Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Pauliukėno,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios D. Č. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 21 d. nuosprendžio, kuriuo D. Č. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 201 str. 1 d. 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje bei neatlygintinai išdirbti iki 2008-06-01 200 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais žmonėmis, kuriems reikalinga pagalba.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. l d., 4 d., 9 d., prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridėta Tauragės rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu paskirta l metų laisvės apribojimo bausmė ir paskirta galutinė 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje bei neatlygintinai išdirbti iki 2008-06-01 200 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos, įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais žmonėmis, kuriems reikalinga pagalba.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. Č. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 201 str. 1 d. už tai, kad 2006 m. spalio 26 d. apie 10 val. savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai realizavo, tai yra pardavė, 0,2 litro namų gamybos stipraus alkoholinio gėrimo, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija 40 procentų, bei bute esančioje spintelėje, turėdama tikslą realizuoti, neteisėtai laikė 2 litrus namų gamybos stipraus alkoholinio gėrimo, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija 40 procentų.

Nuteistoji D. Č. prašo panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 21 d. nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį, nes nepadarė nusikalstamos veikos. Nurodo, kad naminę degtinę įsigijo neturėdama tikslo ją parduoti, kadangi turi alkoholine epilepsija sergantį vyrą, jam nuolat reikia vartoti alkoholį, nes priešingu atveju prasideda epilepsijos priepuolis. Nupirkti kitokio alkoholio neišgali. Nurodo, jog neneigia, kad įsigijo 2 l naminės degtinės ir įpylė žmogui, kuris sakėsi, kad jam yra labai bloga dėl pagirių. Jam įpylė 200 gramų degtinės ir dar davė du pakelius cigarečių, galvodama, kad tai yra vyro draugas, su kuriuo jis vartoja alkoholį. Teigia, kad atvykusi policija rado to žmogaus prieškambaryje padėtus 5 Lt. Pažymi, kad cigaretės kainuoja 4 Lt, tad už 200 gramų naminės degtinės buvo sumokėtas l Lt. Mano, kad teismo išvados, jog naminę degtinę buvo įsigijusi tam, kad ją parduotų, nėra įrodytos jokiais įrodymais. Nuteistosios nuomone, tokio kiekio naminės degtinės realizavimas negali būti laikomas nusikaltimu, numatytu LR BK 201 str. l dalyje, ir šiuo atveju turėjo būti taikytos BK 37 str. nuostatos ir ji atleista nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos mažareikšmiškumo. Aiškina, kad teismas nesvarstė klausimo ar veikoje nėra administracinės teisės pažeidimo, numatyto (duomenys neskelbtini) str., sudėties. Teigia, kad nuosprendyje nurodyta, jog nusikaltimas buvo padarytas 2006 m. spalio 26 d., o tyrimo veiksmai atlikti 2008 m. birželio 6 ir 13 d., taip pat rugsėjo 5 d. Tačiau byloje yra kitos datos, todėl tai rodo teismo neatidumą ir tam tikrą šališkumą.

Nuteistoji ir jos gynėja prašo skundą tenkinti.

Prokurorė prašo skundą atmesti.

Skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį nėra pagrindo. Nors apeliantė D. Č. kalta prisipažino iš dalies, jos kaltė visiškai įrodyta byloje surinktų, teismo ištirtų ir teisingai įvertintų įrodymų visuma. Kolegija neturi pagrindo netikėti nuosekliais ir išsamiais liudytojų parodymais. Juos papildo ikiteisminio tyrimo surinkti bei teismo metu patvirtinti duomenys.

Nuteistosios D. Č. apeliaciniame skunde nurodytas motyvas, kad namų gamybos alkoholinio gėrimo 200 ml įpylė atėjusiam vyrui, nes pamaniusi, jog tai vyro draugas ir tuo metu jam bloga dėl pagirių, nepagrįstas. Kaip matyti iš faktinių bylos duomenų, pirkėju apsimetusiam policijos pareigūnui, S. D., apeliantė iš karto tik paprašius pardavė 200 ml naminės degtinės. Šie nuteistosios veiksmai rodo, kad apeliantė vertėsi naminės degtinės realizavimu. Kolegija mano, jog jei, kaip teigia apeliantė, degtinę laikė tik vyrui, ji tiesiog būtų pasidomėjusi, kodėl nepažįstamas asmuo prašo parduoti. O jei būtų maniusi, jog tai vyro draugas, tiesiog būtų pakvietusi jį (Z. Č.) susiklosčiusiai situacijai išsiaiškinti. Kad apeliantė vertėsi naminės degtinės realizavimu, netiesiogiai įrodo ir tai, jog buto pagalbinėse patalpose buvo rasta ir daug tuščių įvarios talpos butelių (b. l. 6-14) bei puodukas matuoklis (b. l. 18-20). Atkreiptinas dėmesys, jog nuteistoji D. Č. bylos nagrinėjimo teisme metu parodė, kad privalo „prisidurti ant duonos“ nes verčiasi sunkiai (b. l. 97). Tai leidžia daryti išvadą, kad apeliantė patvirtina, jog užsiima prekyba namine degtine ir tai yra jos papildomas pragyvenimo šaltinis.

Baudžiamųjų įstatymų taikymo praktikoje dažnai atsiranda problemų atskiriant nusikaltimus nuo kitų teisės pažeidimų. Tam tikrus teisės pažeidimus, kaip administracinius, nuo nusikaltimų skiria tik tam tikri požymiai. Lietuvos Respublikos BK 201 straipsnio 1 dalies ir (duomenys neskelbtini) straipsnio dispozicijose numatytos veikos apibūdintos panaudojant vertinamuosius požymius, todėl griežtai apibrėžtų baudžiamosios ir administracinės atsakomybės atribojimo kriterijų nėra. Tokiomis sąlygomis atsakomybės atribojimo klausimas spręstinas vadovaujantis ne vien BK ir ATPK atitinkamų straipsnių tekstais, bet ir ATPK 9 straipsnio 2 dalies nuostata, reikalaujančia atsižvelgti į konkrečios veikos pobūdį. Šiuo konkrečiu atveju atsižvelgtina į kaltininko veiksmų ypatybes, intensyvumą ir kitas svarbias aplinkybes. Todėl pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas į tai, jog pas nuteistąją D. Č. ne pirmą kartą rasta namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų, taip pat ne pirmą kartą nustatytas jų realizavimo faktas (administracine tvarka bausta šešis kartus, Tauragės rajono apylinkės teismo 2006-12-12 nuosprendžiu pripažinta kalta ir nuteista pagal 201 str. 1 d. vienerių metų laisvės apribojimo bausme), tinkamai šiuos apeliantės neteisėtus veiksmus kvalifikavo kaip nusikalstamą veiką, o ne kaip administracinės teisės pažeidimą.

Pagal BK 37 straipsnį veika mažareikšme laikoma tada, kai padarytos veikos požymiai sutampa su baudžiamajame įstatyme nurodytais atitinkamais nusikaltimo požymiais ir ji iš esmės nedaro žalos įstatymo saugomoms asmens, visuomenės ar valstybės vertybėms, taip pat, kai ji net nesudaro galimybės kilti žalai. Sprendžiant klausimą dėl veikos mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius požymius – objektą, dalyką, būdą, padarinius, laiką, vietą, tiek į subjektyviuosius požymius – kaltę, tikslus, motyvus. Veikos mažareikšmiškumas bei pavojingumas yra vertinamieji požymiai. Įstatymo leidėjas veikos nusikalstamumą apibūdina dviem požymiais, tai: veikos pavojingumas ir jos priešingumas įstatymui.

Nors, kaip apeliaciniame skunde teigia nuteistoji, 2006-10-26 ji pardavė tik 200 ml naminės degtinės, tačiau iš faktinių bylos duomenų matyti, kad šia neteisėta veika D. Č. verčiasi nuolat. Apeliantės veikos sistemiškumas, kolegijos nuomone, rodo jos didesnį pavojingumo pobūdį, nuolat kylančią grėsmę valstybės saugomiems interesams. Naminė degtinė nebuvo laikoma tik kaip pagalbos priemonė vyrui, kilus epilepsijos priepoliui. Buvo rasta vaizdo stebėjimo kamera prie buto durų, tušti įvarių talpų buteliai bei matuoklis, t. y. visos būtinos priemonės prekiauti namine degtine. Todėl kolegija daro išvadą, kad D. Č. padarytos veikos pavojingumas didelis ir tokio laipsnio, dėl kurio tikslinga nuteistąją D. Č. už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje numatyta bausme.

Kolegija pažymi, kad nors pirmosios instancijos teismas ne visiškai teisingai taikė baudžiamojo proceso įstatymo normas nuosprendyje padarytoms klaidoms ištaisyti ir tokia praktika yra ydinga, tačiau padarytos apsirikimo klaidos ištaisytos. Kadangi tai nėra juridinę reikšmę turinčios klaidos, keičiančios veikos kvalifikaciją ar turinčios įtaką skiriant bausmę, kolegija mano, kad taisyti jas pakartotinai netikslinga. Taip pat kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo padarytos rašybos klaidos nėra pagrindas abejoti teismo šališkumu.

Pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, nuosprendyje nurodė motyvus, dėl kurių tiki liudytojų parodymais, todėl apeliaciniame skunde nurodyti motyvai nepaneigia teismo padarytų išvadų. Bylos aplinkybės įvertintos tinkamai, tinkamai kvalifikuota nuteistosios D. Č. veika, todėl tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistosios D. Č. apeliacinį skundą atmesti.