Kauno apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Jurgis Kiškis Baudžiamoji byla Nr. 1A-693-290-2013

2013 m. gruodžio 10 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Jurgio Kiškio, teisėjų Kęstučio Dargužio ir Egidijaus Jono Grigaravičiaus, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorei Loretai Šimkuvienei, nuteistajam S. D., jo gynėjai advokatei Reginai Atkočaitienei, nukentėjusiesiems V. N. ir M. D., jų atstovei advokatei Jelenai Smirnovai,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų V. N. bei M. D. atstovės advokatės Jelenos Smirnovos apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 23 d. nuosprendžio, kuriuo S. D. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., 138 str. 1d. ir nubaustas:

pagal LR BK 284 str. 1 d. - laisvės atėmimu 3 (trims) mėnesiams;

pagal LR BK 138 str. 1 d. – laisvės atėmimu 3 (trims) mėnesiams 15 (penkiolikai) dienų.

Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p., paskirtos bausmės subendrintos jas apimant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trims) mėnesiams 15 (penkiolikai) dienų.

Vadovaujantis BK 66 str. į bausmės laiką įskaitytas S. D. išbūtas laikas laikinajame sulaikyme nuo 2013-02-08 iki 2013-05-23, ir laikoma atlikusiu bausmę.

Priteista iš S. D. nukentėjusiajam V. N. - 1000 Lt (tūkstantis litų) nusikaltimu padarytai turtinei žalai, 2000 Lt (du tūkstančiai litų) neturtinei žalai atlyginti ir 500 Lt (penki šimtai litų) už advokato paslaugas.

Priteista iš S. D. nukentėjusiajam M. D. - 2000 Lt (du tūkstančiai litų) neturtinei žalai atlyginti ir 500 Lt (penki šimtai litų) už advokato paslaugas.

Priteista iš S. D. 935,70 Lt (devyni šimtai trisdešimt penki litai 70 ct) V. N. kelionės išlaidų, pripažintų proceso išlaidomis, valstybei, pinigus pervedant Valstybinei mokesčių inspekcijai.

Pinigai: 180 Lt (šimtas aštuoniasdešimt litų) ir 1 (vienas) JAV doleris, į kuriuos apribotos S. D. nuosavybės teisės, saugomi Kauno apylinkės teismo depozitinėje sąskaitoje, panaudoti ieškinių dengimui.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

S. D., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir 138 str. 1 d. už tai, kad 2009 m. lapkričio 15 d. apie 14 valandą, viešoje vietoje, Kaune, (duomenys neskelbtini) laiptinėje, veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, išprovokavo konfliktą su nukentėjusiuoju M. D. dėl cigaretės ir dėl šios mažareikšmės dingsties tyčia sudavė nukentėjusiajam M. D. ne mažiau šešis smūgius kumščiu ir spardė kojomis į įvairias kūno vietas, padarydamas muštinę žaizdelę dešinės ausies kaušelyje, odos nubrozdinimus nosies nugarėlėje, kaktos dešinėje, kraujosruvą po dešinės akies obuolio jungine, poodines kraujosruvas dešiniame žaste, nugaros dešinėje, krūtinės dešinės pusės sumušimą, lydimą tarpšonkaulinės neuralgijos, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tuo pačiu metu tyčia sudavė nukentėjusiajam V. N. metaline teleskopine lazda ne mažiau kaip du smūgius, padarė jam kairio alkūnkaulio lūžį, muštinę žaizdą kairiajame momenyje, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Dėl padarytų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų teismas neteisingai kvalifikavo S. D. padarytas veikas, nepaskyrė bausmės už visas jo padarytas veikas, nepagrįstai ir nemotyvuotai paskyrė S. D. pernelyg švelnią bausmę, t. y. neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, kas lėmė neteisingo nuosprendžio priėmimą. Atstovės nuomone, S. D. aprašytoje veikoje nurodomi du kvalifikuojantys BK 138 str. 2 d. punktuose 5 ir 8 numatyti požymiai: nesunkus sveikatos sutrikdymas iš chuliganiškų paskatų ir dviejų ar daugiau žmonių nesunkus sveikatos sutrikdymas, todėl teismas nenustatė ir neįvertino reikšmingų bylos aplinkybių, o būtent kur, kada ir kokiu būdu ir kokiomis aplinkybėmis, kieno buvo padaryti nesunkūs sveikatos sutrikdymai nukentėjusiesiems V. N. ir M. D.. Abu nukentėjusieji nors iš buvo sužaloti kieme ir beveik tuo pačiu metu, ir kaip teisingai teismas padarė išvadą, dėl chuliganiškų paskatų, tačiau jie buvo sužaloti skirtingomis aplinkybėmis. M. D. sumušimas kieme buvo M. D. ir kelių nenustatytų asmenų nusikalstamos veikos, prasidėjusios laiptinėje, bendrų veiksmų tąsa, esant vieningai tyčiai, kuomet M. D. buvo mušamas rankomis ir kojomis iš pradžių namo laiptinėje, o vėliau ir kieme, kur jam buvo dar įspirta į krūtinę, dėl ko jam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata bei padaryti kiti sužalojimai. V. N. smūgius S. D. ir nenustatyti asmenys, kurie mušė ir M. D., sudavė iš pradžių namo laiptinėje, tačiau namo kieme nenustatyti asmenys V. N. nemušė, o nesunkų sveikatos sutrikdymą metaline teleskopine lazda padarė tik vienas S. D., todėl S. D. veiksmai dėl V. N. padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo turi būti atskirti nuo nenustatytų asmenų veiksmų, kadangi akivaizdu, jog S. D. ir nenustatytų asmenų tyčia sužaloti V. N. kieme nebuvo vieninga ir šiuo atveju S. D. veiksmai vertintini kaip vykdytojo ekscesas.

Vertinant S. D. veiksmus, jie atitinka LR BK 138 str. 2 d. 8 p. numatytą nusikaltimo sudėtį ir BK 25 str. 2 d., 138 str. 5 p. ir 8 p. numatytą sudėtį atitinkamai dėl M. D. ir V. N. nesunkių sveikatos sutrikdymų. Vertinant visas S. D. padarytas veikas pagal pasekmes, jos turėtų būti kvalifikuotos kaip BK 284 str. 1 d., BK 138 str. 2 d. 5 p. ir 8 p., ir BK 25 str. 2 d., 138 str. 8 p. numatytų veikų sutaptis. Teismas visiškai nevertino nukentėjusiojo V. N. parodymų, specialistų išvadų, medicininių dokumentų dėl V. N. padaryto sveikatos sutrikdymo, bei daiktų paėmimo ir apžiūros protokolų, o taip pat kitų įrodymų, kurie apibūdina S. D. tiesioginę tyčią sunkiai sužaloti V. N.. Iš aplinkybių akivaizdu, kad kaltinamasis veikė tik su tiesiogine tyčia, ką patvirtina pasirinkta priemonė, skirta smūgiuoti – metalinė teleskopinė lazda su metaliniu antgaliu, suduodamų smūgių lokalizacija (tik į galvą) bei intensyvumas (visa jėga, smūgiai vienas po kito). Atsižvelgiant į tai, jog tyčios nužudyti V. N. pas kaltinamąjį nebuvo, darytina išvada, jog S. D. kėsinosi nukentėjusiajam V. N. padaryti sunkų sveikatos sutrikdymą, todėl jo veika atitinka BK 22 str. 1 d. 135 str. 2 d. 8 p.

Tokiu atveju S. D. visos veikos turėtų būti kvalifikuotos pagal BK 284 str. 1 d., BK 25 str. 2 d. 138 str. 2 d. 8 d. (dėl M. D. sužalojimo) ir BK 22 str. 1 d. 135 str. 2 d. 8 p. (dėl V. N. sužalojimo) numatytų veikų sutaptis.

Teismas, priimdamas nuosprendį, privalo tinkamai kvalifikuoti veiką ir savo iniciatyva gali nuteisti kaltinamąjį pagal kitą baudžiamąjį įstatymą negu nurodyta kaltinamajame akte – numatantį tiek lengvesnę, tiek sunkesnę nusikalstamą veiką. Prašyti pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą teisme gali ir prokuroras ar nukentėjusysis (jo atstovas).

Nukentėjusiųjų atstovė savo skunde tai pat nurodė, kad pagal kaltinamąjį aktą S. D. buvo inkriminuotos nusikalstamos veikos pagal BK 140 str. 1 d., BK 138 str. 1 d. Nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje valstybinis kaltintojas, vadovaudamasis BPK 256 str. 1 d. du kartus 2012-04-10 ir 2012-06-06 teikė prašymus pakeisti kaltinimą S. D. ir jo nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal LR BK 284 str. 1 d.. 138 str. I d, t.y. pagal baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnę nusikalstamą veiką, ir baudžiamąja bylą toliau nagrinėti pagal tokį kaltinimą, jog S. D. pažeidė viešąją tvarką ir nesunkiai sutrikdė sveikatą. Nukentėjusiųjų ir jų atstovės prašymai S. D. pakeisti kaltinime nurodytų veikų kvalifikavimą, pritaikant baudžiamąjį įstatymą numatantį sunkesnę nusikalstamą veiką ir kvalifikuoti S. D. veiksmus pagal BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p. arba pagal BK 284 str. 1 d., 22 str. 1 d., 135 str. 2 d. 8 p. teismo buvo nemotyvuotai ir nepagrįstai atmesti ir nepriimti, kaip ir atmestas prašymas patikrinti, ar kaltinamasis aktas atitinka BPK 219 str. 3 p. reikalavimus ir ar nėra pagrindo bylą perduoti prokurorui, kadangi yra padarytos sunkesnės veikos.

S. D. veiksmai dėl nukentėjusiųjų V. N. ir M. D. sužalojimų, padarant nukentėjusiesiems nesunkius sveikatos sutrikdymus, neteisingai kvalifikuoti pagal BK 284 str. 1 d. ir 138 str. 1 d. sutaptį, todėl baudžiamasis įstatymas pritaikytas neteisingai, be to, neteisingai nurodytos nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės, kurios buvo nustatytos nagrinėjant bylą teisme.

Teismas nesivadovavo BPK 115 str. l d., kuriame nurodyta, jog priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta, kadangi nemotyvavo, kodėl padarė nukentėjusiesiems padarytos žalos tokį menkavertį įvertinimą. Nukentėjusieji pagrindė savo reikalavimus dėl neturinės žalos medicininiais dokumentais, specialisto išvadomis, savo parodymais, įrodė visus kriterijus, pagal kuriuos teismas turėjo spręsti apie padaryto žalos dydį bei intensyvumą teismas nenurodė, kad kažkokius tai kriterijus nepripažino įrodytais. Teismas privalėjo ir turėjo nustatyti didesnį neturtinės žalos dydį, atsižvelgti į abiejų nukentėjusiųjų amžių (arčiau 60 metų), socialinę padėtį, asmenybes bei užpuolusių juos asmenų amžių (visi jauno amžiaus), užpuolimo vietą – prie nuosavo buto durų, patirtą stresą, išgąstį, dvasinį sukrėtimą, prarasto saugomo jausmo pojūtį, patirtą fizinį skausmą pažeminimą, bejėgiškumo jausmą baimę, būdus, kuriais jie buvo sužaloti, panaudotus prie juos daiktus, pritaikytus kūnui sužaloti, sužalojimų pasekmes.

Teismas nesivadovavo sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, ne tik nustatydamas priteistinos iš S. D. atlygintinos nukentėjusiesiems neturinės žalos dydį, o taip pat netinkamai įvertino byloje esančių įrodymų visumą. Nukentėjusiųjų atstovės nuomone, teismas nepagrįstai ir visiškai nemotyvuotai parinko pernelyg švelnią bausmę, tuo pažeidė bausmių skyrimo taisykles bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamos praktikos. Nors teismas nurodė, jog S. D. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau iš suformuluoto kaltinimo matyti, jog nusikalstamas veikas jis padarė bendrininkų grupėje bei veikas padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nukentėjusiųjų ir jų atstovės prašymus apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo, jo gynėjos ir prokurorės prašymus nukentėjusiųjų atstovės apeliacinį skundą atmesti bei įvertinusi visus byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad nukentėjusiųjų atstovės apeliacinis skundas yra tenkintinas iš dalies.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas ištyrė ir išnagrinėjo visus byloje surinktus įrodymus, tačiau ne visiškai tinkamai juos įvertino ir paskyrė bausmę. Teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo išvada, jog S. D. kaltė įvykdžius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir BK 138 str. įrodyta ištirtu ir nustatytu faktinių duomenų ir aplinkybių visetu, tačiau iš dalies nesutinka su veikos kvalifikavimu ir mano, jog pagal BK 138 str. 1 d. veika kvalifikuota netinkamai.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Tam, kad veiką būtų galima kvalifikuoti pagal šio kodekso 284 str. 1 d. būtina nustatyti šiuos objektyviuosius nusikalstamos veikos sudėties požymius – veikos padarymo vietą, padarytos veikos (veiksmų) pobūdį, kilusius padarinius. Viešoji vieta teismų praktikoje suprantama kaip tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę (gali) lankytis bet kurie kiti asmenys. Byloje neginčytinai nustatyta, kad nusikalstamus veiksmus nuteistasis atliko viešoje vietoje – namo (duomenys neskelbtini) laiptinėje ir tai, jog tai viešoji vieta jokių abejonių nekyla. Viešoji tvarka gali būti pažeidžiama Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. dispozicijoje nurodytais savarankiškais būdais: įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis, vandališkais veiksmais. Įžūlus elgesys – agresyvus, moralės požiūriu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis veikimas ar neveikimas, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Nuteistojo elgesys nukentėjusiųjų atžvilgiu dėl menkavertė priežasties, panaudojant fizinį smurtą, pagrįstai laikytinas įžūliu elgesiu, nes tokiu elgesiu sutrikdomas normalus asmenų būvis, visuomenės rimtis, viešoji tvarka, todėl teismas pagrįstai padarė išvadą, kad kaltinamojo S. D. veiksmai įvykio metu buvo įžūlūs, tyčiniai, nes jais buvo demonstruojama nepagarba aplinkiniams, nepaisoma visuomenėje galiojančių normų.

Pagal BK 138 str. 1 d. atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 str. 1 d. nurodytų padarinių. Šioje byloje akivaizdu, kad buvo sužaloti ne vienas, o du asmenys – M. D. ir V. N.. Nukentėjusiojo V. N. sužalojimo laipsnį patvirtino specialisto išvada (t. 1 b. l. 54), kurioje jam konstatuota kairio alkūnkaulio lūžis, muštinė žaizda kairiame momenyje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais dviejų ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Dėl kairio alkūnkaulio lūžio nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nukentėjusiojo M. D. sužalojimo laipsnį patvirtino ekspertizės akto Nr. EKG 18/13(02) išvada, kurioje konstatuota, kad jam padaryta muštinė žaizdelė dešinės ausies kaušelyje, odos nubrozdinimai nosies nugarėlėje, kaktos dešinėje, kraujosruva po dešinės akies obuolio jungine, poodinės kraujosruvos dešiniame žaste, nugaros dešinėje, krūtinės dešinės pusės sumušimas, lydimas tarpšonkaulinės neuralgijos. Sužalojimai padaryti nemažiau šešių trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Bylos duomenimis neginčytinai buvo nustatyta, kad sužalojimai tiek V. N., tiek M. D. buvo padaryti to paties incidento metu, todėl dėl šių aplinkybių, nuteistojo S. D. nusikalstama veika turi būti kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 5 p., kaip nesunkiai sužalojus du asmens.

Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės skundo motyvais dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 138 str. 2 d., esant chuliganiškoms paskatoms.

Norint nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal BK 138 str. 2 d. 8 p., būtina nustatyti motyvą – chuliganiškas paskatas. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nusikalstama veika pripažįstama padaryta dėl chuliganiškų paskatų, kai tai daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį Pažymėtina, kad viešosios vietos požymis yra svarbus sprendžiant klausimą dėl viešosios tvarkos pažeidimo inkriminavimo, tačiau veiką kvalifikuojant pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. svarbu ne vieta, kurioje atlikti smurto veiksmai, o nusikalstamo elgesio motyvas – chuliganiškos paskatos. Smurto veiksmai, nors ir atlikti viešoje vietoje ir sutrikdę viešąją tvarką, ne visada vertinami kaip padaryti dėl chuliganiškų paskatų. Tais atvejais, kai kaltininko viešoje vietoje padarytą smurtinę veiką pirmiausia nulėmė pavydas, kerštas, pyktis ar kitokios paskatos, kilusios dėl kaltininko ir nukentėjusiojo asmeninių ir panašaus pobūdžio (dalykinių, tarnybinių) santykių, chuliganiškas paskatas kvalifikuojanti aplinkybė paprastai neinkriminuojama (kasacinės nutartys Nr. 2K-144/2008, 2K-24/2008, 2K-58/2009). Nagrinėjamu atveju, kolegijos nuomone, nuteistojo S. D. veiksmai iš dalies buvo nulemti ir neteisėtais nukentėjusiųjų veiksmais, kas nurodyta ir skundžiamame nuosprendyje, t. y. specialisto išvadoje (t. 1 b. l. 73) S. D. konstatuota durtinė-pjautinė žaizda ir poodinė kraujosruva aplink žaizdą krūtinės dešinėje pusėje. Sužalojimas padarytas aštriu duriančiu-pjaunančiu įrankiu vieno trauminio poveikio pasekoje. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, sužalojimas netrukdė laisvai ir aktyviai judėti S. D.. Teisėjų kolegijai abejonių, kad S. D. sužalojimas buvo padarytas to paties incidento metu, jo pradžioje, nekyla, todėl ir vėlesnė S. D. veiksmų seka – išbėgimas į lauką, lazdos pasiėmimas iš automobilio bei nukentėjusiųjų sumušimas – susideda į nuoseklią ir logišką veiksmų grandinę, juolab, kad po incidento laiptinėje, nukentėjusieji nenuėjo į butą, į kurį ėjo ir kurio duris rakino, kad išvengti neteisėto S. D. elgesio, o iš trečio aukšto dėl neaiškių ketinimų nusileidžia į lauką paskui S. D., kur gauna smūgius lazda. Teisėjų kolegijos nuomone, ir šioje dalyje dėl užpuolusiųjų skaičiaus labiau įtikinama yra tai, kad nukentėjusieji išėjo į lauką paskui vieną asmenį, t. y. S. D., prieš kurį jie nesijautė silpnesni, o ne paskui grupę tariamai juos užpuolusių jaunuolių, kurių tiek tariamas didesnis skaičius bei amžius galėjo išprovokuoti sunkesnes incidento pasekmes. Esant tokioms nustatytoms įvykio aplinkybėms, chuliganiškos paskatos nuteistajam neinkriminuotinos.

Teisėjų kolegijos nuomone, nors nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme S. D. ir neprisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, tačiau tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu jis įvykusio konflikto tarp jo ir nukentėjusiųjų neneigė, jo parodymus pilnai patvirtino aukščiau paminėti ir kiti teisminio nagrinėjimo metu ištirti įrodymai, tačiau nukentėjusiųjų parodymus vertinti kaip neabejotinus, teismas neturi pagrindo.

Nukentėjusiųjų teiginiai, kad juos užpuolė keli jaunuoliai, išskyrus tik jų parodymus, nepatvirtinti jokiais kitais įrodymais. Liudytojos T. V. (P.) parodymais nustatyta, kad 2009 m. lapkričio 15 d. apie 14 valandą Kaune, (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje, būdama savo bute Nr. 8, ji išgirdo triukšmą, koliojosi ir ginčijosi vyrai. Per durų „akutę“ ji laiptinėje matė kaimyną S. D., kaimyną V. N. ir jo draugą. Jie ginčijosi. Kitų jokių asmenų nematė. Muštynių nematė. Vėliau matė išmėtytas laiptinėje buvusias gėles. Apie muštynes sužinojo sekančią dieną. Liudytojo J. R. I. parodymais nustatyta, kad 2009-11-15 jis grįžo iš parduotuvės. Eidamas į namus, prie (duomenys neskelbtini) namo laiptinės sėdėjo vyriškis kruvina galva, o kitas vyriškis buvo išėjęs iš laiptinės. S. D. tuo metu stovėjo prie automobilio ir rankose laikė metalinį strypą. S. D. jam pasakė, kad jie lindo į butą.

Nesant jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių aplinkybes, kad S. D. nukentėjusiųjų atžvilgiu veikė ne vienas, apeliacinio skundo argumentas dėl faktinių aplinkybių pakeitimo dalyje dėl bendrininkavimo atmetamas, kaip visiškai nepagrįstas.

Teisėjų kolegija taip pat atmeta, kaip nepagrįstą ir apeliacinio skundo argumentą dėl S. D. girtumo pripažinimo atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, kad po įvykio nuteistojo girtumas nustatytas nebuvo, o iš jo paaiškinimų seka, kad prieš tai nors ir buvo gėręs alaus, tačiau tai neturėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, todėl pagrįstai konstatuota, kad S. D. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad S. D. savo veiksmais sutrikdė viešą tvarką ir padarė tyčinius nesunkius sveikatos sutrikdymus dviem asmenims, nukentėjusysis V. N. patyrė tiek fizinį skausmą, tiek dvasinius išgyvenimus, tiek sukrėtimus, nukentėjusysis M. D. patyrė neturtinę žalą. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, atsiradusios pasekmės ir žalą padariusio asmens kaltė yra svarbiausi kriterijai. Įvertindama padarytų nusikaltimų sunkumo laipsnį, atsižvelgdama į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, kolegija sprendžia, jog apylinkės teismo iš nuteistojo S. D. priteista nukentėjusiesiems piniginės sumos žalai atlyginti yra atitinkančios tiek teisingumo, tiek protingumo bei sąžiningumo kriterijus.

Teisėjų kolegija, skirdama nuteistajam S. D. bausmę pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 5 p., atsižvelgia į tai, kad jis praeityje neteistas, baustas administracine tvarka, byloje nėra neigiamai jį apibūdinančių duomenų, tačiau kartu kolegija atkreipia dėmesį į smurtinį S. D. įvykdytų nusikaltimų pobūdį.

Atsižvelgusi į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad S. D. skirtina mažesnė nei BK 138 str. 2 d. 5 p. sankcijos vidurkyje numatyta bausmė, tačiau jam artima – laisvės atėmimas 2 metams 2 mėnesiams, tačiau, kolegija taip pat sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, atidėjus galutinės subendrintos bausmės vykdymą ir skiriant S. D. įpareigojimus.

Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, apylinkės teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 2 p., teismas

nusprendė:

Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 23 d. nuosprendį pakeisti.

Iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti aplinkybę, kad S. D. veikė su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis.

S. D. padarytą nusikalstamą veiką iš Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 5 p. ir nubausti – laisvės atėmimu 2 metams 2 mėnesiams (dvejiems metams dviems mėnesiams).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos 63 str. 5 d., 1 p. šią bausmę subendrinti su Kauno miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. paskirta bausme jas apimant ir skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 2 (dviems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d. 8 p. paskirtos bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams, įpareigojant S. D. neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

Priteisti iš nuteistojo S. D. nukentėjusiesiems V. N. ir M. D. po 500 (penkis šimtus) litų jų atstovavimo apeliacinėje instancijoje patirtų išlaidų.