Telšių apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos – Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato – atstovui Lorenui Balčiūnui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo R. K., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), galiojančių administracinių nuobaudų neturinčio, administracinio teisės pažeidimo bylą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. 2016 m. balandžio 28 d. apie 18.45 val., Akmenėje, (duomenys neskelbtini) esančioje prekybos centro „Norfa“ automobilių stovėjimo aikštelėje vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nepadarytų žalos kitų asmenų turtui, važiuodamas atbuline eiga neįsitikinęs, kad tai daryti saugu, kliudė šalia stovėjusį automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl to jis buvo apgadintas, ir pasišalino iš įvykio vietos prieš tai nepranešęs policijos pareigūnams, tuo pažeidė KET 9 ir 222 punktų reikalavimus, ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau –ATPK) 130 straipsnio 1 dalyje, 127 straipsnio 2 dalyje.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas R. K. nepripažino padaręs pažeidimus, nurodė, jog tą dieną iš tiesų manevravo prekybos centro „Norfa“ automobilių stovėjimo aikštelėje, tačiau, kad būtų atsitrenkęs į kitą automobilį nejuto. Pažymėjo, kad jo automobilyje nuolat veikia radijas, todėl net jei ir būtų į kažką atsitrenkęs dėl veikiančio radijo nebūtų išgirdęs.

Teismo posėdyje liudytoja apklausta L. I. parodė, jog 2016 m. balandžio 28 d. po darbo buvo atvažiavusi į prekybos centrą „Norfa“, palikusi savo automobilį stovėjimo aikštelėje, išėjo į parduotuvę apsipirkti. Išėjusi iš parduotuvės pastebėjo, kad sulamdytos jos mašinos vairuotojo pusės durelės. Netrukus prie jos priėjo mergina vardu Ieva ir nurodė mačiusi eismo įvykį ir viską nufotografavusi savo telefonu. Po to atbėgo pažįstamas Akmenės gyventojas K. S., kuris taip pat nurodė matęs, jog į jos automobilį važiuodama atbulas atsitrenkė R. K.. Pažymėjo, jog vairuotojo pusės durelės buvo įlenktos taip, kad per tą pusę net negalima išlipti, todėl iš automobilio išlipa per kitą pusę.

Teismo posėdyje liudytoju apklaustas A. G., nurodė, jog apie eismo įvykį jam telefonu papasakojo jo sugyventinė L. I., todėl jis paskambino R. K. ir išsiaiškinęs, kad jis iš tiesų buvo prekybos centro „Norfa“ automobilių stovėjimo aikštelėje, pasiūlė atvažiuoti ir apžiūrėti automobilį, į kurį jis atsitrenkė, tačiau R. K. atsisakė, tai padaryti, sakydamas, kad nieko nekliudė, nieko nežino ir niekur nevažiuos.

Teismo posėdyje liudytoju apklaustas R. V. parodė, jog gavęs iškvietimą dėl eismo įvykio, atvyko į prie prekybos centro „Norfa“ esančią automobilių stovėjimo aikštelę, kurioje pastebėjo sidabrinės spalvos automobilį (duomenys neskelbtini) su sulankstytomis priekinėmis durelėmis. Nurodė, jog pagal durelių įlenkimą buvo akivaizdu, kad smūgis turėjo būti stiprus. Įbrėžimų ant automobilio (duomenys neskelbtini) nebuvo.

Teismo posėdyje liudytoju apklaustas K. S. parodė, jog gyvena Akmenėje prie parduotuvės „Norfa“. Tą dieną rūkydamas savo namuose prie lango išgirdo stiprų garsą, matė kaip R. K. vairuotas juodos spalvos automobilis stūmėsi atbulas, o po to išgirdo stiprų garsą. Moterį, į kurios automobilį atsitrenkė R. K., pažįsta, todėl atėjo prie jos ir pasakė, kas atsitrenkė į jos automobilį. Nurodė, jog R. K. iš savo automobilio išlipęs nebuvo, tiesiog apsisuko ir nuvažiavo. Patvirtino matęs, kaip prieš tai R. K. įlipo į savo automobilį ir stūmėsi atbulas, po to išgirdo stiprų garsą. Matė, kad iki įvykio automobilių stovėjimo aikštelėje buvęs automobilis (duomenys neskelbtini) buvo sveikas, nebuvo jokių įlenkimų.

Teismui pateiktame rašytiniame paaiškinime I. P. nurodė, jog 2016 m. balandžio 28 d. apie 18 val. 20 min., būdama prie prekybos centro „Norfa“ esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje sėdėdama savo automobilyje išgirdo trenksmo garsą, atsisukusi pamatė, kad juodos spalvos mikroautobusiukas (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į pilkos spalvos (duomenys neskelbtini) automobilį. Mikroautobusiuko vairuotojas atsisukęs pasižiūrėjo, į ką atsitrenkė ir pavažiavo į priekį. Pastebėjusi, kad mikroautobusiuko vairuotojas šalinasi iš eismo įvykio vietos, savo mobiliuoju telefonu jį nufotografavo.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą. Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET. Pažymėtina, kad teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad kaltė dėl šio administracinio teisės pažeidimo padarymo gali pasireikšti tik tiesiogine tyčia, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad neteisėtai pasišalino iš eismo įvykio vietos. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014). Kartu nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltės, jos formos, rūšies subjektyvių (vidinių – psichinių) administracinio teisės pažeidimo požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties pažeidėjo prisipažinimu padarius administracinį teisės pažeidimą, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio teisės pažeidimo padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyvius) administracinio teisės pažeidimo požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan.

Nors R. K. savo kaltės dėl padarytų administracinių teisės pažeidimų nepripažįsta, tačiau jo kaltę patvirtina byloje esančių įrodymų visuma, t. y. 2016 m. balandžio 29 d. administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. R 249978, kuriame užfiksuoti pažeidimų faktai; policijos pareigūno tarnybinis pranešimas dėl eismo įvykio, kuriame nurodyti eismo įvykio vietoje ir po jo atlikti veiksmai; 2016 m. balandžio 28 d. transporto priemonės techninės apžiūros aktas, kuriame nustatyti automobilio (duomenys neskelbtini) techniniai defektai – kairės pusės vairuotojo durelės; eismo įvykio vietos schema; 2016 m. balandžio 29 d. transporto priemonės techninės apžiūros aktas, kuriame nurodyta, jog transporto priemonė (duomenys neskelbtini) be defektų; foto lentelės, kuriose užfiksuoti transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinių vairuotojo pusės durelių įlenkimo vaizdai, taip pat automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vaizdai.

Išsamūs ir nuoseklūs liudytojo K. S. parodymai, jog būdamas namuose prie lango išgirdo smūgį bei pro langą matė, kaip R. K. pasišalino iš eismo įvykio vietos, kuriuos patvirtina ir kitos eismo įvykio vietoje buvusios liudytojos I. P. rašytiniai paaiškinimai, kuriuose liudytoja nurodė, jog būdama savo automobilyje išgirdo trenksmo garsą ir matė, kaip R. K. šalinosi iš įvykio vietos, šiuos parodymus vertinant kartu su pateiktomis foto lentelėmis, kuriuose užfiksuoti akivaizdžiai matomi ir ženklūs transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinių vairuotojo pusės durelių įlenkimo vaizdai, suponuoja išvadą, jog atsitrenkimas į kitą automobilį esant tokiems įlenkimams teismo vertinimu buvo juntamas ir girdimas.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo R. K. nurodyta aplinkybė, jog jis neišgirdo atsitrenkimo garso dėl jo automobilyje nuolat veikiančio radijo, vertintina kaip pasirinkta gynybinė pozicija, kadangi teismo posėdyje R. K. patvirtino, jog net ir klausantis muzikos automobilyje susikalbėti galima normaliai, t. y. nešaukiant. Visiškai nelogiška, kad kitame automobilyje sėdintis asmuo (I. P.) bei namo viduje esantis žmogus (K. S.) išgirdo smūgį ir į jį sureagavo, o tame pačiame automobilyje sėdintis ir jį vairuojantis R. K. negirdėjo ir nejuto visiškai nieko. Pagal foto lentelėse matomus automobilio (duomenys neskelbtini) apgadinimus, darytina išvada, jog tai buvo stiprus atsitrenkimas. Atsitrenkus į kitą automobilį, susidaro ne tik triukšmas, bet ir smūgis, kurį pagal automobiliui (duomenys neskelbtini) padarytų apgadinimų mastą R. K. turėjo pajusti. Be to, vairuodamas didesnių gabaritų transporto priemonę ribotame plote, kuriame kaip pats pripažino sunkiai manevravo, R. K. turėjo būti itin atsargus ir įsitikinti, kad važiuojant atbuline eiga tai daryti saugu. Nors R. K. nurodė, jog ant savo automobilio (duomenys neskelbtini) nerado jokių įlenkimo ar įbrėžimo žymių, sutiktina su institucijos atstovo pozicija, jog žymių ant šio specifinio automobilio, nebuvo dėl to, kad įlenkimas padarytas kietu, tvirtu bamperiu, kurio stiprus kampas. Vertinant R. K. elgesį po eismo įvykio, pažymėtina, jog net ir po telefoninio pokalbio ir kvietimo atvykti į eismo įvykio vietą apžiūrėti apgadinto automobilio ir bendradarbiauti forminant įvykį, R. K. šito nepadarė, nors pripažino buvęs prekybos centro „Norfa“ automobilių stovėjimo aikštelėje ir ten važiuodamas atbuline eiga dėl greta stovinčių transporto priemonių sunkiai manevravo. Toks R. K. elgesys suponuoja išvadą, jos jis sąmoningai siekė išvengti administracinės atsakomybės.

Byloje ištirtų ir įvertintų įrodymų visetas rodo, kad R. K. negalėjo nepajusti ir negirdėti jo vairuojamo automobilio kontakto su šalia stovinčiu automobiliu (duomenys neskelbtini), todėl darytina išvada, jog R. K. suvokė atsitrenkęs į kitą transporto priemonę ir sąmoningai tik dėl jam žinomų priežasčių iš eismo įvykio vietos pasišalino. Tokie jo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip pažeidimų, numatytų ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, sutaptis, todėl jis baustinas už minėtų pažeidimų padarymą.

Administracinės nuobaudos tikslai yra ne tik nubausti pažeidimą padariusį asmenį, bet ir užkirsti kelią pažeidimams, auklėti piliečius (ATPK 1, 20 straipsniai). Skiriant administracinę nuobaudą, atsižvelgtina į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ATPK 30 straipsnis).

R. K. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Įvertinus visas faktines bylos aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, atsižvelgiant į pažeidimų pobūdį, į atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę – galiojančių administracinių nuobaudų neturi, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, R. K. už padarytus administracinius teisės pažeidimus skirtinos administracinės nuobaudos – baudos, kurių dydis nustatytas pagal baudos dydžio straipsnio sankcijose minimumo ir maksimumo vidurkį (ATPK 30² straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi, 124 ir 287 straipsniais, teismas

nutaria:

ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir paskirti 42 Eur (keturiasdešimt dviejų eurų) dydžio baudą.

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir paskirti 1 013 Eur (vieno tūkstančio trylikos eurų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, paskirti galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – 1 020 Eur (vieno tūkstančio dvidešimties eurų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams šešiems mėnesiams.

Išaiškinti R. K., jog baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos į valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai):

1) Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke, banko kodas 72900, SWIFT kodas INDULT2X;

2) Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią AB DNB banke, banko kodas 40100, SWIFT kodas AGBLLT2X;

3) Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, banko kodas 70440, SWIFT kodas CBVILT2X;

4) Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią banke AB „Šiaulių bankas“, banko kodas 71800, SWIFT kodas CBSBLT26;

5) Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, esančią banke „Danske Bank A/S“ Lietuvos filialas, banko kodas 74000, SWIFT kodas SMPOLT22;

6) Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400, SWIFT kodas NDEALT2X;

7) Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, banke „Swedbank", AB, banko kodas 73000, SWIFT kodas HABALT22;

8) Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, UAB „Medicinos bankas“, banko kodas 72300, SWIFT kodas MDBALT22.

Baudas galima sumokėti kredito įstaigose ir įmokų surinkimo paslaugas teikiančiose įstaigose bei jų ar jų tarpininkų padaliniuose:

AB „Lietuvos paštas“ pašto skyriuose;

per UAB „EVP“ interneto portalą www.paysera.lt;

per UAB „Viena Sąskaita“ interneto portalą https://vienasaskaita.lt/;

SOLLO, UAB tarpininko MAXIMA LT, UAB kasose;

UAB „Mažeikių butų ūkis“;

UAB „Mokėjimo terminalų sistemos“ mokėjimo savitarnos terminaluose FOXBOX;

UAB „Perlo paslaugos“ terminaluose;

UAB „Virtualių paslaugų operatorius“ spaudos kioskuose.

– pažeidimo identifikacinį kodą (ROIK: (duomenys neskelbtini)), o jo nesant – baudos paskyrimo dokumento numerį (A2.6.-324-1008/2016) (įrašyti mokėjimo nurodymo paskirtyje);

– įmokos kodą 1001;

– gavėją – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodas 188659752.

Nustatytu terminu nesumokėjus baudos, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami mokes-čių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Teismo nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per nutarimą priėmusį apylinkės teismą.