- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-24
- Bylos Nr.
- A-512-261/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03222-2014-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Anatolijus Baranovas, Stasys Gagys (pran.)
- Pareiškėjas
- A. G.
- Atsakovas
- Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
- 8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 61.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas A. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino (b. l. 78–81), prašydamas: 1) panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Muitinės departamentas) 2014 m. gegužės 15 d. sprendimą Nr. 1A-262 (toliau – ir ginčijamas sprendimas); 2) įpareigoti Muitinės departamentą atnaujinti procesinį terminą teikti skundą dėl mokestinio ginčo.
Skunde pareiškėjas paaiškino, kad Muitinės departamentas ginčijamu sprendimu netenkino jo prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą dėl 2013 m. spalio 11 d. jo atžvilgiu priimto Kauno teritorinės muitinės sprendimo Nr. 3PM190798. Nurodė, kad 2013 m. lapkričio 11 d. buvo atvykęs į Klaipėdos teritorinę muitinę pasikonsultuoti, kokių veiksmų turėtų imtis, ir jam buvo pasiūlyta parašyti prašymą dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo dalimis. Pažymėjo, kad prašymą parašė, tačiau nesutinka su Muitinės departamento išvada, kad prašymo pateikimas reiškia sutikimą su skola. Paaiškino, kad neturi jokio teisinio išsilavinimo, atidžiai neperskaitė muitinės sprendimo, o atvykus į Klaipėdos teritorinę muitinę jam nebuvo išaiškintos visos jo teisės, kuriomis gali pasinaudoti. 2013 m. lapkričio 22 d. kreipėsi į teisininką, tačiau tuo metu jo finansinė padėtis buvo labai prasta ir negalėjo iš karto sumokėti už teisines paslaugas. Dėl to laiku nebuvo atlikti jokie teisiniai veiksmai ir buvo praleistas skundo padavimo terminas. Pareiškėjo finansiniai padėčiai pagerėjus, 2014 m. kovo mėn. ir pradėjus mokėti už teisines paslaugas dalimis, buvo pradėti ruošti procesiniai dokumentai ir tų pačių metų balandžio mėnesį jis padavė prašymą atnaujinti apskundimo terminą. Papildomai paaiškino, kad turi intensyvų darbo grafiką, dėl to ne visada laiku gali gauti iš pašto siųstus pranešimus. Sunkiai suderina laiką susitikti su teisininku. Sunkią finansinę padėtį patvirtina ir tai, kad nuomojasi butą, nes turėtas namas Palangoje sudegė.
Pareiškėjas bei jo atstovas teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytus argumentus, prašė jį tenkinti. Akcentavo, kad pareiškėjo materialinė padėtis buvo ir yra sunki. Už teikiamas teisines paslaugas reikia mokėti, o jis ne visada turi pinigų, todėl skundo padavimo terminą praleido, kol atsirado pajamų.
Atsiliepimas
Atsakovas Muitinės departamentas prašė atmesti pareiškėjo skundą, kaip nepagrįstą. Atsiliepimuose į skundą (b. l. 13–16) ir į patikslintą skundą (b. l. 106–107) paaiškino, kad Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme (toliau – ir MAĮ) nėra sąrašo aplinkybių, kurioms esant, būtina atnaujinti parleistą terminą skundui paduoti. Pažymėjo, kad Kauno teritorinės muitinės 2013 m. spalio 11 d. sprendime Nr. 3PM190798, kuriuo buvo įregistruota mokestinė prievolė pareiškėjo atžvilgiu, buvo nurodyta apskundimo tvarka. Nurodė, kad finansinio pobūdžio sunkumai ir teisininkų delsimas pateikti skundą laikytini tarpusavio sutartinių santykių dalyku. Pareiškėjas savo teises į pažeistų teisių ar interesų gynybą įgyvendino nerūpestingai ir aplaidžiai. Rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir nurodė, kad termino skundui paduoti praleidimo priežastys yra subjektyvios, o ne objektyvios.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. kovo 30 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
Teismas, remdamasis bylos duomenimis, nustatė, kad 2013 m. spalio 11 d. Kauno teritorinė muitinė priėmė sprendimą Nr. 3PM190798, kuriuo pareiškėjui įregistruota mokestinė prievolė (b. l. 28–33). Minėtame sprendime nurodyta apskundimo per 20 dienų tvarka (b. l. 33). 2013 m. lapkričio 18 d. pareiškėjas Klaipėdos teritorinei muitinei pateikė prašymą priskaičiuotus mokesčius leisti mokėti dalimis (b. l. 114). 2013 m. lapkričio 22 d. pareiškėjas sudarė teisinės pagalbos ir atstovavimo sutartį su asociacija Europos teisės ir finansų centru (b. l. 34–36), o 2014 m. balandžio 8 d. pateikė prašymą Muitinės departamentui dėl termino atnaujinimo, kuriame nurodė, kad dėl teisinio neišprusimo ir laiko stokos nespėjo kreiptis į teisininkus dėl teisinės pagalbos (b. l. 108).
Teismas pažymėjo, kad ginčas byloje kilo dėl to, ar Muitinės departamentas teisėtai ir pagrįstai atsisakė atnaujinti 2013 m. spalio 11 d. Kauno teritorinės muitinės sprendimo Nr. 3PM190798 apskundimo terminą.
Nagrinėdamas bylą, teismas vadovavosi MAĮ 152 straipsnio 1 dalyje nustatyta vietos mokesčių administratoriaus sprendimų apskundimo tvarka ir pažymėjo, kad MAĮ nėra pateiktas sąrašas aplinkybių, kurioms esant, būtų suteikta galimybė atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti. Tai ikiteisminei mokestinį ginčą nagrinėjančiai institucijai įstatymų leidėjo suteikta diskrecijos teisė (MAĮ 152 str. 3 d.). Viešojo administravimo subjektas, atsižvelgdamas į pateiktus įrodymus, nurodytas aplinkybes, vertina, ar yra pakankamas pagrindas suteikti teisę, kuria nepasinaudota per nustatytą laiką, t. y. teisę apskųsti mokesčių administratoriaus sprendimą ir taip pradėti mokestinį ginčą. Toks vertinimas turi būti atliekamas pagal vidinį viešojo administravimo subjekto įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu visų aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, paisant administracinių teismų formuojamos praktikos šios kategorijos arba analogiškose bylose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 8 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-1154/10). Teismas atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką bylose dėl termino atnaujinimo ir pažymėjo, kad MAĮ nustatytas pakankamai trumpas dvidešimties dienų terminas skundui paduoti įpareigoja asmenis šia savo procesine teise naudotis operatyviai, atidžiai ir rūpestingai, nes priešingu atveju jų pažeistos teisės ar įstatymo saugomi interesai mokestiniame ginče gali būti neginami (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1488/2014). Pripažindama termino praleidimo priežastis svarbiomis, ginčą nagrinėjanti institucija turi vadovautis protingumo ir teisingumo kriterijais. Nurodytų kriterijų taikymas ginčą nagrinėjančiai institucijai suponuoja jos pareigą spręsti termino atnaujinimo klausimą ne formaliai ir visas atsiradusias abejones traktuoti mokesčių mokėtojo naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 8 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-2218/2011, 2010 m. lapkričio 8 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-1154/2010).
Iš pareiškėjo skundo teismas nustatė, kad prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti jis grindžia aplinkybe, kad dėl finansinės padėties negalėjo susimokėti už teisines paslaugas. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas institucijoms pateikia vis kitas aplinkybes. Skunde teismui termino praleidimo aplinkybes sieja su finansinėmis problemomis, ribotomis teisinėmis žiniomis ir laiko stoka, o 2014 m. balandžio 8 d. prašyme Muitinės departamentui atnaujinti terminą tik nurodė, kad dėl teisinio neišprusimo ir laiko stokos nespėjo kreiptis į teisininkus (b. l. 108), nors teismui nurodytos aplinkybės egzistavo jau po teisinės pagalbos ir atstovavimo sutarties pasirašymo 2013 m. lapkričio 22 d.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje nėra priežasčių pripažinti, kad pareiškėjas elgėsi atidžiai ir rūpestingai. Jis pats pripažįsta, kad atidžiai neperskaitė sprendimo, kurį siekia ginčyti. O argumentas, kad Klaipėdos teritorinėje muitinėje jam nebuvo išaiškintos jo teisės, yra nepagrįstas, nes teisė skųsti sprendimą, jeigu su juo nesutinka, taip pat skundo padavimo terminai buvo nurodyti 2013 m. spalio 11 d. Kauno teritorinės muitinės sprendime Nr. 3PM190798. Pareiškėjo argumentai dėl teisinių žinių stokos ir laiko trūkumo negali būti laikomi svarbiomis priežastimis praleisti įstatymo nustatytą terminą. Šiuo atveju, kaip teisingai pastebi Muitinės departamentas, terminas paduoti skundą, atskaitos tašku laikant pareiškėjo 2014 m. lapkričio 18 d. prašymą, yra praleistas daugiau nei 4 mėnesius. Teismas konstatavo, kad teisinių žinių trūkumas ir laiko stoka, nesant įrodymų, kad šios aplinkybės nepriklausė nuo pareiškėjo valios, negali būti laikomos svarbiomis priežastimis.
Teismas taip pat atmetė pareiškėjo nurodomas aplinkybes dėl finansinės padėties ir sutiko su Muitinės departamento argumentu, kad finansinio pobūdžio sunkumai ir teisininkų delsimas pateikti skundą laikytini tarpusavio sutartinių santykių dalyku ir tai negali būti pripažįstama svarbia priežastimi praleisti terminą. Asmenims, esantiems sunkioje finansinėje padėtyje, yra galimybė pasinaudoti valstybės garantuojama teisine pagalba, kad galėtų tinkamai ir laiku ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus. Pareiškėjas, kaip atidus ir rūpestingas asmuo, turėjo ir galėjo įvertinti savo finansinius pajėgumus pasirinkdamas teisinę pagalbą teikiančius asmenis.
Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių priežasčių atnaujinti terminą skundui paduoti, todėl Muitinės departamento 2014 m. gegužės 15 d. sprendimas Nr. 1A-262 yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas išsamiai ir objektyviai išnagrinėjus visas aplinkybes.
III.
Pareiškėjas A. G. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – įpareigoti Muitinės departamentą prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atnaujinti procesinį terminą teikti skundą dėl mokestinio ginčo.
Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodydamas, kad priimdamas sprendimą, teismas netinkamai ir kritiškai, Muitinės departamento naudai, vertino byloje esančius įrodymus. Pažymėjo, kad atsakovas Muitinės departamentas neįrodė, kad ieškovas A. G. praleido skundo padavimo terminą dėl aplinkybių, kurios neturėtų būti pripažintos svarbiomis.
Pareiškėjo teigimu, teismas neįvertino, kad pareiškėjas buvo pakankamai rūpestingas dėl susidariusios situacijos. Jis, vos gavęs laišką iš Klaipėdos teritorinės muitinės su sprendimu Nr. 10000256333, nuvažiavo į Klaipėdos teritorinę muitinę. Tai rodo pareiškėjo rūpestingumą. Tačiau jis nebuvo tinkamai informuotas apie jo visas teises. Pareiškėjui buvo pasiūlyta tik galimybė teikti prašymą dėl skolos išdėstymo dalimis, ką jis ir padarė, būdamas pasimetęs. Pažymi, kad tokį jo poelgį sąlygojo teisinis neišprusimas.
Taip pat nesutinka su Muitinės departamento ir teismo teigimu, kad finansinio pobūdžio sunkumai ir teisininkų delsimas pateikti skundą negali būti pripažįstama svarbia priežastimi praleisti terminą. Remiasi Lietuvos aukščiausiojo teismo (toliau – ir LAT) praktika, kur pažymėta, kad svarbiomis priežastimis, dėl kurių gali būti atnaujinamas praleistas terminas, dažniausiai pripažįstama pareiškimą padavusio asmens laikinas išvykimas iš nuolatinės gyvenamosios vietos, sąžiningas suklydimas dėl teisinio neišprusimo adekvačiai nesuvokus teisinės situacijos (LAT nutartis civilinėje byla Nr. 3K-3-851/2002). Taip pat svarbiomis priežastimis atnaujinti praleistą terminą gali būti laikoma ir asmens sunki materialinė padėtis, menkas išsilavinimas ir neturėjimas galimybės laiku pasinaudoti kvalifikuota teisine pagalba (LAT nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-714/2002, Nr. 3K-3-61/1999). Pažymi, kad byloje buvo pateikti dokumentai, kurie patvirtina, kad pareiškėjas dirba tolimųjų reisų vairuotoju, jo darbo grafikui yra būdingas dažnas išvykimas iš nuolatinės gyvenamosios vietos. Pareiškėjo sunki materialinė padėtis buvo įrodyta teismui pateiktais dokumentais, kurių teismas neįvertino. Pažymi, kad teismui buvo pateikta pažyma apie pareiškėjui priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas nuo 2013 m. rugpjūčio mėn. iki 2014 m. rugsėjo mėn. Pažymoje matosi pablogėjusi pareiškėjo finansinė padėtis, t. y. 2013 m. rugsėjo mėn. A. G. buvo išmokėta 495,91 Lt, o 2013 m. spalio mėn. buvo išmokėta dar mažiau – vos 296,96 Lt. Analizuojant šią pažymą, aiškiai matosi pablogėjusi pareiškėjo materialinė padėtis tuo laikotarpiu, kai buvo priimtas Kauno teritorinės muitinės sprendimas dėl mokestinės prievolės muitinėje įregistravimo. Taip pat buvo pateiktos pažymos apie skolas antstoliams. Pareiškėjas taip pat pabrėžia, kad jis neturi jokio teisinio išprusimo, o norint gauti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą, reikia pateikti metinę pajamų deklaraciją. Pagal anksčiau apelianto gaunamas pajamas jam nepriklausė valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba. Būdamas sunkioje padėtyje, jis stengėsi kuo greičiau išspręsti iškilusią problemą, todėl, tikėdamasis greitu metu gauti pinigų, kreipėsi į teisininkus. Taip pat pažymi, kad pareiškėjas yra sudaręs sutartį su asociacija „Europos teisės ir finansų centras“, pagal kurią jis įsipareigojo atsiskaityti už teikiamas teisines paslaugas sutarties pasirašymo dieną. Teigia, kad teisininkai nepradeda atlikti jokių darbų tol, kol nėra apmokėta už paslaugas. Apeliantas už teikiamas paslaugas neatsiskaitė, nes neturėjo tam pinigų, todėl tik šiek tiek pagerėjus jo finansinei padėčiai ir atsiskaičius už paslaugas, buvo parengti teisiniai dokumentai ir jis kreipėsi į Muitinės departamentą su prašymu atnaujinti procesinį terminą teikti skundą dėl mokestinio ginčo.
Šalies argumentai
Pareiškėjo teigimu, aplinkybės, dėl kurių jis praleido apskundimo terminą, nepriklausė nuo jo valios, ką įrodo teismui pateikti įrodymai, ir turėtų būti pripažintos kaip svarbios priežastys, sprendžiant termino atnaujinimo klausimą. Pažymi, kad byloje esantys įrodymai, patvirtina, jog A. G. buvo pakankamai rūpestingas, tačiau dėl susiklosčiusių nepalankių aplinkybių, jis negalėjo laiku apginti savo teises.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas Muitinės departamentas prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 30 d. sprendimo argumentais ir atliktu įrodymų vertinimu.
Atsakydamas į pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus dėl termino skundui paduoti praleidimo priežasčių vertinimo, atsakovas pažymi, jog pareiškėjo nurodytos termino skundui paduoti praleidimo priežastys yra subjektyvaus pobūdžio. Pareiškėjas savo valia pasirinko atstovus jo teisiniams interesams atstovauti, tačiau, kaip skundžiamame sprendime nurodė Vilniaus apygardos administracinis teismas, kaip atidus ir rūpestingas asmuo, jis turėjo ir galėjo įvertinti savo finansinius pajėgumus bei galimybes atsiskaityti už teisines paslaugas. Atsakovo nuomone, nepagrįstai ilgas (daugiau nei 4 mėnesių) teisininkų delsimas imtis teisinės gynybos vertintinas, kaip tarpusavio sutartinių santykių dalykas, ir tai negali būti pripažįstama svarbia priežastimi praleisti įstatyme nustatytą apskundimo terminą.
Šalies argumentai
Pareiškėjo nurodytos darbo pobūdžio (dėl kurio jis dažnai būna išvykęs iš nuolatinės gyvenamosios vietos) bei menko išsilavinimo aplinkybės, taip pat vertintinos kritiškai. Pažymi, jog iš pareiškėjo bylos medžiagoje pateiktos UAB „Limexa“ pažymos matyti, kad A. G. buvo išvykęs į komandiruotę 2013 m. spalio - gruodžio mėnesiais darbo reikalais, tačiau nustatyta, kad vienos iš pažymoje nurodytų komandiruočių metu, jis kreipėsi raštu į Klaipėdos teritorinę muitinę dėl ginčijamu vietos mokesčių administratoriaus sprendimu įregistruotos skolos išdėstymo dalimis. Nurodo, kad atsižvelgdamas į tai, Muitinės departamentas 2014 m. gegužės 15 sprendimu Nr. 1A-262 atmetė UAB „Limexa“ pažymą kaip įrodymą, pagrindžiantį objektyvų negalėjimą dėl darbo pobūdžio pateikti skundą centriniam mokesčių administratoriui. Be to, pažymi, kad 2014 m. birželio 21 d. skunde Vilniaus apygardos administraciniam teismui pareiškėjas nurodė, kad 2014 m. sausio mėnesį buvo išleistas neapmokamų atostogų. Tokiu būdu, Muitinės departamento vertinimu, pareiškėjo argumentas dėl darbo pobūdžio, kaip aplinkybės, sutrukdžiusios įstatymo nustatytais terminais pateikti skundą, nagrinėjamu atveju yra nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, remdamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 136 straipsniu nustatytomis bylos nagrinėjimo ribomis, kad apeliacinės instancijos teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą, daro išvadą, jog pareiškėjo apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, bei ginčo santykių kvalifikavimu ir atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus tik papildo teismo sprendimo motyvus.
Mokesčių administravimo įstatymo 152 straipsnio 3 dalimi nustatyta, kad mokesčių mokėtojui, praleidusiam skundo padavimo terminą dėl priežasčių, kurias ikiteisminė mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija pripažįsta svarbiomis, šis terminas minėtos institucijos sprendimu gali būti atnaujintas.
Terminas gali būti atnaujintas, jei yra praleistas dėl svarbių priežasčių, kurių vertinimui įstatymų leidėjas suteikia diskrecijos teisę mokestinį ginčą nagrinėjančiai institucijai ir ji, vertindama prašyme nurodytas aplinkybes, privalo vadovautis teisingumo bei protingumo kriterijais, o pareiškėjas, remiantis įrodinėjimo naštos paskirstymu, privalo pagrįsti ir įrodyti svarbias priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas.
Pareiškėjas neįrodė savo prašymo pagrįstumo, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo pareiškėjo nurodytas termino praleidimo aplinkybes pripažinti termino atnaujinimo svarbia priežastimi.
Pareiškėjo nurodomos termino praleidimo aplinkybės – teisinis neišprusimas, turtinė padėtis, iš esmės yra subjektyvaus pobūdžio, todėl šios aplinkybės gali būti traktuojamos kaip termino atnaujinimo pagrindas tik tokiu atveju, jei būtų įrodyta, kad asmuo savo valios veiksmais aktyviai siekė ir ėmėsi priemonių savo tikslui įgyvendinti, tačiau dėl nuo jo valios nepriklausiusių priežasčių to įgyvendinti negalėjo. Šio ginčo apimtyje pareiškėjas tik nurodo termino praleidimo aplinkybes, bet nepagrindė, kaip jos sukliudė pareiškėjui įgyvendinti savo teises.
Remdamasi šiais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus bei teismų praktiką, suformuotą panašiose bylose. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
pareiškėjo A. G. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.