- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-02-17
- Bylos Nr.
- 1A-179-81-2010
- Teisminio proceso Nr.
- 03-1-00634-08
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Regina Cemnolonskienė (pirm.), Kęstutis Dargužis, Arvydas Stankus
- Nuteistasis
- L. V.
- Advokatai
- Eugenijus Senovaitis
Pranešėja R. Cemnolonskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-179-81/2010
2010m. vasario 17 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Cemnolonskienės, teisėjų Kęstučio Dargužio, Arvydo Stankaus, sekretoriaujant Rūtai Baltušninkaitei, dalyvaujant prokurorei Birutei Šečkuvienei, gynėjui advokatui Eugenijui Senovaičiui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios L. V. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nuosprendžio, kuriuo L. V. pripažinta kalta ir nuteista už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso /toliau- LR BK / 260 str. 1 d. padarymą laisvės atėmimo bausme 2 ( dvejiems) metams, ją atliekant pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. V. už nusikaltimo, numatyto LR BK 260 str. 1 d. padarymą nuteistas už tai, kad iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens Tauragės mieste neteisėtai įgijo narkotinę medžiagą, o būtent 0,405 g kanapių ir jo dalių ir 10 tablečių su įspaustu „DG“ simboliu, kurių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga -1-(3-chlorofenil) piperazinu ( m CPP), kurios bendroji masė yra 0,141 g., ir šias narkotinę ir psichotropinę medžiagas, turėdama tikslą platinti nuteistajam M. V., neteisėtai laikė ir 2008-12-24 gabeno įpakavusi į šokolado popierėlį ir paslėpusi lagamino rankenoje į Pravieniškių 2-uosius pataisos namus atvirąją koloniją, esančią Pravieniškių 2 k., Pravieniškių sen., Kaišiadorių rajone, iki kol 2008-12-24 apie 11 val., pasimatymų patalpose šį paketą rado Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų-atvirosios kolonijos pareigūnai.
Šalies argumentai
Nuteistoji L. V. apeliaciniame skunde prašo Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2009-12-18 nuosprendžiu paskirtą bausmę pakeisti į švelnesnę, skirti jai bausmę nesusijusią su laisvė atėmimu, nes teismas neįvertino visų bylos aplinkybių ir paskyrė per griežtą bausmę. Skunde apeliantė teigia, jog savo kaltę pripažino, gailisi ir davė išsamius parodymus, narkotines medžiagas pirko sau, nes jos psichinė būsena buvo sunki, ji gydėsi psichikos sveikatos sutrikimų centre nuo 2008-12-08 iki 2008-12-30. Gydymosi metu ji vyko į Pravieniškių pataisos namus pas sutuoktinį, narkotines medžiagas nešėsi sau vartoti. Ji neteista, jauno amžiaus, dirbanti. Visos sąlygos ir galimybės taikyti jos atžvilgiu švelnesnę negu įstatymu numatytą bausmę ( LR BK 62 str. 1 d.)yra.
Kolegija, išklausiusi proceso dalyvių nuomones: nuteistosios gynėjo, prašiusio skundą patenkinti dėl jame išdėstytų motyvų, prokurorės, prašiusios skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas turi būti atmestas.
Apeliantė L. V. kaltės dėl padaryto nusikaltimo neginčija, todėl teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso /toliau – LR BPK/ 320 str. 3 d., nagrinėja apeliacinį skundą neišeidama už skundo ribų.
LR BK 54 str., apibrėžiančio bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, 2 d. nustatyta, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Paskirtoji bausmė turi būti adekvati padaryto nusikaltimo sunkumui, pavojingumui, o kartu ir nuteistojo pavojingumui bei pakankama įgyvendinti bausmės tikslus, realizuoti teisingumo principą, t.y. nuteistajam turi būti paskirta teisinga bausmė.
Teismas, skirdamas bausmę nuteistajai L. V. atsižvelgė į tai, kad ji nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, anksčiau neteista, nebausta administracine tvarka. Teismas L. V. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažino tai, kad ji prisipažino kalta ir nuoširdžiai gailisi padarius nusikalstamą veiką. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Taip pat teismas atsižvelgė į nuteistosios L. V. asmenybę charakterizuojančius duomenis: ji dirba, ištekėjusi, į psichinę sveikatos būklę ( konstatuotas mišrus asmenybės sutrikimas), į jauną amžių ir paskyrė jai minimalią bausmę. LR BK 260 str. 1 d, numato, jog tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki aštuonerių metų. Pirmosios instancijos teismas L. V. paskyrė minėto straipsnio sankcijoje numatytą minimalią laisvės atėmimo bausmę . Teisėjų kolegija sprendžia, kad nustatydamas bausmės trukmę L. V. pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi LR BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais.
Atsižvelgiant į tai, apeliaciniame skunde nurodyti argumentai negali būti pagrindu švelninti teismo paskirtą bausmę, nes šiais argumentais teismas ir vadovavosi, nustatydamas bausmės trukmę.
Paskirtoji bausmė turi būti adekvati padaryto nusikaltimo sunkumui, pavojingumui, o kartu ir nuteistojo pavojingumui bei pakankama įgyvendinti bausmės tikslus, realizuoti teisingumo principą, t.y. nuteistajam turi būti paskirta teisinga bausmė. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs kaltininkės asmenybę, atsakomybę lengvinančias aplinkybes, nusikalstamos veikos stadiją ir kt. aplinkybes pagrįstai nuteistajai paskyrė laisvės atėmimo bausmę.
Atmetamas apeliaciniame skunde nurodytas argumentas, jog ji narkotines bei psichotropines medžiagas įgijo tikslu vartoti sau. L. V. kaltė padarius nusikalstamą veiką numatytą LR BK 260 str. 1 d. pagrįsta teismo posėdyje ištirtais įrodymais, kurie nuosprendyje yra išdėstyti ir įvertinti. Taip pat atmetami apeliacinio skundo argumentai, kad teismas galėjo paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, skirdamas bausmę teismas turėjo taikyti LR BK 62 str. 1 d. Teisėjų kolegija pažymi, kad LR BPK 54 str. 3 d. ir 62 str. reglamentuojama kada galima skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta bausmę. Teisinio pagrindo taikyti LR BK 62 str. ir 54 str. 3 d. šioje baudžiamojoje byloje nėra. Tai nuosprendžio motyvuose nurodė ir pirmosios instancijos teismas.
Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad 2009-12-18 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu L. V. paskirtoji bausmė nėra aiškiai per griežta, yra teisinga ir tinkama realizuoti individualizuotos bausmės tikslus. Teisinio pagrindo bausmę švelninti nėra.
Motyvuojamoji dalis
Dėl išdėstytų motyvų nuteistosios L. V. apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistosios L. V. apeliacinį skundą atmesti.