Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Petkevičienės, Faustos Vitkienės ir Eglės Žulytės-Janulionienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų M. S. (M. S.), I. S. (I. S.), S. S., S. S., S. S., I. G. skundą atsakovei Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjai kreipėsi į teismą su skundu prašydami panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT, atsakovė) 2023 m. kovo 26 d. sprendimus Nr. 23S35654, Nr. 23S35656, Nr. 23S35661, Nr. nenurodytas (pastaba – pareiškėjos S. S. atvejis), Nr. 23S35659 bei Nr. 23S35653 (toliau – ir Sprendimai); įpareigoti VSAT atlikti pareiškėjų kelionės dokumentuose esančių perbrauktų atvykimo spaudų korekcijas, kuriomis būtų patvirtinta, kad anuliuoti spaudai laikomi negaliojančiais ir negalinčiais užtraukti jokių pasekmių jų turėtojams; įpareigoti VSAT ištrinti iš atvykimo ir išvykimo sistemos neteisėtai įvestus duomenis apie atsisakymą pareiškėjams leisti atvykti kertant sieną.

Nurodo, kad 2023 m. kovo 26 d. VSAT pareiškėjų atžvilgiu priėmė skundžiamus sprendimus, kuriais nusprendė atsisakyti leisti pareiškėjams atvykti į Lietuvos Respubliką, remiantis Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymu (toliau – ir UTPĮ, Įstatymas) todėl, kad pareiškėjai yra laikomi keliančiais grėsmę vienos ar kelių Europos Sąjungos valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai arba tarptautiniams santykiams. Pažymi, jog skundžiamų sprendimų pagrindu atsakovė taip pat anuliavo atvykimo datos spaudus pareiškėjų kelionės dokumentuose; atliko datos spaudus, žyminčius atsisakymo pareiškėjams leisti atvykti faktą ir priežastį; pareiškėjų asmens duomenis ir informaciją apie šį atsisakymą leisti atvykti įvedė į atvykimo ir išvykimo sistemą pagal 2017 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/2226, kuriuo sukuriama atvykimo ir išvykimo sistema (AIS), kurioje registruojami trečiųjų šalių piliečių, kertančių valstybių narių išorės sienas, atvykimo ir išvykimo bei atsisakymo leisti jiems atvykti duomenys, nustatomos prieigos prie AIS teisėsaugos tikslais sąlygos ir iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir reglamentai (EB) Nr. 767/2008 ir (ES) Nr. 1077/2011 (toliau – AIS reglamentas), 18 straipsnį.

Paaiškina, jog pareiškėjas M. S. nuo 2014 m. gruodžio 22 d. yra vienas iš Lietuvos Respublikoje registruotos UAB „Sportinių žirgų investicija“ akcininkų, kuris anksčiau ne vieną kartą verslo reikalais jau yra buvęs teisėtai atvykęs į Lietuvos Respubliką; pareiškėja I. S. yra pareiškėjo M. S. sutuoktinė; pareiškėjai S. S., S. S.ir S. S. yra aukščiau nurodytų pareiškėjų, kurie yra sutuoktiniai, mažamečiai vaikai; pareiškėja I. G. yra pareiškėjos I. S. motina, pensininkė, kurią išlaiko pareiškėja I. S. ir jos sutuoktinis pareiškėjas M. S..

Nurodo, jog pareiškėjai 2023 m. kovo 6 d. Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) per MIGRIS pateikė prašymus dėl leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo skubos tvarka. Pažymi, jog pareiškėjo M. S. prašymas dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje yra pateiktas UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, pareiškėjos I. S.UTPĮ 43 straipsnio 5 punkto pagrindu, pareiškėjų S. S., S. S.ir S. S. prašymai UTPĮ 43 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, o pareiškėjos I. G.UTPĮ 43 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu. Priduria, jog be kitų privalomų dokumentų pildant ir teikiant minėtus prašymus internetu buvo pateiktos pareiškėjų M. S., I. S.ir I. G. neteistumo pažymos.

Teigia, jog atsižvelgiant į tai, jog prašymai MIGRIS buvo priimti, o vizitų data ir laikai patvirtinti, pareiškėjai suplanavo 2023 m. kovo 26 d. atvykti į Lietuvos Respubliką, 2023 m. kovo 27 d. pateikti visus reikiamus dokumentus Migracijos departamento padalinyje ir jau kitą dieną – 2023 m. kovo 28 d. po dokumentų pateikimo išvykti iš Lietuvos Respublikos, kol prašymai bus išnagrinėti ir priimti atitinkami sprendimai dėl leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo.

Paaiškina, jog 2023 m. kovo 26 d. pareiškėjai atskridę į Vilnių iš Stambulo (Turkijos) ir Lietuvos Respublikos sienos perėjimo punkte pateikė atsakovės pareigūnams galiojančius kelionės dokumentus (pasus), kuriuose buvo įklijuotos galiojančios kitų Europos Sąjungos valstybių narių (Prancūzijos ir Vengrijos (tik I. G. atveju)) išduotos Šengeno (C) tipo vizos. VSAT pareigūnai, patikrinę pareiškėjų kelionės dokumentus ir vizas, paėmė suaugusių pareiškėjų pirštų antspaudus, ir kelionės dokumentuose atliko datų spaudus, kurie, vadovaujantis Asmenų, vykstančių per valstybės sieną, kelionės dokumentų žymėjimo instrukcijos, kuri patvirtinta Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vado 2006 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. 4-705 (toliau – ir Instrukcija), 2 punktu, yra laikomi oficialiu atvykimo į Lietuvos Respubliką, o tuo pačiu ir į Europos Sąjungą, patvirtinimu. Tačiau po pareiškėjų įleidimo į Lietuvos Respubliką pareiškėjai buvo žodžiu informuoti, jog vis dėlto jie į Lietuvos Respublikos teritoriją nebus įleidžiami ir pasiūlyta nedelsiant ieškoti artimiausio išvykimo skrydžio iš Lietuvos Respublikos.

Teigia, jog pareiškėjams įteikiant Sprendimus buvo žodžiu paaiškinta, jog jie neatitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. rugsėjo 14 d. nutarimo Nr. 937 „Dėl kriterijų, kuriuos atitinkantys Rusijos Federacijos piliečiai gali būti įleidžiami per Europos Sąjungos išorės sieną į Lietuvos Respublikos teritoriją nepaprastosios padėties metu, nustatymo“ (toliau – ir Nutarimas) reikalavimų, t. y. jie neturi vienos iš visą Šengeno acquis taikančių Šengeno valstybių išduotos ilgalaikės nacionalinės (D) vizos (Nutarimo 1.1.2. papunktis). Tačiau pačiuose Sprendimuose, kaip pareiškėjų neįleidimo priežastis, yra nurodyta, jog pareiškėjai (kiekvienas iš jų) yra laikomi keliančiais grėsmę vienos ar kelių Europos Sąjungos valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai arba tarptautiniams santykiams. Pareiškėjai nesutinka su tokia neįleidimo į Lietuvos Respublikos teritoriją priežastimi.

Skunde teigia, jog Sprendimai yra neteisėti ir naikintini, kadangi yra priimti šiurkščiai pažeidžiant tokių sprendimų priėmimo procedūras. Anot pareiškėjų, VSAT pareigūnai pareiškėjų kelionės dokumentuose atlikę datos spaudus, pripažino ir patvirtino, jog visi pareiškėjai atitinka tiek 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso su visais pakeitimais (toliau – ir Šengeno sienų kodeksas) nustatytas atvykimo sąlygas, tiek Nutarimo kriterijus, kas reiškia, jog pareiškėjų patikrinimo ir įleidimo į Lietuvos Respublikos teritoriją procedūra buvo užbaigta, o pareiškėjai laikomi teisėtai atvykusiais ir įleistais į Lietuvos Respublikos teritoriją. Pareiškėjų vertinimu, VSAT pareigūnai neturėjo faktinio ir teisinio pagrindo po sprendimų patvirtinti Pareiškėjų oficialų atvykimą į Lietuvos Respubliką, kuris kartu yra vertinamas kaip įleidimas į Lietuvos Respublikos teritoriją, šiuos sprendimus anuliuoti (atšaukti) ir priimti ginčijamus Sprendimus.

Pažymi, jog pareiškėjams jau esant atvykusiems ir įleistiems į Lietuvos Respublikos teritoriją, o VSAT pareigūnams, nors ir pavėluotai, tačiau nustačius, jog pareiškėjai neteisėtai atvyko ar neteisėtai joje yra, turėjo būti sprendžiamas ne pareiškėjų neįleidimo į Lietuvos Respublikos teritoriją klausimas, o pareiškėjų grąžinimo/įpareigojimo išvykti į užsienio valstybę klausimas UTPĮ 125 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, t. y. jog jis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra, prašo leisti savanoriškai grįžti į užsienio valstybę ir bendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis grąžinimo į užsienio valstybę klausimu, taigi pareiškėjams, vadovaujantis UTPĮ 127 straipsnio 1 ir 3 dalimis, turėjo būti nustatytas ne trumpesnis kaip 7 dienų ir ne ilgesnis kaip 30 dienų terminas, per kurį Pareiškėjai privalėtų išvykti iš Lietuvos Respublikos. Tokiu atveju jie būtų turėję galimybę, kaip ir buvo suplanavę, 2023 m. kovo 27 d. Migracijos departamento padalinyje pateikti dokumentus, reikalingus jų prašymams dėl leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo išnagrinėjimui, ir nebūtų patyrę finansinių nuostolių, kurių nagrinėjamu atveju neišvengiamai patyrė.

Pareiškėjai teigia, jog Sprendimai yra neteisėti ir naikintini, taip pat ir todėl, jog yra priimti nesant tam nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Paaiškina, jog jie neneigia, jog jie neatitiko Įleidimo kriterijų 1.1. papunkčio reikalavimo dalies, tačiau nesutinka su VSAT padaryta išvada, jog pareiškėjai (kiekvienas iš jų) yra laikomi keliančiais grėsmę vienos ar kelių Europos Sąjungos valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai arba tarptautiniams santykiams.

Atsižvelgdami į ginčijamų Sprendimų turinį bei kriterijus, kurie taikomi individualiam administraciniam teisės aktui, pareiškėjai pažymi, jog šiuo atveju Sprendimuose nėra nurodomi jokie konkretūs motyvai, argumentai, kuriais vadovaudamasis atsakovė padarė išvadas, jog pareiškėjai yra laikomi keliančiais grėsmę vienos ar kelių Europos Sąjungos valstybių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai arba tarptautiniams santykiams.

Atkreipia dėmesį į tai, kad nors visi Sprendimai yra parengti naudojant Šengeno sienų kodekso V priedo B dalyje patvirtintą Atsisakymo leisti atvykti kertant sieną standartinį blanką, šiame blanke yra numatyta vieta pastaboms, kuriose VSAT ne tik galėjo, bet ir privalėjo kiekvienam iš pareiškėjų nurodyti konkrečius faktinius ir teisinius Sprendimų priėmimo pagrindus. Pareiškėjų įsitikinimu, Sprendimai privalėjo būti tinkamai motyvuoti ir atitikti individualiam administraciniam teisės aktui keliamus reikalavimus. Tačiau šių reikalavimų nagrinėjamu atveju nebuvo laikytasi.

Pažymi, jog pareiškėjų atvykimo į Lietuvos Respubliką metu jų turimos vizos buvo ir šiuo metu yra galiojančios, nes nebuvo ir iki šiol nėra atšauktos dėl kokių nors priežasčių, įskaitant tą, jog jie būtų laikomi keliančiais grėsmę kurios nors valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai. Taip pat pažymi, jog VSAT pareigūnas atsisakydamas įleisti Rusijos Federacijos pilietį į Lietuvos Respublikos teritoriją, turi teisę panaikinti arba atšaukti jo vizą pagal Vizų kodekso 34 straipsnio sąlyga, tačiau tokių sprendimų nei vieno iš pareiškėjo atžvilgiu nagrinėjamu atveju nebuvo priimta, kas, anot pareiškėjų, leidžia daryti išvadą, jog nagrinėjamu atveju jokia reali grėsmė vienos ar kelių Europos Sąjungos valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai arba tarptautiniams santykiams neegzistavo ir neegzistuoja. Tvirtina, jog nei vienas iš pareiškėjų taip pat nėra gavęs jokios informacijos, jokio procesinio sprendimo, kuriame būtų konstatuota, kad jam dėl konkrečių argumentų, motyvų yra uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ir jis yra įtrauktas į Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą.

Pareiškėjų teigimu, šiuo atveju tik atsakovei yra žinomi faktiniai bei teisiniai pagrindai, kuriais vadovaujantis buvo priimti skundžiami Sprendimai. Taigi, pareiškėjai iš esmės nežino ir dėl objektyvių priežasčių negali žinoti, kokiais teisiniais ir faktiniais pagrindais buvo priimti ginčijami sprendimai, o tai tiesiogiai suvaržo jų teisę į gynybą.

Atsakovė VSAT atsiliepimo argumentais prašo pareiškėjo skundą atmesti.

Nurodo, kad nagrinėjamu atveju, pareiškėjai turėjo Šengeno valstybių ,,C“ tipo vizas: I. S. Nr. 602187719 (FRA, išduota 2022 m. lapkričio 30 d.), M. S. Nr. 602187718 (FRA, išduota 2022 m. lapkričio 30 d.), S. S. Nr. 601604372 (FRA, išduota 2022 m. gruodžio 5 d.), S. S. Nr. 601604373 (FRA, išduota 2022 m. gruodžio 5 d.), S. S. Nr. 602187720 (FRA, išduota 2022 m. lapkričio 30 d.), I. G. Nr. 003300786 (HUN, išduota 2022 m. gegužės 23 d.), kurios buvo išduotos po rašte nurodytos datos, tačiau ne Lietuvos Respublikos konsulinių įstaigų.

Pažymi, jog VSTAT pareigūnė G. O. 2023 m. balandžio 20 d. tarnybiniame pranešime Nr. 13VR-7301 nurodė, jog įvykio dieną į Vilniaus pasienio rinktinės Vilniaus oro uosto pasienio užkardos veikimo teritorijoje esantį Vilniaus oro uosto PKP reisu TK1407 iš Stambulo atvyko Rusijos Federacijos piliečių šeima, visi asmenys turėjo galiojančias Šengeno valstybių C tipo vizas (FRA, HUN) ir teigė, kad šeima atvyko gauti leidimus gyventi Lietuvoje. Antros kontrolės linijos patikrinimo metu per MIGRIS sistemą pareigūnė patikrino asmenų duomenis, kur paaiškėjo, kad visi asmenys registruoti vizitui į Migracijos departamentą pateikti dokumentus, gauti leidimams gyventi Lietuvos Respublikoje, tačiau ne leidimų atsiėmimui. Pareigūnė nurodė, jog, atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjai neatitiko Nutarimo kriterijų, jų atžvilgiu buvo priimti Sprendimai. Minėti piliečiai 2023 m. kovo 26 d. reisu TK 1410 išvyko į Stambulą.

Pabrėžia, jog nuo 2023 m. pradžios Migracijos departamentas ėmė teikti leidimų laikinai gyventi išdavimo paslaugą per išorės paslaugų teikėją. Paaiškina, jog į 34 pasaulio šalyse esančius „VFS Global“ biurus gali kreiptis visų užsienio šalių piliečiai, nepriklausomai nuo to, ar jie reziduoja toje valstybėje, kurioje teikiamos tokios paslaugos. Išorės paslaugų teikėjas yra įgaliotas teikti klientams informaciją apie leidimų laikinai gyventi išdavimo tvarką, priimti prašymus bei privalomus pateikti dokumentus, rinkti asmens ir biometrinius duomenis, perduoti juos Migracijos departamento specialistams. Visais atvejais sprendimus dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ar neišdavimo priima Migracijos departamento specialistai (informacija iš www.migracija.lt puslapio). Anot VSAT, pareiškėjai turėjo galimybę per Migracijos departamento oficialų puslapį susižinoti visą reikalingą informaciją dėl leidimų nuolat gyventi Lietuvoje gavimo būdų. Pažymi, kad asmenys, norintys vykti į kitą šalį turi prievolę pasidomėti kokia situacija yra tuo metu šalyje, ar saugu į ją vykti, būti joje. VSAT manymu, atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu Lietuvos Respublikoje galioja nepaprastoji padėtis, pareiškėjai galėjo numatyti, kad jie gali būti neįleisti į Lietuvos Respubliką.

Atsiliepime paaiškina, jog remiantis faktinėmis įvykio aplinkybėmis, skundžiamą Sprendimą priėmusi pareigūnė, Šengeno sienų kodekso V priedo B dalyje nustatyta tvarka užpildė standartinį blanką, nurodė tikslias atsisakymo leisti atvykti kertant sieną priežastis, įteikė jį pareiškėjui pasirašytinai, taip pat pirminę informaciją apie tai pateikė tiesioginiam vadovui. Pažymi, kad pirmoje ir antroje kontrolės linijose dirbo skirtingi pareigūnai, taigi skundžiamą sprendimą priėmė ne pirmoje kontrolės linijoje dirbęs pareigūnas. Teigia, jog Tarnyba neturi pagrindo abejoti pareiškėjo kelionės dokumentus tikrinusio pareigūno bei Sprendimą priėmusios pareigūnės nešališkumu.

Teigia, jog pareigūnė G. O. 2023 m. balandžio 20 d. tarnybiniame pranešime Nr. 13VR-7301 taip pat nurodė, kad asmeniui atvykus į Lietuvos Respubliką atvykimo spaudai pase visuomet dedami, o antros kontrolės patikrinimo metu sprendžiama ar asmuo bus įleistas į šalį ar ne. Jei asmuo nebus įleistas – spaudas perbraukiamas ir įrašoma neįleidimo priežasties raidė dešinėje spaudo pusėje. Pirmos linijos patikrinimo metu pareigūnė O. V. pasus pažymėjo atvykimo spaudais dešinėje puslapio pusėje. Datos spaudas, jeigu kitaip nenustatyta, žymimas eiliškumo tvarka, nuo dokumento pabaigos ar pradžios, priešingos duomenų lapui, nuo viršaus iki apačios. Atvykimo datos spaudas dedamas dešinėje puslapio pusėje, o išvykimo – kairėje laikantis 180 laipsnio kampo (lygiagretiškumo principu). Pažymi, jog datos spaudai dedami taip, kad neuždengtų vienas kito bei teksto dokumentuose. Kadangi Rusijos Federacijos piliečiai buvo neįleisti, atvykimo datos spaudai turi būti perbraukiami kryžmai neištrinamu juodu rašalu, ir priešais jį dešinėje pusėje taip pat neištrinamu rašalu parašoma raidė, atitinkanti atsisakymo leisti atvykti priežastį, kurių sąrašas pateiktas Šengeno sienų kodekso V priedo B dalyje, atsisakymo leisti atvykti standartiniame blanke. Kadangi perbraukus spaudus kryžmai neliktų vietos įrašyti atsisakymo leisti atvykti priežastį, esami datos spaudai buvo anuliuoti ir įdėti nauji datos spaudai taip, kad liktų vietos perbraukti spaudą kryžmai ir įrašyti raidę nurodančią atsisakymo leisti atvykti priežastį. VSAT sutinka, kad pareigūnai turėjo būti atidesni dedant spaudus pasuose, tačiau mano, jog tai neesminis trūkumas ir jis neturėjo jokios įtakos galutinio sprendimo priėmimui.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl VSAT 2023 m. kovo 26 d. sprendimų Nr. 23S35654, Nr. 23S35656, Nr. 23S35661, Nr. nenurodytas (pareiškėjos S. S. atvejis), Nr. 23S35659 bei Nr. 23S35653, teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos medžiaga nustatyta, kad 2023 m. kovo 6 d. buvo pateiktas pareiškėjos I. G. prašymas Migracijos departamentui Nr.: 2303-LLG-1289, kuriame nurodyta, kad: „esu išlaikomas savo vaiko, kuris turi leidimą gyventi Lietuvoje“, taip pat matyti numatoma Migracijos departamente vizito data - 2023 m. kovo 27 d.; 2023 m. kovo 6 d. buvo pateiktas M. S. prašymas Migracijos departamentui Nr.: 2303-LLG-1238, kuriame nurodyta, jog: „esu LR įregistruotos įmonės dalyvis ir vadovas ar akcininkas“, taip pat matyti numatoma Migracijos departamente vizito data - 2023 m. kovo 27 d.; 2023 m. kovo 6 d. pareiškėja I. S. pateikė prašymą Migracijos departamentui Nr.: 2303-LLG-1256, kuriame nurodyta, kad: „Lietuvoje gyvena mano sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, ir kuris yra Lietuvos pilietis arba turi leidimą gyventi Lietuvoje Padalinys: Vilnius, Konstitucijos pr. 3“, taip pat matyti Migracijos departamente numatoma vizito data - 2023 m. kovo 27 d.; 2023 m. kovo 6 d. buvo pateiktas S. S. prašymas Migracijos departamentui Nr.: 2303-LLG-1240, kuriame nurodyta, kad: „Esu nepilnametis, Lietuvoje gyvena mano tėvai, turintys leidimą gyventi Lietuvoje, numatoma Migracijos departamente vizito data - 2023 m. kovo 27 d.; 2023 m. kovo 6 d. buvo pateiktas S. S. prašymas Migracijos departamentui Nr.: 2303-LLG-1243, kuriame nurodyta, kad: „esu nepilnametis, Lietuvoje gyvena mano tėvai, turintys leidimą gyventi Lietuvoje“, numatoma vizito Migracijos departamente - 2023 m. kovo 27 d.; 2023 m. buvo pateiktas pareiškėjo S. S. prašymas Migracijos departamentui Nr.: 2303-LLG-1241, kuriame nurodyta, kad: „esu nepilnametis, Lietuvoje gyvena mano tėvai, turintys leidimą gyventi Lietuvoje“, Migracijos departamente numatoma vizito data: 2023 m. kovo 27 d.

2023 m. kovo 26 d. 11.20 val. pareiškėjai iš Stambulo (Turkijos Respublika) lėktuvo reisu Nr. TK1407 atskrido į Vilniaus oro uostą.

Pirminio kontrolės patikrinimo metu buvo nustatyti tokie duomenys: M. S., gim. (duomenys neskelbtini), RUS paso Nr. (duomenys neskelbtini), daugkartinė C tipo FRA viza Nr. 602187718, galioja iki 2028-02-06, terminas 90 d.; I. S., (duomenys neskelbtini), RUS paso Nr. (duomenys neskelbtini), daugkartinė C tipo FRA viza Nr. 602187719, galioja iki 2028-01-20, terminas 90 d.; S. S., gim. (duomenys neskelbtini), RUS paso Nr. (duomenys neskelbtini), daugkartinė C tipo FRA viza Nr. 601604372, galioja iki 2026-01-23, terminas 90 d.; S. S., gim. (duomenys neskelbtini), RUS paso Nr. (duomenys neskelbtini), daugkartinė C tipo FRA viza Nr. 601604372, galioja iki 2026-01-23, terminas 90 d.; S. S., gim. (duomenys neskelbtini), RUS paso Nr. (duomenys neskelbtini), daugkartinė C tipo FRA viza Nr. 601604373, galioja iki 2026-01-20, terminas 90 d.; I. G., gim. (duomenys neskelbtini), RUS paso Nr. (duomenys neskelbtini), daugkartinė C tipo HUN viza Nr. 003300786, galioja iki 2023-06-25, terminas 90 d.

Po pareiškėjų pirminio patikrinimo, pasienio pareigūnai uždėjo atvykimo spaudus pareiškėjų pasuose ir nusiuntė pareiškėjus antrinės kontrolės patikrinimui. Antrinės kontrolės patikrinimo metu, patikrinus asmenų duomenis per MIGRIS sistemą, buvo nustatyta, jog pareiškėjai yra registruoti vizitui į Migracijos departamentą dėl prašymų pateikimo dokumentų, kurie reikalingi gauti leidimams laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

VSAT 2023 m. kovo 26 d. pareiškėjų atžvilgiu priėmė ginčijamus Sprendimus Nr. 23S35654, Nr. 23S35656, Nr. 23S35661, Nr. 23S35662, Nr. 23S35659 bei Nr. 23S35653.

Pagal UTPĮ 1 straipsnio 1 dalį, įstatymas nustato užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio ir laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo, integracijos ir sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką ir kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus, taip pat reglamentuoja Lietuvos Respublikos elektroninio rezidento statuso suteikimo ir panaikinimo sąlygas ir tvarką.

UTPĮ 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad užsieniečiams, atvykstantiems į Lietuvos Respubliką ir išvykstantiems iš jos, taikomos Šengeno sienų kodekso nuostatos. Šengeno sienų kodekso 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad išorės sienų kirtimą tikrina sienos apsaugos pareigūnai. Pagal UTPĮ 9 straipsnio 2 dalį VSAT pareigūnai pasienio kontrolės punkte atliekamo pasienio tikrinimo metu privalo nustatyti, ar užsienietis atitinka atvykimo į Lietuvos Respubliką nustatytas sąlygas ir ar nėra priežasčių, dėl kurių užsienietis turi būti neįleidžiamas į Lietuvos Respubliką.

UTPĮ 8 straipsnio 1 dalis teigia, kad užsieniečio neįleidimo į Lietuvos Respubliką sąlygos nustatomos vadovaujantis Šengeno sienų kodeksu. Sprendimą neįleisti užsieniečio į Lietuvos Respubliką priima VSAT.

UTPĮ 9 straipsnio 2 dalis nustato, kad valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai, įleisdami užsienietį į Lietuvos Respubliką, turi nustatyti, ar jis atitinka Šengeno sienų kodekse nustatytas sąlygas ir ar nėra priežasčių, nustatytų Šengeno sienų kodekse, dėl kurių užsienietis turi būti neįleidžiamas į Lietuvos Respubliką.

Vadovaujantis Šengeno sienų kodekso nuostatomis, trečiosios šalies piliečiui viena iš būtinų atvykimo į Šengeno erdvę sąlygų - turėti galiojantį kelionės dokumentą (6 straipsnio 1 dalies a) punktas) ir galiojančią vizą, jei to reikalaujama pagal 2001 m. kovo 15 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 539/2001, nustatantį trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorės sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sąrašus, išskyrus atvejus, kai jie turi galiojantį leidimą gyventi arba galiojančią ilgalaikę vizą (6 straipsnis 1 dalis b) punktas). Vizų kodekso 30 straipsnyje „Išduotos vizos suteikiamos teisės“ nurodyta, kad vien galiojančios vizos turėjimas, automatiškai nesuteikia teisės trečiosios šalies piliečiui atvykti į Šengeno valstybes, o tai reiškia, kad į Šengeno erdvę atvykstantis asmuo turi atitikti ir kitas atvykimo sąlygas, numatytas Šengeno sienų kodekse. Šengeno sienų kodekso 8 straipsnio 3 dalyje a) punkte vi) papunktyje nustatyta, jog atvykstant trečiųjų šalių piliečiai sienos apsaugos pareigūnų nuodugniai patikrinami, ar atitinka 6 straipsnio 1 dalyje nustatytas atvykimą reglamentuojančias sąlygas.

Pagal Reglamento Nr. 539/2001 1 straipsnio 1 dalį ir I priedą Rusijos Federacijos piliečiams yra taikomas vizų režimas, t. y. atvykstant į Šengeno erdvę, tuo pačiu ir Lietuvos Respubliką, Rusijos Federacijos piliečiams yra būtina pasienio kontrolei pateikti galiojančią Šengeno vizą, jos neturint galiojantį leidimą gyventi arba galiojančią ilgalaikę vizą. Pažymėtina, jog be vizos turėjimo reikalavimo, į Šengeno erdvę atvykstantis asmuo turi atitikti ir kitas atvykimo sąlygas numatytas Šengeno sienų kodekse.

Šengeno sienų kodekso 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad trečiosios šalies piliečiui, kuris neatitinka visų 6 straipsnio 1 dalyje nustatytų atvykimo sąlygų ir nepriklauso 6 straipsnio 5 dalyje nurodytoms asmenų kategorijoms, neleidžiama atvykti į valstybių narių teritorijas. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, atsisakyti leisti atvykti galima tik motyvuotu sprendimu, kuriame nurodomos aiškios atsisakymo priežastys. Sprendimą priima pagal nacionalinę teisę įgaliota institucija. Jis įsigalioja nedelsiant. Motyvuotas sprendimas, kuriame nurodomos tikslios atsisakymo priežastys, pateikiamas Šengeno sienų kodekso V priedo B dalyje nustatytame standartiniame blanke, kurį užpildo institucija, pagal nacionalinę teisę įgaliota priimti sprendimą atsisakyti leisti atvykti. Užpildytas standartinis blankas perduodamas atitinkamam trečiosios šalies piliečiui, kuris tame blanke patvirtina sprendimo neleisti atvykti gavimo faktą.

Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad 2022 m. vasario 24 d. pradėta atvira Rusijos Federacijos karinė agresija prieš Ukrainą, 2022 m. rugsėjo 13 d. priimtu nutarimu Nr. XIV-1413 „Dėl nepaprastosios padėties įvedimo“ įvedė nepaprastąją padėtį visame pasienio ruože prie Lietuvos Respublikos valstybės sienos su Baltarusijos Respublika, taip pat visame pasienio ruože prie Lietuvos Respublikos valstybės sienos su Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi ir pasienio kontrolės punktuose, esančiuose ne pasienio ruožo teritorijoje. Šio nutarimo 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, vadovaujantis Nepaprastosios padėties įstatymo 23 straipsnio 2 dalimi, riboti Rusijos Federacijos piliečių vykimą per Europos Sąjungos išorės sieną, o Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos užtikrina, kad per Europos Sąjungos išorės sieną į Lietuvos Respublikos teritoriją būtų įleidžiami tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus kriterijus atitinkantys Rusijos Federacijos piliečiai.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2022 m. rugsėjo 14 d. priėmė nutarimą Nr. 937 „Dėl kriterijų, kuriuos atitinkantys Rusijos Federacijos piliečiai gali būti įleidžiami per Europos Sąjungos išorės sieną į Lietuvos Respublikos teritoriją nepaprastosios padėties metu, nustatymo“, kuris nustato sąrašą atvejų, kuomet Rusijos Federacijos piliečiams kertantiems Europos Sąjungos sieną, nėra taikomas individualus išsamus papildomas patikrinimas dėl jų atvykimo keliamos grėsmės Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, viešajai tvarkai, viešajai politikai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams. Minėtas Nutarimas įsigaliojo 2022 m. rugsėjo 19 d., todėl taikytinas nagrinėjamu atveju.

Vadovaujantis kriterijų, kuriuos atitinkantys Rusijos Federacijos piliečiai gali būti įleidžiami per Europos Sąjungos išorės sieną į Lietuvos Respublikos teritoriją nepaprastosios padėties metu, patvirtintų Nutarimo 1 punktu, į Lietuvos Respublikos teritoriją per Europos Sąjungos išorės sieną siekiantiems patekti Rusijos Federacijos piliečiams netaikomas Nutarimo 2 punkte nurodytas patikrinimas, jei jie atitinka bent vieną iš išvardintų kriterijų: 1.1. tenkina 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso su visais pakeitimais nustatytas atvykimo sąlygas, ir atitinka bent vieną šių sąlygų: 1.1.1. turi vienos iš Šengeno valstybių, Europos Sąjungos valstybių narių, Europos ekonominės erdvės valstybių ar Šveicarijos Konfederacijos išduotą leidimą gyventi; 1.1.2. turi vienos iš visą Šengeno acquis taikančių Šengeno valstybių išduotą ilgalaikę nacionalinę vizą; 1.1.3. naudojasi supaprastintu asmenų tranzitu iš Rusijos Federacijos teritorijos į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį ir atgal ir turi išduotą Supaprastinto tranzito dokumentą arba Supaprastinto tranzito geležinkeliu dokumentą; 1.1.4. turi pagal 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 810/2009, nustatantį Bendrijos vizų kodeksą (Vizų kodeksas) su visais pakeitimais išduotą vizą ir: 1.1.4.1. yra Lietuvos Respublikos piliečių šeimos nariai (sutuoktiniai, asmenys, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, tėvai (įtėviai), seneliai, vaikai (įvaikiai), anūkai, taip pat išlaikytiniai), globėjai; 1.1.4.2. yra Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės ar Šveicarijos Konfederacijos piliečio šeimos nariai (kaip jie apibrėžiami 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje, iš dalies keičianti Reglamentą (EEB) Nr. 1612/68 ir panaikinanti Direktyvas 64/221/EEB, 68/360/EEB, 72/194/EEB, 73/148/EEB, 75/34/EEB, 75/35/EEB, 90/364/EEB, 90/365/EEB ir 93/96/EEB); 1.1.4.3. yra ekipažų ir įgulų nariai, dirbantys tarptautinius krovinių ir keleivių vežimus vykdančiose įmonėse ar vykdantys tarptautinius krovinių ir keleivių vežimus į Europos Sąjungos valstybes nares ar iš jų ar tranzitu per Lietuvos Respubliką, taip pat jūrininkai ir jūrų prekybos laivų įgulos nariai, vykstantys į savo darbo vietą laive arba grįžtantys iš jos; 1.1.4.4. atvyksta į Lietuvos Respubliką dėl humanitarinių priežasčių ir tokių asmenų šeimos nariai (kaip jie apibrėžiami Direktyvoje 2004/38/EB); 1.1.4.5. naudojasi imunitetais ir privilegijomis pagal 1961 m. Vienos konvenciją dėl diplomatinių santykių arba 1963 m. Vienos konvenciją dėl konsulinių santykių ir yra Rusijos Federacijos diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų personalo darbuotojai, akredituoti Europos Sąjungos valstybėje narėje arba paskirti į Europos Sąjungos valstybę narę, ir jų šeimos nariai (kaip jie apibrėžiami Direktyvoje 2004/38/EB); 1.1.4.6. yra Rusijos Federacijos diplomatiniai kurjeriai ar ad hoc kurjeriai, pateikę oficialų dokumentą, patvirtinantį jų statusą ir diplomatinio pašto siuntos gabenimą; 1.1.4.7. yra kiti, negu nurodyti šio nutarimo 1.1.4.5. papunktyje, Rusijos Federacijos diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų personalo darbuotojai, vykstantys tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją oficialioms pareigoms vykdyti, taip pat tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją vykstantys asmenys trumpalaikiam buvimui dėl techninės pagalbos teikimo Europos Sąjungos valstybėje narėje akredituotoje Rusijos Federacijos diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje, ir jų šeimos nariai (kaip jie apibrėžiami Direktyvoje 2004/38/EB); 1.1.4.8. vyksta vienkartinei kelionei Rusijos Federacijos suformuotu keleiviniu traukiniu, vykstančiu iš Rusijos Federacijos teritorijos į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją ar atgal.

Lietuvos Respublikos Seimo 2022 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. XIV-1413 „Dėl nepaprastosios padėties įvedimo“ buvo sugriežtintas užsieniečių vizų režimas: „Sugriežtinus vizų režimą, sustabdomas Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos piliečių prašymų išduoti vizas priėmimas ir sprendimų dėl šių prašymų priėmimas Lietuvos Respublikos vizų tarnybose užsienyje, išskyrus atvejus, kai dėl vizų išdavimo tarpininkauja Užsienio reikalų ministerija“ (2 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija 2022 m. rugsėjo 22 d. raštu Nr. (25.3.1)3-5969 “Dėl Rusijos Federacijos piliečių atvykimo į Lietuvos Respubliką” nurodė, jog buvo sustabdytas Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos piliečių prašymų dėl vizų pateikimas ir nagrinėjimas, išskyrus atvejus, kai dėl vizų išdavimo tarpininkauja Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija. Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2022 m. kovo 10 d. Lietuvos vizų tarnybos užsienyje vizas Rusijos Federacijos piliečiams galėjo išduoti tik tarpininkaujant Užsienio reikalų ministerijai, ir į tai, kad kiekvienas Rusijos Federacijos piliečio motyvuotas prašymas tarpininkauti dėl dokumentų vizai priėmimo buvo individualiai nuodugniai nagrinėjamas Užsienio reikalų ministerijoje, laikytina, kad Rusijos Federacijos piliečiai, kurie gavo vizas Lietuvos vizų tarnybose užsienyje po 2022 m. kovo 10 d. (imtinai), atitinka Nutarimo 2 punkto reikalavimus. Pabrėžtina, jog nagrinėjamu atveju, pareiškėjai turėjo Šengeno valstybių ,,C“ tipo vizas: I. S. Nr. 602187719 (FRA, išduota 2022 m. lapkričio 30 d.), M. S. Nr. 602187718 (FRA, išduota 2022 m. lapkričio 30 d.), S. S. Nr. 601604372 (FRA, išduota 2022 m. gruodžio 5 d.), S. S. Nr. 601604373 (FRA, išduota 2022 m. gruodžio 5 d.), S. S. Nr. 602187720 (FRA, išduota 2022 m. lapkričio 30 d.), I. G. Nr. 003300786 (HUN, išduota 2022 m. gegužės 23 d.), kurios buvo išduotos po rašte nurodytos datos, tačiau ne Lietuvos Respublikos konsulinių įstaigų.

Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjų atžvilgiu Vilniaus oro uoste pirminio patikrinimo metu (pirmoje kontrolės linijoje) buvo atliktas įprastas užsieniečių patikrinimas, kurio metu pareiškėjų duomenys buvo perduoti antrinei patikrai (antrai kontrolės linijai), kurioje buvo atliktas pareiškėjų individualus patikrinimas. Tiek pirminės, tiek antrinės kontrolės patikrinimo metu pasienio pareigūnams pareiškėjai nurodė, jog jų šeima atvyko turėdami tikslą Migracijos departamente pateikti/ gauti (bet ne atsiimti) leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pažymėtina, jog VSAT nustačiusi, jog pareiškėjai neturi vienos iš visą Šengeno acquis taikančių Šengeno valstybių išduotos ilgalaikės nacionalinės (D) vizos, taigi neatitinka Nutarimo kriterijų 1.1.2. papunkčio priėmė ginčijamus Sprendimus. Pritartina atsakovės išdėstytai pozicijai, jog atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai yra trečiosios šalies piliečiai, bei tai, kad šiuo metu galioja nepaprastoji padėtis, pareiškėjai galėjo numanyti, jog jie gali būti neįleisti į Lietuvos Respubliką. Teismas, įvertinęs rašytinę bylos medžiagą, daro išvadą, kad VSAT pareigūnai laikėsi paminėtos Šengeno sienų kodekse nustatytos tvarkos, t. y. Sprendimą priėmė užpildydami standartinį blanką, jame aiškiai nurodė atsisakymo įleisti į Lietuvos Respubliką priežastį. Pareiškėjai su Sprendimais buvo supažindinti pasirašytinai. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad Sprendimas yra motyvuotas, jo turinys ir forma visiškai atitinka Šengeno sienų kodekso V priedo B dalyje nustatytą „Atsisakymo leisti atvykti kertant sieną“ standartinio blanko turinį ir formą. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, jog nuo 2023 m. Migracijos departamentas ėmė teikti leidimų laikinai gyventi išdavimo paslaugą per išorės paslaugų teikėją, todėl pareiškėjai turėjo galimybę per Migracijos departamento oficialų puslapį susižinoti visą reikalingą informaciją dėl leidimų nuolat gyventi Lietuvoje gavimo būdų. Taigi, sutiktina su atsakove, jog atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu Lietuvos Respublikoje galioja nepaprastoji padėtis, pareiškėjai galėjo numatyti, kad jie gali būti neįleisti į Lietuvos Respubliką.

Pareiškėjų teigimu, VSAT pareigūnai pareiškėjų kelionės dokumentuose atlikę datos spaudus, patvirtino ir pripažino, jog visi pareiškėjai atitinka tiek Šengeno sienų kodekse nustatytas atvykimo sąlygas, tiek Nutarimo kriterijus, todėl VSAT pareigūnai neturėjo teisinio ir faktinio pagrindo šiuos sprendimus anuliuoti ir priimti ginčijamus Sprendimus.

Teismas pažymi, kad pagal VSAT vado 2006 m. spalio 6 d. įsakymo Nr. 4-705 „Dėl Asmenų, vykstančių per valstybės sieną, kelionės dokumentų žymėjimo ir Dokumentų tikrinimo instrukcijų patvirtinimo“ 4 punktą datos spaudas, jeigu kitaip nenustatyta, žymimas eiliškumo tvarka, nuo dokumento pabaigos ar pradžios, priešingos duomenų lapui, nuo viršaus iki apačios. Atvykimo datos spaudas dedamas dešinėje puslapio pusėje, o išvykimo – kairėje laikantis 180 laipsnio kampo (lygiagretiškumo principu). Nesant galimybės lygiagrečiai dėti datos spaudų (jei datos spaudai yra per dideli ar tam nepakanka vietos), jie dedami 90 laipsnių kampu vienas šalia kito ir, jei yra galimybė, šalia paskutinio atvykimo datos spaudo. Datos spaudai dedami taip, kad neuždengtų vienas kito bei teksto dokumentuose. 3 priede nurodytas į neįleidžiamo užsieniečio kelionės dokumentą dedamo datos spaudo ir įrašo pavyzdys, iš kurio matyti, jog datos spaudas yra perbraukiamas kryžmai ir dešinėje pusėja įrašoma raidė, kuri žymi neįleidimo priežastį, nurodytą atsisakymo leisti atvykti kertant sieną standartiniame blanke, kuris yra pateiktas Šengeno sienų kodekso V priedo B dalyje. 2019 m. spalio 11 d. Europos Bendrijos Komisijos rekomendacijos, kuria nustatomas bendras „Praktinis sienos apsaugos pareigūnų vadovas“ (toliau – ir Praktinis vadovas) 6.1. punkte nurodyta, jog visų trečiųjų šalių piliečių kelionės dokumentai turi būti sistemingai antspauduojami jiems atvykstant ir išvykstant. Spaudas nėra įrodymas, kad buvo atliktas nuodugnus patikrinimas <...> 8.4. punkte nurodyta, jog atsisakydamas leisti atvykti trečiųjų šalių piliečiams patikrinimą atliekantis pareigūnas privalo: a) užpildyti standartinį blanką dėl atsisakymo leisti atvykti nurodydamas draudimo priežastį (-is) ir įteikti jį atitinkamam trečiosios šalies piliečiui, kuris turi pasirašyti blanką ir kuriam turi būti įteikta pasirašyto blanko kopija. Trečiosios šalies piliečiui atsisakius pasirašyti, sienos apsaugos pareigūnas tokį atsisakymą nurodo blanko skiltyje „Pastabos“; b) pase uždėti atvykimo spaudą, kryžmai perbrauktą neištrinamu juodu rašalu, ir priešais jį dešinėje- pusėje taip pat neištrinamu rašalu parašo raidę (-es), atitinkančią (-as) atsisakymo leisti atvykti priežastį (-is), nurodytą (-as) pirmiau minėtame atsisakymo leisti atvykti blanke. 8.6. punkte nurodyta, jog tuo atveju, kai pase uždėtą spaudą reikia panaikinti, pavyzdžiui, jei sienos apsaugos darbuotojas suklydo ir uždėjo netinkamą spaudą, spaudą rekomenduojama panaikinti dviem lygiagretėmis linijomis viršutiniame kairiajame kampe. Iš byloje pateiktų pareiškėjų kelionės dokumentų matyti, kad atvykimo spaudai pareiškėjų kelionės dokumentuose buvo įrašyti dešinėje pusėje, nepaliekant vietos neįleidimo atveju, dešinėje pusėje įrašyti raidės, kuri rodo priežastį, dėl kurios atsisakyta leisti atvykti. Iš byloje pateikto pareigūnės O. O. 2023 m. balandžio 20 d. tarnybinio pranešimo Nr. 13VR-7301 matyti, jog pareigūnė pripažįsta padariusi klaidą – „Kadangi perbraukus spaudus kryžmai neliktų vietos įrašyti atsisakymo leisti atvykti priežastį, esami datos spaudai buvo anuliuoti ir įdėti nauji datos spaudai taip, kad liktų vietos perbraukti spaudą kryžmai ir įrašyti raidę nurodančią atsisakymo leisti atvykti priežastį“. Taigi, nagrinėjamu atveju, pareiškėjams atvykus į Lietuvą, buvo atlikta pirminė patikra, kurios metu visi asmenys turėjo galiojančias Šengeno valstybių C tipo vizas (išduotos ne Lietuvos Respublikos konsulinių įstaigų) bei nurodė, jog atvyko į Lietuvą gauti leidimus gyventi. Šios patikros metu, pareiškėjų dokumentai buvo pažymėti atvykimo datos spaudais, tačiau, antros kontrolės patikrinimo metu atlikus detalų patikrinimą, asmenų duomenis patikrinus MIGRIS sistemoje, nustačius, jog pareiškėjai yra registruoti vizitui į Migracijos departamentą pateikti dokumentus leidimams gauti, tačiau ne leidimų atsiėmimui, nustatyta, jog pareiškėjai neatitinka Nutarimo kriterijų ir buvo priimti ginčijami Sprendimai uždrausti kirsti sieną, taigi pase uždėti atvykimo spaudai buvo kryžmai perbraukti neištrinamu juodu rašalu ir dešinėje pusėje parašyta raidė, atitinkanti atsisakymo leisti atvykti priežastį. Pažymėtina, jog aplinkybė, kad pareigūnė pirminės patikros metu uždedama datos spaudą nepaliko vietos neįleidimo spaudo atveju dešinėje pusėje įrašyti raidės atitinkančios atsisakymo leisti atvykti priežastį ir todėl teko esamus spaudus anuliuoti ir įdėti naujus, kad būtų galima tinkamai perbraukti spaudą ir įrašyti minėtą raidę, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo naikinti ginčijamų Sprendimų, todėl konstatuotina, jog šis nežymus procedūrinis pažeidimas buvo tinkamai ištaisytas ir pareiškėjo skundo teiginiai, jog ginčijami Sprendimai yra neteisėti ir naikintini, kadangi yra priimti šiurkščiai pažeidžiant tokių sprendimų priėmimo procedūras, atmestini kaip nepagrįsti.

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog pareigūnai, vykdydami jiems pavestas užduotis, yra atsakingi ne tik už Lietuvos Respublikos valstybės sienų apsaugą, bet už visos Šengeno erdvės išorės sienų apsaugą, todėl priimdami sprendimus dėl leidimo atvykti į Lietuvos Respublikos teritoriją yra tuo pačiu metu atsakingi tiek už Lietuvos Respublikos valstybės sienų apsaugą, tiek už visos Šengeno erdvės išorės sienų apsaugą, todėl priimdami sprendimus dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo, privalo įvertinti visas abejones dėl asmens vykstančio per valstybės sieną numatomo buvimo kitoje šalyje tikslo ir sąlygų tinkamo pagrindimo, informacijos ir jos šaltinių patikimumą, atkreipti dėmesį, ar nėra neteisėto trečiųjų valstybių piliečių judėjimo Šengeno šalių teritorijoje. Priemonės, kurių imasi pareigūnai turi būti proporcingos siekiamiems tikslams, t. y. nustatyti, ar asmenys kertantys sienas nesukels pavojaus nė vienos Šengeno valstybės viešajai politikai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams, laikysis galiojančių teisės aktų reikalavimų, taip pat nustatyti neteisėtos migracijos rizikas. Vertinimo metu pareigūnai pasienio kontrolės metu turi teisę su asmenimis, kurie ketina vykti per valstybės sieną bendrauti tiesiogiai, pateikti jiems klausimus, tuo tarpu asmenys, kertantys sieną, turi pareigą pateikti pareigūnams teisingą informaciją apie numatomo buvimo Šengeno erdvėje buvimo tikslus ir aplinkybes bei įrodymais patvirtinti teisę kirsti valstybės sieną. Pareiškėjų skundo argumentai neleidžia teismui abejoti VSAT padarytų išvadų pagrįstumu ir teisėtumu dėl pareiškėjams nesuteikto leidimo patekti į Lietuvos Respublikos teritoriją ir kirsti valstybės sieną.

Įvertinus nustatytas faktines bylos aplinkybes bei aptartą teisinį reguliavimą, akivaizdu, kad atsakovė, priimdama ginčijamus Sprendimus, nepažeidė valstybės sienos kontrolę ir užsieniečių teisinę padėtį reglamentuojančių teisės aktų nuostatų, nes sprendimus priėmė atsižvelgusi į specialiose duomenų bazėse ir informacijos šaltiniuose pateiktus duomenis apie kertančius valstybės sieną asmenis, nurodydama sprendimų priėmimo priežastis, motyvus bei laikydamasi tokių sprendimų formos ir turinio reikalavimų (sprendimas pateiktas Šengeno sienų kodekso V priedo B dalyje nustatytame standartiniame blanke, užpildant atitinkamas vietas ir įrašant reikiamus duomenis). Taigi, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, darytina išvada, kad VSAT tinkamai taikė teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias atsisakymo leisti atvykti kertant sieną, todėl priėmė teisėtus bei pagrįstus sprendimus, kuriuos naikinti pareiškėjų skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 4 dalimi, teisėjų kolegija,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjų M. S. (M. S.), I. S., S. S., atstovaujama įstatyminių atstovų M. S. ir I. S., S. S., atstovaujama įstatyminių atstovų M. S. ir I. S., S. S., atstovaujamas įstatyminių atstovų M. S. ir I. S.ir I. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.