- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-09-15
- Bylos Nr.
- 2S-482-661/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-01379-2014-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Barkauskas
- Ieškovas
- UAB „LNA“
- Atsakovas
- UAB „Benberas“, L. M., UAB „Deilora“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „LNA“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „LNA“ ieškinį atsakovams UAB „Benberas“, L. M., UAB „Deilora“ dėl nesąžiningos konkurencijos bei autoriaus teisių pažeidimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „LNA“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams UAB „Benberas“, UAB „Deilora“ ir L. M. dėl nesąžiningos konkurencijos bei autoriaus teisių pažeidimo, prašydamas jo naudai priteisti iš atsakovų kompensaciją už autorių teisių pažeidimą bei atlyginti nuostolius, padarytus nesąžiningais konkurencijos veiksmais. Ieškovas prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones - įpareigoti atsakovus laikinai nutraukti ieškovo teisių pažeidimą bei uždrausti, kad patektų į apyvartą, išimti iš apyvartos ir areštuoti, visus gaminius (prekes), kurių pavyzdžių vaizdai pateikti ieškovo pradinio ieškinio Priede Nr. 12 „Atsakovo gaminių vaizdai“.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. sausio 14 d. nutartimi atmetė ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas nurodė, kad ieškovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės dalykas – įpareigoti nutraukti ieškovo teisių pažeidimą, uždrausti, kad patektų į apyvartą nurodyti gaminiai (Priedas Nr. 12), išimti iš apyvartos ir areštuoti visus gaminius (prekes), nurodytas Priede Nr. 12 savo esme yra tapatus ieškovo pareikšto ieškinio 3 reikalavimui (dalykui). Patenkinus ieškovo prašymą iš esmės būtų patenkintas ieškovo reikalavimas, kuriuo prašoma įpareigoti atsakovus nutraukti neteisėtus veiksmus, - ieškovui priklausančių autorinių kūrinių naudojimą, nors byla nėra išnagrinėta iš esmės. Teismo nuomone, ieškovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės savo esme sutampa su vienu iš ieškinio reikalavimu ir, taikius šias priemones, būtų užtikrintas ne teismo sprendimo, kuris galėtų būti palankus ieškovui, įvykdymas, bet faktiškai būtų patenkintas ieškovo reikalavimas, be to, būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui kliūčių nebus, nes priėmus ieškovui palankų sprendimą, bus uždrausta atsakovams, kad patektų į apyvartą nurodomi gaminiai, bus įpareigoti šiuos gaminius išimti iš apyvartos, juos naudoti, siūlyti pardavimui ir kt.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
UAB „LNA“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 14 d. nutartį bei išspręsti klausimą iš esmės - ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Nurodo, jog atsižvelgus į teismo byloje skirtos gaminių dizaino ekspertizės išvadas, kurios patvirtina, jog atsakovų pardavimui siūlomi gaminiai yra ieškovo gaminių kopijos (imitacijos) bei ieškovo procesiniuose dokumentuose pateiktą ieškovo bei atsakovų gaminių palyginimą, yra pakankamas pagrindas įtarti, kad atsakovų neteisėti veiksmai pažeidžia autorių teises, o taip pat sąžiningos konkurencijos principus. Atsakovas vykdo intensyvius ieškovo teises pažeidžiančių prekių pardavimus, todėl kiekvieną dieną yra daroma nebepataisoma žala ieškovui ir jo reputacijai, o taip pat didinami nuostoliai. Pastarieji veiksmai yra tęstiniai ir progresyviai darantys vis didesnę žalą ieškovo atžvilgiu, todėl turi būti nedelsiant nutraukti, juo labiau, kad ieškovas prašo teismo sunaikinti jo teises pažeidžiančias prekes, todėl bylos nagrinėjimo eigoje jų neareštavus, atsakovai galės šias prekes realizuoti ir tokiu būdu ieškovų reikalavimas taps beprasmis. Visi šie duomenys, ieškovo nuomone, rodo, jog yra pakankamai pagrindo manyti, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomu, atitinkamai, skundžiama nutartis negali būti laikoma motyvuota bei pagrįsta ir turi būti panaikinta. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismo pozicija, kuomet jis laikinąsias apsaugos priemones taikyti atsisakė motyvuodamas iš esmės vien tuo, kad tokio pobūdžio laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nėra galimas, kadangi jos sutampa su pareikšto ieškinio reikalavimais, negali būti laikoma teisėta bei pagrįsta. Priešingai teismo teiginiams, šiuo atveju teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nenagrinėtų ieškinio pagrįstumo klausimo, o tik preliminariai nustatytų, ar yra tikimybė, jog pagal pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus gali būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, kurio įvykdymas gali pasunkėti, nepritaikius prašomų priemonių.
Atsiliepimas
Atsakovai atsiliepime prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 14 d. nutartį palikti nepakeistą. Pažymi, jog kaip matyti iš ATGTĮ 4 straipsnyje pateikto autorių teisių objekto sąrašo, ieškovo prašyme atsakovams pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, t.y., įpareigoti atsakovus laikinai nutraukti ieškovo teisių pažeidimą bei uždrausti, kad patektų į apyvartą, išimti iš apyvartos ir areštuoti, visus gaminius (prekes), kurių pavyzdžiai pateikti ieškovės pradinio ieškinio Priede Nr. 12, nėra autorių teisių objektas. Pažymi, kad ieškovo nurodyti gaminiai galėtų būti priskiriami Lietuvos Respublikos dizaino įstatymo saugomiems objektams, tačiau pagal šį įstatymą teisinė apsauga suteikiama Lietuvos Respublikos dizaino registre įregistruotam dizainui, jeigu kitko nenumato tarptautinės sutartys (4 straipsnio 1 dalis), o šiuo atveju ieškovo nurodytos prekės Lietuvos Respublikos dizaino įstatymo nustatyta tvarka nėra įregistruotos, todėl nėra ir šio įstatymo objektas. Taigi darytina išvada, kad ieškovas neturėjo teisinio pagrindo remtis ATGTĮ 81 straipsnio nuostatomis, kas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Be kita ko, šiuo konkrečiu atveju byloje nėra nustatyta jokių aplinkybių, kurios leistų darytį pagrįstą išvadą, kad teismui netaikius ieškovo prašomų draudimų atsakovams bei galimai priėmus ieškovui palankų sprendimą kaip nors pasunkėtų ar taptų neįmanomas teismo sprendimo įvykdymas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Vadovaujantis CPK 320 str., 338 str., apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų.
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsisakė taikyti apelianto prašomas laikinąsias apsaugos priemones.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 str. numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Pažymėtina, kad bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą, nes to reikalauja minėti universalieji civilinio proceso teisės principai. Tai suponuoja būtinumą vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingos jų taikymu siekiamiems tikslams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. sausio 21 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-146/2002). Be to, CPK 145 straipsnio antrojoje dalyje yra nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas, be kita ko, reiškia, kad teismas turi taikyti tik tokias ir tik tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek būtina ir pakanka būsimo (galimo) teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui. Teisingumo principas reikalauja išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą, t.y. laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios ir tiek, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ir/arba nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina tikslui pasiekti. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis turi būti siekiama užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumo, interesų pusiausvyros principų įgyvendinimą (CPK 17, 146 str. str.).
Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagrindo imtis laikinųjų apsaugos priemonių nėra. Atkreiptinas dėmesys, jog vertindamas ieškovo įrodinėjamą atsakovų veiksmų nesąžiningumą, pažymėtina, jog ieškinyje nurodytus atsakovų veiksmus dar tik siekiama įrodyti kaip nesąžiningus. Atsakovų veiksmų nesąžiningumas yra ieškinio reikalavimo dėl nesąžininga konkurencija padarytų nuostolių priteisimo įrodinėjimo dalykas, kuri šalis yra teisi, bus nustatyta tik teismo sprendimu. Šalys civiliniame procese yra lygios ir vien ieškinyje nurodomi atsakovų nesąžiningi veiksmai nepreziumuoja kitos šalies nesąžiningumo ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Apeliacinės instancijos teismo manymu, šalių interesų pusiausvyrą šioje byloje labiau atitinka laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas.
Taip pat pažymėtina, jog iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko matyti, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-394-595/2015 apelianto ieškinys atmestas. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad esant nors ir neįsiteisėjusiam teismo sprendimui, galima daryti pagrįstą prielaidą, kad apelianto reikalavimai, pareikšti ieškinyje preliminariai nepagrįsti. Taigi neegzistuoja pagrindų taikyti laikinąsias apsaugos priemones, apeliantui preliminariai nepagrindus ieškinio reikalavimų. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino apelianto prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl apelianto atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 14 d. nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 337 str. 1 punktu, teismas
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.