- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-04
- Bylos Nr.
- 1S-249-317/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Jaliniauskas, Svetlana Jurgaitienė, Valdas Vitunskas
- Nuteistasis
- A. Š.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Svetlanos Jurgaitienės ir Valdo Vitunsko,
nerengdama teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo A. Š. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. kovo 26 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo A. Š. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Antrajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2021 m. vasario 8 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam A. Š. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. A. Š. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį. Pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį bei vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 metams. Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2012 m. kovo 12 d. iki 2015 m. birželio 18 d.
2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2020 m. birželio 22 d., bausmės pabaiga – 2022 m. kovo 16 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. Komisija 2021 m. vasario 8 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė netaikyti nuteistajam A. Š. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tokį sprendimą Komisija priėmė įvertinusi nuteistojo socialinio tyrimo išvadoje nurodytus duomenis, jog vis dar išlieka kriminogeninių veiksnių, kurie daro įtaką jo elgesiui – informacija apie teisės pažeidimus, gyvenimo stilius ir draugai, bei tai, kad tiek teisminio nagrinėjimo metu, tiek atlikdamas bausmę, jis savo kaltę dėl įvykdytų nusikaltimų pripažino tik iš dalies. Be to, Komisija atsižvelgė ir į tai, kad nuteistasis anksčiau ne kartą teistas, o nusikaltimai, dėl kurių jis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, yra sunkesni bei jam būdingo nusikaltimų modelio dalis.
4. Nesutikdamas su priimtu Komisijos nutarimu, nuteistasis A. Š. pateikė skundą apylinkės teismui. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. kovo 26 d. nutartimi A. Š. skundas atmestas, konstatavus, jog Komisijos nutarimas netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos yra pagrįstas ir motyvuotas. Kaip ir Komisija, taip ir žemesnės instancijos teismas, atkreipė dėmesį į tai, kad vis dar išlieka du A. Š. nusikalstamą elgesį didinantys veiksniai, praeityje jis yra teistas, šiuo metu bausmę atlieka ne už vieną nusikalstamą veiką. Dar teismas pažymėjo, jog nuteistasis laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu skatintas tik vieną kartą, nors jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika žema – 38 balai, tačiau statiniai svertiniai balai sudaro 20 balų. Taip pat matyti, kad teismas išvadą, jog A. Š. lygtinis paleidimas dar negali būti taikomas, grindė ir socialinio tyrimo išvadoje nurodyta informacija, jog nuteistasis nepripažįsta kaltės, neigiamai nevertina savo elgesio, neprisiima atsakomybės, ne visuomet geba pasirinkti adekvačius problemų sprendimo būdus, pernelyg pasitiki sėkmės galimybe, dėmesį sutelkia tik į teigiamas pasekmes, nekreipdamas dėmesio į neigiamas, jo asmenybei trūksta lankstumo.
5. Nuteistasis A. Š. skundžia Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. kovo 26 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir įpareigoti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisiją jo prašymą dėl lygtinio paleidimo svarstyti iš naujo.
Šalies argumentai
5.1. Nuteistasis skunde nurodo, jog yra atlikęs daugiau nei 4/5 paskirtos bausmės, vykdo visas socialinės reabilitacijos programas, Komisijai yra pateikęs dokumentus dėl būsimos gyvenamosios vietos ir būsimos darbovietės po galimo lygtinio paleidimo. Taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad nuo 2015 m. birželio 18 d., kai buvo paleistas iš kardomojo kalinimo, iki 2020 m. birželio 22 d., t. y. per 5 metus jis nepadarė jokio nusikaltimo, gyveno sąžiningai, mokėsi ir dirbo. Kai jam būnant užsienyje darbo komandiruotėje buvo pranešta, kad jis privalo grįžti į Lietuvą ir atlikti paskirtos laisvės atėmimo bausmės neatliktą dalį, tą nedelsdamas ir padarė, pats atvykdamas į Kauno tardymo izoliatorių.
5.2. Anot nuteistojo, skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad nėra pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals, yra akivaizdus Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtinto nekaltumo prezumpcijos principo pažeidimas. Be to, ši išvada turi būti pripažinta niekine, nes ji nepagrįsta jokiais argumentais, yra klaidinanti ir neteisinga, objektyvūs gyvenimo faktai byloja priešingai. Nuteistojo teigimu, dar iki šios laisvės atėmimo bausmės pradžios jis buvo pilnai integravęsis į visuomenę. Jis yra sukūręs šeimą, turi dvi nuostabias dukras, anūkėlį, pensininkę mamą, kurią pilnai išlaiko. Su visais santykiai puikūs. Tad būdamas laisvėje niekam nekeltų jokių problemų, mokėtų mokesčius, būtų naudingas visuomenei ir pirmiausiai savo šeimai. Su savo praeities klaidomis ir ankstesniu gyvenimu nieko bendro seniai nebeturi – pakeitė draugus, gyvenimo būdą. Nuteistojo nuomone, Komisija ir apylinkės teismas primygtinai reikalauja iš jo absoliučiai nepriekaištingo elgesio ne tik bausmės atlikimo metu, bet ir prieš padarant nusikaltimą, nes jam vis prikišamas nusikaltimo, už kurį atlieka bausmę, sunkumas. Tačiau padaryto nusikaltimo sunkumas neturėtų sąlygoti teismo pozicijos pasisakant dėl lygtinio paleidimo.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. Š. skundas atmestinas.
6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį.
7. Susipažinusi su nuteistojo skunde ir skundžiamoje nutartyje pateiktais argumentais ir motyvais bei teismui pateikta medžiaga, taip pat įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tiek Komisija, tiek ir apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad A. Š. jau gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir toliau taisomas probacijos metu. Daryti priešingą išvadą, nei padarė pirmosios instancijos teismas, aukštesnysis teismas neturi pagrindo, kadangi naujų aplinkybių, kurių nebūtų vertinęs žemesnės instancijos teismas ir kurios turėtų esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, A. Š. nepateikė, jų savo iniciatyva nenustatė ir skundą nagrinėjantis teismas.
8. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (1/2 dalį). Taigi egzistuoja formalus pagrindas taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip matyti iš šios nutarties 6 punkte nurodyto teisinio reglamentavimo, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, būtina įvertinti ir materialųjį lygtinio paleidimo pagrindą – nuteistojo pažangą mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Ši pažanga turi būti itin akivaizdi bei įtikinanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, o skundo nagrinėjimui pateikti duomenys pagrindo tokiai išvadai nesuteikia.
9. Abejonių tam tikrais teigiamais A. Š. asmenybės pokyčiais teisėjų kolegijai nekyla, kadangi jo socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog nuteistasis aktyviai vykdo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, atvykęs į pataisos įstaigą sutiko dirbti pataisos namų administracijos pasiūlytą mokamą darbą, buvo vieną kartą skatintas už gerą elgesį ir dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje. Šios aplinkybės neabejotinai turi būti ir yra vertinamos nuteistojo naudai, svarstant galimybę jo atžvilgiu taikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą. Tačiau, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį, jo elgesį bausmės atlikimo metu charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę bei pažangą, mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, apibūdinančių duomenų visuma.
10. Apie nuteistojo pažangą, mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, sprendžiama vertinant jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams. Be to, šią pažangą atspindi ir jos vertinimo rezultatas, atliekamas pagal OASys metodiką ir išreiškiamas statiniais bei dinaminiais balais. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad A. Š., net ir vykdančiam jo individualų socialinės reabilitacijos planą, nustatomi išimtinai tik jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinantys veiksniai ir šių veiksnių jam priskiriama du – informacija apie teisės pažeidimus, gyvenimo stilius ir draugai. Tuo tarpu, atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal OASys metodiką, nustatyta, kad jo rizika pakartotinai nusikalsti yra žema (0-40), tačiau labai artima vidutinei (41-99) – nustatyti 38 balai. Be to, beveik pusę šių balų sudaro dinaminiai veiksniai, t. y. tokie veiksniai, kuriuos kryptingu teigiamu elgesiu nuteistasis dar gali sumažinti ar visiškai panaikinti (nustatyta 20 statinių balų bei 18 dinaminių balų). Teisėjų kolegijos nuomone, tiek nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas, tiek jam priskiriamų kriminogeninių veiksnių skaičius ir tas faktas, kad nenustatyta jokių jo riziką nusikalsti mažinančių veiksnių, yra akivaizdus patvirtinimas, kad A. Š. vis dar deda per mažai pastangų, mažindamas savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kad jo pataisos procesas vis dar nėra baigtas. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.
11. Pažymėtina ir tai, kad A. Š. socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog nuteistasis labiau pabrėžia savo gerąsias savybes, yra sau nesavikritiškas, nors geba pasirinkti tam tikrus alternatyvius problemų sprendimo būdus, tačiau jo pasirenkami būdai ne visuomet yra adekvatūs, jis pernelyg pasitiki sėkmės tikimybe, dėmesį sutelkia tik į teigiamas pasekmes, nekreipdamas dėmesio į neigiamas, nevertina savo elgesio, kuris galimai turėjo įtakos jo nusikalstamai veikai, neprisiima atsakomybės. Šios aplinkybės socialinio tyrimo išvadoje buvo išskirtos srityse, apibūdinančiose nuteistojo emocinę gerovę bei mąstymą ir elgesį. Kadangi savo probleminių sričių sėkmingas identifikavimas, gebėjimas spręsti turimas problemas pasirenkant tam tinkamus, t. y. įstatymus atitinkančius, modelius, sąmoningas ir realus, o ne vien išimtinai optimistinis, savo elgesio išankstinis įvertinimas, yra vieni iš svarbiausių veiksnių, sudarančių prielaidas sėkmingai nuteistojo asmens resocializacijai, teisėjų kolegijos įsitikinimu, lygtinis paleidimas A. Š. turėtų būti taikomas tik tuo atveju, kai bus pastebimi teigiami pokyčiai ir šioje srityje. Be to, sėkmingas nuteisto asmens pataisos procesas yra įmanomas tik tuo atveju, kai nuteistasis yra padaręs pozityvias išvadas dėl praeityje padarytų nusikalstamų veikų. O šiuo atveju akivaizdu, kad to teigti negalima, kadangi A. Š. iki šiol nepripažįsta savo kaltės dėl disponavimo labai dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų ir jų kontrabandos. Esant tokiam nuteistojo požiūriui, nėra pakankamo pagrindo tikėtis, jog jis negrįš prie savo nusikalstamų įpročių.
12. Nuteistojo skunde akcentuojama, jog nusikalstamų veikų, už kurias jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, sunkumas, nėra esminiai faktoriai, į kuriuos atsižvelgiama sprendžiant klausimą dėl konkretaus nuteistojo lygtinio paleidimo. Su tuo visiškai sutinka ir teisėjų kolegija. Tačiau, kaip matyti iš žemesnės instancijos teismo bei Komisijos argumentų ir motyvų, kurie išdėstyti šios nutarties 3 ir 4 punktuose, duomenys, apibūdinantys A. Š. kriminogeninę praeitį, nelėmė sprendimo netaikyti šiam nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Šios aplinkybės tik buvo įvertintos kitų aplinkybių kontekste, kas nei BVK normoms, nei lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimu formuojamai teismų praktikai neprieštarauja. Teisėjų kolegijos nuomone, formuojant įsitikinimą dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo nagrinėjamu atveju, ne tik, kad galima, bet ir yra privaloma atsižvelgti į A. Š. padarytų nusikaltimų sunkumą, kiekį, jų padarymo aplinkybes (jis laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vieną nusikalstamą veiką – padaryti apysunkis, sunkus bei labai sunkus nusikaltimai, BK 260 straipsnio 3 dalyje bei 199 straipsnio 2 dalyje padaryti nusikaltimai įvykdyti veikiant organizuotoje grupėje) bei ankstesnius jo teistumus (Lietuvos Respublikoje A. Š. atžvilgiu, be nuosprendžio, pagal kurį jis atlieka bausmę šiuo metu, yra priimti dar du apkaltinamieji nuosprendžiai, be to, jis buvo teistas ir Vokietijoje ir Lenkijoje). Nors tokios aplinkybės pagal šiuo metu galiojantį Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse įtvirtintą teisinį reglamentavimą negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau jos sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Tokios išvados yra būtinos gerbiant viešąjį interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Be to, tai, kad nuteistajam iki šiol nepavykdavo ilgesnį laikotarpį susilaikyti nuo neteisėtų, pačią griežčiausią – baudžiamąją - atsakomybę užtraukiančių veiksmų, kad jo daromi nusikaltimai sunkėja, kartu vertinant ir A. Š. vis dar nustatomų kriminogeninių veiksnių skaičių, jų pobūdį, sudaro realų pagrindą manyti, jog būdamas laisvėje jis ir vėl darys naujas nusikalstamas veikas. Šiame kontekste, atsakant į nuteistojo skundo argumentus, pažymima, jog tokios išvados darymas negali būti laikomas nekaltumo prezumpcijos principo pažeidimu. Nekaltumo prezumpcija užtikrinama, jog asmuo laikomas nekaltu tol, kol įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nenustatoma kitaip. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju asmuo nėra kaltinamas konkrečių nusikalstamų veikų padarymu. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą vertinama tik nuteistojo pažanga nebenusikalsti ateityje.
13. Pažymėtina ir tai, jog A. Š. prašymą lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos Komisijai teikia ne pirmą kartą. Paskutinį kartą, be aptariamo atvejo, nuteistojo prašymas Komisijoje buvo išnagrinėtas 2020 m. rugsėjo 28 d. Komisijos nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta nuteistajam A. Š. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Komisijos nutarimas liko nepakeistas ir Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. lapkričio 6 d. nutartimi. Nesutikdamas su tokiu apylinkės teismo sprendimu, A. Š. apskundė jį aukštesniajam teismui, kuris 2020 m. gruodžio 16 d. nutartimi konstatavo, jog žemesnės instancijos teismas, atsisakydamas tenkinti nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo, tinkamai įvertino šiam klausimui teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, ir nuteistojo skundą atmetė. Apygardos teismas akcentavo tai, jog nuteistajam nustatyti du kriminogeniniai veiksniai - informacija apie teisės pažeidimus, gyvenimo stilius ir draugai, jog nors jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema – 38 balai pagal OASys metodiką, tačiau iš jų net 18 balų yra dinaminiai. Be to, aukštesnės instancijos teismas atkreipė dėmesį ir į socialinio tyrimo išvadoje nurodytas aplinkybes, kad A. Š. kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų pripažįsta tik iš dalies, jo savęs vaizdas vienpusiškas, nesavikritiškas, jis greitą veikimą vertina kaip ryžtingo ir savimi pasitikinčio žmogaus požymį, nevertina savo elgesio, kuris galimai turėjo įtakos jo nusikalstamai veikai, neprisiima atsakomybės, geba numatyti tam tikrus alternatyvius sprendimo būdus, tačiau ne visuomet pasirinkti būdai yra adekvatūs, pernelyg pasitiki sėkmės galimybe, dėmesį sutelkia tik į teigiamas pasekmes, nekreipdamas dėmesio į neigiamas. Taigi, kaip matyti, per laikotarpį nuo ankstesnio apygardos teismo procesinio sprendimo priėmimo iki šios nutarties priėmimo aplinkybės, kurios įtakojo aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegijos sprendimą netenkinti nuteistojo skundo ir netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, nepakito. Kaip ir priimant 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį, taip ir šiuo metu A. Š. vis dar priskiriami tie patys du jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinantys veiksniai, pagal OASys metodiką nustatyti 38 balai, iš kurių tie patys 18 balų yra kintantys. Taip pat A. Š. socialinio tyrimo išvadoje vis dar nurodomos analogiškos aplinkybės, neigiamai apibūdinančios jo emocinės gerovės, mąstymo ir elgesio aspektus. Per paminėtą laikotarpį nuteistasis netgi nebuvo papildomai paskatintas. Nenustatyta ir jokių kitų aplinkybių, kurios leistų daryti bent menkiausią prielaidą, kad per laikotarpį nuo 2020 m. gruodžio 16 d. nutarties priėmimo iki šios dienos įvyko kokie tai nors reikšmingi A. Š. elgesio pokyčiai. Todėl ir daryti priešingą išvadą, nei kad buvo padaryta ankstesnėje teismo nutartyje, t. y. konstatuoti, jog A. Š. yra padaręs akivaizdžią ir įtikinamą pažangą, mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, ir taikyti jam lygtinį paleidimą nėra pagrindo.
14. Nagrinėjamo klausimo kontekste apygardos teismas itin svarbia aplinkybe laiko ir tai, kad Komisijos nutarimas netaikyti lygtinio paleidimo buvo priimtas vienbalsiai, atskirųjų nuomonių nepareikšta. Pastaroji aplinkybė rodo, kad tiesiogiai su nuteistuoju dirbantys asmenys nenustatė, jog jis jau gali atlikti laisvės atėmimo bausmę būdamas neizoliuotas nuo visuomenės.
15. Apibendrinant visą, kas išdėstyta, konstatuojama, kad Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. kovo 26 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją skunde nurodytais argumentais ar kokiais tai kitais motyvais nėra pagrindo, todėl ji paliekama galioti, o nuteistojo skundas atmetamas. Vien tai, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu nepažeidė nustatytų vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, atvykęs į pataisos įstaigą sutiko dirbti administracijos siūlomą darbą, vykdė jo individualų socialinės reabilitacijos planą, nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, jog jo pažanga, mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, jau yra pakankama daryti išvadą, kad paleistas lygtinai jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Tokios išvados savaime nesuponuoja ir nuteistojo skunde akcentuojamos aplinkybės, susijusios su gyvenamosios vietos, artimųjų, su kuriais nuteistasis palaiko glaudų ryšį, laisvėje turėjimu, galimu jo įdarbinimu ar tuo, kad per laikotarpį nuo 2015 m. birželio 18 d., kai buvo paleistas iš kardomojo kalinimo, iki 2020 m. birželio 22 d., kuomet pradėjo atlikinėti laisvės atėmimo bausmę, jis nepadarė naujų nusikalstamų veikų. Visų pirma paminėtina, kad pažyma apie galimą įdarbinimą neužtikrina to, kad nuteistasis paleistas lygtinai tikrai įsidarbins tokią pažymą išdavusioje bendrovėje. Be to, tiek gyvenamąją bei darbo vietą, tiek jį palaikančius artimuosius, nuteistasis turėjo ir prieš įvykdydamas nusikalstamas veikas, dėl kurių jis šiuo metu atlieka bausmę, tačiau tai jo nuo nusikalstamo elgesio nesulaikė. Taigi teigti, jog tai, kad A. Š. lygtinio paleidimo atveju gyvens pas mamą su sugyventine, su kuria bendrauja pasimatymų metu, bei galimai dirbs UAB „(duomenys neskelbtini)“ projektų vadovu, bus pakankamu veiksniu, garantuojančiu, jog nuteistasis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals, apygardos teismas neturi pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
atmesti nuteistojo A. Š. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. kovo 26 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.