Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, neteistas

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnyje 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. Z. 2021-12-18, apie 06.34 val. (duomenys neskelbtini) pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr.(duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,88 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis E. Z. kaltę pripažino ir paaiškino, jog 2021 m. kovo 18 d. šventė su draugais, vartojo alkoholį, t.y. alų, degtinę. Visais būdais bandė išsikviesti taksi, skambino visiems draugams, tačiau susipykęs su draugais sėdosi už vairo. Žino, kokia yra atsakomybė už vairavimą neblaiviam. Jautėsi kažkiek apsvaigęs, tačiau netiek, kad galėtų kelti kitiems pavojų. Nuvažiavo apie 8 km ir jį sustabdė policija. Su pareigūnų nurodymu pusti iškarto sutiko. Dėl įvykusio gailisi ir smerkia save. Nors ir turėjo galimybę nakvoti, tačiau jo važiavimą paskatino tai, jog susipyko su draugais ir tai, kad buvo išgėręs. Jo mama jam yra pagrindinis jo autoritetas. Grįžęs namo nenorėjo nieko niekam sakyti, nes buvo labai gėda. Kitą dieną viską papasakojus mamai, ši jį labai išbarė. Kartais jie pakalba apie šį įvykį, mama jam sako, kad jis blogai padarė. Įvykio metu jis turėjo vairuotojo pažymėjimą apie pusantrų metų laiką. Automobilis kuriuo jis važiavo priklausė mamai. Šiuo metu neturi problemų dėl narkotinių medžiagų vartojimo, jais nepiktnaudžiauja. 2020 metais nutraukus ikiteisminį tyrimą dėl narkotinių medžiagų, išvadas padarė ir nekartojo. Nusižengimo dėl nedrausto automobilio vairavimo nedarė, nusižengimą padarė kiti asmenys, kuriems paliko taisyti automobilį. Apie tai pranešė policijai. Nusižengimą dėl automobilio pastatymo neleistinoje (neįgaliojo) vietoje padarė nes nepastebėjo ženklo. Tuo metu (duomenys neskelbtini) nuomavosi butą ir atvažiavęs pirmą dieną nepastebėjo ženklo. Mano, kad dėl nusižengimų kalta jaunystė. Išvadas pilnai padarė ir gyvenime panašių dalykų nepasikartos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Laiduotoja E. Z. teismo posėdžio metu parodė, kad palaiko savo prašymą dėl laidavimo. Dėl narkotinių medžiagų bendravo su socialiniais darbuotojais. Ji pati daug bendrauja su sūnumi, aiškina pasekmes, atsakomybę, stebi elgesį ir tai su kokiais draugais bendrauja. Jos nuomonė dėl alkoholio ir narkotinių medžiagų yra griežta. Sūnus apie jos nuomonę žinojo. Automobilį paėmė jos neatsiklausęs. Dėl šio įvykio bendravo su sūnumi ir jis apgailestavo, sakė supratęs savo klaidą, iš jos pusės sulaukė auklėjimo pasekmių. Vyriausiai dukra (duomenys neskelbtini) metai, o jauniausiai (duomenys neskelbtini) metų. Visi tris vaikai gyvena su ja. Mano, kad po šio įvykio sūnūs pasimokė ir pasikeitė. Gyvena tokiame rajone, kur su viešuoju transportu prasta situacija. Automobilį stato tiek ji, tiek ir jos vyras. Dėl automobilio pastatymo dažnai ateina administracinės nuobaudos. Sumoka baudas. Už vairavimą neblaiviai nebuvo bausta.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio liudytojo apklausos protokolo matyti, jog liudytojas R. M. parodė, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinėje vyriausiuoju patruliu. 2021-12-18 patruliuojant kartu su vyriausiąja patrule K. Š., vykstant (duomenys neskelbtini) ties (duomenys neskelbtini) pastebėjo įtartinai po kelią vingiuojantį automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris važiavo priekyje jų, todėl nusprendė jį patikrinti. Sustabdžius nurodytą automobilį (duomenys neskelbtini) ir priėjus prie jo pamatė, kad vairuotojo vietoje sėdi vyras, kaip vėliau nustatyta, tai E. Z., gim. (duomenys neskelbtini)m. Pastarasis iš išvaizdos atrodė stipriai neblaivus, iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, todėl jam buvo patikrintas neblaivumas alkotesteriu Drager Alcotest 7510 Nr. (duomenys neskelbtini), patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini). E. Z. pirmu pūtimu, kuris buvo atliktas 6.38 val., nustatytas 1,90 prom. girtumas, antru pūtimu 6.54 val. nustatytas 1,88 prom. girtumas. E. Z. vairuotojo pažymėjimo nepateikė, pastarojo asmenybė buvo nustatyta iš pateikto asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, kokio būtent neprisimena. E. Z. paaiškino, kad važiavo iš sodybos (kokios nenurodė) namo į (duomenys neskelbtini), nes nenorėjo likti sodyboje, pripažino, kad yra neblaivus, teigė, kad alkoholį gėrė prieš 3 valandas, ką gėrė ir kiek išgėrė neaiškino. Taip pat nurodė, kad automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jo mamai E. Z., ne jam pačiam, yra registruotas mamos vardu. Buvo užpildytas neblaivumo nustatymo aktas, surašytas tarnybinis pranešimas. Po to į įvykio vietą atvyko kitas policijos ekipažas (duomenys neskelbtini), kurie toliau pildė reikiamus dokumentus, pasirūpino E. Z.. Įvykio vietoje filmuota tarnybinio automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), borto numeris (duomenys neskelbtini), priekine kamera. Ar automobilyje (duomenys neskelbtini)buvo kokių nors butelių nuo alkoholio neprisimena, automobilį apžiūrinėjo kitas ekipažas. Kodėl šiek tiek (keliom minutėm) skiriasi laikas nurodytas neblaivumo nustatymo akte ir alkotesterio kvituose nurodyti negali, galimai pildydamas neblaivumo nustatymo aktą suklydo. (b.l. 54-56);

Iš byloje esančio 2021-12-18 Vilniaus apsk. VPK Patrulių rinktinės 3 kuopos 3 būrio vyriausiojo patrulio E. R. tarnybinio parnešimo matyti, kad 2021-12-18 apie 6.50 val., patruliuojant nustatytu maršrutu Vilniuje, iš Vilniaus aps. VPK OVS budėtojo buvo gautas iškvietimas, kad (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)ekipažas pranešė apie sustabdytą automobilį MB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas neblaivus, 1 pūt. 1,90 prom., 2 pūt. 1,88 prom., reikalinga pagalba įforminti įvykį. Atvykus nurodytu adresu juos pasitiko (duomenys neskelbtini) ekipažas, kuris buvo sustabdęs (duomenys neskelbtini) , valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojui E. Z., gim. (duomenys neskelbtini) nustatytas vidutinis girtumo laipsnis. E. Z. su savimi neturėjo vairuotojo pažymėjimo, todėl jis nebuvo pridėtas prie surinktos medžiagos. Patikrinus E. Z. per informacinę policijos sistemą nustatyta, kad vairuotojas turi galiojantį vairuotoją pažymėjimą. Automobilio savininkė - E. Z. motina E. Z., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), tel. Nr. (duomenys neskelbtini), galimybės atsiimti (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėjo, todėl automobilis buvo priverstinai nutemptas į automobilių saugojimo aikštelę adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 12);

Iš byloje esančio 2021-12-22 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrimi penki 2021-12-18 dienos vaizdo įrašai iš tarnybinio automobilio (duomenys neskelbtini), vals. Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). Pirmas apžiūrimas vaizdo įrašas v, kurio trukmė 03:15 min. Vaizdo įrašo viršuje, kairėje pusėje yra užrašas (duomenys neskelbtini), apačioje kairėje pusėje nurodyta vaizdo įrašo data – 2021-12-18, pradžios laikas 6.27 val. Vaizdo įraše matoma, kad filmuojama tarnybinio automobilio priekine kamera, automobilis važiuoja dvipusiu keliu. 06.28 val. priekyje matomas keliu važiuojantis automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuojama jam iš paskos. Automobilis (duomenys neskelbtini) keliu važiuoja šiek tiek vingiuodamas. 6.29 val. automobilis (duomenys neskelbtini) sustoja dešinėje kelio pusėje, automobilis iš kurio filmuojama sustoja už jo, šiek tiek kairiau ir iš jo pro vairuotojo pusės duris išlipęs policijos pareigūnas nueina prie sustojusio automobilio vairuotojo durų, galimai tikrina dokumentus (gerai nesimato, nes šviečia avariniai automobilio (duomenys neskelbtini) žibintai). Antras apžiūrimas vaizdo įrašas (duomenys neskelbtini), kurio trukmė 09:36 min. Vaizdo įrašo viršuje, kairėje pusėje yra užrašas (duomenys neskelbtini), apačioje kairėje pusėje nurodyta vaizdo įrašo data – 2021-12-18, pradžios laikas 6.30 val. Vaizdo įraše 06.30 val. matoma, kad policijos pareigūnas grįžta prie tarnybinio automobilio. 6.31 val. pareigūnas vėl nueina prie automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo pusės durų, kažką paima (galimai dokumentą) ir grįžta prie tarnybinio automobilio. 06.34 policijos pareigūnas nueina prie (duomenys neskelbtini) automobilio, alkotesteriu patikrina vairuotojo girtumą, grįžta prie tarnybinio automobilio. (duomenys neskelbtini) vairuotojo vaizdo įraše nesimato, pastarasis sėdi automobilyje, iš jo neišlipa(duomenys neskelbtini), kurio trukmė 09:34 min. Vaizdo įrašo apačioje, kairėje pusėje yra užrašas (duomenys neskelbtini), apačioje kairėje pusėje nurodyta vaizdo įrašo data – 2021-12-18, pradžios laikas 6.40 val. Vaizdo įraše matoma, kad automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), visą laiką stovi dešinėje kelio pusėje, tyrimui reikšmingos informacijos nėra. Ketvirtas apžiūrimas vaizdo įrašas (duomenys neskelbtini), kurio trukmė 09:34 min. Vaizdo įrašo apačioje, kairėje pusėje yra užrašas (duomenys neskelbtini), apačioje kairėje pusėje nurodyta vaizdo įrašo data – 2021-12-18, pradžios laikas 6.49 val. Vaizdo įraše matoma, kad 6.50 val. policijos pareigūnas nueina prie automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo pusės durų, bendrauja su vairuotoju, po to 6.51 val. alkotesteriu antrą kartą patikrina automobilyje sėdinčio vairuotojo girtumą, po to grįžta prie tarnybinio automobilio. 6.55 val. policijos pareigūnas vėl nueina link minėto automobilio, vairuotojui, sėdinčiam automobilyje, paduoda kažkokius popieriaus lapus, po to juos paima ir grįžta prie tarnybinio automobilio. Daugiau tyrimui reikšmingos informacijos nėra. Penktas apžiūrimas vaizdo įrašas (duomenys neskelbtini), kurio trukmė 09:32 min. Vaizdo įrašo apačioje, kairėje pusėje yra užrašas (duomenys neskelbtini), apačioje kairėje pusėje nurodyta vaizdo įrašo data – 2021-12-18, pradžios laikas 6.59 val. Vaizdo įraše matoma, kad automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovi dešinėje kelio pusėje su įjungtais avarinės šviesos žibintais. 07.03 val. atvažiuoja kitas policijos ekipažas, sustoja už (duomenys neskelbtini) automobilio, tada policijos pareigūnas nueina link atvykusių pareigūnų, pareigūnai bendrauja tarpusavyje, perduodami atvykusiems pareigūnams dokumentai ir 07.05 val. pirmas policijos ekipažas išvažiuoja. (b.l. 61-62);

Iš byloje esančio 2021-12-18 neblaivumo nustatymo akto matyti, kad E. Z. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Alkotesteriu "Drager Alcotest 7510" Nr. (duomenys neskelbtini), patikros sertifikato Nr. 1540428, E. Z. 2021-12-18 06.35 val. nustatytas 1,90 promilių girtumas, antru pūtimu 06.52 val. - 1,88 promilių girtumas. (b.l. 13);

Iš byloje esančio kvito matyti, kad 2021-12-18 6.38 val. prietaisu "Drager Alcotest 7510" Nr. (duomenys neskelbtini), patikros sertifikatas Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantis iki 2022-04-29, E. Z.nustatytas 1,90 promilių girtumas. (b.l. 14, 16);

Iš kvito matyti, kad 2021-12-18 6.54 val. prietaisu "Drager Alcotest 7510" Nr. (duomenys neskelbtini), patikros sertifikatas Nr. (duomenys neskelbtini) , galiojantis iki 2022-04-29, E. Z.nustatytas 1,88 promilių girtumas. (b.l. 15, 16);

Iš byloje esnčio 2021-12-18 VĮ ,,Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad nuo 2021-01-12 automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vin kodas (duomenys neskelbtini), savininkas - E. Z., gim. (duomenys neskelbtini). (b.l. 27);

Pagal VšĮ „Emprekis“ duomenis nustatyta, kad automobilio (duomenys neskelbtini), kategorija M1-AA, pasirinkti metai 2014, kaina Lietuvoje be PVM 9140,30 Eur, kaina Lietuvoje su PVM 11570,00 Eur. (b.l. 28).

Dėl veikos kvalifikavimo ir motyvų

BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-247-788/2017). Teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Nagrinėjamu atveju teismas išanalizavęs byloje surinktus įrodymus ir juos patikrinęs teismo posėdžio metu, konstatuoja, jog kaltinamosios E. Z. kaltė, jog jis 2021-12-18, apie 06.34 val. Vilniaus raj., Rukainių sen., Nelydiškių k., Minsko pl., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,88 promilės etilo alkoholio koncentracija, visiškai įrodyta. Nagrinėjamu atveju E. Z., savo kaltę dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalies pripažino ir gailisi, jog vairavo neblaivus. Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę įrodo ir kiti byloje surinkti įrodymai, o būtent: ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojo policijos pareigūno parodymai, 2021-12-18 vyriausiojo patrulio E. R. tarnybinis pranešimas, vaizdo medžiaga, neblaivumo nustatymo akte užfiksuoti duomenys bei kita byloje esanti medžiaga. Taigi, teismas įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, jog jų visiškai pakanka išvadai, kad kaltinamojo E. Z. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl atsakomybės individualizavimo

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

E. Z. pateikė prašymą perduoti kaltinamąjį E. Z. jos atsakomybėn pagal laidavimą.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Kaip nustatyta kaltinamasis E. Z. padarė nusikaltimą įstatymo leidėjų priskirtą prie nesunkių. Byloje yra pateiktas laiduotojos E. Z. prašymas perduoti kaltinamąjį jos atsakomybėn. Prašymas atitinka įstatymo reikalavimus. Jį patvirtino teisiamojo posėdžio metu ir pati laiduotoja. Ji su visa atsakomybe prisiima laiduoti už savo sūnų E. Z.. E. Z. nėra teista, bausta administracine tvarka, per 2021 metus keturis kartus dėl kelio ženklų nesilaikymo pagal ANK 417 str. 2 d., baudos sumokėtos. Dėl šių pažeidimų E. Z. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad automobiliu naudojasi ir jos vyras, o baudas mokėdavo. E. Z. per 2021 m. taip pat bausta vieną kartą už greičio viršijimą pagal ANK 416 str. 2 d., bauda sumokėta. E. Z. nėra bausta ir teista už vairavimą neblaiviai, o jos padaryti KET pažeidimai nėra šiurkštus ir piktybiški. Dirba UAB „(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)“ direktorės pareigose, charakterizuojama kaip turinti gerą strateginį mąstymą, sugebanti operatyviai priimti sprendimus, atsakinga, kruopšti ir pareiginga vadovė, taip pat esanti jautri darbuotojų atžvilgiu, nestokojanti humoro jausmo, stengiasi išklausyti tiek darbuotojus, tiek klientus. Taip pat atsižvelgtina tiek į E. Z. paaiškinimus, tiek į pačios E. Z. paaiškinimus iš kurių matyti, jog E. Z. gali padaryti teigiamą įtaką savo sūnui, jie iki šiol gyvena kartu, ji sūnų charakterizuoja tik teigiamai, kritiškai vertina jo poelgį, taip pat ir jos požiūris į alkoholinių ir narkotinių medžiagų vartojimą yra kritiškas, mano, kad tai tik vienkartinė, atsitiktinė sūnaus padaryta veika, kuri ateityje nepasikartos. Ji skiria daug dėmesio jo auklėjimui ir gyvenimo būdui, sūnus ją laiko autoritetu. Todėl įvertinus E. Z. charakterizuojančią medžiagą, jos ir kaltinamojo E. Z. tarpusavio santykius, E. Z. laikytina teismo pasitikėjimo vertu asmeniu.

Baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 2 dalies keturiuose punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos. Pagal šias sąlygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu jis 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką , ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą teisiamojo posėdžio metu, konstatuoja, jog yra visos BK 40 straipsnyje 2 dalyje numatytos sąlygos ir pagrindai kaltinamąjį E. Z. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Dėl pirmos sąlygos. Iš nuteistųjų kaltinamųjų registro išrašo matyti, kad E. Z. praeityje neteistas, tačiau 2020 m. kovo 13 d. vadovaujantis BK 93 straipsnio 1 dalimi E. Z. atžvilgiu nutrauktas ikiteisminis tyrimas, kuris buvo pradėtas dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo platinti pagal LR BK 259 str. 1 d.. Nors kaip matyti E. Z. nusikalstamą veiką padaro ne pirmą kartą, visgi teistas nebuvo, o įvykį, dėl kurio 2020 m. kovo 13 d. ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas laiko jaunystės klaida, padarytu jam būnant nepilnamečiu, šiuo metu nepiktnaudžiauja narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, padarė išvadas ir klaidų nekartoja. Dėl antrosios būtinosios sąlygos – kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai iš nuoširdžiai gailėjosi dėl įvykio. Jis nuosekliai aiškino įvykio aplinkybes ir neieškojo būdų kaip išvengti baudžiamosios atsakomybės. Jis savikritiškai vertina savo poelgį. Trečia atleidimo sąlyga yra susijusi su žalos atlyginimu. Civilinio ieškinio šioje byloje nėra. Ketvirta sąlyga, tai pagrindas manyti, kad kaltininkas laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad bylą nagrinėjant teisme nustatyta (E. Z. ir E. Z. parodymai), E. Z. turi įtaką E. Z. elgesiui, jie gyvena kartu, sūnus motiną laiko autoritetu, E. Z. mokosi aukštojoje mokykloje, alkoholiu nepiktnaudžiauja, praeityje turėtas jaunystės problemas išsprendė, nurodė, jog tai buvo vienetinis atvejis. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog E. Z. anksčiau nėra baustas už vairavimą neblaiviam. Iš visos bylos medžiagos, kaltinamojo elgesio proceso metu, jo paaiškinimų, manytina, kad kaltinamojo asmenybei nėra būdingas nusikalstamas elgesys kaip gyvenimo būdas, taip pat įvertinus laiduotojos asmenines savybes, teismas daro išvadą, jog yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis E. Z. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Esant tokioms aplinkybėms, kaltinamasis E. Z. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį pagal laidavimą atsakomybėn be užstato, vienerių metų laikui ir baudžiamoji byla nutrauktina.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis (nuo vienerių iki penkerių metų) specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nagrinėjamojoje byloje E. Z. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas transporto priemonę neblaivus. Teismo vertinimu, uždraudimas naudotis specialia teise E. Z. yra būtinas, kadangi, kaip yra nurodęs LAT, šios priemonės paskirtis – <...> užkirsti kelią naujų analogiškų nusikalstamų veikų padarymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-363-222/2018). Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis – padėti įgyvendinti baudžiamojo proceso tikslus. BPK 1 straipsnio 1 dalyje, numatyta, kad baudžiamojo proceso paskirtis tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas. Nagrinėjamu atveju, būtina atsižvelgti į tai, jog E. Z. vairavo transporto priemonę neblaivus, kai jam nustatytas 1,88 promilės girtumas, kas viršija daugiau negu 4 kartus leistiną minimalią ribą (0,41). Todėl siekiant adekvačios pusiausvyros tarp įstatymo saugomų gėrių ir jo padarytos veikos, neskirti šios poveikio priemonės- teisės vairuoti atėmimo arba skirti artimą minimaliam terminui būtų neproporcingas nustatytam neblaivumo laipsniui, tuo pačiu pažymint, jog transporto priemonių vairavimas neblaiviam yra vienas iš pavojingiausių kelių eismo taisyklių pažeidimų. Todėl vadovaujantis BK 68 straipsniu, E. Z. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones. Nustatant teisės vairuoti atėmimo terminą atsižvelgtina į tai, jog kaip matyti iš pareigūno paaiškinimų, kaltinamasis transporto priemonę vairavo vinguriuodamas kelyje, sustabdžius nuo jo sklido alkoholio kvapas, buvo nerišli kalba, ir kaip aiškino kaltinamasis, jis vairavo praėjus 3 valandoms po alkoholio (degtinės, alaus) pavartojimo. Todėl teismo vertinimu teisės vairuoti atėmimas 2 (dviejų) metų terminui yra proporcingas byloje nustatytoms aplinkybėms ir padės įgyvendinti baudžiamojo proceso tikslus. Kaltinamajam 2021 m. gruodžio 20 d. buvo paskirtos kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas. Todėl atsižvelgus į teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018) nagrinėjamu atveju teisės vairuoti atėmimo terminas skaičiuotinas nuo kardomųjų priemonių – rašytinio pasižadėjimo neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos – 2021 m. gruodžio 20 d.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką aptariamu klausimu, taikant BK 67 straipsnio 2 dalį, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, taigi ir, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, asmeniui gali būti skiriama ir baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Toks sprendimas yra teismo teisė, jis be kita ko gali būti grindžiamas įvertinant teisinių padarinių, kylančių dėl neteisėtos veikos visumą, taip pat taikomų poveikio priemonių tikslus. Tarp jų yra ir siekis sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, t. y. užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją (teismų praktikoje pažymima, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas)). Sprendžiant, ar skirti baudžiamojo poveikio priemones asmenims, kurie yra atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, tokių priemonių proporcingumo įvertinimas yra esminis momentas, leidžiantis tiek nubausti veiką padariusį asmenį, tiek atgrasyti jį nuo panašaus pobūdžio veikų darymo ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-114-1073/2018). Taigi akivaizdu, kad net ir tuo atveju, kai asmuo nėra nuteisiamas <...>, o nuo atsakomybės pagal šią normą atleidžiamas, sprendžiant dėl turto konfiskavimo taikymo tikslingumo vis tik esminiu kriterijumi išlieka asmeniui taikomų poveikio priemonių proporcingumo aspektas (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-263-1020/2019).Taigi, įvertinus tai, kad sprendimas dėl transporto priemonės, pripažintos nusikalstamos veikos, <...>, padarymo priemone, konfiskavimo ar nekonfiskavimo atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės yra paliktas teismo nuožiūrai, jis turi būti pakankamai motyvuotas, įvertinant ne tik asmens, atleidžiamo nuo baudžiamosios atsakomybės, asmenines charakteristikas, tačiau ir veikos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-81-976/2019). Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų, o būtent liudytojo policijos pareigūno duotų parodymų ikiteisminio tyrimo metu, policijos pareigūno tarnybinio pranešimo, vaizdo medžiagos, paties kaltinamojo paaiškinimų teismo posėdžio metu, neblaivumo nustatymo akte užfiksuotų duomenų matyti, kad E. Z. vairavo neblaivus automobilį, kai jam buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – 1,88 promilės. Pažymėtina, jog, žinodamas, kad yra vartojęs alkoholį vairavo automobilį vinguriuodamas po kelią, buvo sustabdytas policijos pareigūnais. Transporto priemonės vairavimas neblaiviam laikytinas vienas pavojingiausių nusižengimų, sukeliantis pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir žmonių sveikatai ir gyvybei. Nagrinėjant bylą teisme nustatyta, kad transporto priemonė – (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo panaudota nusikalstamai veikai daryti, t. y. buvo nusikalstamos veikos priemonė. BK 72 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ir rezultatas. BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą paimti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Iš bylos medžiagos, t. y. VĮ „Regitra“ išrašo matyti, automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vin kodas (duomenys neskelbtini), savininke yra kaltinamojo motina E. Z.. Atsižvelgiant į tai, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Teismo vertinimu tokiu būdu bus užtikrinti prevenciniai tikslai, t. y. kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančių daiktų, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018).

Iš byloje esančių VšĮ ,,Emprekis“ duomenų matyti, jog vidutinė transporto priemonės – (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vin kodas (duomenys neskelbtini), pasirinkti metai (duomenys neskelbtini), kaina su PVM 11570 Eur.

Taikant konfiskuotino turto vertės išieškojimą turėtų būti apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat turėtų būti įvertinamas tokio išieškojimo (tiek viso, tiek dalies turto) proporcingumas. Teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019). Spręsdamas konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, teismas atsižvelgia tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į kaltinamąją apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-77-648/2019). Kaltinamasis E. Z. nėra apibūdinamas kaip sistemingai darantis nusikalstamas veikas ar Kelių eismo taisyklių pažeidimus, asmuo, tokio pobūdžio nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, savo kaltę pripažino, žalos dėl jo neteisėtų veiksmų nebuvo niekam padaryta. Jis studijuoja, gyvena su tėvais, itin kritiškai vertina savo poelgį. Aptartos aplinkybės rodo, jog kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinio pobūdžio. Atsižvelgiant į visą tai, darytina išvadą, kad automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų sumą, skirtina kaltinamajam mažintina pusiau, teismo vertinimu, tai atitiks proporcingumo ir protingumo kriterijus.

Paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas, paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, įsiteisėjus nuosprendžiui kardomosios priemonės panaikintinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: CD laikmena su Body kameros vaizdo įrašais, paliktina saugoti prie baudžiamosios bylos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

E. Z., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant kaltinamąjį E. Z. pagal laidavimą E. Z. atsakomybei be užstato, nustatant vienerių metų laidavimo terminą.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, E. Z. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (du) metus, terminą skaičiuojant nuo 2021 m. gruodžio 20 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, konfiskuoti automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vin kodas (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios sumos dalį – (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) Eur.

Paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – kardomąsias priemones panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: CD laikmeną su Body kameros vaizdo įrašais, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Išaiškinti atleistai nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą E. Z. ir laiduotojai E. Z. kad:

- laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės;

- jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

- jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu – padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.