- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-02-18
- Bylos Nr.
- 1-112-932/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Julita Dabulskytė-Raizgienė
- Kaltinamasis
- D. R., R. D., L. Š.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje D. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)., Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (individuali veikla), gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį,
R. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)., Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teistas:
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2009-03-06 nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 ir 2 dalis - 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimu. Bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-10-14 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 1 dalį – 20 MGL dydžio bauda,
L. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)., Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, spec. vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ darbų vadovu, gyv. (duomenys neskelbtini)k., (duomenys neskelbtini) sen., Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teistas:
1. Vilniaus apygardos teismo 1996-12-17 nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 207 straipsnio 1 dalį, 234 straipsnio 2 dalį, 312 straipsnio 2 dalį – 3 metų 9 mėnesių 13 dienų laisvės atėmimu, 1 500 Lt bauda ir ½ turto konfiskavimu;
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2000-03-30 pagal 1961 m. BK 271 straipsnio 1 dalį – 2 metų laisvės atėmimu. Vilniaus apygardos teismo 2000-06-15 nutartimi pritaikytos Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl amnestijos akto“ 1 straipsnio 1 dalies nuostatos ir L. Š. nuo likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės atleistas;
3. Vilniaus apygardos teismo 2005-03-21 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (7 nusikalstamos veikos), 24 straipsnio 3 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį, 200 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 291 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį – 3 metų 3 mėnesių laisvės atėmimu. 2007-01-26 paleistas atlikus bausmę. Teistumas išnykęs.
2001-06-29 teistas Vokietijos Federacijoje dėl 3 ypatingai sunkių vagysčių, ypatingai sunkaus pasikėsinimo padaryti vagystę;
2007-04-18 dėl neteisėto atvykimo į šalį bei neteisėto buvimo šalyje, nepaisant draudimo įvažiuoti,
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. R. neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis, turėdamas tikslą jas platinti, o būtent: jis laikotarpiu nuo 2014 m. sausio mėn., tyrimo nenustatytos dienos, iki 2014 m. vasario 25 d., 20.00 val., prie parduotuvės „Norfa“, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, iš R. D. įgijo ne mažiau kaip 5,6169 g kanapių (ir jų dalių), kurių dalį, t. y. ne mažiau kaip 3,8419 g kanapių dalių, 2014 m. vasario mėnesio pradžioje, tyrimo nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, per du kartus neteisėtai pardavė G. V.; dalį, t. y. 0,7780 g kanapių dalių, 2014 m. vasario 25 d., apie 20.50 val. prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, laiptinės, neteisėtai pardavė E. V., o likusią dalį, t. y. 0,9970 g kanapių dalių, neteisėtai laikė prie savęs iki 2014 m. vasario 26 d., 9.40 val., kai asmens kratos metu, atliktos kartu su krata jo gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, šią narkotinę medžiagą rado policijos pareigūnai. Šiais veiksmais D. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje.
R. D. neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis, turėdamas tikslą jas platinti, o būtent: jis laikotarpiu nuo 2014 m. sausio mėn. vidurio, tyrimo nenustatytos dienos, iki 2014 m. vasario 25 d., apie 20.00 val., prie parduotuvės „Norfa“, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteisėtai perdavė D. R. ne mažiau kaip 5,6169 g kanapių (ir jų dalių) bei narkotinę medžiagą – kanapes (ir jų dalis) neteisėtai laikė savo gyvenamojoje vietoje ir pagalbinėse patalpose, t. y. 8,522 g kanapių (antžeminių dalių) laikė name, kambario spintoje, 159,05 g kanapių (antžeminių dalių), 0,4496 g bendro svorio tabako ir kanapių mišinio, 0,150 g kanapių (antžeminių dalių), laikė garaže, ir 14,638 g kanapių (antžeminių dalių), laikė lauko pavėsinėje iki 2014 m. vasario 26 d., 16.10 val., kai atliktos kratos jo gyvenamojoje vietoje (name) ir pagalbinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Vilniuje, metu šias narkotines medžiagas rado policijos pareigūnai. Šiais veiksmais R. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje.
Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis D. R. savo kaltę dėl inkriminuojamo nusikaltimo pripažino pilnai. Kaltinamasis R. D. yra jo draugas nuo mokyklos laikų, anksčiau su pastaruoju bendravo dažnai, kaltinamojo L. Š. nepažįsta (neatsimena, ar pastarąjį yra matęs R. D. namuose). Pats narkotinių medžiagų nevartoja ir niekada nevartojo, yra tik pabandęs parūkyti marihuaną (kanapes, taip vadinamą žolę). Tikslios įvykio datos neprisimena, bet kartą R. D., neturėdamas vairuotojo pažymėjimo, padarė avariją, ir paprašė jo (D. R.) prisiimti kaltę. Jis sutiko padėti draugui, po ko jam buvo paskirta 1 000 eurų dydžio bauda. R. D. baudos nemokėjo, jis (D. R.) tuo tarpu pinigų baudai sumokėti neturėjo, todėl kartą R. D. pasiūlius prekiauti žole ir tokiu būdu užsidirbti pinigų baudos sumokėjimui, jis sutiko. R. D. jam nepasakojo, iš kur gaudavo žolę. Jis jam tik nurodė vietą, kurioje buvo paliktos kanapės, t. y. prie parduotuvės „Norfa“, esančios Molėtų plente. Konkrečiai už parduotuvės, kairėje pusėje prie tvoros. Jis pasiėmė narkotinę medžiagą ir nuvažiavo namo. Kada tai tiksliai buvo, negali pasakyti, tačiau apie 2-4 savaites iki sulaikymo. Iš R. D. gautą žolę pardavinėjo per pažįstamus, kurie, kiek žinojo, vartoja narkotikus. Narkotikus pardavinėjo po 40 Lt už vieną gramą, su Rimvydu dėl konkrečios kainos nesitarė. Buvo sutarta tai, kad jis pusė už parduotą žolę gautų pinigų atiduos R. D., o likusią pusę panaudos baudai sumokėti, jam pačiam jokių pinigų neturėjo likti. Nurodytomis aplinkybės žolę iš R. D. ėmė 3-4 kartus, narkotinė medžiaga būdavo sudėta į permatomą maišelį, koks kiekis būdavo, sunku pasakyti, jo manymu, apie 10 g. Paskutinį kartą pakuotę su žole iš R. D. ėmė dieną iki jo sulaikymo. Sutinka su kaltinime nurodytomis aplinkybėmis dėl narkotinės medžiagos pardavimo E. V. ir G. V.. Su E. V. ir susitiko prie (duomenys neskelbtini) esančio namo, ten per draugą ir perdavė žolę. Tuo tarpu G. V. yra jo draugas, neneigia, jog lankydamasis pastarojo bute ((duomenys neskelbtini)) galėjo jam perduoti žolę (kartu su R. D. paprašyta perduoti kuprine), tačiau jokių pinigų už tai negavo. Tikslių aplinkybių dėl narkotinės medžiagos perdavimo E. V. ir G. V. jis jau neatsimena, jas nurodė apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, tais parodymais teismas gali pilnai remtis. Kaltinamasis D. R. pažymėjo, jog nurodytą narkotinę medžiagą įgydavo tik iš R. D., mobiliojo ryšio telefone pastarasis buvo pavadintas kaip „Rimvydas PLA“. Žolę namuose perdėdavo į mažus maišelius, atidalindavo iš akies. Už ją R. D. yra perdavęs apie 1 000 Lt, jam liko kiek mažiau, baudos sumokėjo apie 500 Lt. Savo veiksmus vertina neigiamai, gailisi (t. 4, b. l. 59-64).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip įtariamasis D. R. savo kaltę pripažino visiškai. Pats niekada nevartojo narkotikų, yra parūkęs tik žolės (seniai, mokyklos laikais, vienkartinis parūkymas), žino kad tai narkotinė medžiaga – kanapės, daugiau jokių narkotikų nėra vartojęs. 2013 m. gruodžio mėn., jam paskambino geras pažįstamas, su kuriuo kadaise mokėsi vienoje mokykloje, R. D., ir paprašė padėti. Situacija buvo tokia: pastarasis vairavo automobilį, neturėdamas vairuotojo pažymėjimo, atsitrenkė į kitą automobilį, be to, jo vairuojamas automobilis buvo nedraustas. Kadangi R. D. neturėjo vairuotojo pažymėjimo, jam, anot pastarojo, būtų 10 kartų didesnė bauda, todėl Rimvydas paprašė jo prisiimti kaltę, kad bauda būtų išrašyta jo (D. R.) vardu, t. y. neva jis vairavo ir neturėjo draudimo. Jis sutiko prisiimti kaltę, nes su R. D. buvo geri pažįstami, kartu uždarbiaudavo, neturėjo jokių konfliktų. Manė padėsiantis draugui, be to, Rimvydas pasakė, kad pats sumokės baudą, tik ji bus išrašyta jo vardu. Policijos pareigūnai dėl vairavimo be draudimo ir avarijos išrašė 3 800 Lt baudą. Susimokėti spėjo tik 400 litų. Rimvydas jokių pinigų jam nedavė, nors jis dėl avarijos ir prisiėmė kaltę. Per avariją buvo sugadinti tik automobiliai, niekas daugiau nenukentėjo. Rimvydas sakė vis neturintis pinigų, turėjo problemų, sakė atiduos vėliau, visaip atsikalbinėjo. 2014 m. sausio mėnesį (neatsimena, kada tiksliai), susitiko su Rimvydu, kuris pasiūlė jam padėti, pažadėdamas už pagalbą padėti greičiau susimokėti baudą. Kadangi Rimvydas kartu su draugu Konradu, pavardė panaši į Kotionkin, Kotovskij, dažnai rūkydavo žolę, jis iš karto suprato, kad jis siūlo turėti kažką bendrą su žole, nes keturių tūkstančių litų taip greitai neuždirbsi. Rimvydas sakė, kad bus galimai greitai ir lengvai užsidirbti, dėl ko jis sutiko, kadangi turėjo sumokėti skolą, o pinigų nebuvo. Vieną dieną 2014 m. sausio viduryje, maždaug 10 d. (tikslios dienos įvardinti negali) susitiko su Rimvydu ir pastarasis pasakė po poros valandų būsiantis namuose ir jam pasuks, kad jis pas jį atvažiuotų. Rimvydas neminėjo, dėl ko reikia važiuoti pas jį, bet jis pats iš karto suprato, kad jam bus paduoti narkotikai. Jis (D. R.) atvažiavo pas Rimvydą prie namų Molėtų plente. Susitiko prie „Norfa" parduotuvės, kuri yra Molėtų plente išvažiuojant iš Vilniaus. Rimvydas ten jo jau laukė, jis jam parodė, kur reikia pasiimti narkotines medžiagas, o būtent už parduotuvės kampo, ir nuėjo. Jis pamatė, kad ten paprasta plastikinė stiklinė. Pakėlus ją, ji buvo uždengta izoliacija. Jis paėmė tą juodą stiklinę, įsidėjo į kišenę, kas buvo viduje, nematė. Atvažiavęs namo, savo bute pasižiūrėjo stiklinės turinį. Joje buvo apie 10 g žolės (iš akies), jautėsi specifinis kvapas. Jis sudėliojo žolę dalimis, gavosi 10 dalių, kurias supakavo į celofaną ir laikė prie savęs. Ką su ja daryti, turėjo išsiaiškinti pats, kadangi Rimvydas jam nesakė nei ką daryti, nei kam pardavinėti. Rimvydas tik sakė, kad kai jis parduos, pusę sumos liks jam baudai sumokėti, o pusę sumos turės atiduoti Rimvydui. Vieno gramo žolės kainą žinojo, ją mieste pardavinėja už 40 Lt. Pradžiai Rimvydas sakė, kad jam nuo 1 gramo atiteks 20 Lt, o likusius 20 Lt palieka jam baudos sumokėjimui. Po poros savaičių Rimvydas pasakė, kad jam reikia pinigų, nurodė atiduoti nuo gramo ne 20, o jau 30 Lt, likusius pinigus galėjo pasilikti sau. Iš viso R. D. žolės davė 5 kartus, iš jų keturis kartus po 10 gramų ir vieną kartą 15 gramų. Visus kartus Rimvydas žolę maišeliuose arba stiklinėje palikdavo prie netoli namų esančios parduotuvės „Norfa". R. D. visada jo laukdavo ir sakydavo paimti, rodydamas vietą. Narkotinės medžiagos gulėdavo atviroje vietoje, nepaslėptos. Nematė, ar pats, ar kas nors kitas padėdavo žolę, bet R. D. visada parodydavo, kur guli, ir, nelaukęs kol pasiims, išeidavo. Pinigus turėdavo atiduoti po to, kai viską parduodavo. Būdavo, kad pinigus atiduodavo dar nepaėmęs naujos „žolės", o būdavo, kad pinigus atiduodavo iš karto R. D. tiesiai į rankas, kai atvažiuodavo pasiimti naujos partijos. Sverdavo iš akies, fasavo į celofaną, o po to į celofaninius maišelius. Klientus žolei surasdavo per pažįstamus, jam dėl žolės pirkimo rašė arba skambino į telefono numerį, rašydami tekstą „sveikas, ką darai?" arba „kaip reikalai?". Jei turėdavo žolės, atrašydavo, kad „labas, viskas gerai“, o jei neturėdavo, rašydavo, kad užsiėmęs arba išvažiavęs. Dažniausiai pardavinėdavo netoli namų. Paskutinį kartą iš R. D. paėmė 10 gramų žolės. Jis atvažiavo 2014-02-25, apie 18-20 val., pas jį prie „Norfos", kur Rimvydas jo kaip visada jau laukė. Jis jau žinojo, kur žolė guli, R. D. tik parodė ranka, po ko jis paėmė prie pat parduotuvės kampo sienos buvusius celofaninius maišelius. Paėmęs žolę, įsidėjo ir išvažiavo namo. 2014-02-25 atidavė 280 Lt už anksčiau parduotą žolę. Tuos 10 gramų, kuriuos paėmė 2014-02-25, iš jų 2 gramus iš akies pasiėmė sau, o likusią augalinę medžiagą, nepadalintą, turėjo R. D. prašymu atiduoti jo draugui, kurio duomenų nežino, t. y. kai grįžo namo, Rimvydas parašė, kad atvažiuos jo draugas, kuriam reikia viską perduoti. Netrukus jam nuo Rimvydo parašė pastarojo draugas. Iki žolės perdavimo Rimvydo draugui, kurio anksčiau nebuvo matęs, jis vieną gramą spėjo parduoti prie savo namų vaikinui, kurio vardo ir pavardės nežino, galimai tai buvo Edvinas, kaip nurodyta pranešime apie įtarimą. Nori patikslinti, kad yra toks asmuo Andrius, kuris nuolat ėmė pas jį žolę, kaip suprato, vaikinas, kuriam 2014-02-25 pardavė 1 gramą, Andriaus pažįstamas. Likusį gramą paliko ir laikė prie savęs, kol rado policijos pareigūnai. 2014-02-25 atėjo Andrius žolės, davė 40 litų - dvi kupiūras po 20 litų, o jis jam vieną maišelį ir pastarasis išėjo. Kai nusileido į apačią, kur turėjo pasitikti Rimvydo draugą, pamatė Andrių ir dar du vaikinus (vienas matytas, kitas jam nepažįstamas vaikinas). Ką jie darė, nežino, rūkė cigaretę ir kalbėjosi, tai buvo lauke prie laiptinės. Ar Andrius 2014-02-25 pirko sau, nežino. Jokio E. V. nepažįsta, jis nuėjo pasitikti vaikino, kuris atėjo nuo Rimvydo ir kuriam jis turėjo perduoti žolę nuo Rimvydo. Laiptinėje tam vaikinui perdavė maišelį su žole nuo Rimvydo, nesuprato kodėl, bet vaikinas davė jam 20 litų. Vaikinas nieko nešnekėjo ir paėmęs išėjo, o jis grįžo namo. Pinigus, kuriuos davė vaikinas, išleido. Prie savęs turėjo asmeninius 20 litų, jie liko kaip grąža po kavinės. Pinigus R. D. atiduotų pardavęs žolę. Jis (D. R.) Rimvydui ir skambino, ir rašė, pastarojo telefono numeris jo telefone įvardintas „Rinvis pla", kažkaip panašiai „pla" – plentas. Išpardavęs žolę, pranešdavo apie tai Rimvydui, o šis jam paruošdavo naują partiją. Pinigus už parduotus narkotikus taupė, juos po to atiduodavo baudai sumokėti. Rimvydui iš viso atidavė apie 1 200 Lt, jam pačiam liko mažiau, 480 Lt įnešė baudai mokėti. D. R. taip pat parodė, jog R. D. niekur nedirba, iš kur pastarasis gaudavo žolę, nežino. Labai gailisi pardavinėjęs žolę, tą darė, kadangi reikėjo grąžinti skolą (t. 1, b. l. 167-168).
Apklausiamas teisiamajame posėdyje kaltinamasis R. D. parodė, jog po 2014 m. patirto autoįvykio jam sutriko atmintis, jis nebeatsimena didesnės savo gyvenimo dalies. Atmintis apima tik 7-8 mėnesių laikotarpį po avarijos. Kas buvo iki tol, neatsimena, žino tik iš tėvų bei draugų pasakojimų. Gali pasakyti tik tiek, jog su kaltinamuoju D. R. mokėsi toje pačioje mokykloje, abu pabendraudavo. Kaltinamasis L. Š. yra jo tėvų pažįstamas, bendrauja su jo tėvu, buvo parūpinęs jam (R. D.) darbą. Jokių inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybių jis neatsimena, žino tik tiek, jog turėdavo žolės, kurią pardavinėjo. Retkarčiais žolę parūkydavo pats, dabar šios narkotinės medžiagos nevartoja. Perskaičius ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 2, b. l. 136-137, 139-140), kaltinamasis R. D. nurodė apklausos metu užfiksuotų aplinkybių neatsimenantis, nieko dėl to negali pasakyti (t. 4, b. l. 59-64).
Motyvuojamoji dalis
Apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją R. D. savo kaltę pripažino, patvirtino ikiteisminio tyrimo pareigūnei duotus parodymus, juos davė laisva valia. L. Š. yra jo šeimos draugas, jam nebuvo paslaptis, kad pastarasis rūkydavo žolę, ką jis darė ir jo tėvui priklausančiame garaže ((duomenys neskelbtini), Vilniuje). Jis (R. D.) taip pat užtraukdavo žolės dūmą. Tai darydavo su savo draugais, kadangi daug jo amžiaus pažįstamų rūko žolę. Kitų narkotinių medžiagų, išskyrus žolę, nėra vartojęs. Prieš išvykdamas į užsienį, kas buvo šių metų sausio pradžioje (tikslios datos neatsimena), L. Š. jam pasakė, kad, jei reikės, yra žolės (įvardino ją ganke). L. Š. taip pat davė suprasti, kad žolė nėra duodama už dyką. L. Š. pasakė, kad žolė yra toje pačioje vietoje miške, kurią jis turi žinoti iš anksčiau. Iš tikrųjų anksčiau jis vieną kartą yra paėmęs žolės, kuri buvo užkasta miške, maždaug 300-500 m atstumu nuo jo namų valdos (kuri yra (duomenys neskelbtini)). Jis tos vietos nepamiršo. Apie tai, kad toje vietoje anksčiau buvo laikoma žolė, žinojo ir L. Š.. R. D. teigimu, prieš išvažiuodamas L. Š. pasakė, kad žolė kainuoja 20 Lt, iš to jis suprato, kad tai yra vieno gramo žolės kaina. Kada jis nuėjo į tą vietą paimti žolės, datos tiksliai nepamena, bet tai tikrai buvo 2014 m. sausio mėn. Pirmą kartą nuėjęs jis toje vietoje atkasė žemę ir išsitraukė lankstų permatomą maišą. Matė, kad jame yra apdirbta (tai reiškia, apkarpyta) žolė. Jis dalį šios medžiagos įsipylė į su savimi atsineštą indelį, kurį parsinešė į namus, o maišą su žole vėl užkasė, tačiau kitoje vietoje. Nauja žolės užkasimo vieta buvo maždaug 300 metrų atstumu nuo ankstesnės vietos. Po to pas jį atvažiavo draugas D. R., jis jam atidavė iš miško atsineštą žolę, prieš tai surūšiavęs į plastikinius maišelius. D. R. pas jį atvažiavo, turėdamas tikslą paimti žolę. Prieš atvažiuodamas skambinėjo, ragino greičiau daryti biznį, kadangi jo klientai laukia žolės. Jam svarbiausia buvo, kad D. R. paimtų žolę ir taip jis (R. D.) greitai užsidirbtų pinigų, kurių jam reikėjo išvažiavimui į Angliją, ten būtų vykęs su kitu savo draugu Konradu. Pastarasis žolę buvo matęs, yra jos šiek tiek rūkęs, bet su žolės pardavinėjimu Konradas neturėjo nieko bendro. Kelionei į Angliją reikėjo apie 3 000 Lt. Neseniai, bet tikslios datos nepamena, jis buvo nuėjęs į mišką ir antrą kartą išsikasė L. Š. paliktą žolę, kurią atsisvėrė. Kadangi buvo tamsu, miške nebeužkasė, likusią žolę pasidėjo į išardytą automobilį. Jie buvo su D. R. susitarę, kad žolės reikės. Paskutinį kartą D. R. iš jo žolę paėmė 2014 m. vasario 25 d. Jis tada jam padavė žolės indelį, kuriame jos buvo 100 g. Detaliau apie tai, kam yra pardavęs žolę, papasakojo ikiteisminio tyrimo pareigūnei, tuos parodymus, kaip minėjo, visiškai tvirtina. Kada tiksliai grįžo L. Š., nepamena, bet žino, kad jis pastarajam už parduotą žolę atidavė 4000 Lt. Šiuos pinigus jis L. Š. atidavė per vieną kartą, netoli savo namų. Jis asmeniškai L. Š. neliko skolingas. D. R. už iš jo paimtą žolę pilnai atsiskaitė, nes dalį žolės paėmė policija. Jis asmeniškai turtinių pretenzijų D. R. neturi. Policija pas jį piniginėje rado 80 Lt, kurie nėra susiję su prekyba narkotikais. Jis juos užsidirbo, darydamas pažįstamiems asmenims lieptą. Taip pat kiekvieną dieną remontuoja automobilius. Svarstyklės, kurios buvo rastos pas jį, nenaudojamos žolės svėrimui, nes jos yra kilograminės. Svarstyklės ne jo, jas paskolino draugas Erikas. Žino, kad naudodamasis šiomis svarstyklėmis, Konradas svėrė mažus šuniukus. Jis yra svėręs ir žolę, bet tai nebuvo tikslus svėrimas, kadangi svarstyklės tam neskirtos (t. 2, b. l. 139-140).
Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu pas ikiteisminio tyrimo pareigūnę R. D. parodė narkotikų nevartojantis, kartą ar du per mėnesį rūko narkotinę medžiagą-kanapes, taip vadinamą žolę arba gankę. Kartais tiesiog pavartoja savaitgaliais. Per kartą padaro 3-4 dūmus, paskutinį kartą žolę rūkė 2014-02-26 pas save namie, garaže. Prie jo namo yra garažas, jame tvarko automobilius. Jo draugų, pažįstamų rate labai daug kas rūko žolę, ją jam duodavo draugai. Kai pradėjo pats pardavinėti žolę, draugai jos nebeduodavo. Planavo išvažiuoti į užsienį, galimai užsidirbti, ten yra jo giminės, brolis. Išvažiavimui buvo reikalingi pinigai, kurių jis neturėjo. Parduodamas žolę norėjo užsidirbti daugiau pinigų. Nuo vaikystės pažįsta L. Š., jis yra jo tėvų draugas. Žino, kad jis pats rūko žolę. Kai ateidavo į garažą, kuriame taiso automobilį, jame smirdėdavo žole, kai tame garaže būdavo L. Š. (iš to ir žinojo pastarąjį rūkant). Dirba kartu su L. Š. statybose. 2014 m. sausį, bet kada tiksliai nežino, nes neprisimena, L. Š., žinodamas, kad jis rūko žolę, pasakė, kad miške yra padėtas paketas su žole ir, jei jis nori, gali nueiti ir paimti tą paketą. Apie miške esančią vietą, kurioje guli žolė, žinojo nuo 2013 m. pabaigos. Tiesiog kažkas paliko ten 50 g žolės, kurią iš tos vietos parūkymui imdavo jis ir L. Š.. Kam 2013 metais priklausė žolė, nežino, bet apie ją žinojo ir Laimutis. Ėmė iš ten žolę, rūkydavo, už tai pinigų niekam nedavė. Ši vieta miške yra prie jo namo, maždaug pusę kilometro atstumu, apibūdinti vietos negali, tačiau ji yra miško viduryje, dabar nėra lapų, tad priėjus galima tą vietą pamatyti. Kadangi kartu su L. Š. žinojo tą vietą, kurioje 2013 m. gulėdavo žolė, L. Š., 2014 m. sausio viduryje išvažiuodamas į užsienį dirbti, pasakė, kad miške, toje vietoje, yra paketas su ganke, taip vadinama žole, ir, jeigu jis norės, galės paimti. Kas ją ten padėjo, nežino. Matyt, miške laikyti žolę saugiau nei namie, todėl ji ten ir buvo. Ar be jo ir L. Š. kas nors žinojo apie tą vietą, nežino. Laimutis pasakė, kad ten guli paketas, bet kiek jame žolės, neminėjo, tik pasakė, kad jei paims, būtinai pasisvertų. Pinigus grąžinti nurodė tada, kai nusimes tavarą. L. Š. pasakė, kad žolė kainuoja 20 Lt už gramą. L. Š. išvažiavo. Praėjo diena ar porą dienų, jis (R. D.) vienas nuėjo į mišką, prie tos vietos, apie kurią pasakojo. Rado užkastą užlydytą paketą, kurį jis iškasė. Tada paėmė paketą, vietoje miškelyje iš paketo išbėrė į 200 g talpos indelį nuo majonezo, o paketą su likusią žole nunešė į kitą vietą miške. Apie tą vietą niekas nežinojo. Žolė pakete buvo suspausta, t. y. oras iš paketo išsiurbtas. Paketo iš pradžių nesvėrė, nes negalėjo parsinešti namo. Pirmą kartą išbėrė į 200 g talpos indelį, kurį atsinešė namo. Surūšiavo į atskirus paprastus celofaninius maišelius, po 20 ar 30 gramų į kiekvieną. Tai padarė tam, kad būtų lengviau perduoti pardavimui. Jis iš pradžių žinojo, kad žolę išfasuos ir parduos kitiems didesniais kiekiais, o ką jie darys toliau, tai jų reikalas. Vienintelis, kuris iš jo ėmė žolę, buvo D. R.. R. D. pažymėjo, kad atsižvelgiant į tai, jog jų kompanijoje visi rūko, yra natūralu, kad vienas kitas žino, pas ką yra žolė, apie tai nereikia visiems pasakoti, nes ir taip aišku. Su D. R. bendrauja seniai ir dažnai. Danek sužinojo, kad jis turi žolės, kurią pradėjo iš jo pirkti didesniais kiekiais. Kiek žino, prekiavo toliau kitiems, taip pat duodavo ir kitiems prekiauti. Tuo tarpu R. D. nenorėjo visiems rodytis, kad kiti žinotų, jog D. R. iš jo ima žolę. D. R. atvažiuodavo pas jį į kiemą arba prie šalia esančios parduotuvės. Jis padėdavo kur nors arba numesdavo celofaną su žole, arba duodavo į rankas, kartais pasakydavo, kur paimti. Tai buvo 30-40 kartų, todėl negali kiekvieno atvejo prisiminti. Pinigus Danek atiduodavo kartais išsyk, kartais tik tada, kai parduodavo. Danek imdavo iš jo po 20, 30, 50 ir net po 100 g žolės. Jis imdavo iš jo 2-3 kartus į savaitę, ne tik sau, o pardavimui arba perpardavimui. Jis jam parduodavo po 20 Lt už gramą, t. y. už tiek, kiek pats gaudavo. D. R. parduodavo brangiau, tą skirtumą, kuris likdavo, jie pasidalindavo (išleisdavo kavinėse, linksmybėms arba baudoms už administracinius pažeidimus sumokėti). Jis pats anksčiau nusipirkdavo iš Daneko žolės, kol neturėjo šios, nes D. R. jau seniai prekiavo. Žino, kad Danekas duodavo prekiauti Gugai, kurį matė kelis kartus. R. D. patikslino, kad paėmęs pirmą kartą iš to didelio paketo, kurį nurodė L. Š., kai šis išvažiavo į užsienį, paketą paslėpė kitoje vietoje. Po to dar kartą nuėjo į mišką, jau į naują savo parinktą vietą, iš paketo dar kartą atsibėrė į stiklainį ar plastmasinį indelį, kiek tiksliai neatsimena, gali būti, kad apie 100-200 gramų. Paketą su likusią žole nenunešė atgal į mišką, o padėjo į automobilį, kuris ardymui yra kieme, ir paliko. Atbertą žolę atnešė namo, sufasavo į atskirus maišelius arba indelius, kurių dalį paėmė Danek, dalį pardavė klientams iš kitų miestų. Jis paimdavo pinigus, jiems atiduodavo žolę, jie išvažiuodavo, net nežino jų vardų. Jie jam rašydavo SMS žinutes arba telefonu skambino, taip pat susirasdavo per kitą žmogų. Per pirmą ir antrą kartus, per kuriuos iš paketo atbėrė žolę, viską išpardavė kartu su Daneku. Paketą su žole iš išardyto automobilio paėmė ir perbėrė žolę į vieną talpą. Dalis vėl buvo išparduota, t. y. arba Danekui, arba pirkdavo tiesiogiai iš jo. Likusi žolė išfasuota pas jį garaže, jis ją ten nunešė, nes turėjo atvažiuoti D. R. ir paimti pardavimui. Tai paskutinė žolė iš paketo, kurį paėmė 2014 m. viduryje. Kartais ne tik parduodavo arba duodavo D. R., kuris pardavinėjo, bet ir pats rūkydavo, vaišino draugus. Paskutinį kartą D. R. iš jo žolę paėmė 2014-02-25, apie 18-19 val., jis atvažiavo pas jį, padavė jam savo kieme indelį, ten buvo apie 100 gramų. Už žolę iš šio paketo, kurį jam nurodė L. Š., yra gavęs apie 4 000 Lt. Pinigus gavo iš Daneko arba kitų klientų, kuriems pardavė. Likusius, kuriuos uždirbdavo Danekas nuo brangiau parduotos žolės, jie išleido. 4 000 litų po 10, 20, 50, 100 ir 200 litų kupiūromis jis atidavė L. Š. maždaug 2014 m. vasario viduryje, tiksliai po 14 d. L. Š. niekada neklausdavo dėl pinigų už žolę. Susitarę nebuvo, kad perduos jam pinigus, tiesiog pamatė pastarąjį netoli savo namų ir atidavė visą sumą. L. Š. suprato už ką, nes buvo nemokamai jam palikęs paketą su žole. Kiek liko jam skolingas, nežino, nes iš D. R. ir kitų gavo ne visus pinigus. Kai L. Š. grįžo iš užsienio, nieko neklausė dėl žolės. Vienintelis kartas, kai apie ją kalbėjosi, tai tada, kai jis išvažiavo į užsienį. Jis nekalbėjo, kad turi jam atiduoti pinigus už paliktą žolę miške, tai buvo savaime suprantama, juk nemokamai negalėjo imti. Nežino, iš kur L. Š. paėmė žolę, jis jam pasiūlė ir jis sutiko (t. 2, b. l. 136-137).
Teisiamajame posėdyje apklausiamas kaltinamasis L. Š. savo kaltės nepripažino. Neneigia, jog pats daug metų su pertraukomis vartoja narkotinę medžiagą-kanapes (kartais dažniau, kartais rečiau), tačiau kategoriškai paneigė šią medžiagą platinęs ar laikęs ją užkastą, kaip tai nurodyta inkriminuotame kaltinime. Jam pareikštas kaltinimas yra pagrįstas išskirtinai kaltinamojo R. D. parodymais, byloje nesurinkta jokių kitų jo kaltę patvirtinančių įrodymų. Rimvydą pažįsta kaip savo draugų (duomenys neskelbtini) sūnų. Su kaltinamojo tėvais yra pažįstamas ilgą laiką, su pastarojo motina Ingrida mokėsi vienoje mokykloje. Pas (duomenys neskelbtini) lankydavosi pakankamai dažnai. Dažniausiai vykdavo pas A. D., kuris remontavo automobilius. Jis nuvarydavo automobilius remontui arba tiesiog šiaip pabendrauti, pažaisti kortomis, pašnekėti, parūkyti kanapių. Visiems buvo žinoma, jog R. D. jų turėdavo, kadangi jomis prekiavo. Kanapės buvo laikomos garaže, dėžutėje, iš kurios minėtos narkotinės medžiagos visuomet buvo galima pasiimti. Jei dėžutėje kanapių nebūdavo, tuomet jų paprašydavo Rimvydo ir jis atnešdavo. Iš kur Rimvydas jų gaudavo, nežino. Kartais kanapių jis (L. Š.) atsiveždavo ir pats (įsigydavo jų mieste), susisukdavo suktinę parūkyti, pavaišindavo kitus. 2014 m. sausio mėn. viduryje daugiausia laiko praleido darbe (stadione), o vasario mėn. išvyko dirbti į Norvegiją. Jokių kanapių nelaikė ir jų Rimvydui tikrai neperdavė. Kodėl pastarasis jį apkalba, sunku pasakyti. Spėja, kad iš visų garaže sulaikytų asmenų jis (L. Š.) buvo spalvingiausia asmenybė, anksčiau teistas, dėl ko pareigūnai galimai ir pasirinko jį kaip asmenį, kurį padaryti kalčiausiu buvo lengviausia. Be to, R. D. brolis minėjo matęs, kad pareigūnai Rimvydui sudavė (jis pats (L. Š.) to nematė), tokiu būdu galimai paveikdami pastarąjį duoti jį (L. Š.) apkaltinančius parodymus. Tokie jo teiginiai yra tik spėjimas, jam pačiam sunku suprasti, kodėl Rimvydas davė tokius parodymus. Su juo jokių konfliktų nebuvo. Tėvų prašymu buvo stadione buvo parūpinęs jam darbo, šis darbus atliko gerai, su R. D. atsiskaitė, jokių pretenzijų vienas kitam neturėjo. Kaltinamojo D. R. nepažįsta, galimai yra jį matęs (duomenys neskelbtini) garaže, tačiau tiksliai to neatsimena. Dėl trumpųjų žinučių telefone, kuris rastas jo namuose, gali kategoriškai patvirtinti, kad jis pastarųjų nerašė, telefonas yra ne jo. Tuo metu, kuomet buvo rašytos žinutės, jis buvo Norvegijoje. Kam priklauso telefonas, negali pasakyti, galimai jį namuose paliko kažkas iš besilankiusių svečių, tačiau jokio konkretaus asmens nurodyti negali. Nori pabrėžti, jog, priešingai nei nurodoma byloje, jis visą laiką realiai dirbo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, tik oficialiai įdarbinimas apiformintas prieš keletą mėnesių (t. 4, b. l. 149-153).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas L. Š. savo kaltės taip pat nepripažino (t. 3, b. l. 45, 48, 52).
Apklausiamas teisiamajame posėdyje kaip liudytojas E. V. parodė, kad nė vieno iš kaltinamųjų jis nepažįsta. Viskas vyko seniai, pamena, kad daugiau nei prieš metus jis norėjo pabandyti narkotinės medžiagos kanapių. Universitete, rūkomajame su draugais kalbėjo apie žolę, svarstė, iš kur galima jos gauti pabandyti. Rūkomajame gavo telefono numerį asmens, su kuriuo reikia susisiekti, norint įsigyti narkotikų. Paskambinus asmeniui, jis nurodė atvykti nurodytu adresu. Susitikus su vaikinu, gavo maišelį, jam perdavė pinigus ir einant atgal į stotelę jis buvo suimtas pareigūnų. Asmens, kuris nurodė, iš kur gauti narkotikų, vardo jau nepamena, prisimena, kad jis mokėsi tame pačiame fakultete. Tas vaikinas nurodė savo telefono numerį tuo atveju, jeigu norės kada išbandyti narkotikų. Jeigu gerai prisimena, jį į telefoną įsivedė Andriaus vardu. Paskambinus tam vaikinui, pasakė, kad nori įsigyti narkotikų. Asmuo nurodė atvykti į Žaliųjų ežerų stotelę ir nueiti prie laiptinės, kur turėjo išnešti kanapių. Kai nuvažiavo nurodytu adresu, jau buvo tamsu. Jam buvo pasakyta nuo stotelės eiti į dešinę ir laukti prie namo laiptinės. Prie jo priėjo du asmenys, jų nepažinojo. Vaikinai atnešė maišelį su kanapėmis. Pamena, kad tarėsi dėl 1 gramo kanapių, o kiek jų davė, nežino. Už kanapes sumokėjo 40 Lt, pinigus padavė asmeniui, kuris perdavė maišelį. Tų vaikinų veidų neįsiminė, nes buvo tamsu. Pats šiaip narkotinių medžiagų nevartoja (t. 4, b. l. 91-94).
Žemesnės instancijos teismas
Apklausiamas teismo posėdyje kaip liudytojas G. V. negalėjo nurodyti, iš kur įgijo kanapes, tačiau nepaneigė, kad jas jam pardavė kaltinamasis D. R.. Jis pastarajam buvo užsiminęs, kad norėtų parūkyti kanapių. Tokia kalba buvo D. R. lankantis pas jį namuose. Teismui perskaičius ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytojas G. V. teigė, kad jie užfiksuoti iš dalies teisingai. Liudytojas negalėjo paaiškinti, kodėl nurodė apklausoje užfiksuotas aplinkybes, tikino neva apklausa atlikta, jam esant sutrikusios psichinės būsenos, apklausiamas buvo neblaivus. Tai, kad kanapes atnešė D. R., neva nurodė ir užrašė patys pareigūnai. Jam nežinomos aplinkybės, kodėl pareigūnai norėjo apkaltinti D. R. (t. 4, b. l. 137-139).
Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojas G. V. parodė R. D. pažįstantis tik iš matymo, kaip D. R. draugą. Su D. R. yra pažįstamas apie 3 metus. 2014 m. vasario mėn. pradžioje, tikslaus laiko neatsimena, jis užsiminė D. R., kad norėtų gauti kanapių, bet neturi pinigų, atsiskaityti žadėjo vėliau. D. R. sutiko jam gauti kanapių. 2014 m. vasario mėn. D. R. du kartus jam atnešė kanapių, maždaug savaitės skirtumu tarp abiejų atnešimų. Abu kartus atnešė į namus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Pirmą kartą atnešė apie 30 g, antrą kartą – apie 70 g. Kiekį gali nurodyti tik sąlyginai, nes atneštų kanapių nesvėrė. D. R. nurodymu pinigus už kanapes vėliau perdavė R. D.. Su pastaruoju susitiko prie Jeruzalės mokyklos (kieme) ir perdavė 500 Lt. Dar liko skolingas apie 1 060 Lt. Kanapes buvo paėmęs asmeniniam vartojimui (t. 1, 112-113).
Apklausiamas teismo posėdyje kaip liudytojas K. L. parodė pažįstantis visus tris kaltinamuosius, artimiausiai bendravo su R. D., su kuriuo yra kaimynai. Anksčiau vartojo narkotines medžiagas, kartais rūkydavome kanapes su R. D.. Kai ateidavau padėti pastarajam, abu kartais ir parūkydavo. Suktinę susukdavo R. D. arba jis pats (K. L.). Kitokių narkotinių medžiagų, išskyrus kanapes, nevartojo. Į (duomenys neskelbtini) garažą atvažiuodavo daug žmonių, kas norėdavo, tas ir sukdavo suktines. Iš kur buvo gaunamos kanapės, nežino, to neklausė. R. D. nepasakojo, iš kur gauna kanapių. Kai jis pats sukdavo suktinę, kanapes duodavo R. D.. Kai norėdavau parūkyti, Rimvydas jų atnešdavo ir arba jis, arba jis pats susukdavo suktinę. Kartais Rimvydas išeidavo atnešti kanapių, bet dažniausiai jau turėdavo su savimi. Garaže kanapes rūkydavo laisvai, jas rūkydavo ir kiti garaže besilankantys asmenys. Kanapės būdavo garaže, jas galėdavo rūkyti visi, kas tik užsinorėdavo. Būdavo, kad kai kurie atvažiuodami patys atsiveždavo kanapių (porą kartų kanapių atsivežė L. Š.), bet dažniausiai buvo rūkomos garaže esančios kanapes. Kanapės buvo laikomos metalinėje dėžutėje ant palangės, joje beveik visada būdavo kanapių. Jis (K. L.) porą kartų kanapių yra rūkęs ir kartu su L. Š., neklausė pastarojo, iš kur jis jų gavo. L. Š. susukdavo suktines ir jie abu jas surūkydavo. Nežino, ar L. Š. sukdavo savo atsivežtas kanapes, ar paimtas iš garažo. Be R. D. niekas jam nėra siūlęs kanapių, pinigų už jas nemokėjo, jokios kalbos apie kanapių prekiavimą su R. D. nebuvo Nėra matęs, kad L. Š. būtų ėjęs į mišką (t. 4, b l. 149-153).
Apklausiama teismo posėdyje kaip liudytoja I. D. parodė pažįstanti L. Š., yra mačiusi D. R., nes jis ateidavo po avarijos aplankyti į ligoninę sūnaus. Ar ankščiau iki avarijos buvo mačiusi D. R., nepamena. L. Š. pažįsta nuo mokyklos laikų, artimai nebendravo. Kol vyko krata, ji buvo darbe. Žino, kad buvo rasta cigarečių ir kanapių. Namuose rastos cigaretės priklausė jai. Kiek žino, kanapes rado spintoje. Kam priklausė svarstyklės ir smulkintuvas, nežino. Namuose Rimvydas turi atskirą savo kambarį, kuriuo naudojasi tik jis vienas. 2014 m. pradžioje sūnus dirbdavo su tėvu, dar buvo išvažiavęs padirbėti į užsienį. Sūnus nenorėjo mokytis, todėl padėdavo jos vyrui, bet iš esmės sūnų išlaikė ji su vyru. Jos vyras dirba oficialiai, vežioja krovinius. L. Š. dažnai jų namuose nesilankydavo, nebent yra mačiusi garaže. Pastarasis atvažiuodavo į mėnesį maždaug du kartus, daugiausia atvykdavo pas jos vyrą į garažą remontuoti automobilio. Tai, kad vyras rūkytų žolę, pati nematė, tačiau įtaria, kad jis rūko kanapes, nes vyras būdavo apsvaigęs, o joks alkoholio kvapas nesklisdavo. Vyras būdavo apsvaigęs po L. Š. apsilankymų, nes kaip tik po judviejų susitikimų vyras būdavo keistas Apie tai su vyru nekalbėjo. Niekada nebuvo mačiusi, kad sūnus būtų apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. Neklausė sutuoktinio, kodėl pas juos lankosi L. Š., nesikiša į vyro reikalus. Ji tik yra klaususi, kaip gali L. Š. bendrauti su sūnumi, nes tarp jų didelis amžiaus skirtumas. Vyras pasakė, kad sūnus padeda jam remontuoti automobilį. L. Š. atvažiuodavo remontuoti savo paties ar tai savo žmonos automobilio. Pastarasis į namus neateidavo, dėl ko ji nežino, ar šis rūkė kanapes. Sūnus į avariją pateko 2014 m. balandžio 19 d. Po avarijos liko sunkios pasekmės, sūnų reikėjo mokyti vaikščioti, valgyti, iš pradžių pastarasis jos net nepažino, iki šiol tebėra gydomas (t. 4, b. l. 91-94).
Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytoja I. D. parodė žinojusi, kad L. Š. rūkydavo žolę. Apie tai buvo ir kalbama, be to, ir vyras to neslėpė. Matydavo garažiuke, kad Laimutis vienas arba jos vyras, arba jie kartu rūkydavo kaljaną. Jie patys neslėpė, kad rūkė žolę. Po tokių parūkymų jie atrodydavo kitaip negu būtų rūkę tabaką arba būtų išgėrę (t. 1, b. l. 12).
Apklausiamas teismo posėdyje kaip liudytojas A. D. parodė, kad D. R. ateidavo pas jo sūnų, jį jau žinojo apie metus laiko. L. Š. pažinojo apie 15 metų, su pastaruoju bendraudavo tai dažniau, tai rečiau. Tikslios dienos nepamena, buvo namuose, kaip atvykę pareigūnai pradėjo daryti kratą. Krata buvo daroma Rimvydo kambaryje, paskui garaže. Pareigūnai Rimvydo kambaryje rado kažkokį krepšelį, sakė, jog garaže ir pavėsinėje rado narkotinių medžiagų, cigarečių, peilį, neperšaunamą liemenę. Iš kur namuose atsirado kanapės, nežino. Ankščiau rūkė žolę, iš viso ją yra rūkęs gal 3-4 kartus. Pamena, kad garaže buvo dėžutė su kanapėmis, jas sumaišydavo su tabaku ir rūkydavo. L. Š. yra paprašęs cigaretės, kurios tabaką sumaišė su kanapėmis, tai buvo taip pat 3-4 kartus. Garaže buvo cigarečių, o iš kur atsirado kanapės, nežino. Taip pat turėjo kaljaną, juo vieną kartą rūkė kanapes. Dėžutėje buvo ne cigaretės, o kanapės. Dėžutė garaže gulėjo seniai, iš kur ji ten atsirado, tikrai nežino. Garažas priklauso jam. Nesiaiškino ir nesidomėjo, kam priklausė kanapės, nežino, kiek jų rasta. Jis su L. Š. tik rūkė kanapes, pats kanapių su tabaku nemaišė. Neklausė L. Š., iš kur atsirado kanapės. Nežino, ar kas nors be jo ir L. Š. ėmė kanapes iš tos dėžutės. L. Š. atvažiuodavo pas jį tvarkyti šeimos narių automobilių, taip pat pažaisti kortomis. 2014 metais L. Š. pas jį į garažą atvažiuodavo kartais ir po du kartus į savaitę. L. Š., paskui sūnus su L. Š. važiuodavo dirbti į stadioną. Sūnus dar dirbo pas savo senelį. Kokius darbus jis ten vykdė, nežino. Tai buvo sezoninis darbas. 2014 m. žiemą sūnus nedirbo, padėdavo jam, jį išlaikydavo kartu su žmona. D. R. matė apie 5 kartus, gal ir alaus yra kartu išgėrę. Kam priklausė kanapės, svarstyklės ir smulkintuvas, tikina nežinantis. Nežino, iš kur atsirado kanapės ir visi kiti daiktai (t. 4, b. l. 91-94).
Iš esmės analogiškas aplinkybes liudytojas A. D. nurodė ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 14).
2014-02-26 asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu D. R. atpažino R. D. kaip asmenį, duodavusį jam parduoti kanapes (t. 1, b. l. 169-171).
2014-02-28 parodymų patikrinimo vietoje metu R. D. patvirtino ikiteisminiame tyrime duotus parodymus (t. 2, b. l. 146-150 l.)
2014-02-25 Vilniaus aps. VPK KPONTV 2-o skyriaus vyr. tyrėjo J. T. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2014-02-25 tikrinant informaciją, jog D. R. platina narkotines medžiagas-kanapes, buvo nuvykta prie (duomenys neskelbtini) namo, kur apie 20.50 val. jis buvo pastebėtas išėjęs iš namo laiptinės, po ko priėjo prie laiptinės laukiančio vaikino, kaip vėliau nustatyta, E. V.. Priėjęs D. R. apsikeitė su E. V. smulkiais daiktais, po ko D. R. liko stovėti prie laiptinės, o E. V. nuėjo link netoliese esančios autobusų stotelės „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje, kur buvo sulaikytas (t. 1, b. l. 1).
2014-02-26 asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu E. V. atpažino D. R. kaip asmenį, kuris jam pardavė kanapių (t. 1, 61-63)
E. V. asmens kratos metu rastas ir paimtas vienas užspaudžiamas polietileninis maišelis su augalinės kilmės medžiaga viduje (t. 1, b. l. 41)
Žemesnės instancijos teismas
2014-03-10 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-641(14) nurodyta, kad tirti pateikta augalinė medžiaga yra narkotinė medžiaga-kanapių dalys. Šių kanapių dalių svoris yra 0,7780 g, jose esančio delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 9,6% (t. 1, b. l. 49-50).
Pas E. V. atliktos kratos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Vilniuje, metu buvo rastas baltos spalvos plastikinis indelis su augalinės kilmės medžiaga; plastikinis permatomas užspaudžiamas maišelis su žalios spalvos užspaudžiamais maišeliais viduje; plastikinis permatomas maišelis su užspaudžiamais maišeliais viduje; elektroninės svarstyklės „Digital scale“ su dėklu (t. 1, b. l. 76-77 l.)
Žemesnės instancijos teismas
2014-03-10 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-647(14) nurodyta, kad tirti pateikta augalinė medžiaga yra narkotinė medžiaga-kanapių dalys. Šių kanapių dalių svoris yra 3,8419 g, jose esančio delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija 8,1% (t. 1, b. l. 92-93)
Kratos metu taip pat buvo rastas mobiliojo ryšio telefonas „Samsung Galaxy S III GT-19305“, kurį apžiūrėjus rastas susirašinėjimas trumposiomis žinutėmis su asmeniu „Danas2“ ir „Danas“, t. y. D. R., kuriame 2014-02-14, 2014-02-25 tariamasi dėl susitikimo (t. 1, b. l. 84-85 l.)
2014-02-26 Vilniaus aps. VPK ONTV 2-o skyriaus vyr. tyrėjo J. T. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad, siekiant surinkti nusikalstamą veiką patvirtinančius įrodymus, surasti daugiau neteisėtai laikomų narkotinių medžiagų, kurios gali būti sunaikintos sužinojus apie D. R. sulaikymą, buvo nuspręsta sulaikyti R. D. bei atlikti neatidėliotiną kratą jo gyvenamojoje vietoje bei pagalbinėse patalpose adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius (t. 2, b. l. 1).
Žemesnės instancijos teismas
Kratos metu gyvenamajame name Vilniuje, (duomenys neskelbtini), R. D. kambaryje po kaire puse esančioje spintoje rasta ir paimta polietileninis maišelis su augalinės kilmės medžiaga, metalinė dėžutė su augalinės kilmės medžiagos likučiais. Garaže rasta: mobiliojo ryšio telefonai Samsung“, „Siemens“; plastikinis kibirėlis su dangčiu su augalinės kilmės medžiaga; metalinė dėžutė „Belomorkanal“ su augalinės kilmės medžiagos likučiais; elektroninės svarstyklės „BUER“; juodos spalvos metalinis smulkintuvas su augalinės medžiagos likučiais; maišelis su augalinės medžiagos likučiais. Lauko pavėsinėje rastas juodos spalvos maišelis su augalinės medžiagos likučiais (t. 1, 37-39 l.)
2014-03-10 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-645(14) nurodyta, kad tirti pateikta žalios spalvos augalinė medžiaga yra narkotinė medžiaga-kanapių dalys. Šių kanapių dalių svoris yra 159,05 g, jose esančio delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 8,9%;
Žemesnės instancijos teismas
tirti pateiktos žalios ir rudos spalvų augalinių medžiagų mišinys, rastas garaže, yra tabako ir narkotinės medžiagos-kanapių mišinys. Šio tabako ir kanapių mišinio svoris yra 0,4496 g, mišinyje esančiose kanapėse delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija ne mažesnė kaip 4,5%. Šiame mišinyje esančių kanapių kiekio ir tikslios delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracijos nustatyti negalima, nes kanapių dalys yra mišinyje su tabaku;
tirti pateiktų svarstyklių ir metalinės trintuvės paviršiuose yra narkotinės medžiagos-kanapių pėdsakų;
tirti pateiktos metalinės „Belomorkanal“ dėžutės paviršiuje yra narkotinės medžiagos-kanapių pėdsakų.
Visi šie objektai buvo rasti garaže (t. 2, b. l. 90-92).
Žemesnės instancijos teismas
2014-03-05 Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. 140-(1279)ISI-1229, nurodyta, kad tirti pateikta žalios spalvos, sausa, dalinai susmulkinta augalinės kilmės medžiaga, rasta kambario spintoje, yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė 8,522 g, jose esančio delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija 1,5 proc.;
tirti pateikta žalios spalvos, sausa, dalinai susmulkinta augalinės kilmės medžiaga, rasta garaže, yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė 0,150 g, jose esančio delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija 1,7 proc.;
tirti pateikta žalios spalvos, sausa, dalinai susmulkinta augalinės kilmės medžiaga, rasta lauko pavėsinėje, yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė 14,638 g, jose esančio delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija 2,1 proc. (t. 2, b. l. 102-104).
2014-02-10 Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. 140-(598(duomenys neskelbtini) nurodyta, kad du rankų pirštų pėdsakai, išryškinti ant tirti pateikto plastikinio šiukšlių maišo, į kurį buvo supakuotos narkotinės medžiagos, yra palikti R. D. (t. 2, b. l. 116-117 l.)
Žemesnės instancijos teismas
R. D. asmens kratos metu rasta 990 Lt, mobiliojo ryšio telefonas „Xtouch X506“, kurį apžiūrėjus rastas susirašinėjimas trumposiomis žinutėmis su asmeniu „Danas“, t. y. D. R., kuriame tariamasi dėl susitikimų, 2014-02-25 minimi „30“, kuriuos siūloma imti į skolą. Trumpųjų žinučių tekstas sutampa su tekstu D. R. telefone (t. 2, b. l. 49-58 l.)
2014-02-26 Vilniaus aps. VPK ONTV 2-o skyriaus vyriausiojo tyrėjo A. M. tarnybiniame pranešime užfiksuota, jog garaže, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, sulaikius R. D. ir L. Š., buvo nuspręsta atlikti neatidėliotiną kratą L. Š. gyvenamojoje vietoje bei pagalbinėse patalpose adresu (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Vilniaus r. (t. 1, b. l. 3).
Kratos metu narkotinių medžiagų nerasta. Rastas mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 3310“, kurį apžiūrėjus aptiktas užšifruotas susirašinėjimas trumposiomis žinutėmis su nenustatytais asmenimis, kuriame minimos narkotinės medžiagos. Priimtose žinutėse fiksuota:
2014-02-11, 17.01 val. „Sveikas, tas gaidys ant tiek levas, kad man viska atiduoda...Ka man su juo daryt?“
Žemesnės instancijos teismas
2014-02-11, 17.36 val. „Tai va va, atiduot gal ji? Bet ten nuspaustas ir dadėta likutis“.
2014-02-11, 17.43 val. „Kad jis sudas su vaistais kažkokiais sako, man dar nuo paskutinio karto kur jau atsiskaitė 700 gražino, as vaxuje“.
Žemesnės instancijos teismas
2014-02-12, 14.14 val. „Sv, tu man lengvo gali viena išskirt jei geras? As cia greit susitwarkyčiau, nenoriu zmoniu prarast“.
2014-12-12, 14.17 val. „Ir Kybartam jau reik“.
2014-02-12, 14.19 val. „Vieno užteks pradžiai, visa malina susipisau su tuo. O Kybartam gal netyčia jau guli?“
2014-02-14, 17.02 val. „Zaberi i zdu tebia mozesh 5-6kor.Vziat“.
2014-01-26, 02.16 val. „Priklauso nuo kokybės, jei gera tai surasiu kas ims po 5 i sav. Bet kaina bus kokie 35-36, kuria nuo savikainos ant 3, ka manai“.
Išsiųstos žinutės ištrintos, yra likusi viena, kurios turinys su bylos aplinkybėmis nesusijęs (t. 3, b. l. 3-5, b. l. 13-16).
Žemesnės instancijos teismas
D. R. šlapime, paimtame 2014-02-26, 17.05 val., kanabinoidų ir etilo alkoholio nerasta, narkologams nurodė prieš mėnesį rūkęs žolės (t.1, b. l. 160-161).
R. D. šlapime, paimtame 2014-02-26, 21.05 val., rasta tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties, etilo alkoholio nerasta. 21.05 val. narkologams teigė tą pačią dieną pavartojęs marihuanos. Nustatyta, kad orientuotas pilnai (sąmoningumas), atmintis nepablogėjusi, dėmesys nesutrikęs, mąstymas nuoseklus, kalba rišli, aiški (t. 2, b. l. 130-131).
L. Š. šlapime, paimtame 2014-02-26, 20.50 val., rasta tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties, šlapime etilo alkoholio nerasta, svaigalų vartojimą neigia, orientuotas pilnai, atmintis nepablogėjusi, dėmesys nesutrikęs, mąstymas nuoseklus (t. 3, b. l. 39-40).
Dėl kaltinamųjų D. R. ir R. D. nusikalstamų veikų
Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teismo posėdyje tiesiogiai ištirtus įrodymus, konstatuoja, jog pilnai pasitvirtino kaltinamajam D. R. pateiktas kaltinimas dėl neteisėto narkotinių medžiagų disponavimo, t. y. įgijimo, turint tikslą jas platinti, platinimo (dalį pardavė G. V. ir E. V.) bei šių medžiagų laikymo. Kaltinamais neginčijo faktinių aplinkybių, pilna apimtimi pripažino įvykdęs nusikalstamą veiką, jo kaltę įrodo byloje surinktų bei ištirtų įrodymų visetas.
Pagal BK 260 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, be kita ko, neteisėtai įgijo, laikė, gabeno narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas. Šis nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad neteisėtai įgyja, laiko, gabena narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, arba suvokia, kad jas neteisėtai parduoda ar kitaip platina, ir nori tai daryti. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad kaltės nustatymo aspektu būtina konstatuoti tai, jog kaltininkas bent bendrais bruožais suvokė, kad medžiagos, kuriomis jis neteisėtai disponuoja, yra narkotinės ar psichotropinės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-13/2011, 2K-610/2012, 2K-7-201/2013, 2K-60/2014). Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, jog kaltinamasis D. R. pilnai pripažino jam inkriminuotą kaltinimą, sutikdamas su visomis faktinėmis nusikalstamos veikos aplinkybėmis. Pastarasis patvirtino iš R. D. įgijęs nurodytą kiekį narkotinės medžiagos-kanapių (ir jų dalių), neneigdamas turėjęs tikslą šią narkotinę medžiagą platinti ir tokiu būdu gauti pajamų, taip pat patvirtino, jog dalį kanapių prie laiptinės pardavė E. V. (tą pripažino tiek teisme, tiek patvirtino ikiteisminiame tyrime duotus parodymus dėl minėtos aplinkybės). Nors išsamių aplinkybių dėl G. V. per du kartus parduotos narkotinės medžiagos ir negalėjo nurodyti, tačiau su šia kaltinimo dalimi sutiko ir jos neginčijo. Be paties D. R. prisipažinimo jo kaltė yra įrodyta ir kaltinamojo R. D. ikiteisminio tyrimo metu, tame tarpe ir pas ikiteisminio tyrimo teisėją duotais parodymais, liudytojų E. V. ir G. V. parodymais. Pažymėtina, jog minėto liudytojo (G. V.) parodymais remiamasi tais, kurie buvo duoti ikiteisminiame tyrimo metu (t. 1, b. l. 112-113), kritiškai vertinant teisme duotus parodymus, kadangi pastarieji akivaizdžiai prieštarauja jo ankstesniems parodymams, liudytojas logiško ir pagrįsto paaiškinimo, kodėl pakito jo pozicija, nurodyti negalėjo. Kaltinamojo D. R. kaltės įrodymais laikytini ir asmens kratos metu, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką bei apžiūros protokoluose, taip pat vyr. tyrėjo J. T. tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys, specialistų išvados. Tokiu būdu kaltinamojo D. R. veiksmai pagrįstai kvalifikuotini pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, kaip atitinkantys tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius nusikaltimo požymius.
R. D. teismui perduotas kaltinant jį neteisėtu disponavimu (įgijimu, perdavimu ir laikymu) narkotinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti.
Teismo vertinimu, nepasitvirtino R. D. kaltinimo dalis dėl narkotinės medžiagos-kanapių (ir jų dalių) įgijimo iš L. Š.. Tokia išvada yra nulemta išteisinamojo nuosprendžio priėmimu kaltinamojo L. Š. atžvilgiu, dėl ko teismas pasisakys vėliau. Tuo tarpu kita kaltinimo dalis dėl neteisėto kanapių (ir jų dalių) disponavimo (perdavimo ir laikymo) yra pilnai pagrįsta ir įrodyta byloje surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma. Visų pirma paminėtina, jog teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis R. D. dėl savo sveikatos būklės (liekamieji reiškiniai po eismo įvykio, atlikta eilė galvos operacijų, sutriko atmintis, orientacija, diagnozuota hidrocefalija ir kt.) (t. 2, b. l. 169, 171-172, 175, 176; t. 4, b. l. 180) jokių bylai reikšmingų aplinkybių nurodyti negalėjo. Šiuo atveju teismas remiasi R. D. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Pastarasis buvo apklaustas ne tik pas pareigūną, bet ir pas ikiteisminio tyrimo teisėją, kuriam nurodė inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybes bei patvirtino ankstesnius savo parodymus (t. 2, b. l. 136-137, 139-140). Taigi teismas, įrodinėdamas kaltinamojo kaltę dėl neteisėto narkotinės medžiagos perdavimo ir laikymo, remiasi R. D. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Aplinkybių, dėl kurių teismas negalėtų vadovautis šiais parodymais, nenustatyta. Be paties kaltinamojo prisipažinimo, jog jis kanapes (ir jų dalis) kaltinime nurodytu laiku ir vietoje perdavė D. R. bei minėtą narkotinę medžiagą laikė savo namuose (gyvenamojoje vietoje ir pagalbinėse patalpose), jo kaltę patvirtina ir kaltinamojo D. R. parodymai, taip pat liudytojų K. L., G. V. (duoti ikiteisminiame tyrime) parodymai, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką, apžiūros protokoluose užfiksuoti duomenys, vyr. tyrėjo J. T. tarnybinis pranešimas, kratos medžiaga, specialistų išvados, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais ir jais vadovaujasi. Šių įrodymų visuma pilnai patvirtina, jog R. D. neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis, turėdamas tikslą jas platinti - perdavė D. R. ne mažiau kaip 5,6169 g kanapių (ir jų dalių) bei narkotinę medžiagą - kanapes (ir jų dalis) neteisėtai laikė savo gyvenamojoje vietoje ir pagalbinėse patalpose, iki 2014-02-26 atliktos kratos metu jas rado policijos pareigūnai. Tokie kaltinamojo R. D. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 260 straipsnio 1 dalį.
Dėl kaltinamajam L. Š. pareikšto kaltinimo
Šioje byloje L. Š. kaltinamas BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymu, t. y. tuo, kad neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti, o būtent: jis neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, nuo tyrimo metu nenustatyto laiko iki 2014 m. sausio mėn. vidurio, tyrimo nenustatytos dienos, miškelyje už parduotuvės „Norfa“, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, laikė narkotines medžiagas – ne mažiau kaip 187,9769 g kanapių (ir jų dalių), kurias 2014 m. sausio mėn. viduryje, tyrimo nenustatytą dieną, nurodydamas paslėpimo vietą, neteisėtai perdavė R. D..
Sprendžiant klausimą, ar minėtas kaltinimas yra pagrįstas ir ar pasitvirtino (dalinai ar pilna apimtimi), būtina padaryti kategoriškas ir jokių abejonių nekeliančias išvadas, konstatuojančias asmens kaltę. Tai reiškia, jog apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, bet tik patikimais įrodymais, kurie turi būti neprieštaringi, nuoseklūs, tarpusavyje susiję, iš jų analizės turi logiškai išplaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados ir turi būti paneigti kaltinimui prieštaraujantys duomenys. Baudžiamosios atsakomybės pagrindas – nusikalstamos veikos sudėties buvimas kaltinamo asmens veiksmuose (BK2 straipsnio 4 dalis). Konkrečių nusikalstamos veikos požymių buvimą asmens veikoje teismas gali konstatuoti tik juos pagrindęs abejonių nekeliančių, patikimų, tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtų ir teisingai įvertintų įrodymų visuma. Iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nekaltumo prezumpcijos principo kyla draudimas grįsti nuosprendį abejonėmis. Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą yra konstatavęs, jog abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (Barbera, Messegue and Jabardo v. Spain judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Tefner v. Austria, no. 33501/9620,20 March 2001 ir kt.), o nacionalinėje teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis – teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-251/2010, 2K-363/2013, 2K-476/2013, 2K-446/2013). Tuo pačiu pažymėtina, jog vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms, kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo.
Nagrinėjamoje byloje teismas neturi pagrindo kategoriškai ir abejonių nekeliančiai išvadai, jog kaltinamasis L. Š. kaltinime nurodytu laiku, nurodytoje vietoje laikė narkotines medžiagas – ne mažiau kaip 187,9769 g kanapių (ir jų dalių), kurias 2014 m. sausio mėn. viduryje, tyrimo nenustatytą dieną, nurodydamas paslėpimo vietą, neteisėtai perdavė R. D.. Pats kaltinamasis viso proceso metu kategoriškai neigė atlikęs bent kokius kaltinime nurodytus nusikalstamus veiksmus. Tvirtino miške jokių narkotinių medžiagų nelaikęs ir jų R. D. neperdavęs. Atsakydamas į klausimą, ar vartoja narkotines medžiagas, ikiteisminio tyrimo pareigūnei, L. Š. teigė „retkarčiais, kas papuola, tą ir vartoju“ (t. 3, b. l. 45), o teisme nurodė narkotinę medžiagą-kanapes vartojantis jau 15-20 metų (vartoja įvairiai, kartą į savaitę, kartą į mėnesį, kartais ir kasdien). Parodė, jog niekam nebuvo paslaptis, jog R. D. visada turėdavo kanapių. Atvažiavus pas jį, tėvo garaže, buvo metalinė dėžute, kurioje visąlaik buvo galima rasti kanapių, pasiimti ir susisukti suktinę, ką tiek jis, tiek ir kiti darydavo. Suprato, jog kanapes į dėžutę įdėdavo R. D., nes jis jų visada turėjo. Jei dėžutėje kanapių nebūdavo, paprašydavo R. D. ir jis atnešdavo. Iš kur R. D. gaudavo minėtos narkotinės medžiagos nežino, tačiau tikrai ne iš jo. Kartais jis (L. Š.) pats atsiveždavo kanapių, kurių nusipirkdavo mieste, susukdavo suktinę sau, pavaišindavo ir kitus (t. 4, b. l. 149-153). Paneigiant tokius kaltinamojo parodymus ir įrodinėjant kaltinimo pagrįstumą, būtina išsamiai išanalizuoti surinktus duomenis ir įvertinti, ar tie duomenys laikytini įrodymais, ar jų pakanka asmens kaltei pagrįsti. Iš nagrinėjamos bylos medžiagos matyti, jog kaltinamojo L. Š. kaltė grindžiama iš esmės vieninteliu įrodymų šaltiniu, t. y. kito kaltinamojo R. D. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo pareigūnui, ikiteisminio tyrimo teisėjui, taip pat parodymų patikrinimo vietoje protokolu. Teismas, pripažindamas R. D. kaltu dėl narkotinės medžiagos perdavimo D. R. bei laikymo gyvenamojoje vietoje ir pagalbinėse patalpose, taip pat įrodinėjant ir D. R. kaltę, pastarojo (R. D.) parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, rėmėsi kaip patikimais. Tačiau šioje vietoje atkreiptinas dėmesys, kad tiek vienu, tiek ir kitu atveju R. D. parodymai nebuvo vienintelis šaltinis, kuriuo remiantis R. D. ir D. R. buvo pripažinti kaltais ir nuteisti. Tie įrodymai yra teismo aptarti ir išdėstyti anksčiau. Tuo tarpu įrodinėjant L. Š. pareikštą kaltinimą akivaizdu, jog be R. D. parodymų, nenustatyti jokie kiti objektyvūs duomenys, kuriuos būtų galima pripažinti L. Š. kaltės įrodymais. Priešingai nei baigiamojoje kalboje nurodė valstybinį kaltinimą palaikanti prokurorė, liudytojų I. D., A. D., K. L. parodymai niekaip neįrodo L. Š. kaltės miške laikius 187,9769 g kanapių (ir jų dalių). Tai, jog liudytojai parodė, jog L. Š. neretai rūkė taip vadinamą žolę, kurios kartais pats atsiveždavo arba sukdavo suktines iš kanapių, kurias paimdavo iš garaže buvusios dėžutės, ko neneigia ir pats L. Š., neleidžia tvirtinti, jog kaltinamasis miške laikė kanapes, kurias vėliau perdavė R. D.. Nė vienas iš byloje apklaustų liudytojų nenurodė jokių aplinkybių, kurios bent jau leistų manyti, kad L. Š. turėjo miške paslėpęs narkotines medžiagas, kurias vėliau, nuodydamas slėpimo vietą, perdavė R. D.. D. R., kuris su R. D. bendravo pakankamai artimai, parodė nežinojęs, iš kur R. D. gaudavo kanapių, jam apie tai kaltinamasis nė karto nebuvo užsiminęs. Atlikus kratą L. Š. namuose, jokių narkotinių ar psichotropinių medžiagų nerasta (t. 3, b. l. 3-5), ir nesutiktina su prokurore, kad tokia aplinkybė tik parodo, jog kaltinamasis narkotines medžiagas laikė miške. Kaip vienas iš L. Š. kaltės įrodymų minimas kratos metu pastarojo bute rastas mobiliojo ryšio telefonas, kuriame užfiksuotų trumpųjų žinučių turinys liudija kontaktavimą, susijusį su narkotinių medžiagų platinimu. Išties galima suprasti, jog kratos metu L. Š. gyvenamojoje vietoje rasto mobiliojo ryšio telefono trumposiose žinutėse kalbama apie neteisėtas medžiagas (amfetaminą, kanapes) bei šių medžiagų, taip pat cigarečių platinimą (t. 3, b. l. 13-16), tačiau šios beveik mėnesiu vėliau nei L. Š. inkriminuotos nusikalstamos veikos pabaiga rašytos žinutės, negali būti laikomos apkaltinančiu (kad ir netiesioginiu) įrodymu inkriminuotu laikotarpiu miške laikius kanapes ir perdavus jas R. D.. Sutiktina su viena - objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog L. Š. dirbo ir gavo darbo užmokestį, nėra, nors pastarasis ir nurodė priešingai, tikindamas ilgą laiką, tame tarpe ir 2014 m. sausio viduryje, dirbęs VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, nors iš Sodros pažymos matyti, kad minėtoje viešoje įstaigoje įsidarbino tik 2015-07-01, o iki tol tik savanoriavo (t. 4, b. l. 178, 182). Tokia aplinkybė dėl legalaus darbo šaltinio neturėjimo galėtų būti reikšminga surinktų įrodymų visete, tačiau pati savaime neabejotinai nesietina su asmens kalte.
Taip pat pažymėtina, jog dėl dabartinės kaltinamojo R. D. sveikatos būklės nėra galimybės papildomai užduoti pastarajam klausimus, susijusius su jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Iš pastarojo parodymų matyti R. D. nurodžius, jog apie miške esančią vietą, kurioje buvo padėtas paketas su žole, jis (R. D.) žinojo jau nuo 2013 m. pabaigos, ten „tiesiog kažkas paliko žolę 50 gramų, iš ten imdavau aš ir Laimutis parūkymui. Kieno ten buvo žolė 2013 metais nežinau, bet apie ją žinojau aš ir Laimutis. Ėmiau iš ten žolę, rūkydavau, niekam pinigų už tai nedaviau“, „prieš išvykdamas į užsienį, tai buvo šių metų sausio pradžioje, L. Š. man pasakė, kad jei reikės, yra žolės (gankės) < ... > davė suprasti, kad ne už dyką < ... > pasakė, kad ta žolė yra toje pačioje vietoje miške, kurią aš turiu žinoti iš anksčiau (t. 2 b. l. 136-137, 139-140). Taigi apklausiamas R. D. aiškiai nurodė galimą narkotinės medžiagos slėpimo vietą žinojęs dar nuo 2013 m. pabaigos, nors kaltinime nurodoma, kad L. Š. jam šią slėpimo vietą nurodė 2014 m. sausio viduryje, tokiu būdu neteisėtai perduodamas kanapes pastarajam. Apklausiamas R. D. nurodė kanapes iš ten ėmęs ir rūkęs dar iki L. Š. išvažiavimo (tiesa, iš ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotų parodymų galima suprasti, kad tai buvo daugkartiniai veiksmai, o ikiteisminio tyrimo teisėjui teigė, kad toks atvejis buvo tik vieną kartą), tikino nieko nežinojęs apie tai, kas miško slėptuvėje padėjo narkotinę medžiagą („kas ją ten padėjo, nežinau“) (t. 2, b. l. 136-137). Būtų galima vardinti dar ir kitas aplinkybes, kurias priimant apkaltinamąjį nuosprendį būtina išsiaiškinti ir pašalinti bent kokias abejones dėl kaltinimo pagrįstumo. Šiuo atveju teismas to padaryti negali, kaltinamojo R. D. operacinė atmintis yra ribota, asociatyvinės atminties gebėjimai sutrikę, akistata tarp jo ir L. Š. ikiteisminio tyrimo metu neatlikta, pastarajam nesuteikta teisė užduoti klausimus apkaltinančius parodymus davusiam R. D..
Tad, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada nesant byloje surinkta neginčijamų įrodymų, jog kaltinamasis L. Š. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Teismas neturi pagrindo besąlygiškai remtis R. D. parodymais, juo labiau, nesant galimybės pašalinti juose esančius neaiškumus, o kitų objektyvių kaltės įrodymų nesurinkta. Apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimtas tik tada, kai kaltinamojo kaltė yra neginčijamai įrodyta, ko šiuo atveju teigti negalima. Dėl nurodytų aplinkybių, kaltinamasis L. Š. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį išteisintinas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas, 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl kaltinamiesiems D. R. ir R. D. skirtinų bausmių
Kaltinamojo D. R. atsakomybę lengvina tai, jog jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi dėl jos (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo D. R. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.
Kaltinamojo R. D. atsakomybę lengvina tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi dėl jos (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo R. D. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, skirdamas D. R. bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Visų pirma atsižvelgiama į tai, kad D. R. įvykdė sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 5 dalis). Kaltinamojo padarytas nusikaltimas yra tyčinis, padarytas veikiant tiesiogine tyčia. Teismas įvertina kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, taip pat tai, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, kartu įvertinami kaltinamojo asmenybę charakterizuojantys duomenys: vidurinio išsilavinimo, nevedęs, neteistas (t. 1, b. l. 189), baustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 187-188), dirbantis (t. 4, b. l. 178, 182), Vilniaus priklausomybės ligų centre į narkologinę įskaitą neįrašytas (t. 1, b. l. 182), VĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje ir VĮ Psichikos sveikatos centre negydytas (t. 1, b. l. 191, 193). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į nusikalstamą veiką ir kaltinamojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, ir mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus D. R. BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą, jo dydį nustatant mažesnį už galimo skirti šios bausmės rūšies vidurkį. Pagrindo taikyti švelnesnę bausmę nei numatyta straipsnio sankcijoje, teismas neturi pagrindo, jokių išimtinių aplinkybių nenustatyta. Visgi atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis yra pakankamai jauno amžiaus, teisiamas pirmą kartą, dirba, teisme išreiškė nuoširdų, o ne formalų gailestį, mano, jog yra pakankamas pagrindas parodyti kaltinamajam pasitikėjimą bei, pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas, atidėti paskirtos bausmės vykdymą, nustatant maksimalų atidėjimo terminą. Kartu kaltinamajam skirtini įpareigojimai – 1) neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., ryto, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; 2) neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 3) tęsti darbą, o tuo atveju, jeigu prarastų esamą darbą, ieškotis kito, pasitelkiant darbo biržos pagalbą; 4) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei 5) nebendrauti su kaltinamuoju R. D..
D. R. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos (t. 1, b. l. 183-185).
D. R. buvo laikinai sulaikytas nuo 2014-02-26, 09.25 val., iki 2014-02-26, 16.10 val., (t. 1, b. l. 158, 182). Laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į bausmę.
Skiriant bausmę kaltinamajam R. D. taip pat atsižvelgtina į visas įstatyme įtvirtintas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes: tai, kad pastarasis įvykdė tyčinį sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 5 dalis), veikė tiesiogine tyčia. Įvertinama kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, taip pat tai, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat atsižvelgtina į kaltinamojo asmenybę: vidurinio išsilavinimo, nevedęs, teistas (t. 2, b. l. 156-157), baustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 155), į Vilniaus priklausomybės ligų centro narkologinę įskaitą neįrašyta, 2014-02-26 pristačius į medicininės apžiūros kabinetą apsvaigimui nustatyti, konstatuotas kanabinoidų vartojimas (t. 2, b. l. 131), VĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje ir VĮ Psichikos sveikatos centre negydytas (t. 2, b. l. 165, 167). Specialisto išvadoje Nr. 89TPK-651/2014 konstatuota nesant duomenų apie tai, jog R. D. nusikalstamos veikos padarymo metu būtų sirgęs lėtiniu psichikos sutrikimu ar silpnaprotyste, dėl ko pastarajam netikslinga skirti teismo psichiatrijos ekspertizę (t. 2, b. l. 182). Atsižvelgiant į tai, pagrindo abejoti R. D. pakaltinamumu nėra, dėl ko pastarasis baudžiamojon atsakomybėn traukiamas bendrais pagrindais. Tuo pačiu negalima neatsižvelgti į tai, jog byloje esantys medicininiai duomenys patvirtina, jog R. D. 2014-04-19 eismo įvykio metu patirtos traumos sukėlė sunkius padarinius sveikatai, kaltinamasis patyrė sunkią galvos smegenų kontūziją, kaukolės pamato kaulų lūžimą su epidūrine hematoma ir kt., buvo operuotas skubos tvarka, po operacijos savaitę gydytas reanimacijoje, buvo komoje, vėliau atlikta dar eilė operacijų, nepaisant kurių liko sunkūs liekamieji reiškiniai (hidrocefalija, operacinė atmintis ribota, sutrikę orientacijos, asociacinės atminties gebėjimai, išliko nekritiškas ir kt.) (t. 2, b. l. 169, 171-172, 175, 176; t. 4, b. l. 180). Teisiamųjų posėdžių metu buvo akivaizdžiai matyti, jog kaltinamasis negali atsiminti didesnės savo gyvenimo dalies, taip pat negalėjo nurodyti jokių aplinkybių, susijusių su jam inkriminuota nusikalstama veika. Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes bei kaltinamojo R. D. sveikatos būklę, teismas mano esant tikslinga paskirti pastarajam už BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmės vidurkį švelnesnę bausmę, jos vykdymą atidedant maksimaliam laikotarpiui. Kartu su BK 75 straipsnio nuostatomis, kaltinamajam R. D. skirtini įpareigojimai: 1) neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., ryto, jeigu tai nesusiję su gydymu, darbu arba mokymusi; 2) neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei 3) uždrausti bendrauti su D. R..
R. D. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos (t. 2, b. l. 151-153).
R. D. buvo laikinai sulaikytas nuo 2014-02-26, 16 val., iki 2014-02-28, 10.02 val., (t. 2, b. l. 128, 150), šis laikas įskaitytinas į bausmę.
Teismas netenkina Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo (t. 4, b. l. 80, 193-194). Siekiant užtikrinti teisę į gynybą, gynėjų dalyvavimas buvo pripažintas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamųjų valios. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, tai atvejais, kai gynėjo dalyvavimą teismas pripažįsta būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, išlaidos, susijusios su advokato darbo apmokėjimu nepriteisiamos. Atsižvelgiant į tai, Valstybinės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos prašymas netenkintinas.
Ikiteisminio tyrimo metu iš R. D. buvo paimti 990 Lt (kas šiuo metu sudaro 287,52 Eur) grynųjų pinigų, kurie saugojami Vilniaus aps. VPK, pagal kvitą serija AAC Nr. 002968 (t. 2, b. l. 121-127). Byloje neginčijamai nustatyta, kad R. D. neteisėtai disponavo narkotine medžiaga – kanapėmis (ir jų dalimis), turėdamas tikslą jas platinti, iš neteisėtos veiklos gaudavo pajamas. Nors apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu R. D. teigė neva šie pinigai nėra susiję su prekyba narkotinėmis medžiagomis, o gauti kaip atlygis už pažįstamiems asmenims padarytą lieptą (t. 2, b. l. 139-140), tačiau tokie teiginiai atmestini kaip nepagrįsti ir deklaratyvūs. Kaltinamasis nenurodė jokių konkrečių duomenų, susijusių su tariamai atliktais liepto darymo darbais, pastarasis niekur nedirbo, neįvardino asmenų, užsakiusių nurodytų darbų atlikimą. Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamojo gynėja nurodė neva šie pinigai galėjo būti gauti R. D. paėmus greitąjį kreditą (t. 4, b. l. 117-135, 137-139), tačiau akivaizdu, jog su tuo sutikti negalima. Iš gynėjos pateiktų dokumentų neaišku, kada šis kreditas buvo paimtas, apklausiamas R. D. apie tai, kad pas jį rasti pinigai yra paimti kaip greitasis kreditas nė neužsiminė, apskritai tokia versija iškelta praėjus pusantrų metų nuo kaltinamojo sulaikymo. Teismas laiko, jog pas R. D. rasti 990 Lt yra įgyti iš nusikalstamos veikos, todėl, vadovaujantis BPK 72 straipsniu, nurodyta suma, kaip nusikaltimo rezultatas, privalomai konfiskuojama.
Įsiteisėjus nuosprendžiui, sunaikintini daiktai, turėję reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas): 1) po tyrimo likę 0,6264 g kanapių dalių ir plastikinis užspaudžiamas maišelis, grąžinti su specialisto išvadomis 2014-03-10 Nr. 11-641 (14) ir 2014-03-12 Nr. 11-640 (14), saugomi Vilniaus aps. VPK Daiktinių įrodymų saugojimo kameroje (t. 1, b. l. 54-55); 2) po tyrimo likę 3,6908 g kanapių dalių, plastikinis indelis, elektroninės svarstyklės su dėklu, 128 polietileniniai užspaudžiami maišeliai, grąžinti su specialisto išvadomis 2014-03-10 Nr. 11-647 (14) ir 2014-03-12 Nr. 11-646 (14), saugomi Vilniaus aps. VPK Daiktinių įrodymų saugojimo kameroje (t. 1, b. l. 100-101); 3) po tyrimo likę 0,8453 g kanapių dalių ir plastikinis užspaudžiamas maišelis, grąžinti su specialisto išvadomis 2014-03-10 Nr. 11-643 (14) ir 2014-02-12 Nr. 11-642 (14), saugomi Vilniaus aps. VPK Daiktinių įrodymų saugojimo kameroje (t. 1, b. l. 156-157); 4) po tyrimo likę 158,8997 g kanapių dalių, 0,2987 g tabako ir kanapių dalių mišinio, plastikinis kibirėlis su dangteliu, elektroninės svarstyklės, metalinė dėžutė ir smulkintuvas, grąžinti su specialisto išvadomis 2014-03-10 Nr. 11-645 (14) ir 2014-03-13 Nr. 11-644 (14), saugomi Vilniaus aps. VPK Daiktinių įrodymų saugojimo kameroje (t. 2, b. l. 96-97); 5) po tyrimo likę 21,978 g kanapių (antžeminių dalių ) (2014-03-05 specialisto išvada Nr. 140-(1279)-IS1-1229), saugomi PD prie VRM Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlyje-saugykloje (t. 2, b. l. 106); 6) du plastikiniai užspaudžiami maišeliai, metalinė dėžutė, du plastikiniai paketai, du plastikiniai maišeliai su rankenomis ir vienas plastikinis šiukšlių maišas, grąžinti su 2014-03-13 specialisto išvada Nr. 140-(1280)-IS1-1335, saugomi Vilniaus aps. VPK Daiktinių įrodymų saugojimo kameroje (t. 2, b. l. 119-120).
Kratos metu rastus ir paimtus daiktus – 2 vnt. mobiliojo ryšio telefonų su SIM kortelėmis (D. R. telefoną „Samsung GT-19100“ IMEI (duomenys neskelbtini) su SIM kortele „Pildyk“ Nr. (duomenys neskelbtini) bei R. D. telefoną „Xtouch X506“, IMEI (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) su SIM kortele „Tele2“ Nr. (duomenys neskelbtini)), saugomus Vilniaus aps. VPK Daiktinių įrodymų saugojimo kameroje (t. 3; b. l. 35), kaip nusikaltimo padarymo priemones, konfiskuoti, o nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.
Įsiteisėjus nuosprendžiui grąžinti L. Š. kratos metu paimtą mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 3310“ IMEI (duomenys neskelbtini) su SIM kortele „Pildyk“ Nr. (duomenys neskelbtini) bei užrašų knygelę, kurie saugomi Vilniaus aps. VPK Daiktinių įrodymų saugojimo kameroje (t. 3, b. l. 35).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
D. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2014-02-26, 09.25 val., iki 2014-02-26, 16.10 val., t. y. vieną parą, ją prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio nuostatomis, terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams, įpareigojant D. R. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką: 1) neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., ryto, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; 2) neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 3) tęsti darbą, o tuo atveju, jeigu prarastų esamą darbą, ieškotis kito, pasitelkiant darbo biržos pagalbą; 4) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir 5) nebendrauti su R. D..
Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo atveju bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
R. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 2 (dvejų) metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2014-02-26, 16 val., iki 2014-02-28, 10.02 val., (dvi paras), šį laiką prilyginant keturioms laisvės atėmimo dienoms.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio nuostatomis, terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams, įpareigojant R. D. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką: 1) neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., ryto, jeigu tai nesusiję su gydymusi, darbu arba mokymusi; 2) neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei 3) uždrausti bendrauti su D. R..
Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo atveju bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
L. Š. išteisinti dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo atmesti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, konfiskuoti iš R. D. paimtus 990 litų (devynis šimtus devyniasdešimt litų), saugomus Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariate (pagal kvitą serija AAC Nr. 002968).
Įsiteisėjus nuosprendžiui, sunaikinti daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas): 1) po tyrimo likusias 0,6264 g kanapių dalis ir plastikinį užspaudžiamas maišelį, saugomus Vilniaus aps. VPK Daiktinių įrodymų saugojimo kameroje; 2) po tyrimo likusias 3,6908 g kanapių dalis, plastikinį indelį, elektronines svarstykles su dėklu, 128 polietileninius užspaudžiamus maišelius, saugomus Vilniaus aps. VPK Daiktinių įrodymų saugojimo kameroje; 3) po tyrimo likusias 0,8453 g kanapių dalis ir plastikinį užspaudžiamą maišelį, saugomus Vilniaus aps. VPK Daiktinių įrodymų saugojimo kameroje; 4) po tyrimo likusias 158,8997 g kanapių dalis, 0,2987 g tabako ir kanapių dalių mišinį, plastikinį kibirėlį su dangteliu, elektronines svarstykles, metalinę dėžutę ir smulkintuvą, saugomus Vilniaus aps. VPK Daiktinių įrodymų saugojimo kameroje; 5) po tyrimo likusias 21,978 g kanapių (antžemines dalis), saugomas PD prie VRM Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlyje-saugykloje; 6) du plastikinius užspaudžiamus maišelius, metalinę dėžutę, du plastikinius paketus, du plastikinius maišelius su rankenomis ir vieną plastikinį šiukšlių maišą, saugomus Vilniaus aps. VPK Daiktinių įrodymų saugojimo kameroje.
Kratos metu rastus ir paimtus daiktus – 2 vnt. mobiliojo ryšio telefonų su SIM kortelėmis („Samsung GT-19100“ IMEI (duomenys neskelbtini) su SIM kortele „Pildyk“ Nr. (duomenys neskelbtini), telefoną „Xtouch X506“, IMEI (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) su SIM kortele „Tele2“ Nr. (duomenys neskelbtini)), saugomus Vilniaus aps. VPK Daiktinių įrodymų saugojimo kameroje, konfiskuoti, o, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.
Įsiteisėjus nuosprendžiui, grąžinti L. Š. kratos metu paimtą mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 3310“ IMEI (duomenys neskelbtini) su SIM kortele „Pildyk“ Nr. (duomenys neskelbtini) bei užrašų knygelę, kurie saugomi Vilniaus aps. VPK Daiktinių įrodymų saugojimo kameroje.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.