- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-30
- Bylos Nr.
- 2A-845-413/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-01669-2013-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Palubiskaitė (pirm.), Albina Rimdeikaitė, Gintautas Koriaginas (pran.), Rūta Palubinskaitė
- Ieškovas
- Z. S.
- Atsakovas
- O. D.
- Trečiasis asmuo
- L. L., V. L., Marijampolės
- Kategorijos
- 42.11.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (pranešėjas), Rūtos Palubiskaitės (kolegijos pirmininkė) ir Albinos Rimdeikaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Z. S. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2154-301/2013 pagal ieškovo Z. S. ieškinį atsakovei O. D., tretieji asmenys L. L., V. L. ir Marijampolės 3-čiojo notarų biuro notarė G. S., dėl pirkimo-pardavimo sutarties dalies pripažinimo negaliojančia ir sutarties šalies (pirkėjo) nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Notariškai patvirtinta 2003 m. birželio 2 d. pirkimo – pardavimo sutartimi, registro Nr. 4843, tretieji asmenys (pardavėjai) L. L. ir V. L. pardavė atsakovei (pirkėjai) O. D. žemės sklypą su sodiniais bei želdiniais ir žemės sklypo priklausiniais: pastatu-sodo pastatu, pastatu-šiltnamiu ir inžineriniais statiniais-įrenginiais (kiemo aikštelė, šulinys), esančius sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini), už 4 000 Lt, kuriuos pirkėja O. D. sumokėjo pardavėjams šios sutarties sudarymo dieną prieš sutarties pasirašymą. 2003 m. birželio 2 d. notariškai patvirtinu perdavimo-priėmimo aktu, registro Nr.4846, tretieji asmenys (pardavėjai) 2003 m. birželio 2 d. pirkimo - pardavimo sutartimi parduotą turtą perdavė atsakovei, įsigytas turtas buvo įregistruotas VĮ Registrų centras O. D. vardu.
Šalies argumentai
Ieškovas 2013 m. gegužės 13 d. kreipėsi į teismą ir patikslintu ieškiniu prašė pripažinti 2003 m. birželio 2 d. pirkimo-pardavimo sutartį, kuria atsakovė O. D. įsigijo 0,0560 ha ploto žemės sklypą su želdiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniu pastatu-sodo pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatu-šiltnamiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir inžineriniais statiniais-įrenginiais-kiemo statiniais (kiemo aikštele, šuliniu), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius SB (duomenys neskelbtini), negaliojančia dalyje, kurioje nustatyta, kad atsakovė O. D. yra pirkėja, ir šios sutarties šalimis - pirkėjais nustatyti atitinkamai: 4/10 dalių nekilnojamojo turto pirkėją ieškovą Z. S. ir 6/10 dalių pirkėją atsakovę O. D.. Nurodė, kad ginčo nekilnojamasis turtas buvo nupirktas ir įregistruotas vienos atsakovės vardu, kadangi ieškovas buvo komandiruotėje. Ieškovo teigimu, jis prie ginčo turto įsigijimo prisidėjo 4000 Lt suma, o atsakovė – 6 000 Lt suma, viso turtas įsigytas už 10 000 Lt. Pažymėjo, kad ieškovas 4000 Lt sumos niekada nelaikė paskola atsakovei, o dalimi, kuria jis prisidėjo prie nekilnojamojo turto (sodo sklypo su nameliu) įsigijimo ginčijamu sandoriu. Įsigytą turtą ieškovas tvarkė kaip savo ir tam atsakovė neprieštaravo, todėl, ieškovo nuomone, sudarytas sandoris yra apsimestinis.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ginčijamu sandoriu yra išreikšta tikroji šį sandorį sudariusių šalių valia, jis sudarytas su tikrąja sandorio šalimi (pirkėja-atsakove) ir nėra apsimestinis. Atsakovės nuomone, ieškovo argumentas, kad jis sandorio sudarymo metu buvo išvykęs į komandiruotę ir negalėjo pasirašyti, yra nepagrįstas. Ieškovas, būdamas tikrąją sutarties šalimi, galėjo atsakovę įgalioti pasirašyti sutartį jo vardu arba grįžęs pats pasirašyti, kadangi derybos su pardavėjais vyko ilgą laiką, tačiau to nepadarė. Atsakovė pažymėjo, jog ginčo turtą įsigijo už savo asmenines lėšas (bendro ūkio su ieškovu nevedė), viena ieškojo pirktino sodo, viena derėjosi dėl sutarties sąlygų su pardavėjais ir su jais atsiskaitė, priėmė sutartimi įsigytą turto objektą, jį valdė, naudojosi juo ir disponavo. Paaiškino, kad 2007 m. ieškovas persikėlė gyventi į sodą, tačiau ieškovas sodo namelyje gyveno ne kaip savininkas, o naudojosi ieškovės turtu neatlygintinai. Sodo namelyje statybiniai darbai buvo atliekami tiek jos, tiek ieškovo pagalba, o pinigai už užsakytus sodo namelio langus ieškovui buvo sumokėti. Nurodė, kad ieškovo atsakovei perduoti 4000 Lt yra paskola, kurią atsakovė ieškovui yra grąžinusi.
Tretieji asmenys L. L. ir V. L. prašė ieškinį atmesti. Nurodė, jog dėl ginčo turto pardavimo derėjosi atsakovė, ji sumokėjo rankpinigius bei visą likusią sumą už perkamą turtą 3600 Lt, viena sudarė notarinę pirkimo-pardavimo sutartį. Pažymėjo, jog skubos šio pardavimo procese nebuvo, nes dokumentus tvarkė net 2 mėnesius, sodą pardavė būtent atsakovei.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo Marijampolės 3-ojo notarų biuro notarė G. S. nurodė, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės, jog sandoris buvo apsimestinis ir kad juo buvo pridengtas kitas pirkėjas, jai (notarei) sudarant ir tvirtinant sandorį nebuvo ir negalėjo būti žinomos.
II. Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo atsakovei 1 200 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti, 37,60 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, sprendimui įsiteisėjus panaikino 2013 m. gegužės 15 d. nutartimi taikytas laikinąsias pasaugos priemones.
Teismas, įvertinęs bylos duomenis bei šalių paaiškinimus, konstatavo, kad dėl pirkimo- pardavimo sutarties sąlygų turinio bei pačios sutarties sudarymo derėjosi tik atsakovė O. D., ginčo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu 2013 m. birželio 2 d. atsakovė turėjo pakankamai asmeninių lėšų tokiam turtui įsigyti, jį įsigijo už asmenines lėšas, todėl sprendė, kad atsakovė buvo faktinis bei tikrasis ginčo turto pirkėjas. Teismas vertino, kad ieškovas iki ginčo sutarties sudarymo ir jos sudarymo metu neketinimo pirkti sodo žemės sklypo su nameliu (priklausiniais), ieškovas neįrodė, jog 4 000 Lt dydžio asmeninės lėšos buvo jo indėlis į ginčo nuosavybę, o ne paskola atsakovei, kurią atsakovė ieškovui grąžino. Be to, pažymėjo, kad ieškovas neįrodė, jog ginčo 2003 m. birželio 2 d. pirkimo pardavimo sandoris buvo sudarytas kitam sandoriui pridengti, todėl vertino, kad jis negali būti kvalifikuojamas kaip apsimestinis, todėl teismas ieškovo ieškinį atmetė kaip nepagrįstą. Netenkinus ieškinio, teismas priteisė iš ieškovo atsakovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas bei išlaidas valstybei už procesinių dokumentų siuntimą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo teismo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apelianto nuomone, teismas skundžiamu sprendimu neišnagrinėjo esminių bylos aplinkybių, neatskleidė bylos esmės, netinkamai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, tokiu būdu priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Apeliantas nurodo, kad dėl ginčo turto jis derėjosi su pardavėju, 4 000 Lt perdavė atsakovei nekilnojamojo turto pirkimui, kadangi pats buvo išvykęs į komandiruotę. Su atsakove gyveno kaip sutuoktiniai, vedė bendrą ūkį, todėl neprieštaravo, kad ginčo turtas būtų registruotas ne jo vardu. Apelianto nuomone, teismo nustatytos aplinkybės, kad ginčo sudarymo metu apeliantas gyveno ieškovei priklausančiame bute, bet turėjo ir kitą gyvenamąją vietą nepaneigia fakto, kad ieškovas galėjo įsigyti ginčo nekilnojamąjį turtą. Be to, atsakovė taip pat turėjo kitą nekilnojamąjį turtą, todėl, apelianto nuomone, jai nebereikėjo kito nekilnojamojo turto.
2. Nepagrįstas teismo argumentas, kad apeliantas neprisidėjo prie ginčo turto pirkimo, kadangi apeliantą ir atsakovę siejo pasitikėjimo santykiai, todėl nebuvo prasmės abiems derėtis dėl nekilnojamojo turto pirkimo. Apelianto nuomone, atsakovės 100 dolerių užstato davimas pardavėjams nepaneigia aplinkybės, kad ieškovas taip pat prisidėjo prie ginčo turto pirkimo.
3. Apelianto nuomone, vien aplinkybė, kad atsakovė turėjo pakankamai lėšų ginčo turtui įsigyti nesudaro pagrindo teigti, kad ginčo turtas buvo įsigytas už atsakovės asmenines lėšas. Pažymi, kad ginčo turtas buvo pirktas realiai už 10 000 Lt, o įformintas už 4000 Lt, t. y. jis prie ginčo turto prisidėjo 4 000 Lt suma, o atsakovė – 6 000 Lt, ką patvirtina garso įrašas, kurio teismas nevertino.
4. Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai nevertino atsakovės raštelio, kuriame nurodyta, kad ieškovas paskolino atsakovei prie pirkimo 4 000 Lt. Šie duomenys paneigia tą aplinkybę, kad atsakovė skolinosi 4 000 Lt pragyvenimui. Pasak apelianto, ši aplinkybė patvirtina, kad jis buvo ginčo sandorio šalimi. Be to, teismas, spręsdamas dėl konkrečios sutarties reikšmės, neturėjo remtis vien pažodiniu sutarties tekstu, bet turėjo aiškintis ir nagrinėti tikruosius šalių ketinimus, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes, taip pat šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kt.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo jį atmesti, Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovė nurodo, kad apelianto teiginiai, jog jis derėjosi su pardavėjais dėl ginčo turto pirkimo, kad perdavė pinigus sodo pirkimui, kad jie gyveno su atsakove kaip sugyventiniai ir vedė bendrą ūkį, neatitinka tikrovės, o teiginiai, kad sandorio sudarymo metu apeliantas buvo išvykęs į komandiruotę, nepagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais. Apeliantui būnant tikrąja sandorio šalimi, tačiau negalint dalyvauti sandorio sudaryme, jis turėjo teisę įgalioti atsakovę pasirašyti pirkimo pardavimo sutartį jo vardu. Be to, nebuvo skubos pasirašinėti minėtą sutartį, todėl jos sudarymą galima buvo atidėti iki apeliantas grįš iš komandiruotės. Atsakovės nuomone, apeliantas neketino sudaryti ginčijamą sandorį, todėl nėra pagrindo teigti, kad sandoris sudarytas ne su tikrąja sandorio šalimi. Atsakovė pažymi, kad nuo žemės sklypo su priklausiniais įsigijimo momento ji visą laiką rūpinosi daržu, sodu ir vasarnamiu, mokėjo nario mokesčius sodų bendrijai (duomenys neskelbtini), sudarė su AB Lesto elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį bei atsiskaitydavo už sunaudotą elektros energiją, mokėjo už geodezinius planus, jos iniciatyva buvo atlikti kadastriniai matavimai. Aplinkybę, kad apeliantas nebuvo faktinis žemės sklypo su jame esančiais priklausiniais pirkėju, atsakovės nuomone, patvirtina ir tai, kad nuo 2010 m. jis pradėjo reikalauti, kad atsakovė jam parduotų minėtą žemės sklypą su jame esančiu sodo nameliu. Atsakovė pažymi, kad apelianto minimi 4 000 Lt yra jo paskola atsakovei, kuri yra sugrąžinta.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo L. L. prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą. Trečiojo asmens nuomone, apelianto teiginiai, kad jis derėjosi su pardavėju dėl sodo pirkimo, kad perdavė pirkimui pinigus, nes buvo išvykęs į komandiruotę ir pasitikėjo atsakove, kadangi jie gyveno kaip sutuoktiniai ir vedė bendrą ūkį, yra nepagrįsti jokiais įrodymais. Teigia, kad dėl sodo pirkimo derėjosi tik atsakovė, kuri sumokėjo rankpinigius bei visą likusią sumą už nekilnojamojo turto pirkimą. Pažymi, kad sutarta ginčo turto pardavimo kaina buvo 4000 Lt, kurią sumokėjo atsakovė. Parduoti ginčo turtą nebuvo jokios skubos, todėl apeliantui būnant tikrąja šio sandorio šalimi, sandorį buvo galima sudaryti vėliau arba apeliantas galėjo įgalioti atsakovę ar kitą asmenį pasirašyti pirkimo pardavimo sutartį jo vardu. Todėl nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad sandoris sudarytas ne su tikrąja sandorio šalimi ir yra apsimestinis.
Trečiasis asmuo V. L. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo teismo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tapačiais argumentais kaip ir L. L. atsiliepimas į apeliacinė skundą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2003 m. birželio 2 d. Marijampolės 3-jame notarų biure tarp atsakovės O. D. (pirkėjos) ir trečiųjų asmenų L. L. ir V. L. (pardavėjų) buvo sudaryta žemės sklypo, kurio plotas 0, 0560 ha su želdiniais, kurio unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), su priklausiniais: pastatu – sodo pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatu – šiltnamiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir inžineriniais statiniais – įrengimais – kiemo statiniais (kiemo aikštele, šuliniu), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartis, registro Nr. 4843 (t. 1, b. l. 8-12). Tos pačios dienos perdavimo-priėmimo aktu, notarinio registro Nr. 4846, minėtas žemės sklypas su želdiniais ir priklausiniais buvo perduoti atsakovei (t. 1, b. l. 13-14). Ši pirkimo-pardavimo sutartis 2003 m. birželio 16 d. įregistruota VĮ Registrų centro Marijampolės filiale (t. 1, b. l. 32).
Nagrinėjamu atveju šalių ginčas kilo ne dėl teisinio rezultato, kurio siekė pirkimo-pardavimo sutarties šalys, kadangi šalys pripažįsta pirkimo-pardavimo teisinius santykius, bet dėl sutarties šalies, pirkėju sutartyje nurodyto asmens, atitikties tikrajam šio teisinio santykio subjektui.
Pažymėtina, jog sandoris yra asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnis), t. y. asmens vidinės valios išorinė išraiška. Kai kyla ginčas dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu, teismas, vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (CK 6.193 straipsnis), turi aiškintis tikruosius sandorio šalių ketinimus, tikslus, atsižvelgti į sandorio sudarymo aplinkybes, šalių tarpusavio santykius, kitas svarbias aplinkybes, kurios padėtų nustatyti, ar sandorį sudariusių šalių valia iš tikrųjų atitiko jų valios išorinę išraišką, ar buvo siekiama kitų tikslų, kurių sandoryje užfiksuota šalių valia neatitinka, o priešingai – juos pridengia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2011). Apsimestinio sandorio negaliojimas reglamentuojamas CK 1.87 straipsnyje. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad sandoris yra apsimestinis, jeigu juo yra dengiamas kitas sandoris, kurio teisinių padarinių iš tikrųjų siekė jo šalys. Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – šalių valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje išreikštoji valia neatitinka tikrųjų šalių ketinimų. Sandoris neturi valios trūkumų ir šiuo aspektu yra teisėtas, kai jį sudariusių asmenų valia, išreikšta išorine išraiškos forma, atitinka jų vidinę valią. Šiuo atveju esminė aplinkybė yra šalių valia, buvusi sandorio sudarymo momentu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-122/2014). Apsimestiniu laikomas ir sandoris, sudarytas ne su tikrąja sandorio šalimi, o su statytiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2011). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad sandorio ydingumui dėl jo sudarymo su netikrąja šalimi konstatuoti būtina nustatyti, kad tikroji, o ne apsimestinė šalis (statytinis) ne tik rūpinosi sutarties sudarymu, derėjosi dėl jos sąlygų, atsiskaitė su pardavėju, bet ir tai, kad atsiskaityta buvo tikrajai šaliai priklausančiomis lėšomis, kad po sandorio sudarymo tikroji šalis įgijo ir vykdė pirkėjo teises ir pareigas pagal ginčijamą sandorį (sutarties objektą priėmė, jį valdė, juo naudojosi). <...> Sprendžiant dėl sandorio šalies – pirkėjo – atitikties ginčijamos sutarties atveju, būtina įrodyti sutartyje įvardytos šalies – pirkėjo – nurodymo apsimestinumą, t. y. kad sutartyje nurodytas pirkėju asmuo apskritai neturėjo pagrįstų ketinimų būti ginčijamos sutarties šalimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-558/2012). Pareigą įrodyti aplinkybę, kad faktiškai sandorį sudarė kitas asmuo nei tas, kuris nurodytas kaip sandorio šalis, turi asmuo, ginčijantis sandorį kaip apsimestinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2011). Nagrinėjamu atveju, apeliantas teigia, jog sudarytas ginčijamas sandoris yra apsimestinis. Taigi apeliantui tenka pareiga įrodyti, jog tokia sutartis ir buvo sudaryta (CPK 178 straipsnis).
Atsakovės O. D. (pirkėjos) bei trečiųjų asmenų (pardavėjų) L. L. bei V. L. parodymais nustatyta, kad dėl sutarties objekto derėjosi tik atsakovė, kuri sumokėjo 100 dolerių rankpinigius bei likusią mokėtiną sutarties kainą, t. y. 3 600 Lt, 2003 m. birželio 2 d. pasirašė notariškai patvirtintą ginčijamą pirkimo-pardavimo sutartį bei tos pačios dienos pirkimo-perdavimo aktą, kuriuo tretieji asmenys perdavė atsakovei pirkimo-pardavimo sutartimi parduotą turtą (t. 1, b. l. 8-15). VĮ Registrų centras duomenimis, žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – sodo pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – šiltnamis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti statiniai – kiemo aikštelė, šulinys, unikalus Nr. 1898-5007-7037, nuosavybės teise priklauso atsakovei O. D. (t. 1, b. l. 32-34, 126). Nurodytos aplinkybės įrodo atsakovės valią būti tikrąja ginčijamos sutarties šalimi. Apeliantas nepaneigė nurodytų aplinkybių bei nepateikė įrodymų, kad pats būtų ėmęsis aktyvių veiksmų ieškoti sodo sklypo su priklausiniais, kad būtų derėjęsis dėl jo kainos, ar ketinęs dalyvauti pasirašant žemės sklypo su sodiniais, želdiniais ir priklausiniais pirkimo-pardavimo sutartį. Nors apeliantas tvirtina, kad pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo metu jis buvo išvykęs į komandiruotę, tačiau šią aplinkybę pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Be to, kaip nurodo tretieji asmenys (pardavėjai), nebuvo skubos sudaryti minėtą ginčo sutartį. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas, siekdamas būti tikrąja sutarties šalimi, turėjo galimybę susitarti dėl kitos pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo datos arba, kaip pagrįstai nurodo atsakovė savo atsiliepime į apeliacinį skundą, negalėdamas asmeniškai dalyvauti sutarties pasirašyme, turėjo teisę įgalioti kitą asmenį arba atsakovę sudaryti sutartį jo vardu. Esant nurodytoms aplinkybėms, vien apelianto nurodyta aplinkybė, kad tarp jo ir atsakovės buvo pasitikėjimo santykiai, nepatvirtina apelianto siekio sudaryti žemės sklypo su priklausiniais pirkimo-pardavimo sutartį.
Teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrįstas ir apelianto argumentas, kad ginčo turtas buvo pirktas už 10 000 Lt, iš kurių 4 000 Lt atsakovė sumokėjo ieškovo perduotais pinigais, kas įrodo apeliantą buvus sutarties šalimi. Pažymėtina, jog žemės sklypo su priklausiniais pirkimo-pardavimo sutarties 4 punkte nurodyta, jog žemės sklypo su priklausiniais pardavimo kaina – 4000 Lt (t. 1, b. l. 8-12), sutartis pavirtinta notaro, šią sutarties kainą patvirtina ir tretieji asmenys (pardavėjai). Tuo tarpu apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kad ginčo turtas buvo parduotas už 10 000 Lt. Be to, tiek atsakovės teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose, tiek apelianto minimame garso įraše bei pateiktame atsakovės rašytame raštelyje, adresuotame apeliantui (t. 2, b. l. 6-7, t. 2, b. l. 81), atsakovė neneigia, kad ieškovas jai yra perdavęs 4000 Lt, tačiau šią pinigų sumą įvardina ne kaip prisidėjimą prie žemės sklypo su priklausiniais pirkimo, bet paskola atsakovei, kuri yra grąžinta 2013 m. lapkričio 19 d. (t. 2, b. l. 93-94). Be to, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu 2003 m. birželio 2 d. atsakovė turėjo pakankamai asmeninių piniginių lėšų, ką įrodo byloje pateikti įrodymai – atsakovės socialinio draudimo pažymėjimas (t. 2, b. l. 87-91), „Swedbank“ AB O. D. atsiskaitomosios sąskaitos išrašas laikotarpiui nuo 2002 m. rugpjūčio 1 d. iki 2003 m. birželio 2 d. (t. 2, b. l. 49), todėl nėra pagrindo abejoti atsakovės teiginiu, kad žemės sklypas su priklausiniais buvo įsigytas už jos asmenines lėšas. Vadovaujantis nustatytomis aplinkybėmis, nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad atsakovei perduoti 4 000 Lt yra prisidėjimas prie žemės sklypo su priklausiniais pirkimo, o ne paskola.
Be to, bylos rašytiniai duomenys patvirtina, kad po ginčijamo sandorio sudarymo atsakovė rūpinosi įsigytu žemės sklypu – jį tvarkė, prižiūrėjo, mokėjo mokesčius (t. 1, b. l. 52), užsakė kadastrinius matavimus (t. 1, b. l. 55), 2011 m. gegužės 23 d. sudarė elektros pirkimo-pardavimo sutartį su LESTO (t. 1, b. l. 53-54), turi sodų bendrijos nario bilietą (t. 1, b. l. 75). Nors apeliantas nuo 2007 m. gyveno minėtame sodo namelyje ir prisidėjo prie jo tvarkymo bei priežiūros (t. 1, b. l. 16-27, 52), tačiau šios aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu (2003 m. birželio 2 d.) jis galėjo būti tikrąja sandorio šalimi.
Aptartų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad minėtu sandoriu sukurti civiliniai teisiniai santykiai, kurie, apelianto manymu, yra apsimestiniai, iš tiesų neturi apsimestiniam sandoriui būdingų elementų, todėl nėra teisinio pagrindo teigti, kad apeliantas galėjo būti tikrąja sandorio šalimi. Skundžiamas teismo sprendimas priimtas tinkamai aiškinant ir taikant materialines bei procesines teisės normas, todėl panaikinti sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais argumentais ar jį pakeisti nėra pagrindo, apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija
nutaria:
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.