- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-02-03
- Bylos Nr.
- eI2-1168-484/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03551-2019-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Ina Kirkutienė (pirm.), Beata Martišienė, Jūratė Gaidytė-Lavrinovič
- Pareiškėjas
- A. P.
- Atsakovas
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytė-Lavrinovič, Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Beatos Martišienės,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. P. (A. P.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2019 m. spalio 2 d. sprendimą atsisakyti išduoti nacionalinę vizą pareiškėjui ir įpareigoti Migracijos departamentą išduoti pareiškėjui nacionalinę vizą.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad Užimtumo tarnyba (iki reorganizacijos buvusi Lietuvos darbo birža) 2017 m. balandžio 26 d. jam išdavė leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) dirbti Lietuvos Respublikoje tinkuotojo pareigose (tinkuotojo profesija įtraukta į Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patvirtintą profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą). Aukščiau nurodyto leidimo dirbti Lietuvos Respublikoje pagrindu tarp jo ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ buvo pasirašyta darbo sutartis ir jam Migracijos departamentas išdavė nacionalinę (D) vizą. Turėdamas aukščiau nurodytą nacionalinę (D) vizą, atvyko į Lietuvos Respubliką ilgalaikio buvimo Lietuvos Respublikoje tikslu ir pradėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ tinkuotoju.
Pareiškėjas skunde pripažįsta, kad 2018 m. liepos 11 d. jo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-32899-18 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas) bei tą pačią dieną, t. y. – 2018 m. liepos 11 d. buvo pritaikyta kardomoji priemonė – asmens dokumentų paėmimas. Be kita ko, remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 136 straipsniu, jam buvo paskirta papildoma kardomoji priemonė – rašytinis įsipareigojimas neišvykti iš Lietuvos Respublikos. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 15 d. nuosprendžiu jis buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, bei paskirtas įpareigojimas per penkis mėnesius išdirbti 20 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitos valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose.
Pareiškėjas tvirtina, kad priėmus apkaltinamąjį nuosprendį, susidarė tokia situacija, kai jis negali nei išvykti iš Lietuvos Respublikos, nei formaliai būti joje teisėtai, kadangi yra pasibaigusi jo turėta nacionalinė (D) viza. Norėdamas gauti nacionalinę (D) vizą ir taip įteisinti savo buvimą Lietuvos Respublikoje, jis privalėtų grįžti į savo kilmės valstybę (duomenys neskelbtini) ir dėl nacionalinės (D) vizos išdavimo kreiptis į Lietuvos Respublikos ambasadą (duomenys neskelbtini). Tačiau tokiu būdu jis pažeistų nuosprendžiu jam paskirtos bausmės (laisvės apribojimo) vykdymo tvarką, kas būtų traktuojama kaip vengimas atlikti jam paskirtą bausmę ir galimai užtrauktų naują baudžiamąją atsakomybę.
Pareiškėjas tvirtina, kad atlikdamas jam paskirtą laisvės apribojimo bausmę ir norėdamas šios bausmės atlikimo metu Lietuvos Respublikoje būti teisėtai, Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti jam daugkartinę nacionalinę (D) vizą, galiojančią iki 2019 m. spalio 1 d.
Pareiškėjas, nesutikdamas su Migracijos departamento sprendimu, kuriuo atsisakyta nagrinėti jo prašymą dėl daugkartinės nacionalinės (D) vizos išdavimo, tvirtina, kad teikdamas prašymą dėl nacionalinės (D) vizos išdavimo, asmeniškai atvykti į Migracijos departamentą pareigos neturėjo, nes nuo ankstesnio prašymo nacionalinei (D) vizai gauti nebuvo praėję daugiau nei 59 mėnesiai, todėl nurodytą prašymą pateikė per savo atstovą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nesutinka su Migracijos departamento išvada, jog jis Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai. Pareiškėjo teigimu, praktikoje galimi išimtiniai atvejai, kai užsieniečiai, pasibaigus vizos galiojimo laikui ar panaikinus vizą, į užsienio valstybę negali išvykti ir būti priverstinai grąžinami ne dėl nuo jų valios nepriklausančių priežasčių. Pareiškėjas skunde pažymi, kad nagrinėjamu atveju, nebegaliojant jo turimai nacionalinei (D) vizai, jis neturi net teorinės galimybės pateikti prašymą naujai nacionalinei (D) vizai gauti Lietuvos vizų tarnybai užsienio valstybėje, nes jam įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra apribota laisvė.
Pareiškėjas Migracijos departamento atsisakymą nagrinėti jo prašymą vertina kaip Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintą asmens orumą žeminančio elgesio draudimo pažeidimą, nes dėl teismo nuosprendžiu taikomų laisvės suvaržymų negali legalizuoti savo buvimo Lietuvos Respublikoje, dirbti, išlaikyti save. Pareiškėjas teigia, kad iš esmės yra priklausomas nuo kitų asmenų, nes negalėdamas nei išvykti iš Lietuvos, nei užsiimti darbine veikla, priverstas ieškoti kitų asmenų, pas kuriuos jis galėtų gyventi, būti jų išlaikomas, skolintis pinigų kasdienėms reikmėms tenkinti. Pareiškėjas tvirtina, kad jis yra darbingo amžiaus, o dėl susidariusios situacijos jis patiria neigiamus išgyvenimus, kurie žemina jo orumą ir savigarbą, kas taip pat vertintina kaip konstitucinio asmens teisių ir laisvių ribojimo proporcingumo principo pažeidimas.
Pareiškėjas mano, kad Migracijos departamentas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nuostatas, Vizos išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro bei Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministro 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1V-899/V-330 (toliau – Aprašas), reikalavimus, nesilaikė pagrindinių viešojo administravimo bei bendrųjų teisės principų (el. byla, I tomas, b. l. 1-7).
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jo netenkinti. Atsiliepime nurodo, kad pareiškėjo atstovo advokato J. B. prašymą dėl daugkartinės nacionalinės vizos išdavimo pareiškėjui Migracijos departamentas gavo 2019 m. rugsėjo 28 d. paštu.
Atsakovas atsiliepime pažymi, kad Migracijos departamentas 2019 m. spalio 2 d. atsakymu pareiškėjo atstovą informavo apie tai, kad prašymas išduoti nacionalinę vizą pareiškėjui negali būti tenkinamas, kadangi pareiškėjas, būdamas neteisėtai Lietuvos Respublikoje, negali pateikti prašymo išduoti nacionalinę vizą ir kitus reikiamus dokumentus šiai vizai gauti, ir, kad prašymas išduoti pareiškėjui nacionalinę vizą yra pateiktas nesilaikant teisės aktuose nustatytų reikalavimų.
Atsiliepimas
Atsakovas nesutinka su pareiškėjo teiginiu, jog jo pateiktas prašymas paštu turi būti laikomas pateiktas tinkamai. Migracijos departamento tvirtinimu, Aprašas nenumato galimybės prašymo dėl vizos išdavimo pateikti paštu. Skundžiamo atsakymo turinys labai aiškiai patvirtina, kad prašymas nepriimtas ne dėl to, kad jį pateikė atstovas, o dėl to, kad jis buvo pateiktas paštu. Užsienietis turi dvi galimybes pateikti dokumentus dėl nacionalinės vizos gavimo: asmeniškai ar per įgaliotą atstovą. Aprašas nenustato jokių išlygų dėl šių nuostatų netaikymo, t. y. Apraše nėra įvardinta jokių kitų būdų dėl dokumentų pateikimo nacionalinei vizai gauti.
Migracijos departamentas atsiliepime atkreipia dėmesį ir į tai, kad pareiškėjas Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai. Pareiškėjui išduotos nacionalinės vizos Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimas panaikintas 2017 m. lapkričio 7 d., o pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės dėl paskirtų kardomųjų priemonių ir paskirtos bausmės, dėl kurių jis negali išvykti iš Lietuvos Respublikos, nesuteikia pagrindo įteisinti pareiškėjo buvimą Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje reguliuoja ne Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) nuostatos, o Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. Tai, kad pareiškėjas Lietuvos Respublikoje atlieka teismo nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nesuteikia jam pagrindo kreiptis dėl nacionalinės vizos išdavimo.
Atsakovas, nesutikdamas su pareiškėjo skundo argumentu, jog Migracijos departamento priimtas sprendimas pažeidžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – EŽTK) 3 straipsnyje įtvirtintą asmens orumą žeminančio elgesio draudimą, pažymi, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė teisė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus. Atsakovas mano, kad šiuo metu pareiškėjui nėra jokių kliūčių išvykti iš Lietuvos Respublikos ir pateikti dokumentus dėl nacionalinės vizos išdavimo teisės aktų nustatyta tvarka. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas Lietuvos Respublikoje neteisėtai yra jau nuo 2017 m. gruodžio 28 d., nuosprendis pareiškėjo atžvilgiu priimtas 2019 m. vasario 15 d., o pareiškėjas dėl vizos išdavimo kreipėsi pasibaigus kardomosios priemonės galiojimo terminui. Atsižvelgdamas į tai, Migracijos departamentas mano, kad pareiškėjas siekia įteisinti savo buvimą Lietuvos Respublikoje, neišvykdamas iš jos (el. byla, I tomas, b. l. 24-27, 28-31).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento atsisakymo nagrinėti pareiškėjo atstovo 2019 m. rugpjūčio 26 d. prašymą išduoti pareiškėjui nacionalinę vizą teisėtumo ir pagrįstumo (el. byla, I tomas, b. l. 16-17).
Byloje nustatyta, kad pareiškėjo atstovas advokatas J. B. 2019 m. rugpjūčio 26 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą dėl daugkartinės nacionalinės (D) vizos išdavimo (duomenys neskelbtini) piliečiui A. P., gim. (duomenys neskelbtini) (el. byla, I tomas, b. l. 33-35). Kartu su prašymu pareiškėjo atstovas Migracijos departamentui pateikė A. P. paso kopiją, atstovavimo sutartį, nustatytos formos prašymą išduoti nacionalinę vizą, A. P. fotonuotrauką, įsipareigojimą išlaikyti A. P., sveikatos draudimą patvirtinantį dokumentą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 15 d. nuosprendį bei kitus dokumentus (el. byla, I tomas, b. l. 36-54).
Migracijos departamentas pareiškėjo atstovo 2019 m. rugpjūčio 26 d. prašymą dėl daugkartinės nacionalinės (D) vizos išdavimo (duomenys neskelbtini) piliečiui A. P., gim. (duomenys neskelbtini), nagrinėti atsisakė (el. byla, I tomas, b. l. 55-57).
Nacionalinės vizos išdavimo sąlygas, atsakymo išduoti vizą ir vizos panaikinimo pagrindus bei kitus su vizomis susijusius klausimus nustato Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) bei Vizos išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1V-899/V-330 (toliau – Vizos išdavimo tvarkos aprašas), nuostatos.
Pagal Vizos išdavimo tvarkos aprašo 68 punktą dokumentus daugkartinei nacionalinei vizai gauti užsienietis gali pateikti Migracijos departamento direktoriaus įgaliotam skyriui (toliau – vizų tarnyba Lietuvoje), jeigu jis Lietuvos Respublikos teritorijoje yra teisėtai (2019 m. liepos 15 d. įsakymo Nr. 1V-636/V-214 redakcija). Analogiška nuostata yra įtvirtinta ir Vizos išdavimo tvarkos aprašo 75 punkte, kuriame nustatyta, kad įgaliotam asmeniui užsieniečio vardu teikiant dokumentus vizų tarnybai Lietuvoje, užsienietis Lietuvos Respublikos teritorijoje turi būti teisėtai.
Byloje duomenų, jog prašymo dėl daugkartinės nacionalinės (D) vizos išdavimo pateikimo metu pareiškėjas Lietuvos Respublikoje buvo teisėtai, nėra. Pareiškėjas prie prašymo Migracijos departamentui nepateikė galiojančios vizos ar kito dokumento, patvirtinančio jo buvimo Lietuvos Respublikoje teisėtumą.
Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 2 straipsnio 33 dalis nustato, kad viza – tai į užsieniečio kelionės dokumentą įklijuojamas įklijos formos leidimas, leidžiantis atvykti į Lietuvos Respubliką, būti joje ar vykti tranzitu. Daugkartinė nacionalinė viza išduodama užsieniečiui, kurio atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas – ilgalaikis buvimas Lietuvos Respublikoje (Įstatymo 17 straipsnio 4 dalis).
Užsieniečio, kuriam panaikinta arba atšaukta viza, buvimas Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 23 straipsnio 3 punktą laikomas neteisėtu. Byloje ginčo, kad pareiškėjui išduota daugkartinė nacionalinė viza Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinta, nėra.
Kaip matyti iš Vilniaus apylinkės teismo 2019 m. vasario 15 d. nuosprendžio, pareiškėjas pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, bei pareiškėjas įpareigotas per penkis mėnesius išdirbti 20 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, pareiškėjui paskirta bausmė sumažinta trečdaliu ir pareiškėjui paskirta galutinė 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, bei pareiškėjas įpareigotas per penkis mėnesius išdirbti 20 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pareiškėjui į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2018 m. liepos 11 d. 1.54 val. iki 2018 m. liepos 11 d. 16.52 val. (viena para), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienom. Pareiškėjui paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti palikta nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (el. byla, I tomas, b. l. 9-15, 47-54). Remiantis Lietuvos Respublikos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, Vilniaus apylinkės teismo 2019 m. vasario 15 d. nuosprendis įsiteisėjo 2019 m. kovo 8 d. Tą pačią dieną nuosprendis perduotas vykdyti.
Įstatymo 124 straipsnio 3 dalis nustato, kad užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos neleidžiama ir sprendimas dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti, grąžinimo, išsiuntimo ar prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, negali būti priimtas, jeigu jam paskirta kardomoji priemonė arba taikoma laikinoji apsaugos priemonė, kurios apriboja jo teisę išvykti iš Lietuvos Respublikos. Nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatos.
Aplinkybės, jog pareiškėjui buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir jis Lietuvos Respublikoje atliko Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, Įstatymo prasme negali patvirtinti jo buvimo Lietuvos Respublikoje teisėtumo.
Pažymėtina, kad Įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta užsienių, esančių Lietuvos Respublikoje, pareiga laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų. Užsieniečiui įteisinus buvimą, gyvenimą Lietuvos Respublikoje, jis privalo laikytis ne tik visų jam buvimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje Įstatymo nustatytų sąlygų, bet ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų. Institucijoms, vykdančioms užsieniečių buvimo, gyvenimo Lietuvos Respublikoje ir vykimo per Lietuvos Respublikos teritoriją kontrolę, nėra numatyta diskrecijos teisė veikti kitaip, nei šias institucijas įpareigoja Įstatymo nuostatos.
Pareiškėjo skundo argumentas, jog Migracijos departamento priimtas sprendimas pažeidžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – EŽTK) 3 straipsnyje įtvirtintą asmens orumą žeminančio elgesio draudimą, yra visiškai nepagrįstas.
Migracijos departamentas, priimdamas skundžiamą sprendimą, Įstatymo ir Vizos išdavimo tvarkos aprašo nuostatų nepažeidė.
Apibendrindamas išdėstytus motyvus, teismas daro išvadą, kad Migracijos departamentas tinkamai taikė ginčo santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje individualiam administraciniam aktui keliamus motyvuotumo ir pagrįstumo reikalavimus, jo panaikinti nėra pagrindo. Teismas, atsižvelgdamas į tai daro išvadą, kad Migracijos departamentas teisėtai ir pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjo atstovo advokato J. B. 2019 m. rugpjūčio 26 d. prašymą dėl daugkartinės nacionalinės (D) vizos išdavimo (duomenys neskelbtini) piliečiui A. P., gim. (duomenys neskelbtini).
Tenkinti pareiškėjo skundą remiantis jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl užsieniečių teisinės padėties” 140 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. P. (A. P.) skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.