Kauno apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka priėmė antstolio V. K. atskirąjį skundą civilinėje byloje pagal pareiškėjo M. K. pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo, suinteresuoti asmenys antstolis V. K., M. T., K. T..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2018 m. kovo 19 d. teismas pareiškėjo M. K. prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo atmetė. Nurodė, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos išraše apie asmens darbovietę nurodyta, kad K. T. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 29 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d. Antstolis V. K. 2017 m. lapkričio 17 d. patvarkymu Nr. S16276 areštavo K. T. gaunamo darbo užmokesčio dalį, tačiau civilinėje byloje nėra duomenų, kad skolininkės darbovietė UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų K. T. darbo užmokesčio dalį pervedusi antstoliui saugojimui. Atsižvelgiant į tai, kad skolininko sutuoktinė tiek pareiškėjo kreipimosi į teismą metu, tiek šiuo metu nedirba ir negauna darbo užmokesčio, buvusioje darbovietėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebedirba nuo 2017 m. lapkričio 30 d., duomenų apie kitą darbovietę ir jos gaunamą darbo užmokestį ar kitokio pobūdžio išmokas byloje nėra, todėl teismas sprendė, kad nėra pagrindo nustatyti, kad skolininko sutuoktinės gaunamos pajamos yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir ½ dalis šių pajamų priklauso skolininkui.

Teismas visiškai sutinka su atskirajame skunde nurodytais motyvais, išanalizavęs antstolio pateiktus papildomus įrodymus, atskirąjį skundą tenkina ir panaikina Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2VP-4970-375/2018.

Nustatyta, kad antstolis 2017 m. lapkričio 17 d. priėmė patvarkymą areštuoti skolininko sutuoktinės darbo užmokesčio dalį bei siūlymą pateikti sutikimą dėl turto dalies nustatymo, o skolininkas per nustatytą terminą sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu nepateikė, todėl atsižvelgiant į tai antstolis pasiūlė išieškotojui kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo. Atitinkamai išieškotojas M. K. kreipėsi į teismą su pareiškimu nustatyti, kad skolininkui M. T. priklauso ½ dalis sutuoktinės K. T. gaunamų pajamų. Vykdant išieškojimą iš skolininko – fizinio asmens – išieškoma iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat iš jo dalies, įeinančios į bendrąją dalinę ar jungtinę nuosavybę. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 3.87 straipsnio 1 dalis įtvirtina nuostatą, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, o Civilinio kodekso 3.117 straipsnis – sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpciją. Preziumuojama, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Nenustačius skolininko dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, negalima tiksliai apibrėžti sutuoktinio asmeninio turto apimties ir jo vertės. Dėl šios priežasties negali būti nukreiptas išieškojimas į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, kol nėra nustatyta jam priklausanti dalis ar padalytas santuokoje įgytas turtas (CPK 667 straipsnis, CK 3.116 straipsnis). Byloje nėra įrodymų, jog sutuoktiniai santuokoje įgytą turtą būtų pasidalinę arba kitaip nustatę jo teisinį režimą. Išieškojimas skolininko atžvilgiu pradėtas ir pareiškėjos pareiškimas teismui paduotas M. T. ir K. T. esant santuokoje, todėl konstatuotina, jog skolininko ir jo sutuoktinės po santuokos sudarymo įgytas turtas, gautos pajamos yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.88 straipsnis). Civilinio kodekso 3.117 straipsnio 1 dalyje preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Teismas gali nukrypti nuo lygių dalių principo atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (CK 3.123 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad nei skolininkas, nei jo sutuoktinė teismui nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių būtinybę nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo, laikytina, jog skolininkui M. T. priklauso ½ dalis jo sutuoktinės K. T. gaunamų pajamų (CPK 667 straipsnis).

Teismas išnagrinėjęs byloje esančius ir antstolio papildomai pateiktus įrodymus, klausimą išsprendžia iš esmės ir pareiškėjo pareiškimą tenkina, nustatant, kad skolininkui M. T. asmeninės nuosavybės teise priklauso ½ dalis sutuoktinės K. T. gaunamų pajamų (CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 334 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2VP-4970-375/2018 ir pareiškėjo M. K. prašymą tenkinti.

Nustatyti, kad skolininkui M. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklauso ½ dalis sutuoktinės K. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gaunamų pajamų.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.