Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Audriaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Algirdo Remeikos,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. B. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. liepos 1 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo M. B. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Antrame sektoriuje (toliau – ir Komisija) 2022 m. gegužės 20 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistajam.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. M. B. nuteistas Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. spalio 28 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, jam paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta 1/3, skirta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Pakruojo rajono teismo 2019 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu skirta ir neatlikta bausme ir M. B. skirta galutinė 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

4. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2022 m. sausio 24 d., bausmės pabaiga – 2024 m. vasario 5 d.

5. Komisija 2022 m. gegužės 20 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarė netaikyti nuteistajam M. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą, motyvuojant tuo, kad nuteistajam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kriminogeniniai veiksniai, darantys įtaką pakartotiniam nuteistojo nusikalstamam elgesiui. Nuteistasis turi didelius finansinius įsipareigojimus, susiduria su lėšų tvarkymo ir finansinės padėties stabilumo sunkumais, jo mąstymas ir elgesys yra susiję su jo nusikalstamu elgesiu, o neatliktos bausmės dalis taip pat neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti.

8. Skundas Kauno apygardos teisme nagrinėtinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 360, 364 straipsnių pagrindais, rašytinio proceso tvarka, nerengiant teismo posėdžio.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. B. skundas atmetamas.

11. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi, pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Pažymėtina, kad kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, taip pat ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

12. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą apylinkės teismo nutartį bei Komisijos nutarimą, pateiktą medžiagą, bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai, tinkamai išanalizavo lygtinio paleidimo instituto taikymui reikšmingas aplinkybes ir išsamiai motyvavo, kodėl nuteistajam M. B. netaiko lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė.

13. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis M. B. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Nuteistojo teigimu, lygtinio paleidimo atveju jis turės gyvenamąją vietą, vyks gyventi adresu (duomenys neskelbtini), taip pat bus įdarbintas įmonėje „(duomenys neskelbtini)“. Pataisos namuose vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų nėra pažeidęs, drausmine tvarka nebaustas, turi vidurinį išsilavinimą ir automechaniko specialybę, laisvėje dirbo pagal individualios veiklos pažymą, palaiko artimus santykius su sugyventine, turi 4 vaikus, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vidutinė. Visos šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, bet jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, todėl nėra pagrindo sutikti su skundo argumentais, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas ar Komisija pateiktus duomenis analizavo vienpusiškai ir neišsamiai, tinkamai neatsižvelgė į nuteistojo pastangas resocializuotis. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties ir Komisijos nutarimo turinio matyti, kad buvo tinkamai vertinami tiek teigiamai, tiek ir neigiamai nuteistojo elgesį charakterizuojantys duomenys, tačiau teigiamų elgesio korekcijos požymių, tiek Komisijos, tiek ir pirmosios instancijos teismo vertinimu, M. B. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis tik nepakako, kam, įvertinusi skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, iš esmės pritaria ir teisėjų kolegija.

14. Kaip matyti iš 2022 m. balandžio 25 d. Socialinio tyrimo išvados, M. B. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinimo metu buvo vidutinė. Nors vidutinė nusikalstamo elgesio rizika savaime nėra pagrindas atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau iš teismui pateiktų duomenų visumos matyti, kad nuteistasis neatitinka ir kito BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyto lygtinio paleidimo pagrindo – jis nedaro akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Tuo tarpu lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai, įvertinant nuteistojo elgesį pataisos namuose ne tik tam tikru vertinamu laikotarpiu, bet viso jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu.

15. Šių duomenų kontekste, nesutinkant su nuteistojo skundo argumentais, pažymėtina, kad nuteistajam M. B. vis dar nustatomas ne vienas kriminogeninis rizikos veiksnys – kriminalinė istorija (4 ir daugiau teistumų), smurtinio elgesio istorija, ribotas nusikalstamo elgesio pasekmių supratimas, būdingas teisės pažeidimų modelis, nusikaltimų sunkėjimas, lygtinio paleidimo sąlygų pažeidimas, maža motyvacija dirbti, turimi finansiniai sunkumai, skolos, dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą, būdingas rizikingas elgesys, smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu, būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas, tinkamų tarpasmeninių įgūdžių stoka, impulsyvus, agresyvus ir kontroliuojantis elgesys, savitvardos problemos, stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, turi nerealistinius ir nekonkrečius tikslus, stokoja tinkamų konfliktų sprendimo būdų, empatijos, būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, priežiūros/apribojimų pažeidimas, neigiamos nuostatos priežiūros ir apribojimų atžvilgiu, stokoja motyvacijos keisti savo nusikalstamą elgesį. Pažymėtina, kad minėti ne tik statiniai, bet ir dinaminiai kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui, tačiau teigti, jog nuteistojo pastangų šioje paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, teisinio pagrindo nėra.

16. Pritariant apylinkės teismo argumentams, svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad šis teistumas M. B. nėra pirmasis, praeityje jis yra teistas 10 kartų, jam būdingas nusikalstamo elgesio modelis, dauguma nusikaltimų yra susiję su finansinės naudos siekimu, būdingas nusikalstamų veikų sunkėjimas. Šiuo metu laisvės atėmimo bausmę M. B. atlieka pagal kelis nuosprendžius, už ne vienos nusikalstamos veikos padarymą, tame tarpe ir sunkius nusikaltimus (BK 182 straipsnio 2 dalis). Šios aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad nuteistojo nusikalstamas elgesys nėra atsitiktinis, o sąlygotas susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Kaip matyti iš teisėjų kolegijai pateiktos medžiagos, nuteistajam praeityje buvo taikytos iš švelnesnio pobūdžio bausmės (bauda, areštas), suteikta malonė, ne kartą taikytas lygtinis paleidimas ir bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau tai teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo, nes jis ir vėl nusikalto, nusikalstamos veikos sunkėja, kas leidžia teigti, kad savo tinkamo elgesio ilgesnį laiką nuteistasis nesugeba išlaikyti. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistajam lygtinis paleidimas taikytas 2020 m. birželio 29 d., ir jis paleistas iš pataisos įstaigos 2020 m. liepos 1 d., tuo tarpu 2021 m. spalio 28 d. priimtas dar vienas apkaltinamasis nuosprendis nuteistojo atžvilgiu. Nors ankstesni teistumai ir nusikaltimų sunkumas, jų pobūdis bei skaičius, negali būti savarankišku pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau teismas privalo vertinti visumą aplinkybių, ką nagrinėjamu atveju ir padarė, t. y. buvo įvertintas ne tik nuteistojo nusikalstamų veikų pobūdis ir pavojingumas, bet ir visi kiti nuteistąjį pataisos proceso metu charakterizuojantys duomenys ir buvo padaryta motyvuota išvada, kad nuteistojo pažanga šiuo metu nesudaro pagrindo manyti, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

17. Vertinant M. B. nustatytų kriminogeninių veiksnių įtaką tolimesnei jo elgesio korekcijai, atkreiptinas dėmesys ir į nuteistojo elgesio bei mąstymo ypatumus. Kaip matyti iš 2022 m. balandžio 25 d. Socialinio tyrimo išvados, nuteistasis nepagalvoja pasekmių, tinkamai neįvertina situacijos ir priima skubotus sprendimus, spręsdamas konfliktus linkęs smurtauti, stebimi savikontrolės praradimo epizodai. Nuteistasis neišreiškia susirūpinimo dėl kažkokių savo turimų problemų, dažnai kartoja tas pačias klaidas, ne kartą teistas už to paties pobūdžio nusikaltimus. Nuteistasis dėmesį sutelkia tik į teigiamas pasekmes, ignoruodamas galimas neigiamas, neapsvarsto visų galimybių, yra linkęs pasitikėti savo sveiku protu ir tiesioginiu patyrimu. Jam ne kartą buvo skirtos laisvės atėmimo bausmės, tačiau tai teigiamos įtakos jam nepadarė, jis nededa pastangų keisti savo gyvenimo būdo, toliau daro naujas nusikalstamas veikas. Visos šios aplinkybės teigti, kad nuteistojo pastangų šioje paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, teisinio pagrindo nėra.

18. Abejonių tinkamu M. B. pasirengimu išėjus į laisvę savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, teisėjų kolegijai kelia ir galimas nuteistojo finansinis nestabilumas bei menka darbinė motyvacija. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, M. B. iki įkalinimo yra įgijęs vidurinį išsilavinimą, turi automechaniko specialybę, laisvėje oficialios darbo patirties neturi, registruodavosi Užimtumo tarnyboje, jo paties teigimu yra dirbęs pagal verslo liudijimą, taip pat užsienyje statybų sektoriuje. Pataisos įstaigoje nedirba, didelės motyvacijos darbui nerodo, planuoja sportuoti, žiūrėti televiziją ir skaityti knygas. Nors pataisos įstaigos Turto valdymo skyriaus duomenimis pataisos namuose nėra gauta vykdomųjų dokumentų nuteistojo atžvilgiu, tačiau nuteistasis turi priteistą ne vieną civilinį ieškinį (bendra suma 33622, 25 eurų), taip pat turi neapmokėtų administracinių baudų, taip pat yra priteistas išlaikymas vaikui. Visos šios aplinkybės, įvertinus tai, kad nusikalstamos veikos, už kurias nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę yra susiję su finansinės naudos siekimu, leidžia pagrįstai abejoti, jog išėjęs į laisvę nuteistasis sugebės tinkamai integruotis į visuomenę ir savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Juo labiau, kad kaip matyti iš duomenų, nuteistasis nededa jokių pastangų bent minimaliai dengti turimus finansinius įsipareigojimus, neieško galimybių ir būdų dirbti pataisos įstaigoje ir gauti pajamas. Šios aplinkybės suponuoja pagrindą manyti, kad nuteistasis nėra suinteresuotas padengti turimus finansinius įsipareigojimus, kadangi žinodamas apie jo atžvilgiu vykdomus išieškojimus, jis ne tik kad nesiekia jų sumažinti savanoriškai, tačiau ir sąmoningais veiksmais apsunkina priverstinį išieškojimą. Taigi, nuteistojo išsilavinimas, menka darbinė patirtis bei turimi finansiniai įsipareigojimai bei menka darbinė motyvacija, vertinant, kad gyvendamas laisvėje nuteistasis pragyvendavo iš nusikalstamu būdu gautų pinigų, gali būti rimta kliūtis sėkmingai probacijai ir nuteistojo tikslų siekimui tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Šią išvadą pagrindžia ir tai, kad maža motyvacija dirbti bei turimos skolos vis dar yra nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką didinantys rizikos veiksniai. Priešingos išvados neleidžia daryti ir nuteistojo teiginiai dėl galimybės įsidarbinti įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ lygtinio paleidimo atveju, nes tai patvirtinančios pažymos pataisos įstaigoje nėra gauta.

19. Netaikant lygtinio paleidimo nuteistajam, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistasis nusikalstamas veikas atliko bendrininkų grupėje. Socialinio tyrimo išvados duomenimis M. B. linkęs lengvai pasiduoti kitų įtakai ir manipuliacijoms dalyvauti nusikalstamoje veikoje, jei tai susiję su jo finansinės padėties gerinimu. Menkina savo padarytas nusikalstamas veikas. Nusikaltimus, susijusius su fizinio skausmo sukėlimu ir nežymiu sveikatos sutrikdymu padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Nors įkalinimo įstaigoje piktnaudžiavimo alkoholiu ar narkotinėmis medžiagomis ar smurto kitų asmenų atžvilgiu faktų neužfiksuota, tačiau tai nesudaro absoliutaus pagrindo manyti, kad šias problemas jis sugebės efektyviai spręsti ir laisvėje, kur alkoholiniai gėrimai ir narkotinės/psichotropinės medžiagos, priešingai nei pataisos įstaigoje, nors neteisėtai, tačiau gali būti įsigyjami daug laisviau. Juolab, kad ir duomenų, jog atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, nuteistasis būtų lankęs programas ar užsiėmimus, skirtus alkoholio vartojimo problemų turintiems nuteistiesiems, byloje nėra. Be to, nėra pateikta duomenų, kad nuteistasis būtų kreipęsis ir į psichologus dėl savo elgesio ir mąstymo koregavimo, susijusio ir su smurtiniu elgesiu, taip pat duomenų apie jo lankytas programas ar pozityvaus užimtumo priemones. Taigi, nėra pagrindo išvadai, kad nuteistasis deda pastangas keisti savo gyvenimo būdą. Šią išvadą sustiprina ir tai, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu nėra nei karto skatintas, o sritys, susijusios su alkoholio vartojimu ir smurtiniu elgesiu bei savitvardos praradimu yra dar priskiriamos nuteistojo kriminogeninės rizikos veiksniams

20. Atmetant nuteistojo skundą pažymėtina ir tai, kad jo skunde akcentuojamas drausminių nuobaudų neturėjimas, galimybė įsidarbinti, pastovios gyvenamosios vietos turėjimas ir socialinių ryšių su artimaisiais palaikymas neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu nuteistasis elgiasi tiktai taip, kaip ir privalo elgtis bausmę atliekantis asmuo, ir tai nėra besąlyginis pagrindas taikyti lygtinį paleidimą. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo yra vertinami ne tik drausminių nuobaudų neturėjimas, nustatytų elgesio taisyklių ir reikalavimų laikymasis, bet ir kitos reikšmingos aplinkybės, kurių tinkamas įvertinimas nagrinėjamu atveju vis dar neleidžia pagrįstai spręsti, jog M. B. išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Tuo tarpu aplinkybės, susijusios su gyvenamąja vieta, artimaisiais egzistavo ir nuteistajam darant nusikalstamas veikas, tačiau akivaizdu, kad nuo naujų nusikaltimų darymo jo nesustabdė, todėl yra pagrindas abejoti, kad minėtos aplinkybės yra tokios reikšmingos, jog gali paneigti aukščiau aptartus duomenis ir leidžia daryti išvadą, jog M. B. jau pasiruošęs savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

21. Pritariant skundžiamos apylinkės teismo motyvams, teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti ir tai, kad likusioji M. B. neatlikta bausmės dalis už jam inkriminuotus kelis sunkius nusikaltimus, vis dar yra pakankamai didelė, todėl negalima daryti išvados, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra pakankamas ir užtikrinantis, kad būdamas nestruktūruotoje aplinkoje, galimos probacijos metu, jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nors neatliktos bausmės santykis, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, nėra esminis faktorius, tiesiogiai įtakojantis sprendimą dėl lygtinio paleidimo, tačiau tai negali būti ir visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, vis dėlto privaloma atsižvelgti. Pažymėtina, kad vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, todėl yra būtina įvertinti šiuos duomenis visų nuteistąjį M. B. charakterizuojančių duomenų kontekste, kurių visuma nesudaro pagrindo išvadai, kad atliktos bausmės dalis nuteistajam padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų.

22. Įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, abejoti apylinkės teismo priimtu sprendimu nuteistajam M. B. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teisinio pagrindo nėra. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, nors ir atskleidžiančių tam tikrus teigiamus M. B. elgesio pokyčius, nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o nuteistojo nuomonė bei jo paties noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, jog Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. liepos 1 d. nutartis yra teisėta bei pagrįsta, todėl naikinti ją aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo M. B. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. liepos 1 d. nutartį.