Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2017-09-05 · Civilinė byla Nr. eB2-42-796/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-09-05
Bylos Nr.
eB2-42-796/2022
Teisminio proceso Nr.
2-57-3-00535-2017-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Kristina Domarkienė
Ieškovas
UAB „P“
Atsakovas
UAB „P“

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. eB2-1548-796/2017Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00535-2017-0Procesinio sprendimo kategorijos:(S)3.4.4.2.; 3.4.4.5.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2017 m. rugsėjo 5 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė,

rašytinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės UAB „P“ atstovės S. S. ieškinį dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovui UAB „P“, trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė UAB „P“ atstovė S. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovei UAB „P“. Restruktūrizavimo administratoriumi restruktūrizavimo plano ruošimo laikotarpiui prašo paskirti A. R., adresas (duomenys neskelbtini), leidimo teikti restruktūrizavimo administravimo paslaugas Nr. (duomenys neskelbtini), leidimo išdavimo data: 2008-09-15, el. paštas: (duomenys neskelbtini). Iki nutarties dėl restruktūrizavimo bylos bendrovei iškėlimo įsiteisėjimo prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti visus išieškojimo iš bendrovės turto (turto realizavimo) veiksmus; sustabdyti visų antstolio reikalavimų vykdomosiose bylose vykdymą (tame tarpe dėl dokumentų ar kitos informacijos pateikimo); Sustabdyti antstolių reikalavimų dėl mokėjimų į antstolių depozitines sąskaitas atlikimo vykdymą, nustatant, kad visi bendrovei vykdytini mokėjimai turi būti atliekami išimtinai į bendrovės sąskaitas; sustabdyti lėšų nuo bendrovės sąskaitų priverstinį nurašymą, nustatant galimybę bendrovei atlikti mokėjimus pagal restruktūrizavimo metmenų 6 priede nurodytą išlaidų prognozę, t.y. nustatyti 14 050 EUR sumą kiekvienam kalendoriniam mėnesiui, kurią leidžiama panaudoti įmonės ūkinei komercinei veiklai reikalingų mokėjimų atlikimui.Nurodo, jog restruktūrizavimo bylą prašo iškelti dėl ženkliai sumažėjusių pardavimų, dėl ko jau kurį laiką menko bendrovės pajamos; bendrovė nesugebėjo užtikrinti efektyvaus ir greito veiklų pertvarkymo, dėl to ėmė kaupti nuostolius; dėl vienu metu keliems kreditoriams pareiškus reikalavimus dėl skolos išieškojimo ir vykdymo procese apribojus galimybę disponuoti lėšomis sąskaitose; Bendrovė turi nekilnojamojo ir kito turto, reikalavimų į trečiuosius asmenis, turi sudariusi sutarčių dėl statybos darbų atlikimo, planuoja pajamas, kurios yra pakankamos, kad, suteikus kreditoriams pagalba, bendrovė būtų išsaugota ir galėtų tęsti veiklą. Pažymi, kad bendrovei be kreditorių pagalbos faktiškai neįmanoma tęsti veiklos. Nurodo, jog yra tenkinamos visos Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 4 str. sąlygos.Klaipėdos apygardos teismo 2017-08-08 nutartimi ieškovės pareiškimas buvo priimtas, paskirtas nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2017 m. rugsėjo 5 d. 9.30 val. teismo posėdyje, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. 2017-09-04 nutartimi buvo papildytos 2017-08-08 nutarties dalis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.2017-08-21 teisme gautas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus prašymas įtraukti juos į bylą trečiuoju asmeniu, o 2017-08-23 teisme gautas atsiliepimas, kuriuo prašo atsisakyti kelti UAB „P“ restruktūrizavimo bylą, nes iš pateiktų duomenų galima daryti išvadą, kad UAB „P“ yra nemoki LR ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies prasme, todėl įmonė nėra ir nebus pajėgi atsiskaityti su kreditoriais. Nurodo, jog atsižvelgiant į UAB „P“ pateiktus restruktūrizavimo metmenis, kyla pagrįstų abejonių įmonės galimybėmis pasiekti užsibrėžtų restruktūrizavimo tikslų, išsaugoti įmonės mokumą bei atsiskaityti su kreditoriais. Nurodo, jog jiems kelia abejonių bendrovės restruktūrizavimo metmenyse nurodyta nekilnojamojo turto vertė, be to bendrovė nepateikė preliminaraus balanso 2017-06-30, todėl nėra žinomas bendrovės trumpalaikis turtas. Taip pat nurodo, jog nėra aišku dėl kreditorių skaičiaus ir įsiskolinimų apimties, jų grąžinimo terminų, taip pat restruktūrizavimo metmenyse nesant įrodymų, jog yra realių galimybių atgauti debitorių skolas, be to UAB „P“ nepateikė įrodymą, kad ėmėsi ar imasi priemonių Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka ar kitokiais būdais išsiieškoti susidariusius įsiskolinimus. Kadangi restruktūrizavimo metmenyse bendrovė nepateikė jokios informacijos apie šiuo metu vykdomas sutartis, bendrovė praktiškai neturi galimybės gauti 9000,00 Eur už atliktus darbus kas mėnesį. Taip pat abejonių kelia galimybė pardavus numatytą parduoti nekilnojamąjį turtą atsiskaityti su nurodytais kreditoriais, kadangi su iš planuojamų parduoti nekilnojamojo turto objektų yra įkeisti VSDFV Mažeikių skyriui. 2017-09-04 rašte adresuotame UAB „P“ ir Klaipėdos apygardos teismui UAB „G“ susipažinęs su restruktūrizavimo metmenimis ir atsižvelgdamas į UAB „P“ valdomą nekilnojamąjį turtą, bendrovės jau atliktus veiksmus, susijusius su veiklų pertvarkymu, iš turto nuomos ir statybos veiklos planuojamas gauti pajamas nemato kliūčių restruktūrizavimo bylos UAB „P“ atžvilgiu iškėlimui (b.t. I, b.l. 175).

Pareiškimas tenkintinas

Restruktūrizavimo proceso tikslas – išsaugoti ir plėtoti įmonės, kuri turi finansinių sunkumų, veiklą, išsaugoti darbo vietas, sumokėti skolas, atkurti mokumą ir išvengti bankroto. Įmonė, turinti finansinių sunkumų, – tai įmonė, negalinti vykdyti prievolių ir sumažinti nuostolių, kurie, kreditoriams nesuteikus pagalbos, priverstų ją nutraukti veiklą ir bankrutuoti (Įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) 2 str. 1 d.). Vadovaujantis ĮRĮ 2 straipsnio 3 dalimi, įmonės restruktūrizavimas – tai visuma šio įstatymo nustatytų procedūrų, kuriomis siekiama išsaugoti ir plėtoti įmonės veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto, gaunant įmonės kreditorių pagalbą, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones.Konkuruojant kelioms vertybėms, šiuo atveju susijusioms su įmonės reabilitavimu bei likvidavimu, prioritetiškai turi būti ginama ta vertybė, kurios neapgynus bus padaryta didesnė žala. Poreikis išsaugoti rinkoje veikiančią ir toliau pajėgią iš esmės savarankiškai funkcionuoti įmonę, kai jos finansiniai sunkumai nėra akivaizdžiai pastovaus pobūdžio, yra socialiai reikšmingesnis už siekį likviduoti tokią įmonę, nes įmonės gaivinimo atveju tiek įmonė, tiek jos darbuotojai bei kiti kreditoriai patirs didesnę naudą (įmonė funkcionuos kaip verslo subjektas toliau, bus išsaugotos darbo vietos, valstybė gaus pajamų mokesčių pavidalu, kreditoriai, ypač paskutiniosios eilės, restruktūrizavimo proceso metu turės didesnes galimybes gauti reikalavimų patenkinimą) nei likvidavimo atveju, kuomet įmonės turtas parduodamas už likvidacines vertes ir paskutinės eilės kreditorių galimybės atgauti skolas neretai yra labai minimalios. Be to, įmonės restruktūrizavimo proceso metu įmonės veiklą prižiūri administratorius ir teismas (ĮRĮ 9 str. 2–3 d.), todėl grėsmės, kad finansiniai rodikliai staiga iš esmės pablogės, ji taps nemoki ir iš esmės pasunkės kreditorių galimybės gauti reikalavimų patenkinimą, beveik nėra. ĮRĮ 4–7 straipsniuose nustatytos materialaus ir procesinio pobūdžio sąlygos įmonės restruktūrizavimo procesui taikyti ir restruktūrizavimo bylai iškelti. ĮRĮ 7 straipsnio 4 dalis numato, kad įmonės restruktūrizavimo byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad įmonė atitinka šio įstatymo 4 straipsnyje išdėstytas sąlygas ir nebuvo pažeisti šio įstatymo 5 straipsnio reikalavimai. ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas priima nutartį atsisakyti kelti įmonės restruktūrizavimo bylą, jeigu: 1) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė neatitinka bent vienos iš šio įstatymo 4 straipsnyje išdėstytų sąlygų; 2) buvo pažeisti šio įstatymo 5 straipsnyje ir 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyti reikalavimai; 3) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė yra nemoki, ir, jeigu yra kitų Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme nurodytų bankroto bylos iškėlimo sąlygų, teismui turi būti pateiktas pareiškimas dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka. Poreikis išsaugoti rinkoje veikiančią ir toliau pajėgią iš esmės savarankiškai funkcionuoti įmonę, kai jos finansiniai sunkumai nėra akivaizdžiai pastovaus pobūdžio, yra socialiai reikšmingesnis už siekį likviduoti tokią įmonę (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-09-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1418/2012), todėl nagrinėjamos bylos atveju būtina nustatyti, ar UAB „P“ iš esmės pajėgi toliau savarankiškai funkcionuoti, ar bendrovės finansiniai sunkumai nėra akivaizdžiai pastovaus pobūdžio ir ar nėra kitų ĮRĮ įtvirtintų pagrindų atsisakyti iškelti UAB „P“ restruktūrizavimo bylą.Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovė įsteigta ne mažiau kaip prieš tris metus iki pareiškimo teismui dėl atsakovės restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateikimo teismui, tai yra, 1994-05-03. Atsakovei nebuvo iškelta restruktūrizavimo byla. Byloje bei teismų informacinėje sistemoje LITEKO duomenų, kad UAB „P“ yra bankrutuojanti ar bankrutavusi įmonė, nėra. S. S. pareiškime iškelti restruktūrizavimo bylą nurodė, kad UAB „P“ patiria laikinų finansinių sunkumų. Pagal ĮRĮ 4 straipsnio 1 punktą restruktūrizavimas gali būti pradėtas, jeigu įmonė turi finansinių sunkumų arba yra reali tikimybė, kad jų turės per artimiausius 3 mėnesius. Įstatymų leidėjas nenustato termino, kuriam suėjus konstatuojama, kad įmonė turi finansinių sunkumų, ir net nurodo, kad tokie sunkumai gali atsirasti ateityje – per artimiausius 3 mėnesius. Dėl šios materialaus pobūdžio sąlygos restruktūrizavimo procesui pradėti egzistavimo turėtų būti vertinami įmonės pateikti finansiniai dokumentai, jos veiksmai rinkoje, kiti su vykdoma veikla susiję duomenys. Finansinių sunkumų trukmė yra vienas iš teisiškai reikšmingų kriterijų vertinant įmonės restruktūrizavimo perspektyvas ir galimybę atkurti įmonės mokumą, tačiau vien aplinkybė, kad įmonės pradelsti įsipareigojimai tęsiasi ilgesnį laiką, savaime nėra kliūtis pradėti restruktūrizavimą, jei egzistuoja įtikinama mokumo atkūrimo perspektyva (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-09-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1418/2012).Pažymėtina, kad pagal ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punktą teismas atsisako iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą, jeigu nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė yra nemoki, ir jeigu yra kitų Įmonių bankroto įstatyme numatytų bankroto bylos iškėlimo sąlygų. Įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Teismas, spręsdamas ieškinio dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą, neturi ir negali išspręsti įmonės nemokumo klausimo, nes tai yra kito ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo faktinis pagrindas, todėl teismas, spręsdamas klausimą, ar nereikia atsisakyti tenkinti ieškinį dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo dėl įmonės nemokumo, neturi pareigos atlikti tokios pat apimties įmonės nemokumo teisinį tyrimą, kuris atliekamas nagrinėjant ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 30 d. ĮMONIŲ BANKROTO IR RESTRUKTŪRIZAVIMO PROCEDŪRŲ PRADŽIĄ REGLAMENTUOJANČIŲ TEISĖS NORMŲ TAIKYMO LIETUVOS TEISMŲ PRAKTIKOJE APŽVALGA Nr. AC-41-1. Teismų praktika. 2015, 41, p. 644–692).Vadovaujantis rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad, pagal 2017 m. liepos 1 d. bendrovės balansą 2017-06-30 duomenis, bendrovei priklausančio ilgalaikio ir trumpalaikio turto vertė siekia 697001 Eur, įsipareigojimai kreditoriams 771934 Eur, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 275507 Eur, po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai sudaro 496427 Eur. 2017 metais bendrovė patyrė 38338 Eur nuostolių. Įvertinus šiuos duomenis, darytina išvada, jog UAB „P“ šiuo metu yra moki, jos pradelsti mokėjimai, t. y. 275507 Eur, neviršija 1/2 dalies turimo turto.. Esant anksčiau nurodytai atsakovės turtinei padėčiai nėra pagrindo išvadai, kad atsakovės pradelstos skolos viršija pusę jos balansinio turto ir atsakovė yra nemoki. Trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų VSDFV Mažeikių skyrius, kuriam UAB „P“ 2017-07-15 buvo skolinga 13440,31 Eur, savo atsiliepime nurodo, jog nesutinka su restruktūrizavimo bylos iškėlimu UAB „P“, nes bendrovė jų vertinimu yra nemoki. Pažymėtina, kad į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad vienas iš didžiausių kreditorių UAB „G“ kuriam UAB „P“ yra skolinga 411358 Eur (įsiskolinimas nėra pradelstas) sutinka su restruktūrizavimo bylos atsakovei iškėlimu. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama kreditorių pozicijos reikšmė, sprendžiant restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-970/2011). Esminis vaidmuo sprendžiant, ar restruktūrizuoti finansinių sunkumų turinčią įmonę, tenka įmonės kreditoriams, nes jų reikalavimai bus tenkinami restruktūrizavimo plano įgyvendinimo metu. Kreditorių dauguma turi pritarti restruktūrizavimo planui (ĮRĮ 14 str. 3 d.). Nors 2010 m. spalio 1 d. įsigaliojusioje naujoje ĮRĮ redakcijoje nebeliko formalaus reikalavimo, kad įmonės restruktūrizavimo plano metmenims pritartų pagrindiniai įmonės kreditoriai, tačiau kreditorių pozicija restruktūrizavimo bylos iškėlimo stadijoje yra itin reikšminga, nes parodo galimas įmonės restruktūrizavimo perspektyvas. Restruktūrizavimo proceso pradėjimas neturint didžiųjų bendrovės kreditorių paramos būtų iš esmės formalus ir pasmerktas žlugti (ĮRĮ 28 str. 1 d. 1 p.). Kita vertus, nenukrypstant nuo šios Lietuvos apeliacinio teismo formuojamos praktikos, svarbu pažymėti, jog vien kreditorių daugumos palaikymo restruktūrizavimo bylos kėlimui nebuvimas pats savaime nesudaro pagrindo atsisakyti kelti restruktūrizavimo bylą, tokio pagrindo neįtvirtina ir įstatymas. Klausimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo sprendžiantis teismas privalo įvertinti visas reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes, tai, ar įmonės restruktūrizavimo tikslų pasiekimas iš esmės perspektyvus. Tuomet, kai pati įmonė siekia būti restruktūrizuota ir iš esmės atitinka reikalavimus, reikalingus restruktūrizavimo procesui pradėti, ir nėra jos akivaizdaus nemokumo ir yra tikėtina veiklos perspektyva, prioritetas turėtų būti teikiamas restruktūrizavimui (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1624/2014). Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teismas vertina, jog bendrovė turi didžiausio kreditoriaus pritarimą restruktūrizavimo procesui.Taip pat nustatyta, kad atsakovė nėra nutraukusi veiklos. Nuo veiklos pradžios atsakovė užsiėmė mažmenine prekyba naftos produktais. 2008 m. bendrovė jau ne tik prekiavo naftos produktais, bet ir atlikinėjo statybos darbus, prekiavo statybinėmis medžiagomis, langais, teikė automobilių remonto ir dažymo paslaugas, gamino ir prekiavo nestandartiniais baldais, taip pat teikia nekilnojamojo turto nuomos paslaugas. Atsižvelgdama į suinteresuotų asmenų pateiktus klausimus, UAB „P“ pateikė teismui papildomus įrodymus, kuriais grindžia prie pareiškimo pridėtuose restruktūrizavimo metmenyse nurodytas iš statybos rangos darbų numatomų gauti pajamų apimtis. Iš pridėtų įrodymų, t.y. statybos rangos sutarčių su UAB „B“, UAB „A“, UAB „T“, UAB „P“ nustatyta, kad rugsėjo-gruodžio mėn. laikotarpiu bendrovė numato gauti 60 554,15 Eur bendrų pajamų sumą (b.t.I, b.l. 144-171). Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta darytina išvada, jog vieno mėnesio pajamos, laukiamos iš statybos rangos darbų, kaip nurodyta restruktūrizavimo metmenų priede Nr. 6, yra ne mažiau 9000 EUR. Be to, iš atsakovės paaiškinimų matyti, jog atsakovė taip pat gaus pajamų iš nekilnojamojo turto nuomos, taip pat valdo reikšmingos vertės kilnojamąjį turtą, turi galiojančias reikalavimo teises į trečiuosius asmenis (skolininkus), atlieka statybos darbus, todėl trečiojo asmens nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų nurodyti motyvai, kad UAB „P“ neturi galimybių gauti tokių pajamų yra nepagrįsti. Trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų savo atsiliepime nurodo, jog bendrovei pardavus numatomą parduoti turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), neužteks lėšų darbuotojų kreditoriniams reikalavimams, nes iš šių lėšų dar turės būti dengiamas VSDFV Mažeikių skyriaus kreditorinis reikalavimas, nes du iš planuojamų parduoti pastatų yra priverstine hipoteka įkeisti trečiajam asmeniui. Iš ieškovės pridėtos UAB „A“ Nekilnojamojo turto ataskaitos Nr. MŽ15/04-109 santraukos nustatyta, kad šio komplekso rinkos kaina 90000 Eur. UAB „P“ metmenyse nurodo, jog šį turtą sieks parduoti už 130000 Eur. Ieškovė nurodo, jog skola darbuotojams sudaro 136 303 Eur iš kurių dalis skolos yra darbuotojams akcininkams, todėl su jais bus atsiskaitoma vėliausiai, o nepavykus atsiskaityti per pirmus metus, dengiamos sumos bus derinamos su darbuotojais. Atlikus nekilnojamojo turto vertinimą ir juo pagrindus skolos dengimą darbuotojams, VSDFV, o taip pat UAB „G“, kitų kreditorių reikalavimai galės būti dengiami iš kilnojamojo turto (bendrovė valdo statybinių medžiagų parduotuvę, įvairių transporto priemonių, atsargų, baldų) ir gaunamų pajamų.Bendrovė numato preliminarų verslo planą, kuriame nurodo, jog jau ėmėsi veiksmų, siekdama pertvarkyti veiklas: įvertinusi veiklos nuostolingumą, nutraukė mažmeninę prekybą naftos produktais ir perleido degalines, padengė dalį skolos bei grąžino AB Šiaulių bankas suteiktus kreditus. Ateityje numato pertvarkyti statybos darbų padalinio veiklą siekdama užtikrinti nenutrūkstamą darbų srautą, savalaikį darbo užmokesčio mokėjimą, peržiūrėti tiekimo procesus, peržiūrėti ir jeigu reikalinga atnaujinti įrengimus. Restruktūrizavimo plano įgyvendinimo laikotarpiu atsakovė vykdys iki bendrovės restruktūrizavimo vykdytą veiklą, tęs nekilnojamojo turto nuomą, pertvarkys statybinių medžiagų parduotuvės veiklą, įsivertinant reikalingus asortimento pokyčius, numato parduoti turtą. Taip pat numatė veiksmus, susijusius su jos veiklos optimizavimu, – bus sumažintas bendrovės administracijos darbuotojų skaičius, sieks efektyvinti statybos darbų padalinį, tuo tikslu numato įdarbinti statybos vadovą ir kvalifikuotus statybininkus.UAB „P“ valdybos pirmininkės S. S. sudarytuose įmonės restruktūrizavimo plano metmenyse pateikta įmonės charakteristika, trumpai apibūdinta įmonės būklė, pateikti išsamūs duomenys apie kreditorinius reikalavimus, išdėstytas preliminarus verslo planas restruktūrizavimo laikotarpiu, kuriuo remdamasi įmonė sieks atkurti mokumą. Vertinant UAB „P“ metmenyse nurodytas konkrečias priemones (aptartas anksčiau nutartyje), yra pagrindas konstatuoti, kad atsakovė, pagal preliminarius restruktūrizavimo plano duomenis, siekia išsaugoti ir plėtoti įmonės pagrindinę veiklą, atkurti įmonės mokumą ir atsiskaityti su kreditoriais per restruktūrizavimo procesą.Teismo nuomone, prioritetas turi būti suteikiamas įmonės gaivinimui restruktūrizavimo būdu, o ne jos likvidavimui (ĮRĮ 25 str. 1 d. 3 p.).Taigi iš atsakovės pateiktų įrodymų matyti jos aktyvios pastangos, imantis konkrečių priemonių, išspręsti bendrovės mokumo problemas, kas sudaro pagrindą daryti prielaidą apie tikėtiną atsakovės veiklos perspektyvumą. Didžiausias atsakovės kreditorius UAB „G“ pritaria atsakovės restruktūrizavimo bylos iškėlimui. Remiantis restruktūrizavimo metmenyse nurodytais duomenimis, atsakovė siekia išsaugoti net 27 darbuotojų darbo vietas.Finansinius sunkumus turinčios atsakovės kreditoriai taip pat turi bendradarbiauti dėl įmonės, kuri realiai plėtoja ar gali plėtoti savo veiklą, išsaugojimo, jeigu yra tokia galimybė. Todėl šiuo atveju būtų neteisinga ginti tik dalies kreditorių interesus, neatsižvelgiant į kitų kreditorių, įskaitant ir įmonės darbuotojų, interesus, ir vien dėl to šio proceso besąlygiškai nepradėti, nors nagrinėjamu atveju yra nustatyta, jog atsakovė atitinka visus restruktūrizavimo bylos iškėlimui įstatyme keliamus reikalavimus.UAB „P“ šiuo metu turi finansinių sunkumų, tačiau nėra nutraukusi veiklos, nėra bankrutuojanti ar bankrutavusi, įmonė įsteigta 1994 metais, nėra ĮRĮ 4 str. 5 p. nurodytų aplinkybių ir 5 str. pažeidimų. Išdėstytos ir įvertintos faktinės aplinkybės leidžia manyti, kad bendrovė pradelstus įsiskolinimus dengs per restruktūrizavimo terminą, todėl yra pagrindas manyti, kad restruktūrizavimo plano metmenų įgyvendinimas yra realus. Ieškinys tenkintinas, UAB „P“ keltina restruktūrizavimo byla (ĮRĮ 7 str. 4 d.).Restruktūrizavo administratoriumi skirtinas ieškovės pasiūlytas administratorius A. R., kuris sutinka ir gali teikti šias paslaugas (ĮRĮ 5 str. 1 d. 8 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 2 str. 8 p., 9 str. 5 d. 1 p., 10 str. 3 d., Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo 4 str., 5 str., 7 str., 25 str. ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Iškelti restruktūrizavimo bylą UAB ,,P“, buveinės adresas (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini).

Paskirti RUAB ,,P“ administratoriumi restruktūrizavimo plano rengimo laikotarpiui A. R., adresas (duomenys neskelbtini), sąrašo eilės Nr. (duomenys neskelbtini), įrašymo į sąrašą data 2008-09-15, pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), išdavimo diena 2008-09-15, kontaktinis tel. Nr. (duomenys neskelbtini), el. pašto adresas (duomenys neskelbtini).

Nustatyti, kad įmonės kreditoriai turi teisę ne vėliau kaip per 45 kalendorines dienas nuo teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo dienos.

Patvirtinti 600 Eur per mėnesį administravimo išlaidų sąmatą, į kurią įtraukta atlyginimo administratoriui suma, laikotarpiui nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti įmonės restruktūrizavimo planą įsiteisėjimo dienos.

Nustatyti, kad RUAB „P“ turi teisę naudoti 14050 Eur per mėnesį didžiausią lėšų sumą einamosioms įmokoms mokėti.

Nustatyti, kad iš RUAB „P“ sąskaitų gali būti mokami ūkinei komercinei veiklai reikalingi mokėjimai ir įmokos, įskaitant ir privalomąsias įmokas, neatsižvelgiant į tai, kad sąskaitos yra areštuotos ar joms taikomi kiti disponavimo apribojimai, tačiau per vieną kalendorinį mėnesį neviršijant 14050 Eur sumos, kuri gali būti panaudota šiems mokėjimams ir įmokoms mokėti iš AB Šiaulių banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB DNB banko sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), Swedbank, AB sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini).

Nustatyti 6 mėnesių nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos terminą parengti ir pateikti teismui UAB „P“ restruktūrizavimo planą ir kitus restruktūrizavimo bylai nagrinėti reikalingus dokumentus.

Nustatyti, kad įmonės restruktūrizavimo plano rengimo laikotarpiu įmonės valdymo organai (direktorius) įmonės turto realizavimo ir kitus veiksmus, susijusius su įmonės išlaidomis, privalo derinti su administratoriumi.

Įsiteisėjus šiai nutarčiai ne vėliau kaip kitą darbo dieną pranešimą apie įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimą ir teismo nutarties kopiją išsiųsti administratoriui A. R., UAB „P“, Juridinių asmenų registro tvarkytojui, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Vilniaus miesto apylinkės teismui, antstolei I. G., antstoliui Vaidui Drungilui.

Įpareigoti įmonės administratorių A. R. per 3 darbo dienas nuo teismo pranešimo ir įsiteisėjusios teismo nutarties gavimo dienos pranešti apie iškeltą įmonei restruktūrizavimo bylą ĮRĮ 7 str. 12 d. nurodytiems asmenims.

Neįsiteisėjusios nutarties kopiją išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims ir restruktūrizavimo administratoriui.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apygardos teismą.

Nutarties apskundimas įmonės restruktūrizavimo nestabdo.

Teisėja Kristina Domarkienė