Vilniaus apygardos teismo nutartis

2008-01-31 · Byla Nr. 2SA-11-464/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-01-31
Bylos Nr.
2SA-11-464/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Romualda Janovičienė, Dalia Kačinskienė (pran.), Neringa Švedienė
Ieškovas
D. R.
Atsakovas
J.A. K., M., M. K.
Kategorijos
  • 30.12.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2SA48-11/ 2008Procesinio sprendimo kategorija: 30.12.2.; 124.2.7.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2008 m. sausio 31 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Dalios Kačinskienės,kolegijos teisėjų Romualdos Janovičienės ir Neringos Švedienės,

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos (atsakovės) atskirąjį skundą dėl Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 26 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal ieškovo D. R. ieškinį atsakovams J.A. K. ir M. K. dėl pažeistų teisių gynimo bei pagal atsakovų J.A.K. ir M. K. priešieškinį ieškovui D. R. dėl pažeistų teisių gynimo.

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

n u statė:

Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas 2002-02-11 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-848-33/ 2002 D. R. v. J.A. K. ir M. K., negatorinį ieškinį patenkino visiškai, įpareigodamas atsakovus J.A. K. ir M. K. išsikelti iš ieškovo sklypo SB „V“ Nr. 76 9,6 m² dalies ir nugriauti ieškovo sklype esančią tvorą: 32,25 m tvoros nuo atsakovų sklypo pusės, 0,6 m. tvoros nuo pravažiavimo, esančio ieškovo sklype; atsakovų priešieškinį tenkino iš dalies, atstatydamas atsakovams priklausančio sklypo SB „V“ Nr. 77 priekines kraštines ribas pagal 1993-04-01 pirkimo-pardavimo sutartį ir sutarties priedą – planą; likusioje dalyje priešieškinys atmestas (t. 2, b.l.76-77). Vilniaus apygardos teismas 2002-04-17 nutartimi (t. 2, b.l.104-106) bei Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2002-11-20 nutartimi (t. 2, b.l.134-138) pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko galioti nepakeistą.

Antstolis Mindaugas Dabkus 2005-11-29 kreipėsi į Vilniaus m. 1-ąjį apylinkės teismą su pareiškimu dėl teismo sprendimo ir jo vykdymo tvarkos išaiškinimo (t. 2, b.l.164-165). Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2006-06-29 nutartimi išaiškino įsiteisėjusį Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2002-02-11 sprendimą taip, kad ginant atsakovų teises pagal patenkintą priešieškinio dalį, turi būti atstatytas iki privatizuotų išmatavimų 1,13 m sklypo Nr. 77 priekinės kraštinės ilgis, nuimant ten paklotas plyteles bei sujungiant šį gautą priekinės kraštinės tašką su sklypų Nr. 76, 77, 81 ir 82 susikirtimo tašku, kuriame įrengti keturi vandens kranai (t. 3, b.l.30-31).

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2006-10-25 nutartimi pakeitė Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2006-06-29 nutartį dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2002-02-11 sprendimo išaiškinimo, nurodydamas, jog minėtu teismo sprendimu atsakovams yra pripažinta teisė atstatyti žemės sklypo Nr. 77 priekinės kraštinės ilgį iki privatizuotų išmatavimų į SB „V“ laisvos žemės pusę. Papildomai išaiškino, kad ieškovas nėra atsakovų skolininkas (t. 3, b.l.43-47).

Atsakovė M. K. 2007-01-22 padavė Vilniaus m. 1-jam apylinkės teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo, kurį patikslinusi, prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-848-33/ 2002, panaikinti Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo 2006-10-25 nutartį, visiškai patenkinti priešieškinį, įpareigojant ieškovą D. R. išsikelti iš jai priklausančios žemės sklypo dalies, perkeliant priekinės kraštinės ribas (tarp žemės sklypų Nr. 77 ir 76) nuo šiuo metu esančios tvoros 0,53 m į žemės sklypą Nr. 76 ir sujungiant gautą tašką su keturių žemės sklypų Nr. 77, 76, 81, 82 susikirtimo tašku , kur yra įrengti keturi vandens kranai (t. 3, b.l.71-80, 117-131). Nurodė, jog Vilniaus apygardos teismas 2006-10-25 nutartimi pakeitė Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo sprendimo esmę, įvedęs naują sąvoką „SB „V“ laisva žemė“ ir eliminavęs ieškovą (skolininką) D.R.. Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2002-02-11 sprendimu ir Vilniaus apygardos teismo 2006-10-25 nutartimi buvo peržengtos reikalavimų ribos, nes pareiškėja priešieškiniu sodininkų bendrijai jokių reikalavimų nereiškė. Pareiškėja apeliacinės instancijos teisme neturėjo galimybės pateikti įrodymų, jog greta jos žemės sklypo priekinės kraštinės nėra laisvos SB „V“ žemės (pareiškėjos sklypas kraštinis, priešais eina asfaltuotas kelias su apsaugine zona), kadangi anksčiau apie tai jokios kalbos nebuvo. Būtent dėl minėtos priežasties, kad „laisva SB „V“ žemė“ neegzistuoja, teismo sprendimas tapo realiai neįvykdomu. Kitos naujai paaiškėjusios esminės bylos aplinkybės, egzistavusios jos nagrinėjimo momentu, susijusios su įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų bei lygiateisiškumo principo pažeidimais. Antra naujai paaiškėjusi esminė bylos aplinkybė yra ta, jog atstatyti žemės sklypo Nr. 77 priekinę kraštinę taip, kaip yra nurodyta Vilniaus apygardos teismo 2006-10-25 nutartyje, neleidžia SB „V“, kadangi tai pažeistų SB „V“ išplanavimo dokumentus. Šalia žemės sklypo Nr. 77 esantis asfaltuotas kelias su apsaugos zona yra bendro naudojimo paskirties žemė, kuri priklauso bendrijos sodininkams bendros dalinės nuosavybės teisėmis. Trečia naujai paaiškėjusi esminė bylos aplinkybė ta, kad Vilniaus apygardos teismas 2002-04-17 nutartyje klaidingai vertino Vilniaus m. žemėtvarkos skyriaus pateiktą SB „V“ išplanavimo projektą (generalinį planą) ir jį atmetė, padaręs prielaidą, jog galbūt dar yra kitas SB „V“ išplanavimo dokumentas. Žemės sklypo Nr. 77 privatizavimas vyko pagal SB „V“ išplanavimo projektą (generalinį planą). Vilniaus apygardos teismas planą įvardino sodų bendrijos projektu be tikslių koordinacinių matavimų, nustatančių konkretaus žemės sklypo buvimo vietą. Bet sodų bendrijos „V“ žemės sklypų privatizavimas vyko remiantis teismui pateiktu vieninteliu SB „V“ išplanavimo projektu. Po apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo ji negalėjo paduoti kasacinio skundo, nes kasacinis teismas fakto klausimų nenagrinėja. Ketvirta naujai paaiškėjusi esminė bylos aplinkybė yra ta, kad Vilniaus apygardos teismas 2002-04-17 nutartimi atmetė atsakovų motyvą dėl žemės sklypų, esančių šalia pagrindinio bendrijos kelio, matavimų atskaitos taško nuo bendrijos kelio vidurio. Pareiškėja prie prašymo prideda Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus m. žemėtvarkos skyriaus vedėjos 2003-03-13 raštą Nr. 31/03/20-639 „Dėl žemės sodo bendrijoje „V““, kuriame teigiama, kad, norint pradėti matuoti sklypo Nr. 77 kraštinę žemės sklypo Nr. 76 link, reikia matuoti 5 metrus nuo kelio vidurio. Penkta naujai paaiškėjusi esminė bylos aplinkybė yra susijusi su žemės sklypo Nr. 77 plotu. Abiejų instancijų teismuose, taip pat kasaciniame teisme atsakovės atstovė nurodė, kad žemės sklypo Nr. 77 plotas skiriasi nuo privatizuoto ploto žemės sklypo Nr. 82, o ne Nr. 76 (ieškovo) sąskaita, bet teismai šio argumento nenagrinėjo, jį ignoruodami. Pažymėjo, jog SB „V“ žemės sklypas Nr. 77 yra įregistruotas pareiškėjos vardu pirmiau negu ieškovo žemės sklypas Nr. 76, o pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą vieningą praktiką tokiu atveju yra laikoma, kad teises įgijo pirmasis sandorį įregistravęs asmuo (pareiškėja).

Atsiliepimas

Ieškovas atsiliepimu į prašymą dėl proceso atnaujinimo (t. 3, b.l.154-155) prašymą laikė nepagrįstu ir prašė jį atmesti. Teigė, kad pareiškėja nenurodė jokių naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių. Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2002-02-11 sprendimo rezoliucinėje dalyje ieškovas nebuvo įvardintas kaip atsakovų skolininkas. Pirmosios instancijos teismas, be kita ko, akcentavo, jog sprendimas nekliudo šalims, atstačius sklypų ribas, Vyriausybės nustatyta tvarka kreiptis į sodo bendriją bei Vilniaus apskrities viršininko administraciją dėl papildomos žemės nuomos ar pirkimo (t. 2, b.l.2, 19).

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2007-11-26 nutartimi atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-848-33/ 2002 (t. 3, b.l.176-179). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės netraktuotinos naujai paaiškėjusiomis, nes buvo žinomos pareiškėjai ir teismui. Dar daugiau, teismas neturi pagrindo manyti, jog nurodytos aplinkybės galėtų turėti esminės reikšmės byloje pareikštų reikalavimų pagrįstumui, jų teisiniam vertinimui, byloje priimtų sprendimų teisėtumui; paneigtų šalių veiksmų neteisėtumą ir/ar teismų padarytų išvadų turinį. Aplinkybės, susijusios su netinkamu įrodymu vertinimu, buvo apeliacijos ir kasacijos dalyku, tačiau nesudaro pagrindo atnaujinti procesą užbaigtoje civilinėje byloje.

Šalies argumentai

Pareiškėja atskiruoju skundu (t. 3, b.l.181-189) prašo panaikinti Vilniaus miesto 1-osios apylinkės teismo 2007-11-26 sprendimą ir išspręsti minėtą klausimą iš esmės: atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-848-33/ 2002, perduodant nagrinėti bylą iš esmės pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas objektyviu negalėjimu vykdyti teismo sprendimą. Bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu pareiškėja nežinojo ir negalėjo žinoti, kad Vilniaus apygardos teismas 2006-10-25 nutartimi taip išaiškins Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2002-02-11 sprendimą, jog nebeliks asmens, į kurį materialinis reikalavimas buvo nukreiptas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2002-11-20 nutartyje nustatė, kad ieškovas, įgyvendindamas nuosavybės teises į jam priklausantį žemės sklypą, nesilaikė atsakovų žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartimi ir jos priede nustatytų ribų, jas pažeidė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šį pažeidimą pašalino, atstatė atsakovų sklypo priekinės kraštinės ribas pagal 1993-04-01 pirkimo - pardavimo sutartį ir sutarties priedą–planą. Vilniaus apygardos teismas, aiškindamas Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2002-02-11 sprendimą, nukrypo nuo CPK 362 straipsnio, įpareigojančio vadovautis kasacinio teismo išvadomis. Sprendžiant bylą iš esmės, nebuvo jokios kalbos apie atsakovų sklypo Nr. 77 priekinės kraštinės trūkstamo ilgio į priešingą nei ieškovo žemės sklypas pusę atstatymą, todėl nebuvo nei pateikti, nei tiriami su tuo susiję įrodymai (kad SB „V“ laisvos žemės nėra). Teismų priimti procesiniai dokumentai taip pat pažeidžia SB „V“, kuri civilinėje byloje nedalyvavo, teises.

Atsiliepimas

Ieškovo atsiliepimą į atskirąjį skundą Vilniaus apygardos teismo 2008-01-08 nutartimi atsisakyta priimti, kaip pateiktą pavėluotai (t. 3, b.l.201).

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Pirmosios instancijos teismo priimta nutartis dėl netinkamo faktų vertinimo bei netinkamo teisės normų aiškinimo (CPK 329 str. 1 d.). naikintina ir klausimas dėl proceso atnaujinimo išspręstinas iš esmės.

Proceso atnaujinimo paskirtis – ištaisyti tiek teisines, tiek faktines klaidas, jeigu tokių pasitaikytų anksčiau priimtuose teismų procesiniuose dokumentuose. Todėl proceso atnaujinimą reglamentuojančios teisės normos turi būti taikomos lanksčiai, atsižvelgiant į tai, kad paprastai galimybė atnaujinti procesą užbaigtoje civilinėje byloje šaliai, kurios interesai pažeisti neteisėtu ar nepagrįstu sprendimu, yra vienintelė priemonė pašalinti asmens teisių ir interesų pažeidimus. Taigi pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas vertintinas nurodytų bylos aplinkybių kontekste, siekiant išaiškinti, ar jos leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo sprendimų ar nutarčių teisėtumu ir pagrįstumu. Šis institutas turi būti taikomas atsižvelgiant ir į kitus proceso teisės principus: ekonomiškumą, koncentruotumą, protingumą, kt. Asmenys, prašantys atnaujinti procesą, privalo elgtis sąžiningai ir šiuo institutu nepiktnaudžiauti: proceso atnaujinimo institutas negali būti naudojamas kaip priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-21 nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-7-57/ 2008 BAB „Statūna“ v. UAB „Parama“ ir kt., kat. 124.2.2, 124.2.3.).

Konfliktas tarp bylos šalių atsirado dėl to, kad jų faktiškai užimamų žemės sklypų sodų bendrijoje „V“ Nr. 76 (ieškovo) ir Nr. 77 (atsakovų) plotai skiriasi nuo įsigytųjų (t. 1, b.l.56): ieškovas faktiškai valdo 652 m², nors jam nuosavybės teise pagal privatizavimo dokumentus priklauso 670 m² (t. 1, b.l.5-6, 8, 161-162; t. 2, b.l.14-15, 18), atsakovai naudojasi 629 m², nors jiems nuosavybės teise pagal privatizavimo dokumentus priklauso 594 m² (33 m² x 18 m²) (t. 1, b.l.38-41; t. 2, b.l.5-7; t. 3, b.l.137). Pagal ieškovo 1995-05-24 pirkimo – pardavimo sutarties priedą (planą) jo įsigytas sklypas yra netaisyklingos stačiakampio formos; pagal atsakovų 1993-04-01 pirkimo–pardavimo sutarties priedą (planą) jų įsigytas sklypas, priešingai, yra taisyklingos stačiakampio formos, bet iš tiesų jie naudojasi netaisyklingos stačiakampio formos sklypu (t. 1, b.l.109; t. 2, b.l.21). Ginčo sklypai yra išsidėstę gretimai vienas šalia kito; juos iš šonų (ieškovui iš dešinės, atsakovams iš kairės) jungia bendra 32,25 m² ilgio kraštinė. Ieškovas ieškiniu prašė įpareigoti atsakovus nugriauti tvorą, kuri įsiterpia į jo teritoriją (t. 1, b.l.4, 108), t.y. bendros 32,25 m² ilgio kraštinės šiaurinį tašką pietinio nejudinant pastumti 0,6 m vertikaliai dešinėn į atsakovų pusę (t. 1, b.l.8, 42), kaltindamas atsakovus savavališkai užtvėrus 9,6 m² trikampio formos dalį jo sklype (t. 1, b.l.43). Atsakovai priešieškiniu iš esmės prašė leisti šiaurinę 17,40 m² kraštinę horizontaliai pratęsti 0,6 m iki 18 m į ieškovo pusę (t. 1, b.l.121-124, 138-141, 152-155; t. 2, b.l.33), kas reiškia bendros kraštinės šiaurinio taško nejudinant pietinio perstūmimą ieškovo sklypo pusėn (t. 1, b.l.156). Kitaip tariant, ieškovas iniciavo ieškinį dėl priteisimo (įpareigojimo atlikti tam tikrus veiksmus), o atsakovai – dėl nuosavybės teisės į 9,6 m² trikampio formos žemės sklypo, įeinančio į ieškovo sklypą, dalį pripažinimo. Ieškinių dėl pripažinimo specifika ta, jog jie vykdymo paprastai nereikalauja (atsakovai jau užėmė 9,6 m² dalį ir teigia, jog tai padarė teisėtai), nes tokių ieškinių patenkinimo atveju patvirtinamas atitinkamas teisinis santykis (teisė). Bet ieškovo ieškinio patenkinimas atsakovų priešieškinio (dalinį) patenkinimą daro deklaratyvų: viena vertus, atsakovai teismo sprendimu įpareigoti nugriauti tvorą ir atlaisvinti 9,6 m² teritoriją; kita vertus, būdami 9,6 m² teritorijos teisėti savininkai, gali ją valdyti, naudoti ir disponuoti savo nuožiūra (pvz., užtverti tvora). Tokia situacija susidaro todėl, kad ieškinio patenkinimas paneigia galimybę patenkinti priešieškinį, ir atvirkščiai (1964 m. CPK 153 str. 2 p.), nepaisant skirtingų ieškinio ir priešieškinio pagrindų: ieškovas nurodė, jog jo 670 m² sklypo plotas sumažėjo, 9,6 m² dydžio žemės sklypo dalį užėmus atsakovams; tuo tarpu atsakovai nurodė, jog jų sklypo plotas padidėjęs kitų kaimynų (ne ieškovo) sąskaita, o bendrą su ieškovu ribą perstūmus 0,6 m, priekinė kraštinė būtų trumpesnė, nei nurodyta 1993-04-01 pirkimo-pardavimo sutartyje ir sutarties priede (plane).

Teisinė problema kilo dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės 2002-02-11 sprendimo, kuris, kaip minėta, buvo apeliacijos bei kasacijos, taip pat ir aiškinimo dėl vykdymo objektu. Pirmosios instancijos teismas ieškinį, susidedantį iš vieno reikalavimo, patenkino visiškai; priešieškinį, kurį sudaro irgi tiktai vienas reikalavimas, išskaidė ir priešieškinį tenkino iš dalies, t.y. nusprendė, jog reikia atstatyti atsakovų priekinės kraštinės ribas (jog bendras jų žemės sklypo Nr. 77 plotas, įvykdžius ieškinį, nesumažėtų), tačiau nenurodė kaip, kadangi „kitoje dalyje“, kurioje atsakovai pateikė pageidaujamą nuosavybės teisių atstatymo būdą, priešieškinį atmetė. Pažymėtina, kad vienas savarankiškas materialinis neturtinis reikalavimas kaip toks negali būti išskaidytas į atskiras dalis, vieną iš tų dalių tenkinant, o kitą atmetant. Ieškinys (lygiai kaip ir priešieškinys) iš vieno materialinio neturtinio pobūdžio reikalavimo gali būti patenkintas ar atmestas, bet teisiškai neįmanoma tokį ieškinį (priešieškinį) patenkinti iš dalies. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas 2002-02-11 sprendime padarė aiškią teisės taikymo klaidą, kas suponuoja proceso atnaujinimo pagrindą (CPK 366 str. 1 d. 9 p.). Šiuo konkrečiu atveju, kolegijos nuomone, nesvarbu tai, jog sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu revizavo aukštesnės instancijos teismai, nes pastarieji minėtos klaidos neištaisė: atsakovų apeliacinis bei kasacinis skundai (t. 2, b.l.80-83, 112-120) atmesti, o ydingas Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo sprendimas paliktas galioti nepakeistas.

Dar daugiau, apeliacinės instancijos teismas, aiškindamas įsiteisėjusio Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2002-02-11 sprendimo įvykdymo tvarką, nurodė, kad pagal Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo sprendimą atsakovams pripažinta teisė atstatyti žemės sklypo Nr. 77 priekinės kraštinės ilgį iki privatizuotų išmatavimų į sodininkų bendrijos „V“ laisvos žemės pusę (t. 3, b.l.30-31, 43-47). T.y. apeliacinės instancijos teismas, aiškindamas sprendimo įvykdymo tvarką, pasisakė dėl nedalyvaujančio byloje asmens sodų bendrijos „V“ teisių ir pareigų (pakeitė priešingą šalį), taip pat pakeitė priešieškinio dalyką (tokios teisės priklauso išimtinai bylos šalims - CPK 13 str., 42 str. 1 d., 45 str.), suteikdama atsakovams teisę pastumti priekinę 17,40 m² ilgio kraštinę horizontaliai į viršų (šiaurės krypties pusėn). Tokiu būdu susiklostė netoleruotina teisinė situacija, kurios apskritai negalėtų ir neturėtų būti, nes, aiškinant sprendimą, buvo iškraipytas jo turinys, teismo sprendimo neįmanomumas paneigia jo privalomumo principą; asmenų teisė, dėl kurios gynybos jie kreipėsi, liko neapginta, o ją ginti įprastine tvarka nėra galimybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-515/ 07, kat. 102.5; 124.6.).

Tam, jog būtų galima ištaisyti akivaizdžias teisės taikymo klaidas, dėl kurių sprendimo įvykdymas praktiškai neįmanomas, teisingumas realiai neįvykdytas, teisinė šalių taika neatkurta, teisėjų kolegija skundžiamą Vilniaus m 1-ojo apylinkės teismo nutartį, kuria atsisakyta atnaujinti procesą šioje civilinėje byloje, naikina ir klausimą išsprendžia iš esmės: atnaujina procesą byloje Nr. 2-848-33/ 2002 pagal ieškovo D. R. ieškinį atsakovams J.A.K. ir M. K. dėl pažeistų teisių gynimo bei pagal atsakovų J.A.K. ir M. K. priešieškinį ieškovui D. R. dėl pažeistų teisių gynimo CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu ir perduoda bylą nagrinėti Vilniaus m. 1-ajam apylinkės teismui iš esmės.

Be to, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas proceso byloje atnaujinimo klausimą, neatkreipė dėmesio į prašymo dėl proceso atnaujinimo trūkumus (CPK 370 str. 1 d.). Pirma, po bylos išnagrinėjimo mirė vienas iš atsakovų J.A.K. (t. 3, b.l.53). Skirtingai nuo materialinės teisės, proceso teisėje įvykiai patys savaime procesinių teisinių santykių nepakeičia ir nenutraukia, todėl velionis tebeturi atsakovo statusą. Procesas velionio atžvilgiu baigsis tada, kada bus priimta atitinkama teismo nutartis. Bylą reikia sustabdyti, iki paaiškės velionio teisių perėmėjas (CPK 163 str. 1 p.), vėliau - atnaujinti (CPK 166 str. 1 d. 1 p.). O jeigu velionio teises perėmė buvusi žmona, kuri byloje jau yra atsakovė (atsakovų, kaip skolininkų, prie ieškovą bei atsakovų, kaip kreditorių, prieš ieškovą sutapimas viename asmenyje), bylą velionio atžvilgiu būtina nutraukti (CPK 3 str. 1 ir 6 d., 293 str. 7 p., CK 1.8 str., 6.126 str. 1 d.). Antra, pareiškėja prašo (CPK 371 str. 1 d. 3 p.) priešieškinį patenkinti visiškai, tačiau nenurodė pozicijos, ką daryti su byloje esančiu ieškiniu. Pabrėžtina, jog nei pagal ieškinį, nei pagal priešieškinį (taip, kaip jie suformuluoti dabar) sodų bendrija„V“ neįtrauktina dalyvauti į bylą trečiojo asmens teisėmis (CPK 47 str. 1 d.), nes kol kas ji nėra ginčijamų materialinių teisinių santykių dalyvė.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamas CPK 336, 337 str. 2 p., kolegija

nutarė:

atskirąjį skundą patenkinti.

Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 26 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės: atnaujinti procesą byloje Nr. 2-848-33/ 02 pagal ieškovo D. R. ieškinį atsakovams J.A. K. ir M. K. dėl pažeistų teisių gynimo bei pagal atsakovų J.A. K. ir M. K. priešieškinį ieškovui D. R. dėl pažeistų teisių gynimo dėl padarytos aiškios teisės taikymo klaidos ir perduoti bylą Vilniaus m. 1-ajam apylinkės teismui nagrinėti iš esmės.

Kolegijos pirmininkė Dalia KačinskienėTeisėjos Romualda JanovičienėNeringa Švedienė