys neskelbtini) seniau uždarydav pu 3 – 4 dėinas. Parvažious – i darboutėis nuories. Jau galva yr išilsiejusi. Nu tuos šnapšės išmėiguojės jau yr. Žvalos yr. I patars. I pasirokoutė gali. No daba kėkvėina dėina užpėlta, užpėlta. Net nu ryta ons jau y pavargės. Daba dešimta valonda, jau tėik y prigierės. Kamė vakars. Kamė vėsos vakars. Ir dar stresos. Bijuotė rek sava nomėškė (verkia, nosine šluostosi akis). Baisiau nerek. Išvažioujo su tievo, mama palėiktau. Plauka šiaušas. Išvažioujo vaistų parsivežtė mamuliou. (duomenys neskelbtini) nie tos poliklinikas. Plauka šiaušas – je tas duris atkrapštys, atrakins. Parvažiousi – gali tou mamą negyvą rastė. Tuoks agresyvos. Ta mama bova seniau gera. Juk gyvena anodo karto. Mama sak – ons praša, i praša tų pinigų. I aš parsivediau pas savi. Aš bijau palėktė. Tuoki pavargusi kiaura. Ons neišmėigta. Pavargusi aš nueino. I vėiną kartą. Aš i valgytė pataisau. I ognelė užkoro. No a negal gyventė? Rek keltė žmuogo naktį iš luovas. Draskytė. Juk parbiega ana če pas muni. Saka, bijau būtė, saka, ons monėm skriauda, aš nuorio būtė če. No būkiau, mamuli, sakau. Atidoukiau tou truobą. Te ons tėn kirmie. No i tėn anam y negera. Juk gailės anuo mama. Neš anam pavalgytė. Mama, sakau, išeini. Nešo pas anūką. No kou ta senė, mon pinigų nedouda, saka“. Ketvirtojo vaizdo, garso įrašo data 2024-02-15, laikas 10:22:58 val. trukmė 30 min. 00 s. (darytas R. K. kūno kamera). Vaizdo įraše stebime vaizdą kaip pareigūnai aiškinasi su neblaiviu pažeidėju – dviratininku. Vaizdo įrašas nesusijęs su tiriamu įvykiu. Penktojo vaizdo, garso įrašo data 2024-02-15, laikas 11:18:08 val., trukmė 14 min. 16 s. (darytas D. P. kūno kamera). Vaizdo įraše stebime vaizdą gyvenamojo namo kambaryje, kur yra E. B. ir G. G. (sėdi). G. G.: „Šėta septintuo turiejė atvažioutė išvežtė. Atejė ons iš vakara. Ne gėrts, ne nieka. 40 įdaviau. Vėsus praivatėj“. Toliau stebime analogiškus vaizdus, kurie aprašyti apžiūrint trečiąjį vaizdo įrašą, išskyrus vaizdą tuo metu, kai D. P. (įrašas darytas jo kūno kamera) išeina iš kambario į lauką. Kieme stebime J. G., kuris eina prie ūkinio pastato. D. P.: „Su kuokio ons tou pagalio išplakė šėta tou longą (rodo į ūkinį pastatą)?“ D. P. paprašo J. G. paeiti į šoną, fotografuoja kiemą, ūkinį pastatą. D. P. kalba telefonu (galimai su kitu pareigūnu), sakydamas, kad kirvis yra, bet jo dar nepaėmė. D. P. prieina prie J. G., kuris stovi ant išvažiavimo iš kiemo keliuko, klausia, kur yra kirvis. J. G. parodo ranka link dekoratyvinio krūmo, link gyvenamojo namo pastato. D. P. sako, kad atvažiuos policija išsivežti E. G.. D. P.: „Bet jūs irgi matiet?“ J. G.: „Ne, ne. Tikta mačiau kap ons čėšta nešioujies (rodo rankomis kryptimi palei gyvenamą namą). Ons atejė dar če duris kažkū nuoriejė. Sakau, policij kvėisk. I nuejė, če mačiau tujies. Če tuo aš nemačiau. Pru tus longus veiziejaus“. D. P. ir J. G. sugrįžta į kiemą. D. P.: „Aj, jūs nematiet?“ J. G.: „Ne, ne. Aš čėšta tou i mačiau (rodo į kiemo vidurį, link ūkinio pastato)“. D. P.: „Kap če daužė longą, ne?“ J. G.: „Ne“. D. P.: „O kap jūs čėšta? O kap ons gouzdėna, matiet, su tou kėrvio?“ J. G.: „Ne, ne. Aš adariau duris (rodo į gyvenamojo namo duris). Ons parejė su kėrvio“. D. P.: „Matiet tov?“ J. G.: „No“. D. P.: „Tas laba gera. Če jeigu klausto atpasakuotė“. J. G.: „Ons parejė su kėrvio. Aš nuejau atgal į vėdo, užsidariau. I paskiau ons su tou kėrvio (D. P. ir J. G. užeina į namo vidų, leidžiasi laiptais į rūsį), ejė i rinki. I paskiau tėn pametė“. D. P. įeina per rūsį į gyvenamojo namo koridorių, iš ten – į kambarį, kur yra G. G. ir E. B.. Toliau stebime analogiškus vaizdus, kurie aprašyti apžiūrint trečiąjį vaizdo įrašą, kai G. G. pasakoja įvykio aplinkybes. Stebime, jog D. P. išeina į lauką, įsėda į tarnybinį automobilį. Šeštojo vaizdo, garso įrašo data 2024-02-15, laikas 11:43:42 val., trukmė 06 min. 02 s. (darytas S. B. kūno kamera). Vaizdo įraše stebime vaizdą policijos tarnybiniame automobilyje, kai S. B. ir R. K. atvažiuoja į kiemą, kur jau atvykę E. B. ir D. P.. Toliau stebimi analogiški vaizdai, kurie aprašyti apžiūrint pirmąjį vaizdo įrašą, kai E. G. išvedamas iš namo bei įsodinamas į tarnybinį automobilį. S. B. nueina į kitą tarnybinį automobilį, įsėda ir išvažiuoja. Septintojo vaizdo, garso įrašo data 2024-02-15, laikas 11:45:10 val., trukmė 03 min. 28 s. (darytas E. B. kūno kamera). Vaizdo įraše stebimi analogiški vaizdai, kurie aprašyti apžiūrint pirmąjį bei šeštąjį vaizdo įrašus, kai E. G. išvedamas iš namo bei įsodinamas į tarnybinį automobilį. Aštuntojo vaizdo, garso įrašo data 2024-02-15, laikas 11:43:23 val., trukmė 00 min. 18 s. Vaizdo įraše stebime neaiškų vaizdą, kuriame pasimato S. B. prie tarnybinio automobilio. Devintojo vaizdo, garso įrašo data 2024-02-15, laikas 10:52:59 val., trukmė 10 min. 59 s. (darytas R. K. kūno kamera). Vaizdo įraše stebime vaizdą kaip pareigūnai tarnybiniame automobilyje aiškinasi su neblaiviu pažeidėju – dviratininku. Vaizdo įrašas nesusijęs su tiriamu įvykiu. Dešimtojo vaizdo, garso įrašo data 2024-02-15, laikas 10:20:20 val., trukmė 13 min. 49 s. (darytas E. B. kūno kamera). Vaizdo įraše stebime vaizdą kieme, kur iš tarnybinio automobilio išlipa D. P. ir E. B.. Iš namo pas juos ateina J. G.. J. G.: „Tėn į tou posė išejė. Šėtą vėskų išdraskė (rodo link ūkinio pastatao)“. E. B.: „O če ne iš preit kart?“ J. G.: „Iš preit sutaisiem vėskou“. Iš namo girdimas moters balsas. D. P.: „Padarė kū jums?“ Moters balsas: „Spiejau pabiegtė. I duris su kėrvio“. J. G.: „Ons če vakščiuojė su kėrvio. O kor ons išejė? Kor tou kirvį bepadiejė? Pamat policijs mašėn i nudiejė“. Moters balsas: „Ka duris atidarysio, būto su kėrvio užkėrtės“. J. G. kiemo įvažiavimo keliuku eina link gatvės, palei gyvenamą namą. D. P.: „O tai kirvį ons padiejė kažkor?“ Moters balsas: „Nežėnau“. Tarpdury pasimato moteris, kuri kalbėjo, tai G. G.. G. G.: „Aš nematiau. Aš biegau mitre į sklepą. Biegau. Duris spiejau uždarytė. Ons če švaisties. Unta longą išmoša su tou (rodo link ūkinio pastato). Išdaužė vėsus longus kiaura. Kor tou kirvį nusveidė, a ons išsinešė (G. G. verkia)“. E. B.: „No važiounam mes pažiūrietė, kor ons y“. Pareigūnai pataria užsirakinti duris. Abu įsėda į tarnybinį automobilį Pareigūnai važiuoja gatve, ieško E. G.. Stabteli gatvėje prie moters, klausi, ar nematė E. G.. Moteris parodo gyvenamąjį namą dešinėje pusėje, paaiškina, jog E. G. užėjo į šį namą. Pareigūnai nuvažiuoja prie parodyto gyvenamojo namo, sustoja, išlipa, ateina prie namo durų, pasibeldžia. E. B. pabeldžia į langą. D. P. atidaro duris. Iš namo vidaus ateina vyras. D. P. klausia vyro, ar nėra atėjęs E. G.. Vyras patvirtina, jog yra atėjęs E. G.. Pareigūnams paprašius, vyras pakviečia E. G.. E. G. išeina į lauką, kur kalbasi su policijos pareigūnais. E. G.: „Aš nežėnau, kū aš kalts eso. Basuom kuojuom atejau pas pusbruolį čėšėta“. E. B.: „Kas akėj? Kažkuo rauduina, krovėna. Kas bova tau?“ E. G.: „Mon?. Aš sergo“. E. B.! z „E. G.: „Sergo“. D. P.: „Saka su kėrvio puole mama“. E. B.: „A daba iš mamas ateje Če?“ D. P.: „Daba iš mamas ateje Če?“ E. G.: „Aš iš sava nomų atejau“. D. P.: „Nebova pas mamas?“ E. G. (purto galvą): „Ne. A žėna kas y? Monėm, kap aš parvažiavau. I monėm vėsą laiką tep jieda“. E. B.: „Iš kor to parvažiava?“ D. P.: „A če ka iš zuonas parvažiava?“ E. G. (purto galvą): „Zuonuo nebovau. Aš parvažiavau, i vėsą laiką“. E. B.: „No iš kor parvažiava?“ E. G.: „Pinigų netorio i anėj graiuža monėm. Juk nupėkai i mašėn, vėskų, tepalų“. D. P.: „Nes tava tievs tėn irgi bova, supronti. Ons y blaivos“. E. G.: „Tai ons būn i blaivos. Aš bovau užejės. Ar aš anam kū sakiau?“ E. B.: „Kudie tėn longs išmošts y?“ E. G.: „Aš eso kalis?“ E. B.: „Ne, aš klauso“. E. G.: „Longą išmošės aš eso? Kuokį longą?“ E. B.: „Virtuvie. Tuos lauka vėrtovės. Tam ūkiniam pastatė kor. No ūkinis pastas kor yr“. E. G. (susiima rankomis už galvos): „Kū mon berek darytė?“ D. P.: „A turi dar orderį?“ E. G. pritariamai palinksi galvą. D. P.: „To, mon ruoduos, negalieje tėn eitė. Sakė, bova užsokės“. E. G.: „Aš tiktas bovau pru šalį praejės“. D. P.: „Bet į kėimą neje?“ E. G.: „No biškilieli gal“. E. B.: „To negali, žėna, 100 metrų artintėis“. E. G.: „No. I dar toliau“. D. P.: „Eje šį kartą?“ E. G.: „Bet nemušiau nikokių longų, nikokių velnių“. D.P.: „Gera, gera, bet įeje, supronti? To geriau nek, palauk“. E. G. pritariamai linksi galvą. E. B.: „Juk vedo buvuov sutarė, ka to nėisi. Išbūsi tas 15 dėinų i negausi bauduos“. E. G.: „Aš supronto i netou. Anėj monėm provokoun“. E. B.: „No kap tavėm provuokoun?“ E. G.: „Anėj nuor monėm pasodintė. Ka vėsam omžoiu aš siediečiau“. E. B.: „No o kudie tu leidis?“ D. P.: „Nek i vėsks“. E. G.: „Neišein. Žėna, kėik aš pasakyčiau iš tėkrųjų. Anėj monėj metus laika jau, a do metus, trys a ketorė“. E. B.: „Aš neičiau. O kam to ėini tėn? Neatsilėipk i vėsks. Kū anėj tau gal išprovuokoutė?“ E. G.: „No, atek, pasiimsi i paskiau iš karta Čankt“. D. P.: „A daba kažkū šėndėin kvėities, ka to bova užejės? A sakė kū?“ E. G.: „Aš nebovau įejės“. E. B.: „No bet bova kėimė“. E. G.: „I neišplakiau nikuokių, kap sakuot jūs, longų. Nikuokių velnių nepadėrbau. Jei nuorėt suareštoukėt monėm. Aš nikokių velnių neso padarės“. E. B.: „Bet bova nuejės. Kam eje?“ D. P.: „Geriau nek kėtą kartą. Daba gausem pruotuokuol surašytė palei faktą“ E. B.: „Iškvėitėms y. Mes torem atvažioutė, reagoutė“. E. G.: „Garbies žuodis. Aš nebovau net nuejės. Su anou ni kalbiet nekalbiejau. Ana pati monėj pasakė dink. I aš išejau. No i nuejau šėta. A negalio ateitė pas pusbruoli? Pas pusbruoli atejau, cigarietą rūkau. No i kū aš bluogą padariau?“ D. P.: „Niek nebepakeisi. Jau daba bet kuokio atvejo“. D. P. informuoja E. G., jog jam bus patikrintas blaivumas ir jį išsiveš. D. P. eina prie tarnybinio automobilio. E. B.: „Kam to ėini? Juk buvuov sutarė“. E. G.: „Aš nebovau ni įejės“. E. B.: „Bet to negali ni į kėimą įeitė“. E. G.: „Ni į kėimą negalio įeitė“. E. B.: „Juk 15 parų galieje ištvertė. Surašyts tau tas orderis.“ E. G.: „No aš ni unt vėina nesakau. Basuom kuojiem atejau pas pusbruoli. Užejau tep, paklausiau i vėskas, išejau“. E. B.: „Paskumbink jei nuori paklaustė kažkų. To negali į kėimą eitė“. E. G. papučia į alkoholio matuoklį. E. G.: „A žėna kas? Snaiperis eso. Mon pohuj y“. E. B.: „Iki 22 to negali eitė“. E. G.: „Kap aš negali eitė į armij?“ E. B.: „Ne į armij. Pas tievų į kėimą“. D. P. pasako E. G. girtumą – 2.97 prom. E. G.: „Kū aš torio bijuotė?“ E. B.: „No aš sakau, ka to negali eitė į tou kėimą“. E. G.: „Aš nebovau net įejės. Aš nebovau net įejės“. E. B.: „No bet sake priš tai – bova“. E. G. prašo nerašyti baudos. Pareigūnai sako, kad negali. Pareigūnai nurodo E. G. grįžti į namo vidų. E. G. nueina į namo vidų. Pareigūnai įsėda į tarnybinį automobilį. Vienuoliktojo vaizdo, garso įrašo data 2024-02-15, laikas 10:20:19 val., trukmė 13 min. 49 s. (darytas D. P. kūno kamera). Vaizdo įraše stebimi analogiški vaizdai, kurie aprašyti apžiūrint dešimtąjį vaizdo įrašą. Apžiūrą baigiama (b. l. 73-80).

Iš liudytojo J. G. parodymų matyti, kad įtariamasis E. G. yra jo sūnus. Prieš šią apklausą jam buvo išaiškintos liudytojo teisės, pareigos ir atsakomybė bei įstatymo numatyta teisė sūnaus, kaip artimo giminaičio atžvilgiu, neduoti parodymus ar neatsakyti į kai kuriuos jam pateiktus klausimus. Jis parodymus sutiko duoti. Sūnus E. G. iki 2024 m. vasario 15 d. gyveno uošvienei B. K. priklausančiuose namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Sūnus E. nuolatos girtauja, būdamas neblaivus kelia konfliktus, todėl su žmona jį iš savo namų iškraustė. 2024-02-15, ryte apie 10 val., jis kartu su žmona G. G. buvo savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), kai į kiemą atėjo sūnus E.. Jį pirma pamatė uošvienė B. K., kuri yra senyvo amžiaus ir šiuo metu gyvena jų namuose. Uošvienė pasakė, kad E. atėjo su stiklainiu, kad jam įpiltų pieno. Žmona G. išėjo į kiemą ir kartu su E. nuėjo į vasarnamį, kaip suprato įpilti sūnui pieno, nes jie ten jį laiko. Po kurio laiko, buvo praėję gal 10 minučių, jis išgirdo iš vasarnamio sklindantį triukšmą. Girdėjosi stiklo dūžiai. Uošvienė pasakė, kad jis eitų pažiūrėti, kas ten vyksta. Eidamas prie laukinių durų, pro prieangio langą pamatė į namus per kiemą parbėgančią žmoną. Bėgdama ji šaukė, kad jis jai atidarytų duris. Jis tada atidarė laukines duris ir žmoną įsileido į vidų. Žmonai įbėgus, uždarė ir iš vidaus užrakino duris. Jis paklausė žmonos, kur yra E.. Ji pasakė, kad jis nuėjo į malkinę pasiimti kirvio ir kad nori visus juos užmušti ir sukapoti. Žmonai bėgant į namus, sūnus tuo metu jai iš paskos nebėgo. Tik žmonai jau esant viduje jis pro langą pamatė, kaip sūnus E. rankoje laikydamas kirvį per kiemą atėjo prie laukinių durų. Jis palipo laiptais į antrą aukštą ir pro langus matė kaip sūnus su kirviu rankoje vaikščiojo po kiemą apie namą. Žmona tuo metu paskambino į bendrosios pagalbos centrą ir iškvietė policiją. Kas tarp sūnaus ir žmonos įvyko vasarnamyje - jis nematė, tik žmona sakė, kad sūnus jos reikalavo pinigų, 30 eurų, o jai atsisakius jų duoti, sūnus ją pastūmė bei kažkokiu daiktų išdaužė vasarnamio lango stiklą. Dar iki policijos pareigūnams atvykstant, sūnus iš kiemo pasišalino, nes jam buvo pasakyta, kad iškvietė policiją. Atvykus policijos pareigūnams jis kirvį rado paslėpta tujose. Kirvį jis parodė atvykusiems policijos pareigūnams, kurį jie išsivežė. Šis kirvis priklauso sūnui E., nes jis jį buvo pirkęs ir nebuvo jo iš jų pasiėmęs. Sūnus E. taip elgiasi nuolatos. Grasina jiems smurtu. Būdamas girtas iš mamos nuolat prašo ir reikalauja pinigų. Pats jis niekur nedirba ir šiuo metu jokių pajamų negauna. Dėl sūnaus tokio elgesio žmonai yra pakrikę nervai ir sveikata, dėl to ji vartoja vaistus nuo kraujo spaudimo ir raminamuosius vaistus. Pastaruoju metu sūnus labiau konfliktuoja su savo mama G., jis stengiasi į tuos konfliktus nesikišti. Asmeniškai jis šio įvykio metu nenukentėjo, su sūnumi jokio kontakto neturėjo, susitikęs su juo nebuvo ir nesikalbėjo. Asmeniškai jo atžvilgiu sūnus jokių grasinimų neišsakė (b. l. 91-94).

Iš tarnybinio pranešimo (aplinkybių tikslinimo) matyti, jog siekiant apklausti B. K. buvo nuvykta į jos gyvenamąją vietą. Bendraujant su B. K., pastebėta, kad ji dėl savo garbaus amžiaus turi sutrikusią klausą bei sunkiai supranta jai užduodamų klausimų prasmę. Buvo tik išsiaiškinta, jog savo anūkui E. G. yra davusi pinigų, jos žodžiais „dvidešimt ar trisdešimt litukų“. Kada jam davė ir kiek kartų – išsiaiškinti nepavyko. Toliau B. K. kalbėjo apie savo gyvenimą ir į klausimus nereagavo (b. l. 95-96).

Iš 2024-02-16 E. G. apklausos įtariamuoju matyti, kad su pateiktu įtarimu nesutinka, pateiktų įtarimų nepripažįsta. Galvos traumų yra turėjęs ne vieną. Psichologo įskaitoje nėra. 2024-02-15 ryte buvo namuose adresu (duomenys neskelbtini). Namuose užsikūrė pečių. Namuose būdamas išgėrė du butelius (1 litro talpos) alaus, kuriuos turėjo iš vakaro. Iš vakaro taip pat buvo vartojęs alkoholinių gėrimų. Tikslaus laiko nepamena, apie 09 val. jis išėjo iš namų. Ėjo (duomenys neskelbtini), ties namu, kur gyvena mama, adresu (duomenys neskelbtini), kieme pastebėjo stovinčią mamą, G. G.. Kadangi buvo žadėjęs užsukti pas mamą pasiimti pieno, nusprendė iškart užsukti ir pasiimti. Išeidamas iš namų planavo eiti pas draugą (pusbrolį) į svečius. Jis įėjo į mamos kiemą, pasakė, kad nori pasiimti pieno. Abu nuėjo į sodyboje esančią vasarinę virtuvę, ūkiniame pastate. Tarp jų kilo žodinis konfliktas, dėl ko tiksliai pasakyti negali, mano dėl to, kad netyčia išpylė įpiltą pieną. Kilus žodiniam konfliktui, mama artėjo link jo, gal netyčia ją ir pastūmė. Ar ji nuvirto – pasakyt negali, nematė. Ji susinervinusi iš kažkokio daikto sviedė į jį. Daiktas praskrido pro šalį ir atsitrenkė į vasarinės virtuvės lango stiklą. Išgirdo, kaip dūžta stiklas. Matė, kad yra išdužęs lango stiklas. Jis su mama vasarinėje virtuvėje nesimušė, jokių fizinių veiksmų prieš ją nenaudojo. Jis tada išbėgo iš vasarinės virtuvės į sodybos kiemą. Mama išėjo iš vasarinės virtuvės šaukdama, jam sakė, kad iškvies policijos pareigūnus. Ji pyko ant jo, kad jis atėjęs girtas išpylė pieną, ir būdamas girtas prašinėja pinigų. Mamai sakė, tegu atvažiuoja policijos pareigūnai ir viską išsiaiškins. Šią savaitę, galimai pirmadienį, ji buvo atėjusi pas jį į namus adresu (duomenys neskelbtini). Jiems pabendravus, jis jai pasakė, kad išeina pas draugą, liepė jai uždaryti duris, nes greit negrįš. Ji dažnai ateidavo pas jį, nes minėtame name anksčiau gyveno močiutė, kuri šiuo metu gyvena su mama, yra likę įvairūs močiutės daiktai. Po kiek laiko pastebėjo, kad piniginėje nėra pinigų, pabendravęs su mama sužinojo, kad pinigus paėmė mama, ji nurodė, kad paėmė, jog jis jų nepragertų. Mamos kieme jį mama apšaukė ir jis išėjo iš mamos kiemo, nuėjo pas pusbrolį, gyvenantį tame pačiame kaime. Jokio kirvio jis neėmė, ir juo tikrai negrasino. Po kiek lako jam būnant pas pusbrolį atvyko policijos pareigūnai. Jie buvo atvykę keletą kartų, prieš tai su juo pakalbėdavo, paskutinį sykį atvykę jį sulakė. Jie nurodė, kad mama iškvietė policijos pareigūnus, jiems pasiskundė, kad jis neva smurtavo prieš ją, klausė kur kirvis. Jis apie jokį kirvį pasakyti nieko negalėjo, nes neįsivaizdavo kokia esmę jis turi. Su mama yra buvę konfliktų ir ankščiau. Mama yra greitai užsiplieskiantis žmogus, labai netinka girtaujantys asmenys. Su mama dėl kilusio konflikto norėtų susitaikyti, atsiprašyti (b. l. 139-142).

Iš 2024-04-02 įtariamojo E. G. apklausos įtariamuoju matyti, kad jam įteikto pranešimo apie įtarimą esmę dėl artimam giminaičiui – mamai G. G. sukelto fizinio skausmo bei grasinimo ją nužudyti, suprato, kaltu neprisipažįsta, nes šių nusikaltimų nepadarė. Parodymus apie tai, kaip viskas buvo, jis davė pirminės apklausos metu, todėl parodymai, surašyti 2024 m. vasario 16 d., įtariamojo apklausos protokole yra teisingi, jų nei pakeisti, nei papildyti nepageidauja ir šiais parodymais prašo vadovautis. Į sergančių psichikos ir priklausomybių ligomis įskaitas nėra įrašytas, tokiomis ligomis neserga. Duodamas pirminius parodymus jis nurodė, kad pirmadienį prieš įvykusį konfliktą mama G. G. buvo atėjusi pas jį į namus (duomenys neskelbtini) ir po jos apsilankymo jis savo piniginėje neberado ir pasigedo pinigų, kurių buvo 40 eurų, po vieną 20 ir 10 eurų kupiūra ir dar smulkiomis metalinėmis monetomis. Šiuos pinigus jis buvo gavęs iš savo močiutės, kad turėtų su kuo nuvykti į įkalinimo įstaigą jam paskirtos 90 parų arešto bausmės atlikimui, kurią šiuo metu atlieka Kauno kalėjime. Ar šiuos pinigus iš močiutės B. K. buvo gavęs tą pačią dieną ar anksčiau – jis dabar neprisimena, nes praėjo daug laiko. Savo kaltės nepripažįsta ir daugiau neturi ko paaiškinti (b. l. 159-162).

Nuosprendyje aptartų duomenų visetas, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (BPK 20 str.), visiškai įrodo kaltinamojo E. G. kaltę, kad jis tyčia smurtaudamas prieš savo mamą G. G. sukėlė jai fizinį skausmą, ši kaltinamojo veika atitinka nusikalstamos veikos požymius, numatytus Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje. E. G. grasino nužudyti mamą g. G., esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, ši kaltinamojo veika atitinka nusikalstamos veikos požymius, numatytus Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalyje.

Dėl BK 38 str. taikymo. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji G. G. ir kaltinamasis E. G. pareiškė, kad yra susitaikę, prašė taikyti įstatymą dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiąja.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnio nuostatas, asmuo padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra šio straipsnio 1 dalies punktuose išvardytų sąlygų visuma: 1) asmuo prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą ar susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiuoju arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Atsižvelgiant į tai, kad 2023-10-25 teismo nuosprendžiu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį E. G. yra nuteistas už analogišką nusikalstamą veiką prieš tą pačia nukentėjusiąją – G. G., nėra pagrindo manyti, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl BK 38 straipsnis netaikytinas.

Skiriant bausmę kaltinamajam teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 str.), bausmės skyrimo ypatumais esant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių (BK 61 str.). Dėl abiejų nusikalstamų veikų kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintinas kaltės pripažinimas ir nuoširdus gailėjimasis, atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintinos girtumas nusikalstamų veikų padarymo metu, kad nusikalto būdamas recidyvistu (BK 27 str.). Administracine tvarka baustas, teisiamas už padarytus du nesunkius tyčinius nusikaltimus, anksčiau teistas.

Teismas sprendžia, kad kaltinamojo atžvilgiu bausmės tikslai gali būti pasiekti jam taikant trumpalaikį laisvės atėmimą – paskyrus arešto bausmę.

Paskirtos bausmės subendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnės bausmės (BK 63 str. 1, 4 d.), subendrinta bausmė mažintina ⅓ (BK 64¹ str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

E. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį, BK 145 straipsnio 1 dalį, ir paskirti bausmes:

- pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, arešto bausmę 45 (keturiasdešimt penkias) paras;

- pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, arešto bausmę 45 (keturiasdešimt penkias) paras.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, nustatyti subendrintą arešto bausmę 60 (šešiasdešimt) parų, kurią, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinti ⅓ ir nustatyti sumažintą arešto bausmę 40 (keturiasdešimt) parų.

Į paskirtos subendrintos arešto bausmės laiką įskaityti E. G. laikinojo sulaikymo laiką nuo 2024 m. vasario 15 d. 12 val. 45 min. iki 2024 m. vasario 16 d. 17 val. 40 min. (dvi dienas), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo E. G. faktinio sulaikymo bausmės atlikimui dienos.

Nuteistasis ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo atvykti į Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimą (Trakų g. 10, Šiauliai 76286) kalėjimo darbo laiku atlikti arešto bausmės. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo apie tai pranešti kalėjimo administracijai ir suderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus kalėjimo administracijai apie neatvykimo priežastis, nuteistojo paiešką atlieka policija.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomosios priemonės neskirti.

Daiktinį įrodymą: kirvį (saugomą Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, adresu Kauno g. 6, Klaipėda) – nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti G. G..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismą.