Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Aušrelės Mažrimienės, kolegijos teisėjų Remigijaus Armino ir Laimutės Jokubauskaitės,

2016 m. vasario 17 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos S.S. skundą atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo ir akto panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija kons tatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus 2015 m. birželio 29 d. akto Nr. (23.48.)-SP13-5322 „Dėl vienkartinės pašalpos S.S.“ ir Klaipėdos miesto savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2015 11 16 sprendimo Nr. TGK-32 teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl 2015 06 29 akto Nr. (23.48.)-SP13-5322 „Dėl vienkartinės pašalpos S.S.“

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respubloikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas (toliau-Įstatymas), Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2012 m. gegužės 24 d. sprendimu Nr. T2-143 (Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2013 m. liepos 25 d. sprendimo Nr. T2-194 ir Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2014 m. birželio 27 d. sprendimo Nr. T2-140 redakcija) patvirtintas Vienkartinių pašalpų teikimo tvarkos aprašas (toliau-Tvarkos aprašas).

Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas (minėta, toliau – ir Įstatymas) piniginės socialinės paramos teikimo principus, rūšis ir teikimo sąlygas. Įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad savivaldybės taryba tvirtina piniginės socialinės paramos teikimo tvarkos aprašą, kuriame nustato: piniginės socialinės paramos skyrimo ir mokėjimo tvarką (prašymų-paraiškų priėmimo; trūkstamų dokumentų pateikimo; duomenų apie turtą pateikimo; piniginės socialinės paramos skyrimo ir mokėjimo; prašymus-paraiškas pateikusių asmenų informavimo apie piniginės socialinės paramos skyrimą ar neskyrimą; neteisėtai gautos ar išmokėtos piniginės socialinės paramos išskaičiavimo; paskirtos, bet laiku neatsiimtos piniginės socialinės paramos, taip pat mirus asmeniui, kurio vardu bendrai gyvenantiems asmenims mokama piniginė socialinė parama, arba mirus vienam gyvenančiam asmeniui paskirtos ir iki kito mėnesio po jo mirties neišmokėtos piniginės socialinės paramos išmokėjimo procedūras); pagrindus, kai socialinė parama skiriama kitais šiame įstatyme nenumatytais atvejais (skiriama vienkartinė pašalpa; apmokama skola už būstą; kompensuojamos išlaidos už didesnį karšto ir geriamojo vandens kiekį, negu šiame įstatyme nustatytas normatyvas; kompensuojamos šiame įstatyme nenurodytos būsto išlaikymo išlaidos ir kita) ir kuriems esant ši parama didinama, mažinama, skiriama ne visiems bendrai gyvenantiems asmenims, sustabdomas, nutraukiamas ar atnaujinamas jos mokėjimas; bendruomeninių organizacijų ir (ar) religinių bendruomenių, ir (ar) religinių bendrijų, ir (ar) kitų nevyriausybinių organizacijų atstovų, ir (ar) gyvenamosios vietovės bendruomenės narių, ir (ar) seniūnaičių, ir (ar) kitų suinteresuotų asmenų pasitelkimo dalyvauti svarstant klausimus dėl piniginės socialinės paramos skyrimo tvarką bei jų teises ir pareigas. Įstatymo 25 straipsnio 2 punkte nurodyta, jog piniginę socialinę paramą gaunantys nepasiturintys gyventojai privalo pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą prašymo-paraiškos formą ir jos priedus pateikti visą ir teisingą informaciją, įrodančią bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens teisę gauti piniginę socialinę paramą, ir būtinus piniginei socialinei paramai gauti dokumentus.

Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2012 m. gegužės 24 d. sprendimu Nr. T2-143 (Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2013 m. liepos 25 d. sprendimo Nr. T2-194 ir Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2014 m. birželio 27 d. sprendimo Nr. T2-140 redakcija) patvirtintas Vienkartinių pašalpų teikimo tvarkos aprašas reglamentuoja kreipimosi dėl vienkartinių pašalpų, vienkartinių pašalpų skyrimo ir mokėjimo tvarką (Tvarkos aprašo 1 punktas). Tvarkos aprašo 7 punkte nurodyta, kad nepasiturintiems asmenims, patyrus papildomų išlaidų dėl nelaimingo atsitikimo, sunkios ligos ir kitais atvejais, dėl kurių pablogėjo nepasiturinčių asmenų materialinė padėtis, vieną kartą per metus gali būti skiriama vienkartinė pašalpa iki 1 valstybės remiamų pajamų (toliau – VRP) dydžio, jei vidutinės pajamos vienam nepasiturinčiam asmeniui per mėnesį yra mažesnės kaip 2 VRP dydžiai ir kiekvienas vyresnis kaip 18 metų nepasiturintis asmuo kreipimosi metu atitinka bent vieną iš šiame punkte nurodytų sąlygų: 7.1. dirba arba yra savarankiškai dirbantis asmuo (kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymehttp://www.infolex.lt/ta/54250); 7.2. yra netekęs 45 proc. ir daugiau darbingumo; 7.3. atitinka Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas piniginei socialinei paramai gauti; 7.4. neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, o 10 punkte numatyta, jog nepasiturintiems asmenims, jau gavusiems vienkartinę pašalpą tais metais, atsiradus ypatingoms aplinkybėms po pirmos išmokos išmokėjimo, atsižvelgiant į Vienkartinių pašalpų skyrimo komisijos siūlymą, gali būti skiriama iki 1 VRP dydžio vienkartinė pašalpa, jei kiekvienas vyresnis kaip 18 metų nepasiturintis asmuo kreipimosi metu atitinka bent vieną iš Tvarkos aprašo 7.1–7.4 punktuose nurodytų sąlygų ir vidutinės mėnesio pajamos vienam nepasiturinčiam asmeniui yra mažesnės kaip 2,5 VRP.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2015 m. birželio 14 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriui pateikė prašymą vienkartinei pašalpai gauti. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos 2015 06 29 aktu Nr. (23.48.)-SP13-5322 „Dėl vienkartinės pašalpos S.S.“, vadovaujantis Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos vienkartinių pašalpų skyrimo komisijos nutarimu neskirti S.S. vienkartinės pašalpos, nutarė neskirti vienkartinės pašalpos, nes nėra pagrindų antrą kartą metuose skirti pašalpą. Byloje esantys dokumentai patvirtina faktą, kad pareiškėja 2015 02 02 buvo pateikusi Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriui prašymą vienkartinei pašalpai gauti. Šis prašymas buvo patenkintas 2015 02 05 sprendimu, kuriuo S.S. paskirta ir išmokėta 45 Eur vienkartinė pašalpa.

Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad Komisija nenustatė ypatingų aplinkių (nelaimingas atsitikimas, sunki liga irk t.), kurių pagrindu išimties tvarka Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinio departamento Socialinės paramos skyrius galėtų pagal Tvarkos aprašo 10 punktą pareiškėjai antrą kartą metuose skirti vienkartinę pašalpą, todėl skundžiamas teisės aktas – atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinio departamento Socialinės paramos skyriaus 2015 06 29 aktas Nr. (23.48.)–SP13–5322 - yra teisėtas ir pagrįstas. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Tvarkos aprašo 10 punktas nėra imperatyvus, todėl institucija neprivalo, o gali esant minėtame apraše numatytoms sąlygoms skirti vienkartinę pašalpą.

Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2015 11 16 sprendimo Nr. TGK-32

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Administracinių ginčų komisijų įstatymas (1999 m. sausio 14 d. Nr. VIII-1031), Administracinių ginčų komisijų darbo nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. 533 (toliau – ir Nuostatai), Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas (toliau – ir Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas ir Įstatymas), Piniginės socialinės paramos teikimo tvarkos aprašas, patvirtintas Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2014-01-30 sprendimu Nr. T2-2 (toliau – ir Tvarkos aprašas).

Administracinių ginčų komisijų įstatymas nustato bendrą ikiteisminę skundų (prašymų) dėl priimtų individualių administracinių aktų ar valstybės tarnautojų veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje nagrinėjimo tvarką (1 straipsnio 1 dalis). Administracinių ginčų komisijų įstatymas 2 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog <...> savivaldybių visuomeninės administracinių ginčų komisijos ikiteismine tvarka nagrinėja asmenų skundus dėl savivaldybių viešojo administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų arba valstybės tarnautojų veiksmų (neveikimo). Įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad savivaldybės visuomeninė administracinių ginčų komisija nagrinėja asmenų skundus dėl savivaldybių viešojo administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo ar vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo. Su skundu (prašymu) į atitinkamą administracinių ginčų komisiją jos kompetencijai priskirtais klausimais turi teisę kreiptis asmenys, taip pat viešojo administravimo subjektai, kai šie mano, kad jų teisės yra pažeistos (11 straipsnis). Ginčo šalis, nesutinkanti su administracinių ginčų komisijos sprendimu, turi teisę skųsti tą sprendimą atitinkamam apygardos administraciniam teismui (19 straipsnis).

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog Klaipėdos miesto savivaldybės Visuomeninė administracinių ginčų komisija nagrinėjo pareiškėjos S.S. skundą dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2015 06 29 priimto akto Nr. (23.48.)-SP13-5322, kuriuo buvo atsisakyta skirti išimties tvarka vienkartnę pašalpą antrą kartą metuose. Išnagrinėjusi pareiškėjos skundą Klaipėdos miesto savivaldybės Visuomeninė administracinių ginčų komisija šioje byloje skundžiamu sprendimu, vadovaudamasi Nuostatų 44.1 punktu, nusprendė pareiškėjos S.S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Kilusio administracinio ginčo kontekste, be kita ko, pažymėtina, kad Klaipėdos miesto savivaldybės Visuomeninė administracinių ginčų komisija, kaip viešojo administravimo subjektas, yra saistomas gero administravimo principo imperatyvų. Šis principas įtvirtintas svarbiausiuose nacionalinio lygmens (žr., pvz., Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatą, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms) bei tarptautiniuose dokumentuose (Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 str. ir kt.). Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Pažymėtina, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma, pagal kurią individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (pvz., žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011; 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010; 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-15/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010). Nagrinėjamu atveju Klaipėdos miesto savivaldybės Visuomeninės administracinių ginčų komisijos sprendimo turinys atitiko Administracinių ginčų komisijų įstatymo 5 straipsnio 1 dalies, Nuostatų 10 punkto reikalavimų, kadangi buvo išsamiai pasisakyta dėl skundžiamo individualaus administracinio akto – 2016 06 29 akto Nr. (23.48.)-SP13-5322 – teisėtumo.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnį, skundžiamas administracinis aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t.y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas arba neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju įvertinus bylos rašytinius įrodymus ir išanalizavus teisinį socialinės piniginės paramos skyrimo reglamentavimą teisėjų kolegija konstatuoja, jog ginčijamas Klaipėdos miesto savivaldybės Visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2015 11 16 sprendimas Nr. TGK-32 yra pagrįstas ir teisėtas, nes savo turiniu neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, todėl jį naikinti nėra teisinio pagrindo. Taip pat pažymėtina, kad naikinti Komisijos sprendimą dėl to, kad nebuvo laiku išnagrinėtas pareiškėjos skundas, nėra pagrindo, nes uždelsta buvo ne dėl Komisijos kaltės, o todėl jog ji nebuvo suformuota, ką pažymėjo ir pati komisija priimtame sprendime.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija bei Visuomeninė administracinių ginčų komisija priimdama skundžiamus sprendimus nepažeidė įstatymų ar kitų teisės aktų, neviršijo kompetencijos, skundžiami sprendimai neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių atsakovė buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamus sprendimus naikinti (ABTĮ 89 straipsnis). Atsižvelgus į bylos teisines bei faktines aplinkybes pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

pareiškėjos S.S. skundą atmesti kaip nepagrįstą..

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba apeliacinės instancijos teismui.