Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės V. B. ieškinį atsakovui A. P. dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties pakeitimo bei pagal atsakovo A. P. priešieškinį ieškovei V. B., dalyvaujant išvadą teikiančiai institucijai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl tėvo valdžios apribojimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė V. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pakeisti 2010 m. spalio 11 d. santuokos nutraukimo pasekmių sutarties, patvirtintos Klaipėdos miesto apylinkes teismo 2010 m. lapkričio 23 d. sprendimu Nr. N2-15983-512/2010, 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5. A. P. (a. k. (duomenys neskelbtini)) sūnaus V. P., gim. 2009-07-23, išlaikymą nuo teismo nutarties, patvirtinančios šį sutarties punktą įsiteisėjimo dienos, teikia kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 188,25 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt aštuonis eurus ir 25 euro centus) kiekvieną mėnesį iki sūnaus pilnametystės. Remiantis CK 3.185 str. 1 d., sūnaus išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriama motina V. B. (a. k. (duomenys neskelbtini))“; nustatyti atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog Klaipėdos miesto apylinkės teisme 2010 m. lapkričio 23 d. sprendimu Nr. N2-15983-512/2010 (įsiteisėjo 2010-12-24) buvo patvirtinta 2010-10-11 sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių tarp V. P. (dabartinė pavardė – B.) ir A. P.. Praėjus daugiau kaip keturiems metams po 2010-10-11 santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sudarymo buvusios aplinkybės pasikeitė taip, kad tarp buvusių sutuoktinių kilo ginčų dėl sūnaus išlaikymo dydžio ir tėvo matymosi su sūnumi tvarkos. Sudarant 2010-10-11 santuokos nutraukimo pasekmių sutartį šalys susitarė, kad:

1) Ieškovė iš sutuoktinių bendros gyvenamosios patalpos, kuri asmeninės nuosavybės teise priklausė Atsakovui, išsikrausto su nepilnamečiu vaiku ir laikinai gyvena su tėvais Klaipėdoje;

2) Atsakovas, atsižvelgdamas į tai, kad reikia užtikrinti nepilnamečio vaiko poreikį turėti atskirą gyvenamąją patalpą, susitarė su ieškove dėl 59 800 Lt išlaikymo, skirto būtent būsto įsigijimui. 2010-10-11 sutartyje šalys šią sumą išskaidė į dvi dalis: (a) 40 000 Lt išlaikymas vienkartine išmoka vaikui buvo skirtas su tikslu šiuos pinigus panaudoti kaip pradinę įmoką bankui už ieškovės numatomą įsigyti butą; (b) likę 19 800 Lt buvo padalyti į 36 kasmėnesinius mokėjimus po 550 Lt, o visa 19800 Lt suma turėjo būti išmokėta per trejus metus;

3) Atsakovas, atsižvelgdamas į tai, kad jis privalo prisidėti ir prie vaiko maitinimo, aprangos, ugdymo ir kitų išlaidų, sutiko vaikui iki pilnametystės mokėti po 400 Lt kasmėnesines periodines išmokas.

Šios sąlygos buvo perkeltos į 2010-10-11 Sutarties 5 punktą. Po santuokos nutraukimo ieškovė kaip ir suplanuota, su mažamečiu sūnumi persikėlė laikinai gyventi, pas savo tėvus. Ieškovė kreipėsi į kelis bankus dėl galimybės sudaryti kredito sutartį, tačiau dėl tuo metu įsigaliojusių griežtesnių kreditavimo sąlygų bankai atsisakė ieškovei suteikti būsto paskolą, kadangi ji tuo metu nedirbo, gyveno iš motinystės pašalpos. 2011-09-01, po vaiko priežiūros atostogų, ieškovė grįžo į darbą. Situacija dėl būsto įsigijimo iš esmės nepasikeitė ir per 2011-2012 metus, nes gaunamo atlyginimo nepakako banko paskolai gauti. Darbo užmokestis (pagal 8 val. trukmės darbo dienos laiką) laikotarpyje nuo 2011-09-01 iki 2012-09-24 buvo 3 325 Lt (į rankas likdavo apie 2 500 Lt), o nuo 2012-09-24 padidintas iki 3 800 Lt (į rankas - apie 2 800 Lt). Ieškovė šį laikotarpį toliau laikinai gyveno pas tėvus su savo mažamečiu sūnumi, įvertinusi sąlygą, kad bankai nesuteiks kredito būstui įsigyti tol, kol jos atlyginimas nebus didesnis (t. y. sieks bent 3500 Lt į rankas), ieškovė 2013 metais ieškojo kito darbo. Neturėdama kitų konkurencingų darbo pasiūlymų Klaipėdoje, ieškovė nutarė pasiieškoti darbo kituose miestuose. 2013 metų vasarą jai buvo pasiūlytas darbas Vilniaus mieste nuo 2013 m. lapkričio mėnesio, todėl reikėjo apsispręsti, ar toliau darbo ieškoti Klaipėdoje, ar priimti pasiūlymą dirbti Vilniuje. Neturėdama alternatyvų, ieškovė pasirinko darbą Vilniuje, todėl jai teko kraustytis iš Klaipėdos tėvų buto į Vilnių. Šiuo metu Vilniuje ieškovės atlyginimas: nuo 2013-11-18 (6 val. darbo diena) buvo 3 983 Lt (į rankas - apie 3 000 Lt), o nuo 2014-07-01 (8 val. darbo diena) - 5 191 Lt (į rankas - apie 4 000 Lt arba 1158 Eur). Taip su savo mažamečiu sūnumi ieškovė apsigyveno gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso V. R.. Kadangi V. R. moka kas mėnesį apie 500 Litų banko paskolą, paimtą šio gyvenamojo namo įsigijimui, žodiniu susitarimu ieškovė ir V. R. susitarė, jog ieškovė apmoka savo lėšomis komunalinius mokesčius ir taip prisideda prie gyvenamojo namo išlaikymo. Ieškovė nuo 2013 m. rugpjūčio 1 dienos gyvena Vilniuje, o nuo 2013 m. lapkričio 18 d. taip pat ir dirba Vilniuje. Tai reiškia, kad pasikeitė ieškoves V. B. nuolatinė gyvenamoji vieta, ji su sūnumi išsikraustė iš savo tėvų namų Klaipėdoje ir jau daugiau kaip vienerius metus nuolat gyvena Vilniaus mieste. Tuo pačiu pasikeitė ir ieškovės nepilnamečio sūnaus V. P., gim. 2009-07-23, nuolatinė gyvenamoji vieta. Vaikas pradėjo lankyti darželį Vilniaus mieste. Šis aplinkybių pasikeitimas, viena vertus, sudarė prielaidas kreiptis dėl būsto paskolos į bankus, kita vertus, sukėlė šias neigiamas finansines pasekmes ieškovei, o tuo pačiu ir išlaikymo reikalingam nepilnamečiam vaikui V. P.:

a) Ieškovė su savo mažamečiu sūnumi gyvena gyvenamajame name Vilniaus mieste ir kiekvieną mėnesį patiria 236 Lt būsto išlaikymo išlaidų. Pažymėtina, kad 2010-10-11 santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sudarymo metu ieškovė iš atsakovo gyvenamųjų patalpų persikraustė gyventi pas savo tėvus, todėl dėl tuo metu susiklosčiusių palankių aplinkybių ieškovė išvengdavo būsto išlaidų, nes jai taip finansiškai padėdavo jos tėvai Klaipėdoje;

b) Klaipėdoje nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. vaikas lankė valstybinį darželi, kuris ieškovei kainuodavo apie 200 Lt per mėnesį. Persikėlus gyventi į Vilnių vaikas nuo 2013 m. rugsėjo 3 d. pradėjo lankyti privatų darželį Vilniaus mieste ir tai kiekvieną mėnesį ieškovei papildomai kainuoja vidutiniškai 802 Lt. Persikėlus gyventi į Vilnių, ieškovės patiriamos išlaidos už darželį padidėjo apie 600 Lt. Pažymėtina, jog 2010-2012 metais ieškovė turėjo žymiai mažiau išlaidų nei atsikrausčius į Vilnių 2013 metais;

c) Vilniaus mieste pragyvenimas yra brangesnis. Jeigu Klaipėdos regione vaiko išlaikymui (iš esmės tik maistui, ir drabužiams) pakakdavo atsakovo skiriamų 400 Lt, tai Vilniuje tokių lėšų vaiko išlaikymui visiškai nepakanka, realiai iš atsakovo reikalingos lėšos siekia 650 Lt kas mėnesį. Šiai dienai vaiko išlaikymui vidutiniškai reikia 376,50 Eur: 49,64 Eur - maistui, 13,90 Eur – vaistams, higienos priemonėms, 26,65 Eur – komunaliniams mokesčiams, 4,92 Eur – knygoms, lavinimosi bei kūrybos priemonėms, 14,48 Eur drabužiams bei avalynei, 4,63 Eur – dantų taisymui, 232,28 Eur – darželiui. Šiuo metu atsakovas toliau moka 400 Lt išlaikymą į mėnesį. Ieškovei paprašius atsakovo padidinti šį kasmėnesinį išlaikymą nuo 2015-01-01, atsakovas kategoriškai atsisakė tai daryti ir nurodė nemokėsiąs nė lito daugiau nei 400 Lt. Atsakovas nurodė, kad išlaikymą yra skyręs ir tvirta suma - 60 000 Lt (turbūt turėdamas omenyje 59800 Lt, sumokėtus su tikslu nupirkti gyvenamąją patalpą, kurioje vaikas galėtų nuolat gyventi), todėl ieškovė gali šiuos pinigus naudoti vaiko išlaikymui. Ieškovė nesutinka su tokiu atsakovo nurodymu, kadangi tokiu atveju ateityje sumažėtų jos galimybės aprūpinti vaiką nuosavu gyvenamuoju plotu kaip tai buvo numatyta dar 2010 metais pasirašant santuokos nutraukimo pasekmių sutartį. Ieškovė planuoja per ateinančius metus pabandyti vėl kreiptis į bankus dėl būsto kredito, kai padidės jos atlyginimas ir bankams bus galima įrodyti, kad ji yra finansiškai pajėgi grąžinti bankui paskolą su palūkanomis (vaiko išlaikymo periodinėmis išmokomis dydis taip pat gali lemti banko vienokį ar kitokį sprendimą). Tai, kad atsakovo pajamos yra pakankamai didelės nėra ginčo. Pavyzdžiui, dar 2010 metais atsakovas gaudavo apie 10 000 Lt atlyginimą į rankas. Žinoma, reikia paminėti, kad jo reisai nevyksta nuolat, tačiau mažiausiai šešis mėnesius per metus jis praleidžia laivuose. Vadinasi, per metus jis gaudavo apie 60 000 Lt į rankas, neskaičiuojant atostoginių ( apie 5 000 Lt į rankas per mėnesį). Be to, atsakovo finansinė situacija yra apskritai gera: be namo, kuris jam liko po santuokos nutraukimo, jam liko žemės sklypas ir automobilis. Jis turi būsto kreditą, kurio laikotarpis 40 metų, suma 400 tūkstančių Lt, todėl jo kasmėnesiniai įsipareigojimai bankui ne didesni kaip 500 eurų. Atsakovas neseniai įsigijo dar vieną, naujesnį automobilį, tai rodo, kad turi laisvų lėšų. Atsakovas, gaudamas mažiausiai 1450 Eur mėnesinį darbo užmokestį, gyvenamąjį namą, automobilių, net ir įvertinus jo 500 Eur kasmėnesinius įsipareigojimus bankui yra finansiškai visiškai pajėgus savo nepilnamečio vaiko išlaikymui skirti ne 115 Eur, o 188,25 Eur kasmėnesinį periodinį išlaikymą.

Ieškovė taip pat nurodė, kad po to, kai ieškovė išsikraustė gyventi ir dirbti į Vilnių, atsakovas, kuris gyvena Klaipėdoje, pradėjo reikalauti matymosi su vaiku tada, kai jam tai patogu, neatsižvelgiant į vaiko nuolatinį ugdymą darželyje Vilniuje ir vaiko motinos darbo bei poilsio grafiką. Pastaruoju metu padažnėjus nesusipratimams ir konfliktams dėl tėvo matymosi su vaiku tvarkos, ieškovė pasiūlė atsakovui sudaryti susitarimą šiuo klausimu ir matymosi su vaiku tvarką patvirtinti teismo sprendimu. Atsakovas atsisakė tartis dėl tokios tvarkos, nurodė, kad apie vaiko paėmimą iš motinos gali informuoti prieš savaitę ir to turi pakakti visiems nesusipratimams išvengti. Ieškovė nesutinka su tokiu Atsakovo pasiūlymu, mano, kad tolesnis grafiko nebuvimas gali pakenkti vaiko ugdymo procesui ir šeimos santykių normalizavimui. Todėl prašė nustatyti konkrečią atsakovo bendravimo su vaiku tvarką.

Atsakovas pateiktame atsiliepime prašė ieškinį atmesti. Nurodė, jog jei tėvų galimybės leidžia, tai sprendžiama dėl maksimalių vaiko poreikių tenkinimo, o jei neleidžia, tai bent jau dėl minimalių, nors paprastai nustatinėjami vidutiniai, realūs vaiko poreikiai, kurių dydį apibrėžia toks orientacinis kriterijus, kaip 1 MMA, kuris šiai dienai yra 300 Eur. Jei ieškovė nesutinka su šia vaiko poreikius apibrėžiančia suma, tai privalo įrodyti, kad ji yra didesnė ir pagrįstai tai ne tik savo abstrakčiais ir sausais paaiškinimais, bet ir leistinais įrodymais. Deja, ieškovė teigdama, kad vaikui išleidžia po 1300 Lt (376,50 Eur) per mėnesį, tam patvirtinti nepateikia praktiškai nieko. Visi jos teiginiai dėl reikalingų sumų yra visiškai nepagrįsti jokiais įrodymais ir yra gerokai užaukštinti. Pažymėtina, kad ieškovė pateikdama paskaičiavimus už privatų darželį, pamiršo pažymėti, kad nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. Vilniaus miesto Savivaldybė kompensuoja 100 Eur tėvų mokamo mėnesinio mokesčio kiekvienam vaikui, kurio tėvai sudarė ugdymo sutartį su privačiu darželiu. Taigi, ieškovės išlaidos darželiui sumažės nuo 232,28 Eur iki 132,28 Eur. į mėnesį. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad persikėlus gyventi į Vilnių su sūnumi apsigyveno gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso V. R., kuris moka kas mėnesį apie 500 Lt banko paskolą, paimtą šio namo įsigijimui, žodiniu susitarimu ieškovė su V. R. susitarė, jog ieškovė apmoka savo lėšomis visus komunalinius mokesčius ir taip prisideda prie gyvenamojo namo išlaikymo. Tačiau pamiršo teismui paminėti, kad V. R., ne šiaip namo nuomotojas, kuriam ji privalo mokėti mokesčius, o ir ieškovės sugyventinis, jos antro vaiko tėvas. Taigi, visiškai jam nesuprantama, kodėl jo teikiamas išlaikymas sūnui turi būti panaudojamas jo buvusios sutuoktinės sugyventinio namo išlaikymui. Visiškai nesuprantami ieškovės pasisakymai dėl išmokėtų pagal Sutartį 59800 Lt panaudojimo. Šie pinigai buvo skirti vaiko išlaikymui. Jo jūreivio darbas nėra nuolatinis, todėl atsižvelgiant į CK 3.196 straipsnį, pasirašant Sutartį su ieškove sutarė, kad dalį išlaikymo vaikui sumokės konkrečia pinigų suma, dalį mokės kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Visus savo įsipareigojimus pagal aukščiau minėtą sutartį jis įvykdė, išlaikymo įsiskolinimo neturi, išlaikymą vaikui teikia kiekvieną mėnesį po 120 Eur, o ne po 115 Eur, kaip numatyta Sutartyje. Be to atvykęs į Lietuvą, pagal savo galimybės, sūnui nuperka būtiniausias prekes, drabužius ir t. t. Savo ketinimų „kreiptis į bankus dėl būsto kredito, kad „neva“ aprūpinti vaiką nuosavu gyvenamuoju plotu“ ieškovė nepagrindžia jokiais įrodymais. Vaikas yra nepilnametis, gyventi savarankiškai dar negali, nes pagal jo amžių jam reikalinga tėvų priežiūra, taigi, nelabai suprantama kokiu tikslu ieškovė siekia norėdama dabar aprūpinti vaiką gyvenamuoju plotu. Jeigu ieškovė su sugyventiniu nepageidauja auginti jų sūnaus kartu su ieškovės ir jo vaiku savo namuose, prie kurio išlaikymo ieškovė, atsižvelgiant į jos ieškinyje nurodytas aplinkybes, prisideda, tai su malonumu sūnų augins pats. Ieškovės nurodytas vidutinis darbo užmokestis yra apie 4000 Lt į rankas per mėnesį, parodo kad jos materialinė padėtis tik gerėja, o neblogėja, ko negali pasakyti apie savo materialinę padėtį. Jis yra jūreivis, jo darbas nenuolatinis, tam kad išmokėti ieškovei pinigus skirtus vaiko išlaikymui teko paimti paskolą, kurią išmoka iki šiol. Be to, turi būsto paskolą, kuri šiai dienai nėra grąžinta. Jokių naujų automobilių, kaip nurodo ieškovė, jis neturi. Pažymėtina, kad papildomai ieškovei jis yra pasiūlęs apmokėti vaiko lankomus būrelius, tačiau jokių sąskaitų už lankomus būrelius iki šiol negavo. Niekada neatsisakė ir neatsisakys tinkamai išlaikyti savo sūnaus, visus įsipareigojimus sūnaus atžvilgiu vykdo, tačiau išlaikyti pačią ieškovę su jos sugyventinių griežtai atsisako. Šiuo atveju jis teikia sūnaus išlaikymui po 120 Eur į mėnesį, tai tiek pat turi teikti ir ieškovė, tad sūnui tektų į mėnesį 220 Eur. Taip pat ieškovei nieks nedraudžia naudoti vaiko išlaikymui išmokėtų 59 800 Lt. Jo manymu, tokio amžiaus vaikui užtektinai pakaktų lėšų išlaikymui. Atsižvelgiant į anksčiau išdėstyta, akivaizdu, kad aplinkybių pakeisti 2010-10-11 santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 5 punktą, nėra.

Atsakovas, nesutikdamas su ieškovės pateiktu ieškiniu dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, pateikė priešieškinį, kuriuo prašė nustatyti jo siūlomą bendravimo su vaiku tvarką. Nurodė, kad bendravimo tvarka su vaiku santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje nustatyta nebuvo, tačiau su ieškove sutarė, kad jam esant Lietuvoje bendraus su sūnumi du kartus per savaitę pasiimdamas sūnų su savimi. Tačiau ji jam su sūnumi bendrauti neleisdavo, motyvuodama, kad sūnus pastoviai serga peršalimo ligomis, sloguoja. Po santuokos nutraukimo sūnus V. P. liko gyventi su ieškove Klaipėdoje. Su sūnumi bendravo ne tik savaitgaliais, bet ir darbo dienomis, sūnus turėjo galimybę bendrauti su savo močiute, draugais. 2013 m. ieškovei persikėlus gyventi į Vilnių ir apsigyvenus su sugyventiniu V. R., ieškovė pradėjo itin riboti jo ir sūnaus bendravimą: drausti pasiimti vaiką iš jo gyvenamosios vietos pas save į Klaipėdą, uždraudė bendrauti telefonu, internetu, atsisakė teikti informaciją apie vaiko sveikatos būklę, apie išlaikymo lėšų panaudojimą ir pan. Dėl to tarp jų kildavo konfliktai. 2014 m. ieškovė pradėjo reikalauti padidinti išlaikymą vaikui, jam nesutikus, pagrasino apriboti jo ir vaiko bendravimą, bei kreiptis į teismą dėl išlaikymo padidinimo. Tarp jo ir ieškovės pastoviai kyla ginčai dėl bendravimo su sūnumi ir dalyvavimo jo auklėjime tvarkos. Jis labai myli savo sūnų, dėl to pageidauja dažnai bendrauti su juo tiek ryšio priemonėmis (telefono, internetu ryšiu), tiek netrukdant ieškovei dažnai pasiimti pas save į Klaipėdą ne tik vasaros atostogų metu, bet ir rudens, žiemos atostogų metu, bei sutikti gražiausias metų šventes. Jo gyvenimo sąlygos Klaipėdoje yra labai geros. Turi namą, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame sūnui yra įrengtas atskiras kambarys su visais būtiniausiais baldais, žaislais, taigi sūnui yra tinkamos sąlygos su juo gyventi Klaipėdoje ir jo atostogų metu, ir savaitgaliais. Sūnus V. labai, jį myli, nori pabūti kartu, tačiau ieškovė piktybiškai neleidžia susitikti su sūnumi, neišleidžia praleisti atostogas Klaipėdoje, negražiai šneka apie jį ir sūnų nuteikinėja prieš tėvą, pastoviai reikalauja mokėti jai daugiau pinigų. Jam nesutikus su ieškovės sąlygom, ieškovė 2015 m. vasario mėn. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo padidinti išlaikymo dydį, bei nustatyti tiesiog neįgyvendinamą bendravimo su vaiku tvarką. 2015 m. vasarą jam atvykus į Lietuvą, susisiekė su ieškove ir paklausė, ar leis sūnui praleisti bent vieną savaitgalį su juo, ji jam atsakė, kad išvežti į Klaipėdą neleis, leido keletą valandų pasimatyti Vilniuje, pareikalavo mokėti didesnį išlaikymą, bei pasiūlė pasirašyti tiesiog absurdišką taikos sutartį, civ. byloje Nr. e2-10701-967/2015, priešingu atveju visiškai uždraus vaikui matytis su juo. Pažymėtina, kad ieškovės pasiūlyta taikos sutartis neatitinka nei jo, nei sūnaus interesų, nei teisingumo, sąžiningumo, protingumo principų, bei pažeidžia sutarties šalių interesų pusiausvyrą. Ieškovės taikos sutartyje pasiūlyta bendravimo su vaiku tvarka ne tik sunkiai įgyvendinama, bet ir sudaro ieškovei palankias aplinkybes pasipelnyti jo sąskaita. Jis yra jūreivis, ir jam būnant jūroje, dėl oro sąlygų, ne visada yra ryšys su krantu, taigi tiesiog nėra galimybės informuoti ieškovės nepažeidžiant pasiūlytos taikos sutarties sąlygų. Taip pat nėra jokios galimybės prieš 30 dienų žinoti, ar konkrečiomis datomis jis bus jūroje ar krante, nes tai taip pat priklauso ir nuo orų sąlygų, ir laivo savininko pageidavimų, ir avialinijų, nes į laivą ir iš laivo skrenda su lėktuvu. Už menkiausią ieškovės pasiūlytos taikos sutarties sąlygų pažeidimą ar nesilaikymą, netgi ne dėl jo kaltės, numatyta mokėti 50 Eur baudą. Tokiais veiksmais ieškovė veikia priešingai vaiko interesams, tuo pažeidžia ne tik vaiko teises, bet vaiko tėvo, kitų artimųjų teisę dalyvauti auklėjant vaiką, užkerta kelią normaliam vaiko ir tėvo bendravimui. Pažymėtina, kad dėl ieškovės veiksmų vaiko bendravimas su jo artimais giminaičiais iš jo pusės iš viso yra neįmanomas. Todėl taip pat prašė nustatyti konkrečią jo bendravimo su vaiku tvarką.

Ieškovė atsilipimu į priešieškinį su juo nesutiko ir prašė atmesti. Nurodė, jog atsakovo priešieškinyje nurodyti teiginiai, jog ji sudarydavo kliūtis jam bendrauti su sūnumi, yra visiškai nepagrįstas melas ir bandymas suklaidinti teismą nepagrįstais deklaratyviais teiginiais, kurie be faktinių įrodymų neturi jokios teisinės reikšmės. Ieškovė niekada neatsisakydavo leisti atsakovui susitikti su sūnumi, priešingai nei teigia atsakovas, ieškovė imdavosi visų įmanomų priemonių, kad atsakovas susitiktų ir pabendrautų su sūnumi. Susitikimai su sūnumi priklausydavo išimtinai nuo atsakovo valios ir noro, kuriuos jis išreikšdavo kada panorėdavo. Atsakovas dažnai reikalaudavo susitikimo su vaiku pranešdamas vos prieš porą valandų iki norimo susitikimo, be to, reikalaudavo susitikimo ieškovės darbo metu. Atsakovas niekada nesiteikdavo su sūnumi bendrauti du kartus per savaitę. Sūnus savo 3-čiais, 4-tais gyvenimo metais dažnai sirgo kvėpavimo takų ligomis, ne kartą gulėjo ligoninėje, V. buvo diagnozuota bronchinė astma, buvo skirti valstybės kompensuojami vaistai kvėpavimo takų gydymui, ligos požymiai sumažėjo, sveikata pagerėjo. Akivaizdu, kad esant tokioms rimtoms sveikatos problemoms, ieškovė negalėjo rizikuoti ir sergančio vaiko leisti išsivežti iš jo namų ir jam saugios, įprastos aplinkos, kai sūnus jautėsi negerai. Už baseino būrelį atsakovas pervedė savanoriškai, ieškovė tik informavo atsakovą apie vaiko užimtumą šeštadieniais (baseino lankymą). Daiktų atsakovas yra nupirkęs vos keletą ir to tikrai nepakanka augantiems vaiko poreikiams patenkinti. Atkreiptinas dėmesys, kad ir ieškovės ieškinyje pateiktoje išlaidų paskaičiavimo lentelėje išlaidos drabužiams ir avalinei sudaro tik 14,48 Eur, kas dar kartą patvirtina, jog daug reikalingų drabužių V. gauna iš savo pusbrolio. Atsakovas klaidina teismą teigdamas, jog jai su vaiku persikėlus gyventi į Vilnių, ji sudarydavo kliūtis bendrauti su sūnumi. Visi atsakovo ir vaiko susitikimai vykdavo išimtinai tik Klaipėdoje ir tik dėl to, kad pati, savo lėšomis, ieškovė veždavo sūnų į susitikimą su atsakovu Klaipėdoje. Atsakovas taip pat visiškai melagingai nurodo, kad ieškovė draudžia bendrauti su sūnumi telefonu. Ieškovė visada geranoriškai perduoda telefoną vaikui, kai sūnus turi galimybę (nėra užimtas ar nesloguoja) bendrauti su tėvu. Atsakovas priešieškinyje nesąžiningai meluoja ir apie bendravimą SKYPE programa. Tai yra internetinio ryšio reikalaujanti programa ir norint bendrauti per SKYPE, vaikas turi būti pasodintas prie kompiuterio, kompiuteris pajungtas prie interneto ryšio, kas savaime reikalauja išankstinio susitarimo su ieškove, tam, kad ieškovė spėtų atvykti iki namų, kur yra kompiuteris ir paruošti vaiką pokalbiui su tėvu. Tuo tikslu ieškovė atsakovui ne kartą aiškino ir prašė, kad norėdamas pakalbėti su sūnumi SKYPE programos pagalba, turi iš anksto pranešti ieškovei. Labai svarbu pažymėti, kad atsakovas niekada nepasiėmė vaiko iš darželio Klaipėdoje. Atsakovas buvo įrašytas į asmenų, turinčių teisę pasiimti vaiką iš darželio, sąrašą, tačiau nė vieno karto to nebuvo padaręs. Atsakovas tik skambiomis frazėmis bando paveikti teismą, tačiau nepateikia jokių tai pagrindžiančių įrodymų. Ieškovė niekada negrasino ir nemanipuliavo bendravimu su vaiku, siekdama padidinti išlaikymą vaikui. Atsakovas, savo priešieškinį grindžia tik niekuo nepagrįstais samprotavimais ir melagingais pareiškimas apie ieškovę. Tuo tarpu ieškovė pateikė eilę įrodymų, kurie pagrindžia realią bendravimo su vaiku situaciją Ieškovės pasiūlyta bendravimo tvarka visiškai atitinka vaiko poreikius ir interesus, vaiko paėmimo ir grąžinimo laikas atitinka vaiko poreikius ir paros ritmą (miegą, mokymąsi, laisvalaikio užsiėmimus), švenčių praleidimo laikas taip pat užtikrina galimybę vaikui švęsti įvairias metų šventes su vienu ir su kietu tėvu. Tuo tarpu atsakovas, vėl gi nesutikdamas su ieškovės pasiūlyta tvarka, pateikė priešieškinį, kuriuo siūlo patvirtinti jam vienam tinkamą bendravimo tvarką.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2015 m. balandžio 9 d. išvadoje dėl ieškinio nurodyta kadangi nepilnametis V. P. nuolat gyvena su motina, kuri užtikrina vaikui puikias gyvenimo sąlygas, juo rūpinasi, į galimai pasikeitusius vaiko poreikius bei kitas ieškinyje nurodytas aplinkybes, vadovaujantis vaiko teisių ir teisėtų interesų prioritetinio gynimo principų, prieštarauti ieškiniui nėra pagrindo (I tomas, b. l. 50). Pateiktoje išvadoje dėl priešieškinio nurodyta, jog atsakovo prašomos bendravimo su vaiku tvarkos sudėtingumą bei siekį maksimaliai bendrauti su vaiku, pažymėtina, kad tėvas ne tik turi teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaiku, taigi bendravimo tvarkoje neturėtų būti nurodyta tik tėvo teisė bendrauti, pareigą užtikrinti bendravimą perkeliant tik vaiko motina.

Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovas palaikė savo procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją, nurodė, kad fiksuota pinigų suma sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių buvo nustatyta būtent su tikslu įsigyti nekilnojamąjį turtą, kaip skola ieškovei, o ne naudoti vaiko kasdieniams poreikiams. Taip pat nurodė, kad atsakovo sąlyginai laisva dienotvarkė į ieškovės ir šalių gyvenimą įneša nemažai sumaišties, todėl teismo sprendimu turėtų būti numatyta atsakovo pareiga planuoti savo susitikimus su vaiku ir apie tai informuoti ieškovę.

Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu pažymėjo, kad ypatingai griežtos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas pažeis paties vaiko interesus, nes tėvas dėl darbo specifikos (atsakovas – jūreivis) ne visada turės galimybę bendrauti su vaiku nustatytu grafiku.

Ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies.

Byloje nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 23 d. sprendimu nutraukė šalių santuoką, įregistruotą 2009 m. gegužės 16 d. Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 302, ir patvirtino šalių 2010 m. spalio 11 d. pasirašytą Sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutarties 4 punktu šalys susitarė, kad A. P. sūnaus V. P., gim. 2009-07-23, išlaikymą teikia taip: tris metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos moka po 950 Lt, po trijų metų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki sūnaus pilnametystės moka po 400 Lt kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis. Taip pat, sūnaus V. P. išlaikymui sumoka 40 000 Lt per trisdešimt dienų, nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Sūnaus išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriama motina V. P.. Sutarties 5 punktu šalys susitarė, kad A. P. ir V. P. kartu rūpinasi sūnaus V. P. auklėjimu, jo priežiūra, fiziniu vystymu, mokymu bei lavinimu, t. y. visapusiškai dalyvauja sūnaus auklėjime.

Iš esmės ieškiniu ieškovė prašo pakeisti sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4 ir 5 punktus, padidinant iš atsakovo priteistą sūnaus išlaikymą periodinėmis išmokomis iki 188,25 Eur bei nustatant konkrečią bendravimo su vaiku tvarką. Konkretaus bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo priešieškiniu reikalauja ir atsakovas.

Dėl išlaikymo dydžio

CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo ir laisvalaikio reikmėms. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas principas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystyti sąlygas. Klausimas, susijęs su CK 3.192 straipsnyje įtvirtintomis pareigomis teikti išlaikymą, atitinkantį vaiko poreikius ir tėvų galimybes, buvo išspręstas nutraukiant santuoką bendru sutikimu 2010 m. lapkričio 23 d. teismo sprendimu. CK 3.201 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybė peržiūrėti teismo sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir atitinkamai sumažinti ar padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu, teismui priėmus sprendimą, iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis arba vaiko poreikiai. Ši įstatyme įtvirtinta nuostata leidžia teismui kiekvienu konkrečiu atveju individualizuoti CK normų taikymą ir išsaugoti protingą tiek vaiko interesų, jo poreikių tenkinimo, tiek tėvų galimybių pusiausvyrą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai tėvo (motinos) turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas; išlaikymą teikiančio tėvo (motinos) turtinės padėties nežymus pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį. Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo, įtvirtinto CK 3.3 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L.; bylos Nr. 3K-3-303/2008; Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. I. M.; bylos Nr. 3K-3-341/2006; Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. I. K.; bylos Nr. 3K-3-306/2005; Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. v. V. B.; bylos Nr. 3K-3-369/2003, Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. D. v. L. D.; bylos Nr. 3K-3-1017/2003, ir kt.). Taigi bylose dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką sudaro aplinkybės, ar po teismo sprendimo dėl išlaikymo dydžio ir formos nustatymo iš esmės pasikeitė tėvo (motinos) turtinė padėtis ir vaiko (vaikų) poreikiai.

Nustatant taikomos normos (CK 3.201 straipsnis) tikrąją prasmę, ji turi būti aiškinama sistemiškai su kitomis CK šeimos teisnius santykius dėl tėvų pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus reglamentuojančiomis normomis, atsižvelgiant į aiškinamos normos tikslus bei uždavinius (CK 1.9 straipsnis). Minėta, kad CK 3.201 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo taikoma, kai iš esmės pasikeičia šalių turtinė padėtis ir tokia nuostata leidžia kiekvienu konkrečiu atveju individualizuoti šios normos taikymą ir išsaugoti protingą vaiko (vaikų) interesų, jo poreikių tenkinimą ir tėvų galimybių pusiausvyrą. Individualizuojant CK 3.201 straipsnio 1 dalies taikymą nagrinėjamu atveju, pažymėtina, kad CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendrų tėvų susitarimu; CK 3.193 straipsnio 1 dalyje, skatinant taikiai spręsti visus šeimos klausimus abipusiu susitarimu, vaiko (vaikų) tėvams suteikiama teisė susitarti dėl vaiko išlaikymo sudarant sutartį; tokia sutartis privalo būti sudaryta bendru susitarimu, kai nutraukiama santuoka ar patvirtinamas gyvenimas skyrium; sutartyje tėvai privalo numatyti, kokiu būdu ir tvarka jie vykdys savo pareigas, susijusias su vaikų išlaikymu – išlaikymo dydį, formą (periodinėmis įmokomis, konkrečia vienkartine suma ar natūra), mokėjimo terminus, pinigų pervedimo, atsiskaitymo už išlaikymo panaudojimą tvarką ir pan.; tokią sutartį turi patvirtinti teismas, patikrinęs, ar sutarties sąlygos nepažeidžia vaiko interesų, ar išlaikymo dydis yra pakankamas atsižvelgiant į vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį, ar išlaikymo mokėjimas nesiejamas su tam tikromis sąlygomis, ar nepažeidžia vieno iš sutuoktinio interesus ir pan. Taigi teismas, prieš tvirtindamas sutuoktinių sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių, privalo patikrinti, ar jos sąlygos teisėtos, ar neprieštarauja viešajai tvarkai, nepažeidžia nepilnamečių vaikų interesų ar iš esmės nepažeidžia vieno iš sutuoktinių interesų. Jeigu tokios aplinkybės nustatomos, teismas sutarties negali tvirtinti (CK 3.53 straipsnio 3, 4 dalys, 3.193 straipsnio 1 dalis). Sutuoktinių tinkamai sudarytos sutarties sąlygas teismas perkelia į teismo sprendimą, toks teismo sprendimas įgyja res judicata galią. Dėl iš esmės pasikeitusių aplinkybių galima keisti tas sutarties ir teismo sprendimo dalis, kurios susijusios su nepilnamečių vaikų išlaikymu ir jų gyvenamosios vietos nustatymu bei buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymu (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. A. S.; bylos Nr. 3K-3-575/2005).

Nagrinėjamoje byloje šalys pateikė teismui jų susitarimą dėl santuokos nutraukimo pasekmių nagrinėjant jų santuokos nutraukimo bylą, teismas šį susitarimą, taip pat ir dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo, patvirtino. Šalys, susitardamos dėl išlaikymo formos ir dydžio, būtino jų nepilnamečiams vaikams, įvertino vaikų poreikius ir tėvų galimybes teikti susitartą išlaikymą, o išlaikymo dydis gali būti keičiamas, jeigu po teismo sprendimo priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnio 1 dalis, CK 53 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad iš esmės būtų pasikeitusi šalių (vaikų tėvų) turtinė padėtis (motinos laikinas finansinės padėties pasikeitimas dėl jos motinystės atostogų negali būti laikomas esminiu pasikeitimu, juo labiau, kad pati ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad neketina ilgai tęsti vaiko priežiūros atostogų) ar ypatingai padidėję vaiko poreikiai, kas sudarytų pagrindą remiantis aptartomis teisės normomis dėl išlaikymo dydžio nustatymo ir jo pakeitimo, keisti šalių susitarimu nustatytą ir teismo sprendimu patvirtintą išlaikymo dydis.

Byloje tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad tiek ieškovo, tiek atsakovės turtinė padėtis pagerėjo ar pablogėjo – tiek nutraukiant santuoką, tiek šiuo metu atsakovo pajamos buvo ne mažesnės negu 1500 Eur/mėn. (nors tikslių duomenų atsakovas teismui nepateikia, tačiau sutinka, kad pajamos, lyginant jas su 2010 m. nesumažėjo), ieškovės su darbu susijusios pajamos po truputį didėjo. Be jau santuokos nutraukimo metu atsakovo turėto nekilnojamojo turto, atsakovas po santuokos nutraukimo dovanojimo sutarčių pagrindu yra įgijęs du žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini)., kurių rinkos vertė atitinkamai 1477 Eur ir 2039 Eur. Ieškovė nekilnojamojo turto asmeninės nuosavybės teise neįgijo. Šalys transporto priemonių savo vardu nėra įregistravusios. Atsakovas paaiškino, kad tiek nutraukiant santuoką, tiek dabar jis turi pareigą mokėti įmokas bankui pagal kredito sutartį, be to, grąžina skolą už pagal santuokos nutraukimo pasekmių sutartį sumokėtą vienkartinę sumą, skirtą sūnaus išlaikymui – ši aplinkybė atsakovui taip pat buvo žinoma nutraukiant santuoką.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas, įvertinęs įrodymų jų visumą CPK 185 straipsnio nustatyta tvarka, sprendžia, kad nėra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, kad būtų galima keisti išlaikymo dydį CK 3.201 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Pasisakydamas dėl išlaikymui skirtų sumų naudojimo, teismas pažymi, kad CK 3.203 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas išimtinai jo interesams. Išlaikymas priteisiamas vaikui ir yra jo nuosavybė (CK 3.186 straipsnio 1 dalis). Išlaikymas negali būti naudojamas vaiko tėvo (motinos) ar kitų asmenų asmeniniams poreikiams tenkinti. Visos sumos, gaunamos kaip išlaikymas, pirmiausia privalo būti naudojamos būtiniausiems vaiko poreikiams tenkinti, ji maitinti, aprengti, mokyti, ugdyti, laisvalaikio reikmėms ir pan., o likusi suma taupoma ar saugiai investuojama. Tuo atveju, kai vaiko (vaikų) tėvai, vienas iš jų ar kiti asmenys panaudoja vaikui skirtą išlaikymą ne vaiko (vaikų) interesais (panaudoja jį savo asmeniniams poreikiams tenkinti, perleidžia kitiems asmenims ir pan.) CK 3.203 straipsnio 2 dalyje nustatyta tokio asmens pareiga atlyginti vaikui padarytus nuostolius. Tėvas (motina), tvarkydami savo nepilnamečių vaikų turtą uzufrukto teisėmis, privalo veikti išimtinai vaikų interesais (CK 3.186 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad vaikų turtas turi būti panaudojamas pačių vaikų turtiniams ir dvasiniams poreikiams tenkinti. Nagrinėjamoje byloje akivaizdu, kad ieškovės elgesys, kai ji savo banko sąskaitoje laikydama šalių sūnaus išlaikymui skirtas sumas, motyvuodama vien tuo, kad šios sumos buvo skirtos nekilnojamojo turto įsigijimui ir dėl to negali būti skiriamos kasdieniams vaiko poreikiams tenkinti, neatitinka vaiko interesų, nes, kaip minėta, visos sumos, gaunamos kaip išlaikymas, pirmiausia privalo būti naudojamos būtiniausiems vaiko poreikiams tenkinti, ji maitinti, aprengti, mokyti, ugdyti, laisvalaikio reikmėms ir pan., o likusi suma taupoma ar saugiai investuojama. Nepriklausomai nuo to, kokias aplinkybes šalys aptarinėjo prieš sudarydamos sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (pvz., skolos, kompensacijos), pačioje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių aiškiai ir vienareikšmiškai nustatyta, jog ši suma skirta V. P. išlaikymui, ir tai atitinka nepilnamečio šalių vaiko interesus. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė jokio būsto neįsigijo, poreikio įsigyti tokį būstą bylos nagrinėjimo metu ieškovės šeima neturi, nes gyvena ieškovės sugyventiniui - kito vaiko tėvui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame name, o procesiniuose atsakovo dokumentuose yra pasisakyta, jog atsakovas neprieštarauja, kad išlaikymo sumos ir būtų skiriamos nepilnamečio šalių vaiko išlaikymui, todėl nėra aišku, kokiu pagrindu ieškovė atsisako tas lėšas vaiko išlaikymui ir naudoti.

Be to, pažymėtina, kad priimant 2010 m. lapkričio 23 d. teismo sprendimą šalių nepilnamečiui vaikui iki pilnametystės buvo likę 200 mėnesių. Padalinus vaiko išlaikymui sumokėtą 59 800 Lt sumą (dėl šios sumos tarp šalių ginčo nėra) ir pridėjus ją prie periodinių išmokų (400 Lt), atsakovas vaiko išlaikymui teikia išlaikymą, kuris, paskirsčius visas sumas iki vaiko pilnametystės, sudarytų ne mažiau kaip 202 Eur. Atkreiptinas dėmesys, kad įprastomis aplinkybėmis abiem tėvams tenka pareiga vienodai išlaikyti savo vaikus, taigi, ir pati ieškovė turėtų pareigą mokėti tokio dydžio išlaikymą. Taigi abiejų tėvų teikiamo išlaikymo suma turėtų sudaryti 404 Eur, o tai viršija ieškinyje įvardintus berniuko poreikius. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė nurodo, jog vaiko poreikiai išaugo, lyginant juos su 2010 m., o tai reiškia, kad pvz., 2010 m., 2011 m. ir t. t. berniuko poreikiai buvo mažesni ir nesudarė minėtos 404 Eur sumos, todėl ekonomiškai naudodama ir netgi apdairiai didindama išlaikymui skirtas sumas, ieškovė turi galimybę didesnes sumas skirti dabar, ar vėliau, esant poreikiui, ateityje, juo labiau, kad 2015 m. rugsėjo 19 d. duomenimis ieškovės vardu esantis terminuotas indėlis, kurį ieškovė teismo posėdžio metu įvardijo kaip išlaikymo vaikui sumą, sudarė 17 345 Eur. Remiantis tuo, kas išdėstyta darytina išvada, kad ieškinyje nurodytais argumentais nėra pagrindo keisti Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 23 d. sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo 4 punkto.

Dėl bendravimo tvarkos

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulėje įtvirtintas principas, kad visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą. Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta vaiko teisė būti globojamam tėvų, 9 straipsnio 3 dalyje - teisė nuolat bendrauti su išskirtais tėvais, išskyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais. Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, yra asmeninio pobūdžio jų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai ne tik nėra kliudoma šiam bendravimui, bet ir pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, įvykdymą. Tėvų dalyvavimas vaiko auklėjime yra būtinas, kad vaikas pilnaverčiai vystytųsi. CK 3.175 str. numatyta, kad vaiko tėvas gali kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime tvarkos. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principas nustatant bendravimo tvarką reiškia, kad tėvui, negyvenančiam kartu su vaiku, neturi būti daromi apribojimai bendrauti su vaiku (dėl vietos, būdo, sąlygų ir pan.) jeigu tai nereikalinga vaiko interesams apsaugoti.

CK 3.3 str. įtvirtinta nuostata, kad šeimos santykių teisinis reglamentavimas Lietuvos Respublikoje grindžiamas prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu. Tarp vaiko tėvų, gyvenančių skyrium, kilus ginčui dėl bendravimo su vaiku tvarkos, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 str. 4 d.). CK 3.170 str. 1, 2, 3 dalyse nustatyta, jog tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. CK 3.156 straipsnyje nustatyta, jog tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Todėl tiek motina, tiek tėvas yra vienodai atsakingi už tėvų valdžios įgyvendinimą ir turi lygias su savo vaikais susijusias teises ir pareigas, nesvarbu, ar tėvai gyvena santuokoje, skyrium ar santuoka nutraukta.

Ieškovė prašė nustatyti atsakovo tokią bendravimo su vaiku tvarką:

a) 2015, 2017, 2019, 2021, 2023 ir 2025 m, lyginių savaičių savaitgaliais (t. y. kas antrą šeštadienį-sekmadienį) Atsakovas pasiima sūnų V. P. iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos arba senelių (gyv. (duomenys neskelbtini)) nuolatines gyvenamosios vietos šeštadienį 10 val. ryte ir grąžina jį atgal į jo nuolatinę gyvenamąją vietą iki sekmadienio 18 val. arba į senelių nuolatinę gyvenamąją vietą (gyv. (duomenys neskelbtini)) iki sekmadienio 15 val.;

b) 2014, 2016, 2018, 2020, 2022, 2024 ir 2026 m. nelyginių savaičių savaitgaliais (t. y., kas antrą šeštadienį-sekmadienį) atsakovas pasiima sūnų V. P. iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos arba senelių (gyv. (duomenys neskelbtini)) nuolatinės gyvenamosios vietos šeštadienį 10 val. ryte ir grąžina jį atgal į jo nuolatinę gyvenamąją vietą iki sekmadienio 18 val. arba į senelių nuolatinę gyvenamąją vietą (gyv. (duomenys neskelbtini)) iki sekmadienio 15 val.;

c) jeigu nėra persidengimo su (a) ir (b) punkte nurodytomis dienomis, šias šventines dienas sūnus nelyginiais metais praleidžia su atsakovu: Sausio 1-oji (Naujieji Metai); Kovo 11-oji, Gegužės 1-oji; Tėvo diena; Liepos 6-oji (Valstybės diena); Lapkričio 1-oji (Visi Šventieji); Gruodžio 25-26-oji (Šv. Kalėdos), atsakovas pasiima sūnų V. P. iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos arba senelių (gyv. (duomenys neskelbtini)) nuolatinės gyvenamosios vietos atitinkamos šventinės dienos 10 val. ryte ir grąžina jį atgal į jo nuolatinę gyvenamąją vietą iki šventinės dienos 18 val. arba į senelių nuolatinę gyvenamąją vietą (gyv. (duomenys neskelbtini)) iki šventinės dienos 15 val.;

d) jeigu nėra persidengimo su (a) punkte nurodytomis dienomis, šias šventines dienas sūnus lyginiais metais praleidžia su atsakovu: Vasario 16-oji, Šv. Velykos, Tėvo diena; Birželio 24-oji (Joninės); Rugpjūčio 15-oji (Žolinė); Gruodžio 24-oji (Šv. Kūčios). Atsakovas pasiima sūnų V. P. iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos arba senelių (gyv. (duomenys neskelbtini)) nuolatinės gyvenamosios vietos atitinkamos šventinės dienos 10 val. ryte ir grąžina jį atgal į jo nuolatinę gyvenamąją vietą iki šventinės dienos 18 val. arba į senelių nuolatinę gyvenamąją vietą (gyv. (duomenys neskelbtini)) iki šventinės dienos 15 val.;

e) Nepaisant galimo persidengimo su aukščiau nurodytomis matymosi su sūnumi dienomis, atsakovas, informavęs ieškovę prieš 30 dienų, turi teisę pasiimti sūnų kartu nepertraukiamai su juo atostogauti vasaros mėnesiais ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų.

f) jei šioje tvarkoje nustatytas atsakovo pasimatymas su sūnumi buvo praleistas, atsakovas neturi teisės reikalauti jį kompensuoti papildomu šioje tvarkoje nenumatytu pasimatymu. Visi paskesni (t. y. einantys po praleisto pasimatymo) atsakovo pasimatymai su sūnumi turi vykti nustatyta tvarka be jokių pakeitimų.

Priešieškiniu atsakovas prašė nustatyti tokią jo bendravimo su vaiku tvarką:

1) A. P. esant Lietuvoje, jis turi teisę bendrauti su sūnumi, gim. 2009-07-23, kas antrą savaitgalį pasiimdamas vaiką penktadienį 17 val. iš ugdymo įstaigos arba jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas vaiką sekmadienį 19 val. į jo gyvenamąją vietą;

2) A. P. esant Lietuvoje, jis turi teisę praleisti su sūnumi, gim. 2009-07-23, paimant vaiką švenčių dienų išvakarėse 17.00 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas į jo gyvenamąją vietą atitinkamos šventes dienos 19 val., lyginiais metais šias šventes :

1. Sausio 1 d.-Naujieji metai.

2. Vasario 16 d.-Lietuvos valstybės atkūrimo diena;

3. Kovo 11 d. - Nepriklausomybės diena;

4. Gegužės 1 d. - Tarptautinė darbo diena;

5. Birželio 24 dieną - Joninių (Rasų) diena;

6. Liepos 6 - Valstybės dieną;

7. Rugpjūčio 15 dieną - Žolinė;

8. Lapkričio 1 d- Visų Šventųjų diena;

9. Gruodžio 24-26 d. (Šv. Kūčios ir Šv. Kalėdos);

3) A. P. esant Lietuvoje, jis turi teisę kiekvienais metais praleisti su sūnumi, gim. 2009-07-23, Birželio pirmąjį, sekmadienį (Tėvo diena) paimant vaiką šventinės dienos išvakarėse 17.00 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas į jo gyvenamąją vietą atitinkamos šventes dienos 19 val.

4) A. P. esant Lietuvoje, jis turi teisę bendrauti su sūnumi, gim. 2009-07-23, per vasaros atostogas nepertraukiamai iki. 30 kalendorinių dienų, pasiimdamas vaiką iš nuolatinės gyvenamosios vietos j savo gyvenamąją vietą ar kitą savo nuožiūra pasirinktą vaikui saugią ir pagal jo amžių priimtiną vietą ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą; Nepertraukiamo iki 30 dienų vaiko pasiėmimo iš nuolatinės jo gyvenamosios vietos konkretų laiką Šalys įsipareigoja suderinti tarpusavio susitarimu, atsižvelgdami į vaiko interesus, vaiko ir savo atostogų grafikus;

5) A. P. esant Lietuvoje, jis turi teisę bendrauti su sūnumi, gim. 2009-07-23 per rudens, žiemos ir pavasario atostogas nepertraukiamai 3 kalendorines dienas paimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos arba kitos jos buvimo vietos į savo gyvenamąją vietą ar kitą savo nuožiūrą pasirinktą vaikui saugią ir pagal jo amžių priimtiną vietą, tarpusavio susitarimu atsižvelgdami į vaiko interesus, vaiko ir savo atostogų grafikus;

6) A. P. organizuoja ir kompensuoja sūnaus V. P., gim. 2009-07-23 kelionę ir jos išlaidas iš jo gyvenamosios vietos pas A. P., o V. B. organizuoja ir kompensuoja sūnaus V. P., gim. 2009-07-23, kelionę ir jos išlaidas atgal į vaiko gyvenamąją vietą;

7) Jeigu sūnaus V. P., gim. 2009-07-231 susirgimo atvejai, iš anksto suplanuoti renginiai, iš anksto užsakyta poilsinė kelionė sutampa su A. P. bendravimo su sūnumi dienomis, A. P. bendravimas su sūnumi perkeliamas į artimiausią savaitgalį arba kitą dieną po to, kai. išnyks šiame punkte nurodytos aplinkybės;

8) A. P. esant Lietuvoje, jis turi teisę kas antrą sūnaus gimtadienį, t. y. liepos 23 d., praleisti su sūnumi, paimant vaiką šventinės dienos išvakarėse 17.00 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas į. jo gyvenamąją vietą atitinkamos šventes dienos 19 val. Vienas iš tėvų, bendraujantis su vaiku jo gimimo dieną jokiu būdu negali riboti, kito tėvo galimybių pasveikinti sūnų su gimtadieniu, su jo pabendrauti, perduoti dovanas.

9) įpareigoti V. B. nedelsiant informuoti A. P. apie vaiko susirgimo atvejus;

10) įpareigoti V. B. netrukdyti vaiko išvykai pas A. P. ir sudaryti visas reikalingas sąlygas (surinkti vaiko drabužius, pasirūpinti reikalingais dokumentais ir pan.).

11) įpareigoti V. B. laikinai išvežant vaiką į užsienio valstybę, įspėti A. P. apie išvykimą prieš 7 kalendorines dienas;

12) Uždrausti V. B. be rašytinio A. P. sutikimo dėl vaiko gyvenamosios vietos valstybės pakeitimo, kai vaiko buvimo užsienio valstybėje nepertraukiamas terminas yra ilgesnis nei 30 kalendorinių dienų, ir nepakeitus šioje byloje būsimu sprendimu, nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos, išvežti vaiką nuolat gyventi į užsienio valstybę.

13) A. P. atsižvelgiant į sūnaus užimtumą, ga.fi kiekvieną dieną bendrauti su sūnumi telefonu ir/ar internetu programinės „SKYPE“ ar „VIBER“ įrangos pagalba.

14) Šalių susitarimu, A. P. gali bendrauti su sūnumi ir kitu laiku;

15) Šalys įsipareigoja informuoti viena kita apie vaiko aprūpinimą (maistą, drabužius, knygas, žaislus ir panašiai) bei lavinimą (darželį/mokyklą, būrelius, sporto, sveikatos paslaugas ir panašiai), esminius sūnaus gyvenimo įvykius, sveikatos būklę, kitus įvykius, galinčius turėti įtakos vaiko vystymuisi, sudaryti galimybes kitai šaliai dalyvauti vaikui svarbiuose įvykiuose.

Atsiliepime į priešieškinį ieškovė iš dalies su tokia siūloma tvarka sutiko, nurodė, kad atsakovo pasiūlyti bendravimo tvarkos aspektai ne visuomet atitinka vaiko poreikių ir interesų bei ieškovės galimybių įgyventi atsakovo prašomą nustatyti bendravimo tvarką. Detalizavo:

1) Ieškovė sutinka nustatyti, kad kas antrą savaitgalį atsakovas pasiimtų vaiką savaitgaliui, tačiau paėmimo ir gražinimo laikas turi būti atitinkamai 18 val. penktadienį ir 17 val. sekmadienį. Atsakovo prašomas paėmimo ir grąžinimo laikas neatitinka vaiko poreikių ir Ieškovės galimybių: Ieškovė dirba iki 17 val., todėl fiziškai negalės spėti paruošti vaiko susitikimui su tėvu ir jį tinkamai perduoti. Be to, vaiko grąžinimas sekmadienį 19 val., kaip prašo Atsakovas, yra per vėlus laikas, kadangi vaikui sekmadienį reikia susiruošti ugdymo savaitei, pailsėti, adaptuotis po aplinkos pasikeitimo.

2) Atsakovo siūlomas variantas, kad visas šventes vienais metais sūnus praleidžia su motina, kitais metais su tėvu yra visiškai absurdiškas. Pagal Atsakovo logiką, vaikas visus metus visas šventes turės švęsti tik su vienu iš tėvų. Ieškovė su tokiu variantu visiškai nesutinka ir laikosi savo ieškinyje išreikšto švenčių praleidimo varianto, kai šventės paskirstytos ir kiekvienais metais tiek tėvas, tiek motina galės atitinkamai praleisti tam tikras šventes su vaiku. Ieškovė taip pat nepritaria vaiko paėmimo ir grąžinimo laikui. Laikas atitinkamai koreguotinas paimant 18 val., gražinant 18 val.

3) Ieškovė su šiuo reikalavimu sutinka, tik vaiko gražinimo laikas koreguotinas į 17 val.

4) Su šiuo punktu ieškovė nesutinka ir laikosi savo ieškinyje nurodytos vaiko vasaros atostogų praleidimo tvarkos - atsakovas, informavęs ieškovę prieš 30 dienų, turi teisę pasiimti sūnų kartu nepertraukiamai su juo atostogauti vasaros mėnesiais ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų.

5) Ieškovė sutinka su rudens, žiemos ir pavasario atostogų grafiku, tačiau pažymi, kai jei šių atostogų dienos sutampa su šventinėmis dienomis, šventinės dienos įskaičiuojamos į atostogų trukmę ir atostogų dienų skaičius neprasitęsia.

6) Ieškovė nesutinka su išlaidų kompensavimu. Tai išimtinai atsakovo pareiga pačiam apsimokėti vaiko gražinimo išlaidas iš tos vietos, kur atsakovas vaiką buvo nusivežęs. Pažymėtina, kad ieškovė ne kartą pati vežė vaiką į susitikimus su atsakovų ir jokių išlaidų kompensuoti niekada neprašė. Todėl atsakovo reikalavimai kompensuoti jam vaiko grąžinimo namo išlaidas yra visiškai nesąžiningi.

7) Ieškovė su šiuo punktu sutinka bei pažymi, kad ir anksčiau šį reikalavimą sąžiningai vykdė.

8) Ieškovė sutinka su vaiko gimimo dienos šventimo tvarka, tačiau vaiko gražinimo namo laikas turi būti ne 19 val., o 15 val.

9) Ieškovė visada informuoja atsakovą apie vaiko sveikatos būklę. Iš esmės su šiuo punktu sutinka.

10) Ieškovė su šiuo punktu sutinka.

11) Ieškovė su šiuo punktu sutinka.

12) Ieškovė pažymi, kad dėl darbo funkcijų vykdymo, ieškovei gali teikti išvykti į užsienio valstybę ilgesniam laikui, todėl atsakovas privalo įsipareigoti netrukdyti tokiam ieškovės ir vaiko išvykimui.

13) Ieškovė nesinaudoja VIBER programa, todėl sutinka bendrauti tik SKYPE programos pagalba.

14) Ieškovė sutinka tik tuo atveju, jei atsakovas iš anksto praneš apie savo norą bendrauti kitu laiku ir jei ieškovė ir sūnus turės objektyvias galimybes bendrauti atsakovo norimu laiku.

15) Ieškovė nesutinka dėl oficialių ataskaitų teikimo. Ieškovė vykdė ir iki šiol vykdo informavimo prievolę, visada atsakovui nurodo kokia yra vaiko sveikatos būklė, kokie svarbūs įvykiai vaiko laukia, todėl atsakovas norėdamas gauti informaciją, turėtų tiesiog pasidomėti.

Įvertinus byloje pateiktus įrodymus, nustatyta, kad tiek ieškovės, tiek atsakovo pasiūlyta atsakovo ir nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarka atitinka jo ir vaiko interesus padarius joje tam tikrus pakeitimus (CK 3.175 str. 2 d.). Teismo nuomone, tikslingiausia nustatyti tokią šalių bendravimo su vaiku tvarką, kuri, iš vienos pusės, turėtų aiškią struktūrą ir sudarytų galimybes planuoti šalių bei jų nepilnamečio vaiko dienotvarkę, iš kitos pusės, sudarytų maksimalias galimybes atsakovui bendrauti su nepilnamečiu sūnumi. Atkreiptinas dėmesys, kad kai kurios šalių nurodytos bendravimo su vaiku tvarkos sąlygos (pvz., informavimo apie sveikatos būklę) yra užfiksuotos keliuose punktuose, dėl to teismas perteklinius punktus eliminuoja. Atsakovas yra jūreivis, jo darbo pobūdis priklauso nuo oro sąlygų, darbo apimties, laivo savininko pageidavimų, avialinijų, todėl ieškovės pasiūlyta griežtesnė tvarka gali sudaryti kliūtis sūnui bendrauti su tėvu. Teismas vertina, jog esant išdėstytoms aplinkybėms nustatytina tokia atsakovo bendravimo su sūnumi tvarka ir tokia tvarka pakeistinas Klaipėdos miesto apylinkės 2010 m. lapkričio 23 d. teismo sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 5 punktas jį išdėstant taip:

1. Atsakovas 3 kartus per savaitę, t. y. antradieniais, penktadieniais ir sekmadieniais, bendrauja su sūnumi telefonu ir/ar internetu programinės „SKYPE“ įrangos pagalba nuo 20 val. Atsakovas apie ketinimą bendrauti su sūnumi ne vėliau kaip likus 6 val. iki numatomo pokalbio informuoja ieškovę.

2. Atsakovas turi teisę kas antrą savaitgalio penktadienį 18 val. paimti sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir sekmadienį iki 18 val. parvežti į ieškovės gyvenamąja vietą. Atsakovas privalo ne vėliau kaip prieš penkias dienas, t. y. ne vėliau kaip susitikimo su sūnumi savaitės pirmadienį, pranešti ieškovei apie planuojamą kartu su vaiku praleisti savaitgalį.

3. Sūnus nelyginiais metais praleidžia su atsakovu šias šventines dienas: Sausio 1-oji (Naujieji Metai); Kovo 11-oji, Gegužės 1-oji; Tėvo diena, Liepos 6-oji (Valstybės diena); Lapkričio 1-oji (Visi Šventieji); Gruodžio 25-26-oji (Šv. Kalėdos). Atsakovas pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos atitinkamos šventinės dienos 10 val. ryte ir grąžina jį atgal į jo gyvenamąją vietą iki šventinės dienos 18 val.

4. Sūnus lyginiais metais praleidžia su atsakovu šias šventines dienas: Vasario 16-oji, Šv. Velykos, Tėvo diena; Birželio 24-oji (Joninės); Rugpjūčio 15-oji (Žolinė); Gruodžio 24-oji (Šv. Kūčios). Atsakovas pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos atitinkamos šventinės dienos 10 val. ryte ir grąžina jį atgal į jo gyvenamąją vietą iki šventinės dienos 18 val.

5. Atsakovas privalo ne vėliau kaip prieš 3 dienas pranešti ieškovei apie planuojamą kartu su vaiku praleisti šventinę dieną.

6. Persidengiant bet kurio iš tėvų bendravimo su sūnumi savaitgaliui ir šventinėms dienoms, prioritetas teikiamas šventinei dienai.

7. Atsakovas, informavęs ieškovę ne vėliau kaip prieš 30 dienų, turi teisę pasiimti sūnų kartu nepertraukiamai su juo atostogauti vasaros mėnesiais ne ilgiau kaip 21 kalendorinę dieną. Persidengiant bet kurio iš tėvų bendravimo su sūnumi savaitgaliui ir/ar šventinei dienai ir atostogų laikui, prioritetas teikiamas atostogų laikui.

8. Atsakovas turi teisę bendrauti su sūnumi per sūnaus rudens, žiemos ir pavasario atostogas nepertraukiamai 3 kalendorines dienas paimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos pirmos atostogų dienos 10 val. ryte ir grąžina jį atgal į jo gyvenamąją vietą iki trečios atostogų dienos 18 val. į sūnaus gyvenamąją vietą. Persidengiant bet kurio iš tėvų bendravimo su sūnumi savaitgaliui ir/ar šventinei dienai ir atostogų laikui, prioritetas teikiamas atostogų laikui. Apie tai, ar ketina bendrauti su sūnumi šių atostogų metu, atsakovas informuoja ieškovę ne vėliau kaip prieš 5 dienas iki pirmos atostogų dienos.

9. Jeigu sūnaus susirgimo atvejai, iš anksto suplanuoti renginiai, iš anksto užsakyta poilsinė kelionė sutampa su atsakovo bendravimo su sūnumi dienomis, atsakovo bendravimas su sūnumi perkeliamas į artimiausią savaitgalį arba kitą dieną po to, kai išnyks šiame punkte nurodytos aplinkybės.

10. Atsakovas turi teisę kas antrą sūnaus gimtadienį, t. y. liepos 23 d., praleisti su sūnumi, paimant vaiką šventinės dienos išvakarėse 18 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas į. jo gyvenamąją vietą atitinkamos šventės dienos 17 val. Vienas iš tėvų, bendraujantis su vaiku jo gimimo dieną negali riboti kito tėvo galimybių pasveikinti sūnų su gimtadieniu, su jo pabendrauti, perduoti dovanas.

11. Ieškovė, laikinai išveždama ar sudarydama kitiems asmenims išvežti vaiką į užsienio valstybę, įspėja atsakovą apie tokį išvykimą prieš 7 kalendorines dienas.

12. Be rašytinio atsakovo sutikimo dėl vaiko gyvenamosios vietos valstybės pakeitimo ieškovė neturi teisės išvežti vaiką nuolat gyventi į užsienio valstybę.

13. Šalių susitarimu atsakovas gali bendrauti su sūnumi ir kitu laiku, taip pat šalių susitarimu gali vaiką paimti iš kitos ir grąžinti į kitą (ne sūnaus gyvenamąją) vietą.

14. Šalys bet kokia forma informuoja viena kitą apie vaiko poreikius (maistą, drabužius, knygas, žaislus ir pan.) bei lavinimą (darželį/mokyklą, būrelius, sporto, sveikatos paslaugas ir panašiai), esminius sūnaus gyvenimo įvykius, sveikatos būklę, kitus įvykius, galinčius turėti įtakos vaiko vystymuisi, sudaryti galimybes kitai šaliai dalyvauti vaikui svarbiuose įvykiuose.

15. Atsakovui neinformavus ieškovės apie savo ketinimą bendrauti su sūnumi 1, 2, 5, 7 ir 8 punktuose numatytais terminais, ieškovė turi teisę, bet ne pareigą užtikrinti atsakovo ir sūnaus bendravimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovė patyrė 1400 Eur atstovavimo išlaidų, atsakovas – 1089 Eur. Ieškinyje iš esmės buvo pareikšti du reikalavimai – dėl išlaikymo dydžio padidinimo ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Priešieškinyje iš esmės pareikštas vienas reikalavimas – dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Šalių reikalavimus dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo patenkinus iš dalies bei atmetus ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo (padidinimo), iš ieškovės atsakovo naudai priteisiama 500 Eur atstovavimo išlaidų.

Nors byloje susidarė procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, dėl sąlyginai nedidelės sumos, jos iš šalių valstybės naudai nepriteisiamos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 263-264, 269-270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovės V. B. ieškinį ir atsakovo A. P. priešiekinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 23 d. sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 5 punktą nustatant tokią atsakovo A. P. bendravimo su sūnumi V. P. tvarką:

1. Atsakovas 3 kartus per savaitę, t. y. antradieniais, penktadieniais ir sekmadieniais, bendrauja su sūnumi telefonu ir/ar internetu programinės „SKYPE“ įrangos pagalba nuo 20 val. Atsakovas apie ketinimą bendrauti su sūnumi ne vėliau kaip likus 6 val. iki numatomo pokalbio informuoja ieškovę.

2. Atsakovas turi teisę kas antrą savaitgalio penktadienį 18 val. paimti sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir sekmadienį iki 18 val. parvežti į ieškovės gyvenamąja vietą. Atsakovas privalo ne vėliau kaip prieš penkias dienas, t. y. ne vėliau kaip susitikimo su sūnumi savaitės pirmadienį, pranešti ieškovei apie planuojamą kartu su vaiku praleisti savaitgalį.

3. Sūnus nelyginiais metais praleidžia su atsakovu šias šventines dienas: Sausio 1-oji (Naujieji Metai); Kovo 11-oji, Gegužės 1-oji; Tėvo diena, Liepos 6-oji (Valstybės diena); Lapkričio 1-oji (Visi Šventieji); Gruodžio 25-26-oji (Šv. Kalėdos). Atsakovas pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos atitinkamos šventinės dienos 10 val. ryte ir grąžina jį atgal į jo gyvenamąją vietą iki šventinės dienos 18 val.

4. Sūnus lyginiais metais praleidžia su atsakovu šias šventines dienas: Vasario 16-oji, Šv. Velykos, Tėvo diena; Birželio 24-oji (Joninės); Rugpjūčio 15-oji (Žolinė); Gruodžio 24-oji (Šv. Kūčios). Atsakovas pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos atitinkamos šventinės dienos 10 val. ryte ir grąžina jį atgal į jo gyvenamąją vietą iki šventinės dienos 18 val.

5. Atsakovas privalo ne vėliau kaip prieš 3 dienas pranešti ieškovei apie planuojamą kartu su vaiku praleisti šventinę dieną.

6. Persidengiant bet kurio iš tėvų bendravimo su sūnumi savaitgaliui ir šventinėms dienoms, prioritetas teikiamas šventinei dienai.

7. Atsakovas, informavęs ieškovę ne vėliau kaip prieš 30 dienų, turi teisę pasiimti sūnų kartu nepertraukiamai su juo atostogauti vasaros mėnesiais ne ilgiau kaip 21 kalendorinę dieną. Persidengiant bet kurio iš tėvų bendravimo su sūnumi savaitgaliui ir/ar šventinei dienai ir atostogų laikui, prioritetas teikiamas atostogų laikui.

8. Atsakovas turi teisę bendrauti su sūnumi per sūnaus rudens, žiemos ir pavasario atostogas nepertraukiamai 3 kalendorines dienas paimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos pirmos atostogų dienos 10 val. ryte ir grąžina jį atgal į jo gyvenamąją vietą iki trečios atostogų dienos 18 val. į sūnaus gyvenamąją vietą. Persidengiant bet kurio iš tėvų bendravimo su sūnumi savaitgaliui ir/ar šventinei dienai ir atostogų laikui, prioritetas teikiamas atostogų laikui. Apie tai, ar ketina bendrauti su sūnumi šių atostogų metu, atsakovas informuoja ieškovę ne vėliau kaip prieš 5 dienas iki pirmos atostogų dienos.

9. Jeigu sūnaus susirgimo atvejai, iš anksto suplanuoti renginiai, iš anksto užsakyta poilsinė kelionė sutampa su atsakovo bendravimo su sūnumi dienomis, atsakovo bendravimas su sūnumi perkeliamas į artimiausią savaitgalį arba kitą dieną po to, kai išnyks šiame punkte nurodytos aplinkybės.

10. Atsakovas turi teisę kas antrą sūnaus gimtadienį, t. y. liepos 23 d., praleisti su sūnumi, paimant vaiką šventinės dienos išvakarėse 18 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas į. jo gyvenamąją vietą atitinkamos šventės dienos 17 val. Vienas iš tėvų, bendraujantis su vaiku jo gimimo dieną negali riboti kito tėvo galimybių pasveikinti sūnų su gimtadieniu, su jo pabendrauti, perduoti dovanas.

11. Ieškovė, laikinai išveždama ar sudarydama kitiems asmenims išvežti vaiką į užsienio valstybę, įspėja atsakovą apie tokį išvykimą prieš 7 kalendorines dienas.

12. Be rašytinio atsakovo sutikimo dėl vaiko gyvenamosios vietos valstybės pakeitimo ieškovė neturi teisės išvežti vaiką nuolat gyventi į užsienio valstybę.

13. Šalių susitarimu atsakovas gali bendrauti su sūnumi ir kitu laiku, taip pat šalių susitarimu gali vaiką paimti iš kitos ir grąžinti į kitą (ne sūnaus gyvenamąją) vietą.

14. Šalys bet kokia forma informuoja viena kitą apie vaiko poreikius (maistą, drabužius, knygas, žaislus ir pan.) bei lavinimą (darželį/mokyklą, būrelius, sporto, sveikatos paslaugas ir panašiai), esminius sūnaus gyvenimo įvykius, sveikatos būklę, kitus įvykius, galinčius turėti įtakos vaiko vystymuisi, sudaryti galimybes kitai šaliai dalyvauti vaikui svarbiuose įvykiuose.

15. Atsakovui neinformavus ieškovės apie savo ketinimą bendrauti su sūnumi 1, 2, 5, 7 ir 8 punktuose numatytais terminais, ieškovė turi teisę, bet ne pareigą užtikrinti atsakovo ir sūnaus bendravimą.

Kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui A. P., a. k. (duomenys neskelbtini), iš ieškovės V. B., a. k. (duomenys neskelbtini), 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.