Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamoji D. M. teismo posėdžio metu kaltę pripažino ir paaiškino, kad 2018 m. sausio 8 d., apie 6.50 valandą ryto važiavo Janonio gatve Panevėžio mieste. Vieta, kurioje įvyko eismo įvykis buvo blogai apšviesta, oras buvo darganotas, iš priekio važiavęs kitas automobilis apakino ją „lediniais“ žibintais, nukentėjusioji buvo juodais rūbais, be atšvaitų, todėl D. M. jos visiškai nepastebėjo, pajuto tik smūgį kairėje automobilio pusėje. Nurodė, kad pirma kelio juosta buvo užimta joje stovėjusiais automobiliais, vairuojamo automobilio greitis galėjo būti apie 40 km/val. Kaltinamosios vairuojamas automobilis įvykio metu buvo techniškai tvarkingas, telefonu įvykio metu ji nesinaudojo. Po susidūrimo nukentėjusioji atsidūrė ant automobilio kapoto, tuo metu kaltinamoji pradėjo iš lėto stabdyti automobilį, kad nukentėjusioji nenukristu ant važiojamosios dalies ir neatsidurtu po vairuojamo automobilio ratais, vėliau nukentėjusioji nuslydo nuo kapoto. Nukentėjusioji po autoįvykio buvo praradusi sąmonę, įvykį matę liudytojai iškvietė greitąją medicininę pagalba, kuri atvažiavo ir išvežė nukentėjusiąją. Po autoįvykio kaltinamoji domėjosi nukentėjusiąja, jos atsiprašė, labai gailėjosi dėl padaryto auto įvykio. Nurodė, kad nukentėjusiajai atlygino 1 000 Eur neturtinės žalos, taip pat 5 000 Eur atlygino draudimo kompanija. Manė, kad nukentėjusiosios prašoma priteisti 9 200 Eur suma neturtinei žalai atlyginti yra labai didelė, tačiau žada nukentėjusiajai atlyginti teismo priteistą neturtinę žalą. Kaltinamoji D. M. nurodė, kad ji yra išsiskyrusi, augina 15 metų dukrą bei dar du vaikus, kurie studijuoja ir yra nedirbantys, vaikai gauna socialines stipendijas, turi nebaigtą išmokėti būsto paskolą. Kaltinamoji slaugo tėvus, kurie yra pensijinio amžiaus ir turi specialiųjų poreikių, tėvus dažnai reikia vežti pas gydytojus, šeimoje vairuotojo pažymėjimą turi viena kaltinamoji. Kaltinamoji nurodė, kad sutinka, jog sūnus Faustas – J. P. būtu laiduotoju šioje byloje. Teigė, kad ženkliai pablogėjusios tėvo sveikatos būklei bei pablogėjus pačios kaltinamosios sveikatai, ji negalėjo tinkamai atlikti savo darbo funkcijų, todėl jai teko išeiti iš darbo. Kaltinamoji nurodė, kad nukentėjusiajai per 2-3 mėnesius galėtų sumokėti teismo priteistą sumą dėl neturtinės žalos atlyginimo, manė, kad reali suma, kurią gali sumokėti yra apie 3 000 - 4 000 tūkstančius eurų.

Be kaltinamosios D. M. prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje, jos kaltė įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais:

Iš kaltinamosios D. M. apklausos protokole užfiksuotų parodymų matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu ji paaiškino, jog 2018 m. sausio 6 d., apie 6.45 val., automobiliu "Toyota Corolla Verso", valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo Panevėžio m., J. J. g. antros eismo juostos viduriu nuo Įmonių g. pusės link žiedinės sankryžos. Automobilį vairavo būdama blaivi, prisisegusi saugos diržą, įsijungusi artimųjų šviesų žibintus, apie 45 km/h greičiu, viena. Tuo metu buvo tamsus paros metas, lietus nelijo, buvo ūkanota, važiuojamoji dalis buvo šlapia. J. J. gatvė susideda iš keturių eismo juostų, po dvi kiekviena kryptimi, kurios atskirtos dviguba ištisine kelio ženklinimo linija. Tiek jos važiavimo krypties pirmojoje juostoje, tiek priešingos krypties pirmoje eismo juostoje buvo pilna stovėjimui paliktų automobilių, todėl eismas vyko tik antrosiose eismo juostose. Eismas buvo labai intensyvus. D. M. važiavo apie 20 metrų atstumu nutolusi nuo priekyje jos važiuojančio automobilio. Artėdama link žiedinės sankryžos, matė, kad priekyje jos važiuojantys du automobiliai įjungė kairės pusės posūkio žibintus ir netrukus įvažiavo į kairėje kelio pusėje esančius įvažiavimus, kuriose tiksliai vietose pasakyti negali, nes to neįsidėmėjo, todėl toliau važiavo pirmoji, nes automobilių važiuojančių priekyje jos nebebuvo. Prieš tuos į kairę sukančius automobilius jai sustoti neprireikė, užteko tik sumažinti važiavimo greitį gal iki 40 km/h, o jiems nusukus, vėl padidino savo važiavimo greitį ir toliau važiavo apie 45 km/h greičiu. Važiuodama toliau, matė ties J. J. g. pastatu Nr. 1 esančią nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, kurioje tuo metu einančių pėsčiųjų nebuvo, nematė ir link šios perėjos artėjančių pėsčiųjų, todėl važiavo tokiu pačiu greičiu tiesiai. Artėdama link minėtos pėsčiųjų perėjos, matė, kad pirmoje eismo juostoje prieš pat perėją buvo stovėjimui paliktas automobilis, kuris užstojo dalį pėsčiųjų perėjos, esančios jai iš dešinės, koks tai buvo automobilis, kokie buvo jo numeriai ir kokiu atstumu prieš perėją jis stovėjo, tiksliai įvardinti negali, taip pat matomumą labai pablogino priešinga kryptimi važiuojančių automobilių veikiantys šviesos žibintai. Toliau viskas įvyko labai greitai, jos automobilio priekinei daliai įvažiavus į pėsčiųjų perėjos ribą, pajuto smūgį į automobilio priekinę dalį, o po jo pastebėjo merginą, kuri užkrito ant automobilio variklio dangčio ir galva trenkėsi į priekinį stiklą. Pastebėjusi ant automobilio užkrentančią merginą, pradėjo neintensyviai stabdyti automobilį, nes bijojo, kad pėsčioji, nusiridenusi, nepalįstų po automobilio ratais, ir sustojo antroje eismo juostoje už pėsčiųjų perėjos, kokiu atstumu nutolusi nuo jos, neįsivaizduoja. Iš kurios pusės ir kokiu tempu ėjo partrenkta mergina, nežino, nes jos prieš tai nepastebėjo. Automobiliui sustojus, iš karto išlipo iš jo ir, nubėgusi prie ant važiuojamosios dalies ties automobilio priekine dalimi gulinčios merginos, pamatė, kad ši buvo be sąmonės, vilkėjo tamsios spalvos striukę, ant galvos buvo užsidėjusi gobtuvą, mūvėjo tamsios spalvos džinsus, su savimi jokių šviesą atspindinčių elementų neturėjo. Kai sustojo pro šalį važiuojantis automobilis, jo vairuotojo paprašė, kad iškviestų pagalbą. Netrukus į įvykio vietą prisirinko daug žmonių, atvyko policijos pareigūnai, kurie įformino eismo įvykį, ir medikai, kurie nugabeno sužalotą merginą į ligoninę. Po eismo įvykio ligoninėje gulinčią pėsčiąją lankė, nešė vaišes, teiravosi apie jos sveikatą, atsiprašė ir gailisi, kad taip įvyko, iki šiol dažnai bendrauja su nukentėjusiosios mama, šiai dukros gydymo reikmėms davė 200 eurų. Savanoriškai atlygino dalį padarytos žalos, sumokėdama 1 000 eurų. Savo kaltę dėl įvykusio eismo įvykio, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, pripažįsta ir labai gailisi, tai jai didžiulė pamoka (t. 1, b. l. 125-126; t. 2, b.1. 72-73);

Iš nukentėjusiosios B. Š. apklausos protokole užfiksuotų parodymų matyti, kad ji paaiškino, jog iki įvykusio eismo įvykio gyveno adresu: (duomenys neskelbtini), ir pėsčiomis vaikščiodavo į savo darbovietę, esančią adresu (duomenys neskelbtini). Darbas prasidėdavo nuo 6.00 val., kartais ir nuo 7.00 val. ryto, iš namų į darbą išeidavo apytiksliai puse valandos prieš darbo pradžią. Visada eidavo pro Parko g. esantį parką link jo pabaigoje įrengto pėsčiųjų tilto, vedančio per Nevėžio upę, tada pereidavo per minėtą tiltą ir toliau eidavo link J. J. g., darbovietės pastatas yra kitoje šios gatvės pusėje, todėl į kitą J. J. g. važiuojamosios dalies pusę pereidavo per nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, esančią ties darbovietės pastatu. Paties eismo įvykio bei savaitės laikotarpio prieš eismo įvykį visiškai neprisimena, nežino, nei kas vyko eismo įvykio dieną, nei kas po jo, atsigavo ir pradėjo suvokti aplinką tik būdama Likėnų reabilitacijos centre, todėl jokių aplinkybių, susijusių su šiuo įvykiu, nurodyti negali. Apie tai, kad įvyko eismo įvykis, kurio metu ją partrenkė automobilis, sužinojo iš mamos, kuri jokių eismo įvykio aplinkybių jai nepasakojo, kadangi ji pati nežinojo. Po eismo įvykio ligoninėje jai buvo nustatyta: dubens kaulų lūžiai, kelių, ausies, veido ir galvos sumušimai, smegenų kontūzija, pakraujavimas į smegenis, dėl ko 7 dienas gulėjo komos būsenoje. Šiuo metu jos gydymas dar yra tęsiamas, sveikatos būklė lėtai, bet gerėja. Prisimena, kad po eismo įvykio ją reabilitacijos centre lankė nepažįstama moteris (mama sakė, kad ji ją lankė ir jai gulint ligoninėje), kuri prisistatė ją partrenkusio automobilio vairuotoja, ji atsiprašė ir gailėjosi, kad taip įvyko, kelis kartus atnešė vaišių ir kitų reikalingų daiktų. Eismo įvykio metu jai buvo padaryta fizinė, turtinė ir moralinė žala, nes buvo sunkiai sutrikdyta jos sveikata. Dėl padarytos žalos jau kreipėsi į minėtos moters automobilio draudimo bendrovę, žala bus visiškai atlyginta, tada civilinio ieškinio nereikš, apie tai informuos papildomai tyrimo eigoje (t. 1, b. l. 50-52);

Iš nukentėjusiosios B. Š. papildomos apklausos protokole užfiksuotų parodymų matyti, kad ji paaiškino jog 2018 m. kovo 23 d. duotus parodymus prisimena ir juos tvirtina, papildomai nurodė, kad eismo įvykio metu jai padaryta žala dar neatlyginta, todėl byloje reikš civilinį ieškinį (t. 1, b. l. 56-57);

Iš liudytojos D. G. apklausos protokole užfiksuotų parodymų, matyti, kad ji parodė, jog 2018 m. sausio 6 d., apie 6.30 val., išėjo iš namų, esančių (duomenys neskelbtini), ir per Parko g. esantį parką ėjo į darbą, kuris yra adresu (duomenys neskelbtini). Tuo metu buvo dar tamsus paros metas, be kritulių, matomumas geras. Perėjusi per minėtą parką ir jame įrengtą pėsčiųjų tiltą, iš karto už jo susitiko iš matymo pažįstamą bendradarbę Benitą, einančią taip pat į darbą, todėl toliau ėjo kartu su ja. Benita vilkėjo tamsiais drabužiais, ant jų jokių šviesą atspindinčių elementų nepastebėjo, pati buvo taip pat apsirengusi tamsiais drabužiais, tik ant nešamos rankinės buvo užsidėjusi šviesą atspindinčią juostelę. Priėjusios prie J. J. g. važiuojamosios dalies, turėjo pereiti į kitą jos pusę per nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, įrengtą šalia šios gatvės pastato Nr. 1, ir tada toliau eiti kitoje gatvės pusėje įrengtu šaligatviu link darbovietės. Toje vietoje J. J. g. susideda iš keturių eismo juostų, po dvi kiekviena kryptimi, jos atskirtos kelio ženklinimo linija, taip pat toje vietoje yra įrengti gatvės apšvietimo žibintai, kurie tuo metu buvo įjungti, o abiejų krypčių eismo juostose buvo pilna stovinčių automobilių, kurie jai pastebėti J. J. gatve važiuojančius automobilius netrukdė. Prieš įžengiant į pėsčiųjų perėją, sustoti prieš ją ir apsidairyti neprireikė, nes atvažiuojančius automobilius pastebėjo iš anksto, jų veikiantys žibintai atrodė gana toli, todėl toliau eidamos vidutiniu tempu, abi įžengė į pėsčiųjų perėją ir ėjo stačiu kampu į kitą jos pusę. Nurodyti kokiais atstumais prieš perėją buvo palikti automobiliai stovėjimui bei kokie buvo likę atstumai iki matomų atvažiuojančių automobilių, negali, nes to neįsidėmėjo. Ji ėjo kairėje pusėje, Benita ėjo jos dešinėje, šalia jos, atstumo įvardinti negali. Tik įžengusi į perėją, atkreipė dėmesį į priekyje jų per perėją einančias tris moteris, kurios ėjo ta pačia kryptimi ir tuo metu buvo apytiksliai kelio viduryje, kaip jos buvo apsirengusios, neprisimena. Ar eidamos per perėją dairėsi, tiksliai to pasakyti negali, nes neprisimena. Joms tik ką įžengus į antrą eismo juostą, skirtą važiuoti nuo Pramonės g. pusės, staiga pastebėjo jai iš kairės pusės veikiančius automobilio šviesos žibintus, kurie pasirodė, jog buvo labai arti, todėl tuo pačiu metu žengė žingsnį atgal. Jai spėjus padėti koją atgal, iš karto pro ją, link žiedinės sankryžos pusės, pralėkė automobilis, kuris priekine dalimi trenkėsi į toliau per perėją einančią Benitą, kuri tuo metu buvo apytiksliai to automobilio važiavimo eismo juostos viduryje. Viskas įvyko labai greitai, net nespėjo suprasti, koks buvo to pravažiavusio automobilio greitis, tik prisimena, kad prieš tai negirdėjo jokio automobilio stabdymo garso. Po smūgio automobilis sustojo antroje eismo juostoje, už perėjos, Benita nukrito priekyje to automobilio, koks buvo atstumas nuo automobilio iki perėjos, nežino. Nubėgo prie važiuojamojoje dalyje gulinčios Benitos ir matė, kad ši buvo be sąmonės, todėl iš karto iškvietė medikus. Netrukus į įvykio vietą prisirinko daug nepažįstamų žmonių, atvažiavo medikai, o ji nuėjo į darbą (t. 1, b.1. 62-63);

Iš liudytojos R. L. apklausos protokole užfiksuotų parodymų, matyti, kad ji parodė, jog 2018 m. sausio 6 d., 6.00 val., automobiliu "VW Golf", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvažiavo į darbovietę, esančią adresu (duomenys neskelbtini). Toje vietoje J. J. g. susideda iš 4 eismo juostų, po dvi kiekviena kryptimi, jos atskirtos kelio ženklinimo linija. Abiejų krypčių pirmose eismo juostose visada yra pilna pristatytų stovėjimui automobilių, tuo metu buvo lygiai taip pat, todėl atradusi laisvą stovėjimo vietą, automobilį pastatė dešinėje važiuojamosios dalies pusėje, žiūrint nuo žiedinės sankryžos pusės link Pramonės g. pusės, šalia įvažiavimo į J. J. g. pastato Nr. 4 teritoriją. Statydama automobilį, matė, kad automobilį paliko prieš pat nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, tikslaus likusio atstumo iki perėjos neįsidėmėjo, nors taip daryti negalėjo, žino, kad minimalus atstumas iki perėjos turi būti nemažiau kaip 5 metrai, bet kito pasirinkimo neturėjo. Apie 8.00 val. darbe sužinojo, kad būtent šioje nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje, prieš kurią pastatė savo automobilį, įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilis kliudė pėsčiąją. Dėl to, kad paliko savo automobilį vietoje, kurioje statyti automobilius yra draudžiama, labai gailėjosi (t. 1, b. l. 65-66);

Iš liudytojos J. K. apklausos protokole užfiksuotų parodymų, matyti, kad ji parodė, jog automobiliu "Mazda 323", valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) 2018 m. sausio 6 d., apie 6.40 val., atvažiavo į darbovietę, esančią adresu (duomenys neskelbtini). Kadangi darbovietės automobilių stovėjimo aikštelėje laisvų stovėjimo vietų nebuvo, todėl, pastebėjusi dešinėje važiuojamosios dalies pusėje tuo metu esantį tik vieną laisvą tarpą tarp automobilių, kuris buvo ties J. J. g. pastatu Nr. 1, prieš nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, automobilį pastatė būtent į tą vietą (kitoje kelio pusėje yra įvažiavimas į J. J. g. pastato Nr. 4 teritoriją) ir nuėjo į darbą. Žino, kad negalima statyti automobilių arčiau kaip 5 metrai prieš pėsčiųjų perėją, tačiau šiuo atveju kito pasirinkimo neturėjo, kadangi laisvų stovėjimo vietų niekur nebuvo. Apie 7.00 val., būdama darbe, iš kolegių sužinojo, kad būtent šioje nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje, prieš kurią pastatė savo automobilį, įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo pertrenkta pėsčioji. Dėl to, kad paliko savo automobilį vietoje, kurioje statyti automobilius yra draudžiama, labai gailėjosi (t. 1, b. l. 68-69);

Iš Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo ir eismo įvykio plano matyti, kad J. J. gatvė susideda iš keturių eismo juostų. Važiuojamosios kelio dalies plotis 13,4 m. Antroje eismo juostoje, kryptimi nuo Pramonės gatvės link žiedo, 26,80 m. atstumu nuo pėsčiųjų perėjos stovėjo automobilis „Toyota Corolla Verso“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Pirmoje tos pačios krypties judėjimo juostoje, prieš pėsčiųjų perėją nuo Pramonės gatvės 3,50 m. atstumu iki perėjos stovėjo automobilis „Mazda 323“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) už perėjos link žiedo, nuo perėjos 2,20 m atstumu stovėjo automobilis „Volvo“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini). Kelio danga šlapia (t. 1, b. l. 26-28, 33, 34-43);

Iš transporto priemonės apžiūros protokolo matyti, kad automobilio „Toyota Corolla Verso“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apgadintas priekinis bamperis, variklio dangtis, priekinis stiklas, radiatoriaus grotelės (t. 1, b. l. 29-32, 35-38);

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. G 521/2018(05) matyti, kad B. Š. nustatyta galvos smegenų kaktinių skilčių sumušimas, kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, odos nubrozdinimas dešiniame kelyje, kairio gaktikaulio viršutinės šakos lūžis. Pirminis smūgis B. Š. buvo suduotas į dubens kairę pusę. B. Š. nustatomas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kraujo išsiliejimo po minkštaisiais galvos smegenų dangalais ir galvos smegenų kaktinių skilčių sumušimo bei kairio gaktikaulio viršutinės šakos lūžio jos sveikata sutrikdyta ilgiau, nei 10 dienų laikotarpiui (t. 1, b. l. 89);

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizės akto Nr. PEKG 32/2019(01), surašyto Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertės J. G. – D., viešosios įstaigos Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Neurologijos su smegenų kraujotakos sutrikimais skyriaus vedėjo, gydytojo neurologo A. V. ir Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimo kontrolės skyriaus vyriausiojo specialisto K. R. G. nurodyta, kad B. Š. nustatyti šie kūno sužalojimai, galimai padaryti 2018 m. sausio 8 d. bylos aplinkybėse nagrinėjamo eismo įvykio metu: poodinė kraujosruva dešinėje momeninėje srityje, poodinė kraujosruva kairės ausies kaušelyje, kraujo išsiliejimas po voratinkliniu galvos smegenų dangalu abipus momeninių- smilkininių skilčių srityse, galvos smegenų sumušimas, pasireiškęs kontuziniais židiniais dešinėje kaktinėje ir momeninėje skiltyse bei kairėje kaktinėje skiltyje, lydimas cerebrinės komos, kairio gaktikaulio viršutinės šakos lūžis, odos nubrozdinimas dešinio kelio srityje. Po patirtų kūno sužalojimų B. Š., komisijos apžiūros dieną, buvo nustatyti šie liekamieji reiškiniai, pasireiškę neurologiniais židininiais simptomais: lengvi smegenų žievės pažeidimo simptomai (sulėtėjęs mąstymas, atminties sutrikimas), ryškus vestibiulinių ir smegenėlių funkcijų pažeidimas, autonominiai (vegetaciniai) simptomai, vazomotoriniai sutrikimai. Po 2018 m. sausio 8 d. bylos aplinkybėse nagrinėjamo eismo įvykio B. Š. nustatytų kūno sužalojimų likusių padarinių, ji neteko 45 procentus pastovaus bendrojo darbingumo. Profesinis darbingumo praradimas nebenustatinėjamas. B. Š. netektas 45 procentų darbingumo lygis nuo 2018 m. lapkričio 2 d. iki 2019 m. lapkričio 1 d. yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su 2018 m. sausio 8 d. eismo įvykio metu gautais sužalojimais. B. Š. nustatyti kūno sužalojimai kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu dėl galvos smegenų sumušimo (kontūziniai židiniai ir subarachnoidinis pakraujavimas nustatyti kompiuterinės tomografijos tyrimo metu), lydimos cerebrinės komos (sąmonės lygis pagal Glasgow komos skalę - 7 balai) ir po gydymo išlikusiems židininio pobūdžio neurologiniams požymiams (žr. Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių p. 6. 6.2 ir VTMT direktoriaus įsakymą „dėl sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių komentaro patvirtinimo 2011 m. rugpjūčio 26 d. Nr. 233 Vilnius“ p. 6) B. Š. nustatyti kūno sužalojimai kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu ir dėl pasekmių, nes dėl šių sužalojimų ji prarado 45 procentus bendrojo darbingumo ( žr. Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių p. 6.11 (t. 2, b. l. 57-62);

BK 281 straipsnio 3 dalyje yra numatyta, kad tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.

Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad kaltinamojo D. M. apie 6.50 val., Panevėžyje, J. J. gatvėje, pastatu pažymėtu Nr. 1, vairuodama automobilį "Toyota Corolla Verso", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė Kelių eismo taisyklių 30 punkto reikalavimus, t. y. artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos ir privalėdama sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jos važiavimo krypties eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį, nesustojo ir pėsčiosios B. Š. nepraleido, ko pasėkoje partrenkė per pėsčiųjų perėją jai iš dešinės pusės ėjusią pėsčiąją B. Š., eismo įvykio metu buvo sunkiai sutrikdyta pėsčiosios B. Š. sveikata. Atsižvelgdamas į visa tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog kaltinamosios veika yra tinkamai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 3 dalį. Kaltinamosios kaltę patvirtina jos paties parodymai bei sutrumpinto įrodymų tyrimo metu ištirti kiti įrodymai – nukentėjusiosios B. Š., liudytojų D. G., R. L., J. K. apklausos protokolai, įvykio vietos apžiūros protokolas, transporto priemonės apžiūros protokolas, ekspertizės aktas, specialisto išvados bei kita bylos medžiaga.

Kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.