- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-10-02
- Bylos Nr.
- A5.-1223-949/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-01115-2020-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Rima Gudienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- S. R.
- Institucija
- /Juridinis asmuo: Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Advokatai
- Dovydas Cvetkovas, Dodydas Cvetkovas
administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui S. R., jos atstovui advokatui Dovydui Cvetkovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiama S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi duomenys neskelbtini), gyvenanti duomenys neskelbtini), UAB „V.“ direktorė.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
S. R. 2020 m. rugsėjo 8 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. VDI-ANR_P-1255-2020 dėl to, kad 2020 m. rugpjūčio 24 d. 11.30 val., esant darbo sutarties požymiams leido savo įmonės kavinėje „L.“, (duomenys neskelbtini), dirbti kavinės patalpose A. A. (A. A.), nesudarius su juo rašytinės darbo sutarties ir apie jo priėmimą į darbą teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui. Tokiais veiksmais S. R. pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470, priimto 2016 m. birželio 21 d., 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus., Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalį, 43 straipsnio 1 dalį ir padarė administracinį teisės nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo S. R. 2020 m. rugpjūčio 25 d. paaiškinime nurodė, jog 2020 m. rugpjūčio 24 d. A. atvyko į pokalbį aptarti darbo sąlygų. Tuo metu jai paskambino ir ji turėjo trumpam išvažiuoti. Jis paprašė palaukti virtuvėje, kad galėtų susipažinti su kolektyvu, apžiūrėti. Ji sutiko. Jokių darbinių užduočių ar nurodymų A. A. nebuvo gavęs. Kai ji sugrįžo, jau vyko patikrinimas. Taip pokalbio baigti ir nepavyko. A. A. iki šiol pas ją nedirba (b. l. 9).
2020 m. rugpjūčio 24 d. paaiškinime A. A. nurodė, jog atvyko rugpjūčio 24 d. pabandyti dirbti kavinėje „L.“. Apie darbą sužinojo iš pažįstamų, dėl darbo sąlygų kalbėjo su S., kad dirbs 5 dienas per savaitę, jeigu pasiliks bus atsakingas už visą virtuvę, tikėjosi 1200 Eur atlyginimo. Tą dieną turėjo išspręsti jo įdarbinimo klausimą, darbo sutarties dar nebuvo pasirašęs (b. l. 8)
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo S. R. ir jos atstovas advokatas Dodydas Cvetkovas teismo posėdžio metu pripažino, kad pagal patikrinimo metu užfiksuotas aplinkybes ir pagrindas teigti, kad S. R. veiksmuose yra nelegalaus darbo požymių ir S. R. neneigia užfiksuotų aplinkybių, kad A. A. patikrinimo metu buvo kavinės virtuvėje su darbo rūbais. Dėl taip susiklosčiusių aplinkybių S. R. labai gailisi, neturėjo tyčios nelegaliai įdarbinti darbuotoją, per jos 15 metų darbo patirtį šiame versle, šis atvejis pirmas. Parodė, jog A. A. patikrinimo dieną atvyko tartis dėl įsidarbinimo, visos darbo sutarties sudarymo sąlygos su juo dar nebuvo aptartos. Todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, prašo skirti S. R. švelnesnę nei ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą minimalią nuobaudą.
Institucijos atstovas prašė remtis byloje pateikta medžiaga ir S. R. skirti ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyto dydžio baudą.
Liudytojas A. A. teismo posėdžio metu patvirtino rašytiniame paaiškinime nurodytas aplinkybes, kad norėjo įsidarbinti kavinėje „L.“ gamybos vadovu. Todėl rugpjūčio 24 d. apie 10 val. atvyko į darbo pokalbį. Prieš pradėdamas dirbti, norėjo apžiūrėti kavinės virtuvę, sužinoti kokia joje yra įranga, susipažinti su kolektyvu. Turi darbo patirties, todėl žino, kad į virtuvę negalima eiti be darbo rūbų, todėl turėjo su savimi aprangą ir ją apsirengė. Kavinės direktorė jų pokalbio metu kažkur turėjo trumpam išvykti, po to jie žadėjo tęsti pokalbį, todėl jis pasiliko virtuvėje, kur kalbėjo su kavinės darbuotojomis ir tuo pačiu padėjo joms plauti vynuoges. Jam būnant virtuvėje atvyko Darbo inspekcijos pareigūnai atlikti patikrinimo. Tuo metu kavinėje jis dar nedirbo. Darbo sutartis su juo buvo sudaryta po savaitės, šiuo metu kavinėje jau nebedirba.
Liudytoja B. Š. parodė, kad apie du mėnesius dirba kavinėje „L.“ virtuvės darbuotoja. Į pokalbį dėl darbo kavinėje buvo atvykęs A., kuris tuo metu, kai buvo atliekamas patikrinimas, buvo rastas kavinės virtuvėje. Tvirtino, kad tai buvo pirma diena, kai A. buvo atvykęs į kavinę, anksčiau joje nedirbo.
Liudytoja O. B. parodė, jog jau 15 metų kavinėje „L.“ virtuvėje. Tą dieną, kai vyko Darbo inspekcijos patikrinimas, ji dirbo virtuvėje. Inspektorė jos klausė, kiek savaičių A. dirba kavinėje, tačiau ji atsakė, kad A. kavinėje nedirba, jis tik atėjo pirmą dieną ir nori įsidarbinti, tačiau kavinėje anksčiau nedirbo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atsižvelgiant į ANK 95 straipsnio 1 dalies dispoziciją akivaizdu, kad ji suformuota kaip blanketinė, todėl jos taikymui būtina nuoroda į kitus teisės aktus, reglamentuojančius nelegalaus darbo požymius.
Siekiant veiką kvalifikuoti ANK 95 straipsnio 1 dalies straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, būtina nustatyti: 1) kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių – atliekamas konkretus darbas, asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.
Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba asmuo, kuris nėra Europos Sąjungos pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos sąjungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos.
Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalyje taip pat nustatyta, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba) teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Šis reikalavimas netaikomas tais atvejais, jeigu asmuo priimamas į darbą pagal darbo sutartį, kurioje nurodyta, kad asmens darbo vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, ir kai pagal Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus arba Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis šiam asmeniui yra taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai socialinio draudimo srityje.
Išanalizavęs ir įvertinęs įrodymų visumą, teismas pripažįsta, kad S. R. kaltė dėl ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo įrodyta byloje surinktais įrodymais: administracinio nusižengimo protokolu (b. l. 3-4), nelegalaus darbo tyrimo aktu (b. l. 5-7), S. R. paaiškinimu (b. l. 9), A. A. paaiškinimu (b. l. 8) ir kita rašytine bylos medžiaga. Liudytojų A. A., B. Š. ir O. B. parodymais, patvirtinančiais, kad A. A. patikrinimo metu su darbo rūbais buvo kavinės „Laineris“ virtuvėje, atliekantis kavinės virtuvės darbuotojui būdingas darbines funkcijas, nors darbo sutartis su juo nebuvo sudaryta, į darbo grafikus jis nebuvo įtrauktas. Pagal VSDFV sistemos duomenis UAB „V.“ jis įdarbintas 2020-08-31 (b. l. 11). Aptarti įrodymai pagrindžia, jog S. R., nesudariusi rašytinės sutarties ir tinkamai nepranešusi apie A. A. įdarbinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui, leisdama šiam asmeniui atlikti virtuvės darbuotojo funkcijas, pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalies ir 43 straipsnio 1 dalies nuostatas ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.
S. R. atsakomybę lengvina tai, kad ji pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ANK 32 straipsnyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).
Nagrinėjamu atveju skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į nusižengimo pobūdį, į tai, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad nelegalus darbas buvo dirbamas nuolat, greičiau tai atsitiktinis pažeidimas, nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo šiame versle dirba jau 15 metų, tačiau anksčiau už- analogiškus nusižengimus nėra bausta. Teismas taip pat atsižvelgia į atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę – asmuo dirba, administracine tvarka bausta vieną kartą už KET pažeidimą. Taip pat atsižvelgiama į tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Esant tokioms aplinkybėms, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, teismas sprendžia, jog administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, šiuo atveju bus pasiekti S. R. pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskyrus jai švelnesnę nuobaudą, nei numatyta ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje, - 300,00 Eur baudą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32, 95 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636, 637 straipsniais, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 675 straipsnio 2 dalimi,
nutarė:
S. R. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje ir pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalį, paskirti jai nuobaudą – 300 (trijų šimtų eurų) baudą.
Išaiškinti, kad pirma įmoka turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant ROIK registracijos Nr. 20122329814 ir įmokos kodą 1001. Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.