Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Danutė Burbulienė, susipažinusi su Kelmės rajono apylinkės teisme nagrinėjama civiline byla Nr. 2-586-446/2014 pagal ieškovų A. K., S. M., G. A., R. V., J. J., I. K., R. A., R. R., A. J. M. ir R. R. ieškinį atsakovei Telšių rajono savivaldybės administracijai, tretiesiems asmenims Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyriui, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Telšių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui, UAB „Telšių šilumos tinklai“, R. B., I. M., I. J., R. J., R. G., M. D. Š., S. N., R. I., A. I., Z. R., N. L., R. Š., A. E., G. F., P. G., N. J. dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo ir šioje byloje ieškovų pareikštu nušalinimo pareiškimu visiems Kelmės rajono apylinkės teismo teisėjams.

Kelmės rajono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovų A. K., S. M., G. A., R. V., J. J., I. K., R. A., R. R., A. J. M. ir R. R. ieškinį atsakovei Telšių rajono savivaldybės administracijai, tretiesiems asmenims Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyriui, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Telšių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui, UAB „Telšių šilumos tinklai“, R. B., I. M., I. J., R. J., R. G., M. D. Š., S. N., R. I., A. I., Z. R., N. L., R. Š., A. E., G. F., P. G., N. J. dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo.

Kelmės rajono apylinkės teisme byla priskirta nagrinėti teisėjai Vilmai Raščiuvienei. Byla paskirta teisėjai vadovaujantis LITEKO bylų paskyrimo teisėjams moduliu, t. y. vadovaujantis nustatyta bylų paskirstymo tvarka ir taisyklėmis. Ieškovai 2014 m. rugsėjo 23 d. pateikė Kelmės rajono apylinkės teismui pareiškimą, kuriuo: 1) reiškia nušalinimą teisėjams V. Raščiuvienei, L. Borkovskienei, D. Valčiukienei ir V. Rudaičiui pareiškime išdėstytais pagrindais ir prašo visų teisėjų nušalinimo klausimą perduoti spręsti Šiaulių apygardos teismui; 2) Šiaulių apygardos teismo prašo bylą paskirti ir perduoti nagrinėti Vilniaus apylinkės teismui, esant kelioms priežastims: kils mažiau abejonių dėl teismų nešališkumo ir dėl to, kad ieškovų advokatė yra iš Vilniaus. Nurodo, kad bylą nagrinėjanti teisėja Vilma Raščiuvienė, l. e. teismo pirmininkės pareigas Laima Borkovskienė ir Daiva Valčiukienė yra asmeniškai pažįstamos su trečiojo asmens UAB „Telšių šilumos tinklai“ direktoriumi J. S., kadangi beveik prieš 20 metų yra buvę bendradarbiai. Be to, papildomai nurodo, kad teisėja Vilma Raščiuvienė turėtų būti nušalinta nuo šios bylos dar ir todėl, kad ji nagrinėjo bylą anksčiau ir yra priėmusi nutartį bylą perduoti pagal teismingumą Šiaulių apygardos administraciniam teismui. Pažymi, kad nušalinimas iš esmės pareikštas trims Kelmės rajono apylinkės teismo teisėjoms, tačiau, ieškovų teigimu, jie tų pačių argumentų pagrindu nepasitiki ir teisėju Vidmantu Rudaičiu, nes nušalinimas pareikštas Vidmanto Rudaičio vadovei teismo pirmininkei ir visiems Kelmės rajono apylinkės teismo teisėjams.

Teisiniai pareiškimo dėl visų teisme dirbančių teisėjų nušalinimo aspektai.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso įstatyme nustatyta pareiškimo dėl nušalinimo išnagrinėjimo procedūra ir teisiniai aspektai, kokios aplinkybės gali lemti sprendimą dėl bylos perdavimo nagrinėti kitam teismui. Štai CPK 35 ir 69 straipsniuose nustatyta, kad apylinkės teismui pareikštą nušalinimo pareiškimą sprendžia apygardos teismo pirmininkas ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas. Tokiu būdu apibrėžta teismų kompetencija, siekiant išvengti galimybės bet kokiu būdu įtakoti šio klausimo neteisingą išsprendimą, bei galimybės būti teisėju savo byloje. Pažymėtina ir tai, kad teisėjas, turėdamas tam svarius argumentus ir motyvus, siekdamas objektyvumo ir pasitikėjimo teismu, gali pats nuspręsti dėl keliamo klausimo, tačiau a priori to negali padaryti visi to teismo teisėjai, jeigu jiems byla nepaskirta nagrinėti. Taip pat to negali padaryti už kitus teismo teisėjus ir teismo, kuriame byla nagrinėjama pirmininkas. Taigi tokiu atveju savo kompetencijos ribose šiuos klausimus sprendžia aukštesnės instancijos teismas (šio teismo pirmininkas ar Civilinių bylų skyriaus pirmininkas). Šiuo atveju Šiaulių apygardos teismas.

Grįžtant prie teritorinio bylos teismingumo ir galimybės jį pakeisti, taip pat dėl nušalinimo (nusišalinimo) instituto reikšmės ir esmės, pažymėtina, kad kiekvienas asmuo, pagal valstybės nustatytus aiškius kriterijus ir nedviprasmišką teisinį reglamentavimą turi teisę žinoti koks teismas esant reikalui nagrinės jo bylą. Todėl keisti teisės aktais nustatytą bylos nagrinėjimo teismingumą negalima jokiais pagrindais, išskyrus vienintelį – kai teisme, kuriam priskirta nagrinėti teisinį ginčą nebelieka daugiau teisėjų, galinčių nagrinėti šiam teismui priskirtą bylą. Kokiais atvejais teisėjas negali nagrinėti jam priskirtos bylos reglamentuoja CPK nuostatos. Vienas iš tokių atvejų – kai teisėjas buvo nušalintas arba pats nusišalino nuo bylos nagrinėjimo. Šiuo aspektu primintina, kad teisėjui (teisėjams) pareikštas nušalinimas laikomas pagrįstu tuomet, kai egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia abejoti bylą nagrinėjančio teisėjo (arba visų to teismo teisėjų) nešališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi (CPK 65, 66, 71 str.). Kiekvienu konkrečiu atveju nušalinimas gali būti reiškiamas tik individualiai konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams, nurodant konkrečias aplinkybes ar faktus, subjektyviuosius ar objektyviuosius aspektus, rodančius teisėjo (teisėjų) šališkumą, arba aplinkybes, kurios tiesiogiai duoda pagrindo spręsti, jog teisėjas ar visi to teismo teisėjai asmeniškai, subjektyviąja prasme gali būti šališki, arba, kad egzistuoja objektyvios aplinkybės, kurios pašaliniam stebėtojui gali sukelti abejonių dėl teisėjo ar visų to teismo teisėjų nešališkumo. Nušalinimas gali būti reiškiamas tik konkrečioje byloje ir nuo konkrečios bylos, tačiau ne apskritai, formaliai nurodant iš dalies ar visiškai pramanytus teisinius pagrindus, kurie toje byloje neegzistuoja. Pažymėtina, kad nors įstatymas nenustato baigtinio aplinkybių, kurioms esant teisėjai gali būti nušalinti sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais duomenimis, arba viešai žinomomis faktinėmis aplinkybėmis. Nušalinimas negali būti grindžiamas jį pareiškusių asmenų samprotavimais, prielaidomis ar piktnaudžiaujant savo procesinėmis teisėmis, siekiant bylos vilkinimo. Kartu ir teisėjo nusišalinimas negali būti motyvuojamas išgalvotais faktais arba tokiomis objektyviai egzistuojančiomis aplinkybėmis, kurias sukuria viešieji teisiniai, konstitucijoje apibrėžti santykiai – kaip pvz. valdžios, savivaldybių, teisminės valdžios ar kiti administraciniais teisiniais ir kitokiais aktais grįsti oficialūs tarnybiniai (nepavaldumo) teisiniai santykiai, natūraliai esantys visose, vykdančiose pagal savo kompetenciją konstitucines funkcijas, institucijose.

Išimtinais atvejais, esant absoliutiems nusišalinimo (nušalinimo) pagrindams ir kitais konkrečiai įstatyme numatytais atvejais, kai yra įrodymais pagrįstų abejonių dėl galimo visų teisme dirbančių teisėjų šališkumo, nušalinimas gali būti pareiškiamas ne tik bylą nagrinėjančiam teisėjui, bet ir kitiems to teismo teisėjams (CPK 68 str. 4 d.). Tačiau visais atvejais toks nušalinimas arba nusišalinimas turi turėti realų ir tikrą pagrindą.

Grįžtant prie šios bylos faktų ir ieškovų pareiškimo turinio matyti, kad ieškovai šioje byloje reiškia nušalinimą visiems Kelmės rajono apylinkės teismo teisėjams tuo pagrindu, kad bylą nagrinėjanti teisėja V. Raščiuvienė, l. e. teismo pirmininkės pareigas L. Borkovskienė ir D. Valčiukienė yra asmeniškai pažįstamos su trečiojo asmens UAB „Telšių šilumos tinklai“ direktoriumi J. S., nes beveik prieš 20 metų yra buvę bendradarbiai ir asmeniškai pažįstami. Kaip matyti, ieškovai nepasitiki ir teisėju V. Rudaičiu, nes, jų teigimu, nušalinimas pareikštas V. Rudaičio vadovei teismo pirmininkei ir visiems Kelmės rajono apylinkės teismo teisėjams. Todėl, ieškovų manymu, šios aplinkybės yra pakankamas pagrindas abejoti visų Kelmės rajono apylinkės teismo teisėjų nešališkumu nagrinėjant pastarąją bylą.

Šios ieškovų nurodytos aplinkybės vertintinos kaip subjektyvia nuomone paremtos prielaidos, nesudarančios šių teisėjų nušalinimo pagrindo. Ieškovai nenurodo jokių konkrečių aplinkybių, nepateikia tokius savo teiginius patvirtinančių įrodymų. Papildomai pažymėtina, kad byloje yra teisėjos V. Raščiuvienės paaiškinimas dėl pateikto nušalinimo, iš kurio matyti, jog teisėja ir trečiojo asmens vadovas yra dirbę vienoje įmonėje daugiau kaip prieš 20 metų, bet asmeniškai nėra pažįstami (t. 5, b. l.174). Be to, nušalinimo pareiškime nepagrįstai teigiama, kad teismo pirmininkę ir kitus teisėjus sieja pavaldumo santykiai, ir teismo vadovai kitų teisėjų atžvilgiu turi valdingus įgaliojimus. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 str. 2 d., taip pat CPK 21 str. įtvirtintas teismų ir teisėjų nepriklausomumo ir nešališkumo principas, kuris numato, kad teisėjai ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi ir nešališki. Teismų įstatymo 3 str. nustatyta, kad teisėjai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi nuo proceso dalyvių, teismų administracijos, kitų teisėjų, valstybės valdžios institucijų, pareigūnų bei kitų asmenų; teisėjams negali būti daromas joks politinis, ekonominis, psichologinis, socialinis spaudimas ar kitoks neteisėtas poveikis, kuris galėtų turėti įtakos jų sprendimams; niekas neturi teisės reikalauti, kad teisėjas atsiskaitytų dėl konkrečioje byloje priimto sprendimo. Nei byloje dalyvaujantys asmenys, nei kiti teisėjai, tame tarpe ir teismo pirmininkas ar pirmininko pavaduotojas, neturi teisės kištis į teisingumo vykdymą ir (ar) reikalauti pasiteisinti dėl bylos aplinkybių nustatymo, įrodymų įvertinimo ir (ar) priimto procesinio sprendimo. Priešingu atveju būtų pažeistas teismo ir teisėjo nepriklausomumo bei nešališkumo principas. Pagal CPK 265 str. 1 d., priimdamas sprendimą, byloje įvertina įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, koks įstatymas turi būti taikomas ir ar ieškinys yra tenkintinas, sprendžia bylą nagrinėjantis teisėjas (teisėjai).

Kitas argumentas, kuriuo nurodoma, kad Kelmės rajono apylinkės teismo teisėja V. Raščiuvienė nagrinėjo bylą anksčiau ir yra priėmusi nutartį bylą perduoti pagal teismingumą Šiaulių apygardos administraciniam teismui, atmetamas, kadangi, kaip minėta, procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija, proceso atnaujinimo institutu (CPK III d.).

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, nėra pagrindo išvadai dėl Kelmės rajono apylinkės teismo visų teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-586-446/2014 nagrinėjimo, taigi nėra pagrindo spręsti klausimo ir dėl šios civilinės bylos perdavimo nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui.

Atkreiptinas ieškovų dėmesys į tai, kad byloje dalyvaujančių asmenų sąmoningą veikimą prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą teismas gali pripažinti piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Nepagrįstų nušalinimo pareiškimų teikimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu nušalinimo procesine teise. Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmė – galima bauda iki dvidešimties tūkstančių litų (CPK 69 str. 5 d., 95 str.).

Remiantis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, konstatuotina, kad šioje byloje nėra CPK 64, 65 ir 66 straipsniuose numatytų pagrindų nušalinti nuo bylos nagrinėjimo visus Kelmės rajono apylinkės teismo teisėjus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 69 straipsniu, Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė

nutaria:

Pareiškimo dėl Kelmės rajono apylinkės teismo visų teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-586-446/2014 nagrinėjimo netenkinti.

Bylą grąžinti Kelmės rajono apylinkės teismui nagrinėti iš esmės.