Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Laimutės Jokubauskaitės ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. Y. skundą atsakovei Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl 2024 m. lapkričio 28 d. sprendimo Nr. 24S275294 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas M. Y. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1-7), prašydamas panaikinti atsakovės Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – atsakovė, VSAT) 2024 m. lapkričio 28 d. sprendimą Nr. 24S275294 (toliau – Sprendimas).

Nurodo, kad Migracijos departamento 2024 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu Nr. 24S182465 jam panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – Lietuva, LR), 2024 m. lapkričio 5 d. sprendimu Nr. 24S247136 jam uždrausta atvykti į Lietuvą 3 metus, nes jis nevykdo įsipareigojimų muitinei ir nesumokėjo paskirtų baudų. Sprendimu nuspręsta j5 grąžinti į užsienio valstybę, t. y. įpareigoti savanoriškai išvykti į Azerbaidžaną.

Teigia, kad Sprendimas priimtas nepagrįstai ir skubotai, neįsigilinus į visas reikšmingas aplinkybes, jo neprašė pateikti papildomų dokumentų ar įrodymų, jis nežinojo kokias baudas, kaip ir kur turi apmokėti, kokia bendra neapmokėtų baudų suma.

Paaiškina, kad dirba įmonėje BOLT pavėžėju, gauna pakankamai nemažas pajamas. Tam, kad sužinoti apie savo administracines nuobaudas, 2024 m. gruodžio 5 d. nuvyko į Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), kur jam buvo suteiktas prisijungimo vardas ir slaptažodis prie VMI savitarnos sistemos. Viso skolų už administracinius nusižengimus suma yra 2979,06 Eur. 2024 m. gruodžio 6 d. VMI pateikė prašymą paskirtas baudas sumokėti dalimis. Jeigu jam bus grąžinta teisė laikinai gyventi Lietuvoje, įsidarbins papildomai įmonėje UAB „VIP BUSINESS LT“ statybininku ar vadybininku.

Remiasi Lietuvos Respublikos įstatymo „ Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – UTPĮ, Įstatymas) 128 str. 1 d. ir 130 str. 1 ir 2 d. nuostatomis bei mano, kad teisėtai gyvena ir dirba Lietuvoje, jam pakanka lėšų pragyvenimui, baudas sumokės dalimis.

Atsakovė Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu (b. l. 42-45) su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad 2024 m. lapkričio 28 d. atlikus pareiškėjo patikrinimą duomenų bazėje MIGRIS nustatyta, kad 2024 m. rugpjūčio 5 d. Migracijos departamento sprendimu panaikintas leidimas laikinai gyventi Nr. 760141862 (duomenų registro duomenimis negalioja nuo 2024 m. rugpjūčio 26 d.), nes su asmeniu 2024 m. balandžio 23 d. buvo nutraukta darbo sutartis įmonėje UAB „Aleivita“. Šiuo metu pareiškėjas niekur nėra įdarbintas. Duomenų ir dokumentų, patvirtinančių teisėtą buvimą šalyje, pareiškėjas nepateikė.

Teigia, kad įvertinus pareiškėjo apklausos metu pateiktus paaiškinimus bei dokumentus, pagal kompetenciją atlikus patikrinimus MIGRIS ir policijos informacinių sistemų duomenų registruose nustatyta, kad pareiškėjo buvimas Lietuvoje yra neteisėtas.

Tvirtina, kad įvertinus nustatytas faktines aplinkybes bei atsižvelgiant į tai, kad nenustatyta Įstatymo 130 str. 1 ir 2 d. nurodytų priežasčių, priimtas Sprendimas dėl pareiškėjo grąžinimo į kilmės valstybę. Užsienietis įpareigotas savanoriškai išvykti iš Lietuvos per 10 dienų nuo Sprendimo įteikimo dienos, t. y. iki 2024 m. gruodžio 8 d. 2024 m. gruodžio18 d. patikrinus Lietuvos sienos kirtimų naršyklę, duomenų apie užsieniečio išvykimą ir įvykdytą Sprendimą nėra. Nebuvo gauta teismo nutartis sustabdyti Sprendimo vykdymą iki bus priimtas galutinis teismo sprendimas minėtoje byloje. Remiantis šiais duomenimis asmuo Lietuvoje šiuo metu yra neteisėtai. Jis negali oficialiai dirbti ir gauti teisėtas pajamas. Norint dirbti „BOLT“ įmonėje privaloma įregistruoti individualią veiklą, tačiau remiantis 2024 m. gruodžio 18 d. Sodros duomenų bazės informacija pareiškėjas nuo 2024 m. spalio 25 d. nebevykdo individualios veiklos, todėl teisėtų pajamų negauna.

Pažymi, kad Migracijos departamentas 2024 m. lapkričio 5 d. pareiškėjo atžvilgiu priėmė sprendimą Nr. 24S247136 uždrausti atvykti į Lietuvą nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus), nes asmuo nevykdo įsipareigojimų muitinei ar nesumokėjo paskirtų baudų. 2024 m. gruodžio 18 d. Administracinių nusižengimo registro duomenimis užsieniečio skola valstybei sudaro 3129,06 Eur. Akcentuoja, kad pildant dokumentus dėl administracinių teisės pažeidimų, pažeidėjui visada yra įteikiamas surašyto dokumento egzempliorius, supažindinus su dokumentu yra išaiškinama apskundimo ir baudos apmokėjimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. lapkričio 28 d. sprendimo Nr. 24S275294 (b. l. 8) teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad Migracijos departamento 2024 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu Nr. 24S182465 (b. l. 108-109) pareiškėjui, Azerbaidžano piliečiui, panaikintas leidimas laikinai gyventi, nes su asmeniu nutraukta darbo sutartis.

Migracijos departamento 2024 m. lapkričio 5 d. sprendimu Nr. 24S247136 (b. l. 110-112) pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus), nes pareiškėjas nevykdo įsipareigojimų muitinei ir nesumokėjo paskirtų baudų.

Sprendimu (b. l. 8), vadovaujantis UTPĮ 125 str. 1 d. 2 p., 127 str. 1, 3 (1) ir 6 d., nuspręsta grąžinti pareiškėją į užsienio valstybę, t. y. įpareigoti savanoriškai išvykti į Azerbaidžaną per 10 dienų nuo Sprendimo įteikimo dienos, t. y. iki 2024 m. gruodžio 8 d., nes asmeniui panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje. Nustatyta, kad nuo 2024 m. rugpjūčio 26 d. (95 dienas) Lietuvoje buvo neteisėtai. Nenustatyta Įstatymo 130 str. 1 ir 2 d. nurodytų priežasčių, dėl kurių būtų draudžiama grąžinti pareiškėją į užsienio valstybę.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. gruodžio 12 d. nutartimi terminas skundui dėl Migracijos departamento 2024 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo Nr. 24S182465 ir 2024 m. lapkričio 5 d. sprendimo Nr.24S247136 d. panaikinimo paduoti neatnaujintas. Minėti sprendimai yra nenuginčyti ir galiojantys, todėl sukeliantys pareiškėjui teisines pasekmes.

Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties” (ginčui aktuali akto redakcija).

UTPĮ 3 str. 3 d. numatyta, jog užsieniečiai, esantys Lietuvos Respublikoje, privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų.

UTPĮ 125 str. numatyti grąžinimo į užsienio valstybę ir įpareigojimo išvykti iš LR pagrindai.

Sprendimas grąžinti užsienietį į užsienio valstybę priimamas, kai jam panaikintas leidimas laikinai gyventi arba leidimas nuolat gyventi (UTPĮ 125 str. 1 d. 2 p.).

Sprendime grąžinti užsienietį į užsienio valstybę, įvertinus užsieniečio galimybes kuo greičiau išvykti ir jeigu jis bendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis grąžinimo į užsienio valstybę klausimu, nustatomas nuo 7 iki 30 dienų terminas, kuris skaičiuojamas nuo sprendimo įteikimo užsieniečiui dienos ir per kurį užsienietis įpareigojamas savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos (UTPĮ 127 str. 1 d.).

Priimant įpareigojimą išvykti iš Lietuvos Respublikos, sprendimą grąžinti užsienietį į užsienio valstybę arba išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos, atsižvelgiama į jo: buvimo Lietuvos Respublikoje laiką; šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje; esamus socialinius, ekonominius ir kitus ryšius su Lietuvos Respublika, taip pat į tai, ar jis turi nepilnamečių vaikų, kurie mokosi Lietuvos Respublikoje pagal formaliojo švietimo programą (programas); padaryto teisės pažeidimo pavojingumo pobūdį ir mastą (UTPĮ 128 str. 1 d.).

Nustatyta, kad Migracijos departamento 2024 m. rugpjūčio 5 d. sprendimas Nr. 24S182465, kuriuo pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje, yra įsiteisėjęs. Todėl minėto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo pagrindai neaptariami.

Pagal Įstatymo 127 str. 4 d. sprendimą dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos priima institucija, nustačiusi užsieniečio įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos pagrindą, – Migracijos departamentas arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba, o jo įvykdymą kontroliuoja Valstybės sienos apsaugos tarnyba.

Įvertinus aptartą teisinį reguliavimą ir susiklosčiusią individualią pareiškėjo situaciją, konstatuotina, kad įsiteisėjus sprendimui dėl leidimo laikinai gyventi LR panaikinimo, VSAT, nustačiusi pareiškėjo įpareigojimo išvykti iš LR pagrindą (UTPĮ 125 str. 1 d. 2 p.), turėjo pareigą priimti sprendimą dėl jo grąžinimo į užsienio valstybę (Azerbaidžaną), t. y. įpareigoti savanoriškai išvykti į užsienio valstybę.

Įstatymo 130 str. numatyti draudimo išsiųsti arba grąžinti užsienietį pagrindai. Draudžiama išsiųsti arba grąžinti užsienietį į valstybę, kurioje jo gyvybei ar laisvei gresia pavojus arba jis gali būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų, arba į valstybę, iš kurios jis gali būti vėliau nusiųstas į tokią valstybę (1 d.). Užsienietis neišsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos arba negrąžinamas į valstybę, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad joje užsienietis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas (2 d.).

Iš byloje esančių duomenų teisėjų kolegija vertina, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių jo negrąžinimo į kilmės valstybę Įstatyme numatytų pagrindų. Todėl darytina išvada, kad pareiškėjas gali būti grąžintas į savo kilmės valstybę – Azerbaidžaną.

UTPĮ 39 str. 1 d. nustato atvejus, kai užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje laikomas neteisėtu: 1) gyvena Lietuvos Respublikoje be leidimo gyventi; 2) gyvena Lietuvos Respublikoje turėdamas negaliojantį leidimą gyventi; 3) gyvena Lietuvos Respublikoje turėdamas leidimą gyventi, kuris yra panaikintas; 4) turi suklastotą leidimą gyventi; 5) turi suklastotą kelionės dokumentą.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nuo 2024 m. rugpjūčio 26 d. iki Sprendimo priėmimo dienos 95 dienas Lietuvoje gyveno neteisėtai (UTPĮ 39 str. 1 d. 3 p.), todėl nustačius šią aplinkybę pareiškėjui 2024 m. lapkričio 28 d. surašytas daiktų ir dokumentų paėmimo protokolas, kuriuo iš pareiškėjo paimtas panaikintas leidimas laikinai gyventi (b. l. 9).

Apibendrinus, darytina išvada, kad atsakovė tinkamai taikė ginčo santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą, kuris atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintus individualiam administraciniam aktui keliamus motyvavimo ir pagrįstumo reikalavimus.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 91 str. 1 d. numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

Įvertinus minėtų aplinkybių ir bylos rašytinių įrodymų visumą, nenustačius atsakovės Sprendimo neteisėtumo pagrindų, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jie nenagrinėjami.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais ir 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo M. Y. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmus.