Kauno apygardos teismo nutartis

2020-10-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-742-966/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-10-15
Bylos Nr.
1S-742-966/2020
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Kęstutis Dargužis, Jurga Vasiliauskienė, Danguolė Šiugždinytė
Nuteistasis
V. V.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-742-966/2020Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 15 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Danguolės Šiugždinytės ir Jurgos Vasiliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. V. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. rugsėjo 15 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (duomenys neskelbtini) sektoriuje (toliau – Komisija) 2020 m. liepos 27 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. V. V. nuteistas Tauragės rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 2 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 164 straipsnį 1 metų laisvės apribojimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, ši bausmė subendrinta su Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. kovo 27 d. nuosprendžiu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą skirta 15 metų laisvės atėmimo bausme ir skirta galutinė subendrinta bausmė – 15 metų laisvės atėmimo. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2009 m. vasario 4 d., laisvės atėmimo bausmės pabaiga – 2024 m. vasario 3 d.

Žemesnės instancijos teismas

2. Komisijos 2020 m. liepos 27 d. nutarimu nutarta taikyti nuteistajam V. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Komisija sprendė, kad nuteistojo žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme elgesys, individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas, teigiama darbinė motyvacija bei teigiama nuostata taikomos priežiūros atžvilgiu, sudaro pagrindą nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

3. Kauno apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 15 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą. Teismas atkreipė dėmesį į nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo metu, jam nustatytą nusikalstamo elgesio riziką, dinaminių balų skaičių, kriminogeninius veiksnius, nuteistojo požiūrį į alkoholio vartojimo keliamas problemas ir sprendė, kad tvirtinti Komisijos nutarimą dar nėra pagrindo.

Šalies argumentai

4. Nuteistasis V. V. skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 15 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

4.1. Skunde teigiama, kad apylinkės teismo nutartis nemotyvuota, neatkreiptas dėmesys į Komisijos išvadas ir rekomendacijas. Nuteistasis pažymi, kad jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, bausmės atlikimo metu jis dirba, turi teigiamas nuostatas taikomos priežiūros atžvilgiu, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, bausmę atlieka atvirosios kolonijos sąlygomis, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, elgiasi motyvuotai, laikosi vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų. Dėl padarytų pažeidimų labai gailisi. Suprato ir apgalvojo savo veiksmų pasekmes, suvokia alkoholio vartojimo padarinius, poveikį ir su tuo susijusias problemas.

4.2. Nuteistasis skunde taip pat atkreipia dėmesį į palaikomus socialinius ryšius su artimaisiais, kurie neturi jokio ryšio su neigiama aplinka. Pažymi, kad nei karto nepažeidė laikino išvykimo iš pataisos įstaigos į namus sąlygų. Išėjęs iš pataisos įstaigos ketina dirbti ūkininko ūkyje. Darbinė veikla leis ir toliau vykdyti finansinius įsipareigojimus, mokėti priteistą civilinį ieškinį. Yra pasirengęs vykdyti visus teismo skirtus įpareigojimus ir laikytis suvaržymų. Paleistas lygtinai galėtų išlaikyti save ir šeimą, būti pilnavertės visuomenės dalimi.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. V. skundas atmetamas.

5. BVK157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Iš šio straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Net ir tais atvejais, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

6. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju dar nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis V. V. jau gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir toliau taisomas probacijos metu. Nutartis yra pakankamai išsamiai argumentuota, tinkamai įvertintos visos lygtinio paleidimo taikymui reikšmingos aplinkybės, Komisijos priimto nutarimo patvirtinimo/nepatvirtinimo klausimas išnagrinėtas laikantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nustatytos tvarkos, todėl šią nutartį naikinti, kaip to skunde prašo nuteistasis, nėra pagrindo.

7. Bylos duomenimis V. V. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Nuteistasis lygtinio paleidimo atveju turėtų gyvenamąją vietą, rūpesčių dėl gyvenamosios vietos pastovumo nėra. V. V. palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, socialiniai ryšiai geri, nuteistasis yra lankomas, bendrauja telefonu, taip pat vyksta trumpalaikėms išvykoms į namus, į pataisos namus grįždavo laiku, pažeidimų nepadarė. Atvykęs į pataisos namus įsidarbino, darbinę veiklą tęsia ir šiuo metu. Paleistas lygtinai taip pat turėtų galimybę įsidarbinti (gauta tai patvirtinanti pažyma). Bausmės atlikimo metu ne kartą skatintas už gerą elgesį, sąžiningą darbą, dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje. Individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones nuteistasis vykdo. Šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad pataisos įstaigoje jis stengėsi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka.

8. Nuteistasis bausmę atlieka už dviejų nusikalstamų veikų padarymą. Vienas iš nusikaltimų labai sunkus, sukėlęs negrįžtamas pasekmes (nuteistasis, būdamas neblaivus, kirviu sudavė smūgius miegančiam broliui, kuris nuo sužalojimų mirė). Nuteistasis šiuo metu savo kaltę pripažįsta, atsakomybę prisiima, savo vaidmens nemažina ir savęs neteisina. Šios aplinkybės atskleidžia teigiamus nuteistojo mąstymo, požiūrio į savo elgesį aspektus, tačiau vertinamu atveju svarbia aplinkybe laikytina tai, kad nuteistajam, nors ir atlikusiam ženklią dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, Socialinio tyrimo išvadoje yra išskirti du kriminogeniniai, riziką nusikalsti pakartotinai, didinantys veiksniai – mąstymas ir elgesys bei piktnaudžiavimas alkoholiu. Remiantis Socialinio tyrimo išvadoje pateikta informacija, nuteistasis apgalvoja ir supranta ne visas savo veiksmų pasekmes. Suvokia kai kuriuos alkoholio vartojimo padarinius, tačiau sumenkina jų poveikį ir su tuo susijusias problemas. Šie duomenys paneigia nuteistojo teiginius, kad jis suprato ir apgalvojo savo veiksmų pasekmes, suvokia alkoholio vartojimo padarinius, poveikį ir su tuo susijusias problemas. Nors nuteistasis bausmės atlikimo metu dalyvavo anoniminių alkoholikų grupių užsiėmimuose, dalyvavimas juose reikšmingos įtakos nuteistojo požiūriui į alkoholio vartojimo problemas, vartojimo įtaką galima pakartotiniam nusikalstamumui neturėjo. Šią išvadą visų pirma patvirtina tai, kad nuteistajam, kaip minėta, yra nustatytas su piktnaudžiavimu alkoholiu susijęs kriminogeninis veiksnys, kuris, įvertinus tai, kad labai sunkus nusikaltimas buvo padarytas apsvaigus nuo alkoholio, yra pakankamai reikšmingas vertinant pakartotinio nusikaltimo tikimybę. Be to, Komisijai anksčiau svarstant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą (2020 m. vasario 17 d. nutarimas taikyti lygtinį paleidimą) šis kriminogeninis veiksnys nuteistajam nustatytas nebuvo (duomenys iš teismų informacinės sistemos Liteko). Šios aplinkybės leidžia pagrįstai spręsti, kad nuteistojo mąstymas, jo požiūris į nusikalstamą elgesį sąlygojusius veiksnius vis dar išlieka nepakitęs tiek, kad būtų galima daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog asmuo jau yra pasitaisęs ir jo elgesys toliau gali būti koreguojamas laisvėje pagrįstai tikintis, kad naujų nusikalstamų veikų jis nebedarys ir gebės elgtis tinkamai.

9. Vertinamu atveju svarbu ir tai, kad nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu nebuvo pavyzdingas – V. V. tris kartus pažeidė vidaus tvarkos taisykles, du kartus skirtos nuobaudos, vienas iš padarytų pažeidimų (padarytas 2018 m. spalio 22 d.) susijęs su alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimu. Nors nuobaudos šiuo metu negalioja, po to nuteistasis dar penkis kartus skatintas, tačiau įvertinus V. V. skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo laiką (bausmę atlieka nuo 2009 m. vasario 4 d.) akivaizdu, jog nuteistojo elgesio korekcija vien tik teigiama linkme stebima dar pakankamai neilgą laiką (nuo 2019 metų balandžio mėnesio). Aptartų aplinkybių kontekste nuteistajam nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika (25 balai), kurią sudaro ne tik statiniai (17 balų), bet ir dinaminiai (8 balai) veiksniai, nėra pakankamas pagrindas jo atžvilgiu taikyti BVK 157 straipsnyje įtvirtintą lygtinio paleidimo institutą nuteistojo pataisos procesą tęsiant laisvėje. Tuo labiau, kad 2020 m. liepos 13 d. Socialinio tyrimo išvadoje nuteistajam V. V. nustatyta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra didesnė, negu Komisijai anksčiau (2020 m. vasario 17 d.) priimant nutarimą taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos (duomenys iš Teismų informacinės sistemos Liteko). Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad gauta rizika nėra susijusi su nuteistojo elgesiu bei naujai paaiškėjusiomis probleminėmis sritimis, balai nustatyti vertinant objektyviai iki šiol neįvertintus su nuteistojo elgesiu susijusius kriminogeninius poreikius. Taigi, nors nustatyta nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika nėra siejama su nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu susijusiomis aplinkybėmis, nustatytas jos padidėjimas nuo 22 balų iki šiuo metu nustatytų 25 balų tik patvirtina skundžiamoje nutartyje padarytą išvadą, kad nuteistojo taisymosi procesas dar turi būti tęsiamas pataisos namuose siekiant įtvirtinti teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik tesėtą jo elgesį.

10. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes spręsti, kad apylinkės teismas neįvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, pagrindo nėra. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus aktualią V. V. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad jis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų. Jo asmenybės korekcija vis dar nėra pakankama. Šios išvados kontekste atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Vertinamu atveju byloje esančių ir skunde akcentuojamų teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių (dirba, atlygina civilinį ieškinį, palaiko socialinius ryšius, yra ne kartą skatintas) nepakanka daryti išvadai, kad V. V. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo V. V. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. rugsėjo 15 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjai Kęstutis DargužisDanguolė ŠiugždinytėJurga Vasiliauskienė