- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-09-27
- Bylos Nr.
- A15.-4607-1058/2019
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Giedrė Telksnienė
- Pažeidėjas
- E. A.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Telksnienė, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, kurioje E. A. (E. A.), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalį ir 426 straipsnio 2 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. A. 2019 m. birželio 29 d., apie 11.50 val., Vilniuje, Geležinio Vilko g., ties M. K. Čiurlionio viaduku vairuodamas automobilį „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidus, nepasirinko saugaus greičio, nesugebėjo automobilio suvaldyti, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į kelio metalinę tvorą, nuo jos atšokusi metalinė detalė išdaužė autobuso „Solaris Urbino“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stiklą ir jį apgadino. Eismo įvykio metu apgadintas automobilis „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kelio tvora ir autobusas „Solaris Urbino“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, vairuotojas iš eismo įvykio vietos pasišalino. Šiais veiksmais E. A. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 126 bei 222 punktų reikalavimus ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 8 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje.
Tyrimo metu E. A. parodė, kad 2019 m. birželio 29 d. 11.50 val., vairuodamas automobilį „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė KET, o būtent, važiuodamas Geležinio Vilko g. minutei nukreipė dėmesį nuo vairo ir atsitrenkė į atitvarą, apgadino savo automobilio dešinės pusės veidrodėlį ir šiek tiek dešinės pusės sparną. Pamatė, kad kitų apgadintų automobilių ir nukentėjusių eismo dalyvių nėra, todėl nematė prasmės sustoti ar pranešti apie įvykį policijai. Policijoje jam pasakė, kad apgadino priekyje važiavusio autobuso langus, to nežinojo, todėl ir nesustojo (b. l. 9, 10).
E. A. kaltę padarius ANK 417 straipsnio 8 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje numatytus administracinius nusižengimus patvirtina byloje esantys įrodymai: E. A. surašytas administracinio nusižengimo protokolas, kuriame užfiksuotos visos esminės padarytų administracinių nusižengimų aplinkybės (b. l. 1); Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato rinktinės „Vytis“ vyriausiojo patrulio D. V. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad 2019 m. birželio 29 d., apie 11.50 val. buvo gautas pranešimas, jog autobuso vairuotojas V. Š., vairuodamas maršrutinį autobusą Nr. 24, važiuojantį maršrutu Fabijoniškės-Žemieji Paneriai, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas Geležinio Vilko g. link Savanorių žiedo, pravažiavus Čiurlionio viaduką išgirdo stiklo dūžį ir pamatė, kad išdaužtas galinis autobuso stiklas. Autobuse yra sumontuotos vaizdo stebėjimo kameros, kurios užfiksavo įvykį. Peržiūrėjus vaizdo kamerų įrašus matosi, kaip į Geležinio Vilko g. nuo Goštauto g. išvažiuoja automobilis „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris ties kelio vingiu prieš viaduką atsitrenkia į kelio metalinę tvorą, nuo tvoros atšoko kažkoks metalinis objektas ir išdaužė galinį stiklą. Po eismo įvykio automobilis „Mercedes Benz“ nesustodamas pasišalina link Savanorių žiedo. Dėl vaizdo įrašo reikia kreiptis į Autobuso parko administraciją. Apžiūrėjus eismo įvykio vietą ant šaligatvio buvo rasta „Mercedes Benz“ dalių, t. y. veidrodėlio apdaila ir gabalas posparnio (b. l. 4); eismo įvykio vietos schema, kurioje užfiksuotos įvykio aplinkybės (b. l. 5); papildomi duomenys apie eismo įvykį, kuriuose nurodyta, kad autobusui „Solaris Urbino“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apgadintas užpakalinis stiklas (b. l. 6); liudytojo V. Š. rašytinis paaiškinimas, kuriame nurodyta, kad 2019 m. birželio 29 d. dirbo, vairavo autobusą „Solaris Urbino“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo maršrutu Nr. 24 važiuojančiu autobusu, apie 11.22 val. važiavo Geležinio Vilko g. nuo tunelio link Panerių (šalia Vingio parko) ir išgirdo smūgį autobuso gale, sustojęs paklausė keleivių, galbūt kas parkrito ar kas nukrito, keleiviai pasakė, kad kažkas atsitrenkė į stiklą iš lauko, niekas nenukentėjo. Peržiūrėjus vaizdo įrašus matyti, jog iš paskos važiavęs automobilis „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į kelkraščio metalines tvoras, tuo pat metu kažkoks atšokęs daiktas išdaužė stiklą, o automobilis „Mercedes Benz“ nuvažiavo toliau. Dėl vaizdo įrašo kreiptis į eismo tarnybos eismo valdymo dispečerinės vadovą K. Š. (b. l. 7); VĮ „Regitra“ duomenų išrašas, iš kurio matyti, kad automobilio „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininku N. N. N. Y. (b. l. 8); UAB „G“ rašte nurodyta, kad eismo įvykio, įvykusio 2019 m. birželio 29 d., apie 11.50 val., Vilniuje, Geležinio Vilko g., nuo Goštauto g., ties kelio vingiu, prieš viaduką, metu buvo apgadintos UAB „G“ prižiūrimos kelio tvorelės. UAB „G“ patyrė nedidelius nuostolius, remonto darbų sąmatą pateiks kaltininko draudimo bendrovei (b. l. 15); iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pateiktos automobilių kelių ir atitvarų įrengimo darbų sąmatos matyti, kad Geležinio Vilko g. nuo Goštauto g., ties kelio vingiu prieš viaduką esančio pėsčiųjų apsauginės tvorelės įrengimo darbai sudaro 1 017,19 EUR (b. l. 16); SIA „S“ pateiktoje darbų sąmatoje nurodyta, kad darbas, atsarginės dalys ir medžiagos reikalingos autobuso „Solaris Urbino“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) remontui sudaro 1 849,74 EUR (b. l. 18).
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų KET 9 punktas numato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Taigi KET 9 punktas įtvirtina bendro pobūdžio pareigą būti pakankamai atidiems ir rūpestingiems. KET 126 punktas numato kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Administracinė atsakomybė už padarytą KET pažeidimą, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą), kyla pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį.
Motyvuojamoji dalis
Byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad E. A. vairuodamas automobilį „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, nepasirinko saugaus greičio, nesugebėjo suvaldyti automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į kelio metalinę tvorą. Iš byloje esančio tarnybinio pranešimo, papildomų duomenų apie eismo įvykį, liudytojo V. Š. paaiškinimų ir UAB „G“ rašto nustatyta, kad E. A. atsitrenkęs į kelio atitvarą, jį apgadino, šie atsakomybėn traukiamo asmens veiksmai sąlygojo ir autobuso „Solaris Urbino“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimą, kadangi, nuo smūgio į kelio metalinę tvorą, nuo jos atšokusi metalinė detalė išdaužė priekyje važiavusio autobuso stiklą. Pats atsakomybėn traukiamas asmuo pripažino, kad jis nebuvo pakankamai atidus ir buvo nukreipęs dėmesį nuo automobilio vairo, dėl ko atsitrenkė į kelio atitvarą. Esant išdėstytoms aplinkybėms teismas sprendžia, kad E. A. veiksmai pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį kvalifikuoti teisingai. Teismas tikslina faktinę aplinkybę, nurodydamas, kad autobusas „Solaris Urbino“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apgadintas nuo smūgio į kelio metalinę tvorą atšokus metalinei detalei, o ne krentant tvorai, jai užkritus ant pravažiuojančio autobuso.
KET 222 punktas numato, kad tuo atveju, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai. Nuvažiavimas iš eismo įvykio vietos neatlikus aukščiau išvardintos pareigos traktuojamas kaip pasišalinimas iš eismo įvykio vietos pažeidžiant KET reikalavimus, t. y. ANK 426 straipsnyje numatytas nusižengimas. Šis nusižengimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt.
Iš bylos medžiagos matyti, kad E. A., būdamas atsakingas už eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinta kelio metalinė tvora ir autobusas „Solaris Urbino“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nesustojo, nevertino savo veiksmais padarytos žalos, apie įvykį policijai nepranešė, tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos. Atsakomybėn traukiamas E. A. savo kaltę neigė, nurodė, kad kitų apgadintų automobilių ir nukentėjusių eismo dalyvių jis nematė ir to, kad apgadino priekyje važiavusio autobuso langus nežinojo, todėl iš eismo įvykio vietos ir išvažiavo. Vis tik teismas atkreikia atsakomybėn traukiamo asmens dėmesį, kad jis netinkamai traktuoja eismo įvykio sąvoką ir per siaurai aiškina pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje numatyta, kad eismo įvykis, tai įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas. Atitinkamai KET vairuotojui keliamos pareigos pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam arba policijai nėra siejamos vien su kitų transporto priemonių apgadinimu, šios pareigos apima ir kelio įrenginių apgadinimą. Iš byloje esančio tarnybinio pranešimo taip pat liudytojo paaiškinimų bei paties atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimų matyti, jog smūgis, atsitrenkus į kelio atitvarą buvo pakankamai stiprus, apžiūrėjus eismo įvykio vietą ant šaligatvio buvo rasta automobilio „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) veidrodėlio apdaila ir gabalas posparnio. Tokio smūgio, nuo kurio nukrito jo vairuojamo automobilio detalės ir nuo tvoros atšokusi detalė išdaužė priekyje važiavusio autobuso stiklą, atsakomybėn traukiamas asmuo negalėjo nepajusti, to neneigė ir pats E. A.. Tačiau supratęs, jog sukėlė eismo įvykį, vairuotojas nesustojo, iš automobilio neišlipo ir neįsitikino, jog susidūrimo metu nebuvo apgadintas kelio atitvaras, į kurį atsitrenkė, nenukentėjo netoliese buvę kiti įrenginiai (autobusas) ir pažeisdamas KER reikalavimus iš eismo įvykio vietos pasišalino. Tą patvirtina liudytojo rašytiniame paaiškinime bei pareigūnų tarnybiniame pranešime užfiksuotos aplinkybės, kad automobilis „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nesustodamas nuvažiavo toliau. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad autobuso „Solaris Urbino“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), remonto darbų suma sudaro 1 849,74 EUR, o pėsčiųjų apsauginės tvorelės įrengimo darbai sudaro 1 017,19 EUR. Taigi tiek vertinant bendrai, tiek ir atskirai eismo įvykio metu padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, todėl E. A. veiksmai pasišalinus iš eismo įvykio vietos teisingai kvalifikuoti pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį.
Teismas, skirdamas administracines nuobaudas, atsižvelgia į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį (padaryti du administraciniai nusižengimai transporto srityje), jų padarymo aplinkybes, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Taip pat įvertinama E. A. asmenybė – baustas administracine tvarka, nuobaudos galioja, už analogiškų nusižengimų padarymą nebaustas. Dėl šių aplinkybių darytina išvada, kad administracinio nubaudimo tikslai bus pasiekti E. A. paskyrus baudas, kurių dydis nustatytinas artimas minimaliam ANK 417 straipsnio 8 dalies ir 426 straipsnio 2 dalies sankcijose numatytų baudų dydžiui. Paskirtosios nuobaudos bendrintinos vadovaujantis ANK 38 straipsnyje numatyta tvarka.
ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo atveju yra numatyta galimybė skirti administracinio poveikio priemonę - teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių iki trejų metų (ANK 426 straipsnio 7 dalis). E. A. administracine tvarka už KET pažeidimus baustas nebuvo. Įvertinus tiek padarytų administracinių nusižengimų pobūdį ir aplinkybes, tiek asmenį charakterizuojančius duomenis, taip pat tai, kad šios poveikio priemonės skyrimas nėra privalomas, teismas sprendžia, kad šiuo atveju tikslinga netaikyti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
E. A. (E. A.) pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalyje, ir paskirti jam 11 EUR dydžio baudą.
E. A. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 1 150 EUR dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtas nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir E. A. paskirti galutinę administracinę nuobaudą – 1 150 EUR dydžio baudą.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) –19105089528.
Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.