Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

1. 2007-11-26 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 180 str. 1 d., devynių mėnesių laisvės atėmimo bausme;

2. 2008-01-24 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 172 str. 2 d., 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. trejų metų laisvės atėmimo bausme;

3. 2008-06-04 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal LR BK 149 str. 1 d., 180 str. 1 d. ketverių metų laisvės atėmimo bausme;

4. 2009-06-26 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 187 str. 1 d. 178 str. 2 d. ketverių metų laisvės atėmimo bausme;

5. 2011-06-02 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d. dvejų metų ir penkių mėnesių laisvės atėmimo bausme;

6. 2015-04-03 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 180 str. 1 d. septynių mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmė atlikta;

7. 2015-06-22 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d. ir 180 str. 1 d., pritaikius Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d. 4 d., 64/1 str., 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. 2 metams laisvės atėmimo. Nuosprendis neįsiteisėjęs;

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis J. S. 2014 m. kovo 15 d. apie 23.00 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, konflikto metu sudavė V. K. iš nugaros kumščiu du smūgius į galvą. Nukentėjusiajam nuo smūgių nukritus, kojomis ir rankomis kaltinamasis sudavė nenustatytą kiekį smūgių į įvairias kūno vietas. J. S., atsisėdęs ant V. K. krūtinės ir jo rankas prispaudęs savo kojų keliais, rankomis sudavė jam ne mažiau penkių smūgių į galvą, tuo padarydamas nukentėjusiajam V. K. muštinę žaizdą su kraujosruva dešinės akies srityje, poodines kraujosruvas galvos dešinėje pusėje ir pilvo sienoje, galvos smegenų sumušimą, dešinio alkūnkaulio ir dešinio VIII šonkaulio lūžius. Tokiais veiksmais kaltinamasis padarė nukentėjusiajam V. K. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

J. S. nusikalstamos veikos padarymo fakto nepripažino ir teisiamajame posėdyje parodė, kad įvykio vakarą jis ėjo pro Naujininkus. Buvo išgėręs, 4-5 žmonių kompanijoje išgėrė butelį degtinės. Sutiko nukentėjusįjį, kurio paprašė cigaretės. Pastarasis atsakė, jog neturi ir pasiūlė jam nupirkti, taip pat nukentėjusysis pasiūlė išgerti. Todėl kartu nuėjo iki jo namų (buto). Iš karto jie abu sėdėjo virtuvėje, po ko jis (nukentėjusysis) atsistojo, pradėjo kažką „burbuliuoti“ ir gerti iš butelio („iš kakliuko“). Paskui atsisuko ir trenkė jam kumščiu į kaktą. Patyrė šoką, jo galva buvo kruvina. Po gauto smūgio jis griebė nukentėjusįjį už striukės, kartu su juo parkrito. Krisdamas kaltinamasis galėjo susižaloti alkūnę. Nesuprato, kas darosi. Dalies įvykių neatsimena dėl gauto smūgio į galvą. Krisdamas jis (kaltinamasis) dar kartą atsitrenkė galva. Aplinkui buvo daug stiklų. Laikinai jis net buvo praradęs sąmonę. Tarpais atsimena įvykius, atsimena, kad buvo ant nukentėjusiojo, laikė, kad neištrūktų, nes nukentėjusysis grasino jam peiliu, šautuvu, t.y. sakė, kad paims šiuos daiktus. Buvo užėjusi moteris, kurios jis prašė kviesti policiją. Moteriškė aiškino, jog bijo ir pradėjo verkti. Rankoje jokio daikto jis neturėjo, neturėjo jis ir stiklo šukės. Po to jis pro langą pabėgo iš to buto. Atsimena, kad atsibudo prie kažkokio namo, kai jį pažadino policija. Negali paaiškinti, iš kur pas nukentėjusįjį tokie sužalojimai, alkūnę jis galėjo susilaužyti, kai jie abu krito. Taip sumušti jo jis negalėjo, nes neturėjo tiek jėgos, be to neatsimena, kad tai būtų daręs. Jis taip pat gavo sužalojimų nugaroje, kur buvo mėlynė, galva buvo sumušta, rankos supjaustytos.

Nukentėjusysis V. K. parodė, kad įvykio vakarą, tai galėjo būti pernai, kovo 15 dieną, buvo išgėręs, tačiau nedaug. Ėjo namo, kuomet kaltinamasis liepė jam prieiti, sakydamas „eik čia“. Nekreipė dėmesio į tai, tuomet kaltinamasis priėjo ir norėjo trenkti jam ranka, atitraukė jo ranką, toliau ėjo namo. Norėjo išvengti muštynių. Į savo butą jo nekvietė, kad jį seka iš paskos, jis nesuprato. Niekada ir nieko iš gatvės į butą išgerti jis nekviečia, bute gyvena sūnus, pirmos grupės invalidas. Pats jis yra antros grupės invalidas ir nuo tokio jaunimo kaip kaltinamasis laikosi per atstumą. Alkoholio su savimi jis neturėjo. Atidarė buto duris, kai iš nugaros pusės gavo smūgį per galvą. Smūgis buvo su pagaliu ar kokiu metaliniu vamzdžiu. Nukrito, pradėjo šliaužti į virtuvę, kur jį puolė su kumščiais. Bandė palįsti po stalu, todėl nuo kaltinamojo smūgių sudužo stalo, kuris stovėjo virtuvėje, stiklas. Jis (kaltinamasis) atsisėdo ant jo ir daužė kumščiais, dabar jau neatsimena, su kuo dar buvo mušamas. Prarasdavo sąmonę. Kiek smūgių gavo, pasakyti negali. Į pagalbą kvietė pažįstamą I. G.. Ji matė, kaip jis buvo mušamas. Į jos prašymą nustoti kaltinamasis pasakė, kad pribaigs juos abu. Kaltinamajam jis negrasino, nei peiliu, nei šautuvu, kurio ir neturi. Priešingai, aiškino jam, kad yra invalidas. Klausė jo, ko šis nori, tačiau atsakymo negavo. I. iškvietė policiją, tuomet vaikinas pro langą pabėgo. Atvažiavo sūnus. Jis buvo nuvežtas į ligoninės reanimaciją, gydėsi virš 2 mėnesių. Negalėjo dirbti. Po sumušimo blogai girdi. Iš kur atsirado kaltinamojo sužalojimai, pasakyti negali, jo jis nemušė, nes bijojo, kad bus dar blogiau.

Liudytoja I. G. parodė, kad pažįstama su nukentėjusiuoju 6 metus, prižiūri jį, padeda jam gyventi, kambarius tvarko. Dėl įvykio pernai rudenį gali pasakyti, kad tą vakarą su V. (K.) gėrė alų. Nuėjo miegoti, atsibudo, ruošėsi važiuoti namo. Nukentėjusiojo bute įvykio metu nebuvo. Buvo netoli, prie tilto, kai gavo skambutį. Skambino nukentėjusysis ir prašė greitai atbėgti. Grįžo, virtuvėje pamatė kaltinamąjį sėdintį ant V., rankoje jis laikė stiklo šukę. Sienos buvo kruvinos. Kruvinas buvo ir V. veidas. Norėjo jį atitraukti už kapišono, bet šis šaukė: “atstok, nes ir tave papjausiu“. Bėgo pro duris, iškvietė policiją, du kartus skambino. Pati buvo šoke. Tuo tarpu kaltinamasis spruko iš buto pro langą. Nukentėjusysis buvo visas kruvinas. Atvažiavo nukentėjusiojo sūnus, greitoji medicinos pagalba. V. pasakojo, kad konfliktas prasidėjo nuo to, kad jo paprašė cigaretės. Anksčiau jokių jaunuolių bute nebuvo. Po gautų sužalojimų nukentėjusysis buvo du mėnesius nedarbingas, dabar blogai girdi.

Liudytoja A. L., policijos pareigūnė, parodė, kad iškvietimas buvo gautas du ar tris kartus. Iš karto nerado pareiškėjos, paskui buvo gautas pranešimas, kad lauks degalinėje. Pasitiko moteris, nuvedė į butą, bet ten kaltininko jau nebuvo. Moteris pradėjo aiškinti aplinkybes, porininkas apžiūrinėjo butą. Paaiškėjo, kad kaltinamasis pabėgo, pametė piniginę. Su nukentėjusiuoju buvo sunku susikalbėti, jis ir moteris buvo susijaudinę, berods išgėrinėjo su nepažįstamu, po to prasidėjo konfliktas. Viskas vyko virtuvėje, aplinka buvo sujaukta, baldai mėtėsi, stiklo šukės, kraujo buvo. Iš aplinkos matėsi, kad buvo muštynės. Buvo iškviesta greitoji pagalba. Kiek dar atsimena, nukentėjusysis aiškino, jog viskas prasidėjo nuo to, kad jam buvo pasakyta „eik čia“, kad jam per veidą bandė trenkti.

Liudytojas D. B., policijos pareigūnas parodė, kad į vietą jis atvyko, kai nei įtariamojo, nei nukentėjusiojo bute jau nebuvo. Buvo nukentėjusiojo sūnus ir sugyventinė. Virtuvėje buvo kraujas, stiklo šukės.

2014-08-28 specialisto išvada Nr. G 2422/14 (01) nustatyta, kad V. K. padaryta: muštinė žaizda su kraujosruva dešinės akies srityje, poodinės kraujosruvos galvos dešinėje pusėje ir pilvo sienoje, galvos smegenų sumušimas, dešinio alkūnkaulio ir dešinio VIII šonkaulio lūžiai, paveikus kietais bukais daiktais. Sužalojimai visumoje vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu - dėl nurodytų kaulų lūžių, kiti sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Dešinio alkūnkaulio lūžis galėjo atsirasti ginantis, sužalojimai padaryti mažiausiai 5 trauminiais poveikiais, sužalojimai padaryti vienos rūšies daiktais (t.1, b.l.51).

2014-03-15 įvykio vietos apžiūros protokole pažymėta, kad įvykio vieta yra bute adresu Dzūkų g. 15-83, Vilniuje, virtuvėje, kur ant grindų guli stalas su stikliniu paviršiumi, prie stalo ant žemės guli mikrobangų krosnelė, medinė dėžutė, violetinis audeklas, viena rudos spalvos kėdė, kitos trys kėdės stovi. Prie stalo ant žemės daug stiklo šukių ir dėmės, panašios į kraują. Po kėde guli žalios spalvos plastikinis alkoholio butelis su skysčiu (t.1, b.l. 13-14).

Iš 2014-03-17 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta vyriška juodos spalvos piniginė su metaliniu užsegimu. Piniginė nenauja, dirbtinės odos, piniginės viduje yra skyrius monetoms, du dideli skyriai popieriniams pinigams. Piniginės kairėje pusėje yra 6 skyriai, skirti sudėti įvairioms kortelėms. Tarp kurių yra J. S. a.k. (duomenys neskelbtini) vardu išduota asmens tapatybės kortelė Nr. 12545196, J. S. išduota „Zoom“ kortelė Nr. 5167935022175355. Seb Banko kortelė „Visa electron“, išduota J. S. vardu Nr. 4797094107882880. Vilniečio kortelė, kurios BAR kodas Nr. 654146956 (t.1, b.l. 15-20).

Iš 2014-05-13 apžiūros protokolo seka, kad apžiūrėtas CD diskas su garso įrašu, iš kurio matyti, kad 2014-03-15 19 val. 34 min. 19 s. buvo skambinta iš numerio (duomenys neskelbtini) į BPC numerį „112“, kur susijaudinusi, verkiančiu balsu moteris atsiliepus operatoriui praneša, kad greičiau atvyktų pagalba, nes adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje vyksta muštynės, kad jos draugą 60 metų, pas kurį ji yra atvažiavusi į svečius, „daužo jaunas pacanas“, kad abu vyrai yra girti, ji yra pabudusi iš miego. Kitas pokalbis įraše: 2014-03-15 19 val. 45 val. dar kartą moteris skambina operatoriui 112, ir nurodo, kad policija dar neatvyko, ir kad reikalinga greitoji pagalba, nes „kraujas taškosi“, jaunas muša seną, 60 metų žmogus kruvinas“ (t.1, b.l. 68-69).

Liudytoja I. G., atpažino asmenį Nr. 3 J. S., kaip labai panašų į tą asmenį, kuris mušė V. K.. Vaikinas panašus iš veido bruožų, tačiau tiksliai nėra įsitikinusi, nes vaikinas buvo su kapišonu ir jį matė labai trumpai (b.l. 94-96).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, teismo išvados

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie vertinami remiantis Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Remiantis BPK 20 straipsniu įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, Baudžiamojo proceso kodekso numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 straipsnio 5 dalis. Pagal ją teismas įrodymus turi įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus formuojamas išsamiai patikrinus visus byloje esančius reikšmingus duomenis, palyginus juos tarpusavyje, pašalinus prieštaravimus.

Lietuvos Respublikos BPK normos, reglamentuojančios įrodinėjimą, sudaro svarbiausią ir pagrindinę baudžiamojo proceso teisės dalį. Tinkamas šių normų taikymas užtikrina teisingumo vykdymą ir baudžiamojo proceso paskirtį – ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas.

Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas baudžiamojon atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią jam skirtina bausmė.

Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. nustato atsakomybę tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Taip pat, jeigu nėra šią veiką kvalifikuojančių aplinkybių pagal šio straipsnio 2 dalį.

Įvykio vietoje kaltinamasis pametė savo piniginę su asmens dokumentais, kas leido ikiteisminiam tyrimui identifikuoti kaltininką (t.1, b.l.15-20).

Liudytoja I. G. atpažinimo metu nurodo, kad tarp trijų asmenų atpažįsta asmenį Nr.3. Negali pasakyti, kad tai kaltininkas, tačiau iš trijų asmenų yra panašus į tą, kuris sumušė nukentėjusįjį. Trečiuoju numeriu dalyvavo atpažinime kaltinamasis (t. 1, b.l. 94-96).

Ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisiamojo posėdžio metu patikrintų įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamasis J. S. nukentėjusiajam V. K. konflikto metu padarė kūno sužalojimus, kurių dalis (dešinio VIII šonkaulio, dešinio alkūnkaulio lūžiai) vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kiti sužalojimai - nežymiu sveikatos sutrikdymu. Bylos įrodymais yra nustatyta, kad kaltinamasis ir nukentėjusysis buvo neblaivūs. J. S. teigia, kad vakare kartu su 4-5 žmonėmis išgėrė butelį degtinės, be to alkotesterio panaudojimu 2014 m. kovo 15 d. 23.36 val. jam nustatytas 1,05 promilių girtumas ( t.1 b.l.77). Liudytoja I. G. nurodo, kad įvykio vakarą kartu su nukentėjusiuoju gėrė alų.

Nukentėjusysis V. K. bei kaltinamasis J. S. skirtingai aiškina aplinkybę, kaip kaltinamasis atsirado nukentėjusiojo bute. Pirmasis teigia, kad nekvietė kaltinamojo ir šis sudavė jam smūgį iš karto, kai jis atidarė duris, tuo tarpu kaltinamasis nurodo, jog buvo pakviestas, kartu vartojo alkoholinius gėrimus. Nukentėjusysis nurodo, kad su savimi neturėjo jokio butelio su alkoholiu, tuo tarpu liudytoja I. G. nurodo, kad iš V. K. pasakojimų suprato, jog buvo geriama bute, kad tai buvo pirmas kartas, kai Vaclovas atsivedė jaunuolį. Pažymėtina, kad įvykio vietos apžiūros metu po stalu buvo rastas alkoholio butelis su skysčiu (t. 1, b.l.13-14). Byloje nesurinkta pakankamai faktinių duomenų, iš kurių teismas galėtų daryti kategorišką išvadą, kaip kaltinamasis atsidūrė tame bute, tačiau tai veikos kvalifikacijos nekeičia. Bylos įrodymais (nukentėjusiojo, kaltinamojo parodymais, įvykio vietos apžiūra, rasta kaltininko pinigine) nustatyta, kad tarp V. K. ir kaltinamojo įvyko konfliktinė situacija, kurios metu nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus kūno sutrikdymas. Nukentėjusiajam kaltinamasis padarė muštinę žaizdą su kraujosruva dešinės akies srityje, poodines kraujosruvas galvos dešinėje pusėje ir pilvo sienoje, galvos smegenų sumušimą, dešinio alkūnkaulio ir dešiniojo VIII šonkaulio lūžius. Padaryti jie mažiausiai 5 trauminiais poveikiais, paveikus kietais bukais daiktais. Iš liudytojos I. G. pranešimo Bendrajam pagalbos centro matyti, kad ji prašo pagalbos, kad vyksta muštynės, kad muša invalidą, prašo atvažiuoti greičiau, aiškina, kad „jį daužo jaunas pacanas“, kad „jaunas muša seną“ (t.1, b.l.68-72). Liudytoja I. G. parodė, kad ji matė, kaip kaltinamasis sėdėjo ant nukentėjusiojo su stiklo šuke rankoje, kaltinamasis grasino ir jai.

Kaltinamasis nurodo, kad pats buvo sumuštas nukentėjusiojo, tačiau iš specialisto išvados Nr.G 909/14(01) matyti, jog jam nustatyti sužalojimai (žaizdos, kraujosruvos, odos nubrozdinimai) kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (t.1, b.l. 112-113). Teismas pažymi, kad jam nustatyta paviršinė pjautinė žaizda kairės plaštakos 1-ame piršte, kas patvirtina liudytojos I. G. parodymus, kad ji matė kaltinamojo rankoje stiklo šukę.

Nukentėjusysis V. K. yra 2 grupės invalidas, 62 metų. Tuo tarpu kaltinamajam 24 metai. Akivaizdu, kad jėgos nelygios. Tai patvirtina ir liudytojos I. G. telefoninio pranešimo tekstas, kai ji verkdama aiškino, kad „60 metų jam, o jį daužo jaunas pacanas“, kad reikalinga ir greitoji pagalba.

Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais apie tai, kad smūgių J. S. jis nesudavė, nes tiesiog bijojo, kad dar daugiau bus mušamas. Kaltinamasis kartu su nukentėjusiuoju krito ant grindų, vėliau kaltinamasis J. S. šoko pro langą, kuomet galėjo gauti nežymius sužalojimus.

Teismas taip pat pažymi, kad policijos pareigūnams kaltinamasis J. S. nurodė, kad jis ėjo link Dariaus ir Girėno gt. 73 namo (jo gyvenamoji vieta) ir buvo užpultas dviejų nepažįstamų vyriškių, jam trenkė į galvą, kad neteko sąmonės, todėl pareigūnai ir rado jį šalia namo Nr.73 (t.1, b.l.22).Tokiu būdu, kaltinamasis pareigūnams iš viso neigė buvęs pas nukentėjusįjį bute.

Atsižvelgiant į išdėstytą kaltinamojo veiksmai teismo kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., kadangi konflikto metu jis tyčia padarė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Iš kaltinimo teismas šalina ta aplinkybę, kad kaltinamasis J. S. trenkė nukentėjusiajam vieną kartą lėkšte per galvą. Kaltinamasis tai neigia, nukentėjusysis taip pat nenurodė, atsimenantis, jog jam kaltinamasis būtų sudavęs lėkšte. Nematė lėkštės pas kaltininką ir liudytoja I. G..

Bausmės skyrimas

Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas atsižvelgia į visus Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus: sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas veikas, paveikti bausmę atliekančius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Taigi vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje yra bausmės teisingumo principas. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui paskyrimą tokios tinkamai individualizuotos bausmės, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintą bausmės paskirtį.

Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje taip pat pažymėta, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d. 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai).

Skirdamas bausmę J. S. teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, veikos tikslus ir motyvus, kaltininko asmenybę. Nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia, yra priskiriama prie nesunkių nusikaltimų.

Lengvinančių kaltinamojo atsakomybę aplinkybių nėra.

Sunkina jo atsakomybę tai, kad nusikaltimą jis vykdė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos jo veiksmams (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Kaltinamasis J. S. teisiamas yra 8 kartą. Jo teistumas (iki šios veikos buvo teistas 2011 metais) neišnykęs ir nepanaikintas, jis vėl įvykdė tyčinį nusikaltimą, todėl konstatuojamas nusikaltimų recidyvas (Lietuvos Respublikos BK 27 str. 1 d.). Priklausomas nuo narkotinių medžiagų, nesigydo, baustas administracine tvarka už įvykdytus nedidelės vertės turto pagrobimus pagal ATPK 50 str., narkotinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo (t.1, b.l. 128-129). Nedirba, legalaus pragyvenimo šaltinio neturi. Šios kaltinamojo veiksmus ir jo asmenį apibūdinančios aplinkybės rodo polinkį nusikalsti. Padarė smurtinį nusikaltimą. Matyti, kad ankstesni teistumai teigiamos įtakos kaltinamojo elgesiui iki šiol neturėjo. Esant nusikaltimų recidyvui (Lietuvos Respublikos BK 56 str.) kaltinamajam skirtina reali laisvės atėmimo bausmė.

Įvertinęs visas baudžiamojoje byloje ištirtas ir nustatytas aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis yra jauno amžiaus, yra kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių bei vadovaudamasis LR BK 41 str., 54 str. ir 61 str. teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus kaltinamajam laisvės atėmimo bausmę, kuri savo dydžiu nesiekia įstatymo numatyto šios bausmės rūšies vidurkio. 2015-06-22 apkaltinamasis nuosprendis dar neįsiteisėjęs, todėl bausmės nebendrintinos.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys PSDF biudžetui už nukentėjusiojo V. K. gydymą 4393,32 Eur sumai įrodytas ir tenkintinas. Prie ieškinio pridėti jo dydį pagrindžiantys dokumentai (t.1, b.l. 55-59).

Taip pat įrodymais pagrįstas ir tenkintinas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinis ieškinys 402,14 Eur sumai už sužaloto nusikaltimo metu nukentėjusiojo V. K. nedarbingumo laikotarpį. Iš pateiktų įrodymų (dokumentų) matyti, kad jis buvo nedarbingas nuo 2014-05-05 iki 2014-07-10 d., jam išmokėta 402,14 Eur pašalpa.

Vyriškos džinsinės kelnės, saugomos Vilniaus apskrities VPK logistikos skyriuje (2015-04-23 kvitas Nr. 2 PK 001105), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintinos J. S..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 302-307 str.str., teismas

NUSPRENDĖ:

J. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., ir nuteisti 1 (vieneriems) metams laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2014-03-15 d. 23:29 val. iki 2014-03-17 d. 17:10 val. (dvi paras), vieną sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (LR BK 65 str. 1 d. 1 p. a) pp.).

Bausmės pradžią nuteistajam skaičiuoti nuo jo sulaikymo vykdant nuosprendį dienos.

Iki nuosprendis bus pradėtas vykdyti nuteistajam palikti kardomąsias priemones - dokumento paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Priteisti iš nuteistojo Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 4393,32 Eur, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui 402,14 Eur.

Nuosprendžiui įsiteisėjus nuteistajam grąžinti džinsines kelnes, kurios saugomos Vilniaus apskrities VPK logistikos skyriuje (2015-04-23 kvitas Nr. 2 PK 001105).

Nuosprendis 20 dienų terminu apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.