Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Gyčio Večersko, Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, nuteistajam S. Ž., jo gynėjui advokatui Linui Stanislavui Bagdonui, teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. Ž. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 14 d. nuosprendžio, kuriuo S. Ž. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 201 straipsnio 2 dalį 57 MGL (7410 Lt) bauda. Vadovaujantis LR BK 66 straipsniu, į bausmę įskaičiuotas jo sulaikymo laikotarpis nuo 2009-04-14 iki 2009-04-16, vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, galutinė bausmė skirta 51 MGL (6630Lt) dydžio bauda.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

S. Ž. pagal LR BK 201 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad nuo 2009-03-10 iki 2009-03-11, tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, iš tyrimo metu nenustatyto asmens, Aleksoto turgavietėje, esančioje Kaune, Veiverių g., įsigijo 100,52 litrų denatūruoto etilo alkoholio skiedinio, kurio tūrinės etilo alkoholio koncentracija yra 95,2 % ir 95,8 %. Šį alkoholį automobiliu „F. E.“, v./n. (duomenys neskelbtini) turėdamas tikslą realizuoti, neteisėtai gabeno į nuomojamą garažą Nr. 363, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini), kur, turėdamas tikslą realizuoti, neteisėtai laikė iki 2009-04-14 11.00 val. Nuo 2009-04-14 11.00 val. iki 15.30 val. dalį denatūruoto etilo alkoholio skiedinio, t. y. 77,82 litrus, automobiliu „F. E.“, v./n. (duomenys neskelbtini) turėdamas tikslą realizuoti, neteisėtai gabeno Kaune, Šeštokų gatve, kai buvo sustabdytas Kauno miesto VPK Patrulių rinktinės patrulių ir patikrintas. Kitą dalį denatūruoto etilo alkoholio skiedinio, t. y. 22,7 litrus, turėdamas tikslą realizuoti, neteisėtai laikė nuomojamame garaže Nr. 363, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini) gatvėje, iki 2009-04-14 18.30 val., kai įvykio vietos apžiūros metu minėtą kiekį alkoholio skiedinio surado ir paėmė Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos VRM Vilniaus rinktinės Operatyvinės veiklos skyriaus pareigūnai.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

N. S. Ž. apeliacinis skundas atmestinas.

Nuteistasis neginčija kaltės dėl jo nuteisimo pagal BK 201 straipsnio 2 dalį, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis LR BPK 320 str. 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Apeliantas nesutinka su teismo skirta bausme ir prašo ją švelninti. Kolegija daro išvadą, kad nuteistojo prašymą tenkinti nėra įstatyminio pagrindo, nes bausmė skirta tinkama.

Baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje įtvirtinta bausmės sąvoka ir jos paskirtis. Įstatyme nurodoma, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Taigi LR BK 41 straipsnyje išdėstyta nuostata, kas yra bausmė, ir jos paskirtis. Šioje įstatymo normoje teigiama, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui ir bausmės paskirtis yra: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Kolegija konstatuoja, kad vienas iš bausmės paskirties tikslų yra nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį. Daroma išvada, kad šiuos įstatymo normų reikalavimus teismas taikė tinkamai.

Baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje nurodyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Įstatyme įtvirtinta nuostata, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Taip pat įstatymas įtvirtina nuostatą, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas ir individualizuodamas nuteistajam bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, nustatytų LR BK 54 straipsnyje. Atsižvelgus į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltinamojo asmenybę, kitas aplinkybes, teismo skirta bausmė yra tinkama realizuoti BK 41 straipsnyje nurodytus bausmės tikslus.

LR BK 201 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos dvi alternatyvios bausmės: bauda ir laisvės atėmimas iki penkerių metų. Pirmosios instancijos teismas skyrė apeliantui bausmę baudą. Bausmės rūšis parinkta, nepažeidus BK 54 straipsnio nuostatų. Paskirdamas baudos dydį, teismas įvertino ir pagrįstai atsižvelgė į S. Ž. asmenybę, jo sveikatos būklę, neįgalumą, jo paramą išlaikant dukrą, turtinę padėtį, į jo nuoširdų prisipažinimą padarius nusikaltimą, tai įvertinta kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Taip pat teismas vertino neteisėtai disponuoto alkoholio kiekį, nusikalstamos veikos savanaudiškumą. Teismo skirtas bausmės dydis yra žymiai mažesnis nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, nes už apysunkio nusikaltimo padarymą įstatymas numato, jog gali būti skiriama bausmė bauda iki 200 MGL.

Apeliantas skunde nurodo, kad jam paskirta per griežta bausmė t. y. per didelis baudos dydis. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas baudos dydį, įvertino aplinkybes, nurodytas LR BK 54 straipsnio 2 dalyje, vertino atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą ir motyvuotai paskyrė bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, teismas atsižvelgė į S. Ž. neįgalumą, jo paramą išlaikant nepilnametę dukrą, taip pat į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Be to, nustatant baudos dydį buvo atsižvelgta ir į neteisėtai disponuoto alkoholio didelį kiekį (100,52 l) bei į nusikalstamos veikos savanaudiškumą, nes realizavęs denatūruotą etilo alkoholį S. Ž. siekė praturtėti.

LR BK 47 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodyta, jog už apysunkį nusikaltimą skiriama bauda iki 200 MGL dydžio. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas skyrė 57 MGL dydžio baudą, kuri yra žymiai mažesnė už šios rūšies bausmės vidurkį. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsižvelgiant į apelianto padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir bausmės paskirtį, dar labiau švelninti paskirtą bausmę nėra pagrindo. Be to, apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad S. Ž. teisiamas pirmą kartą, neįpareigoja teismo dar labiau švelninti paskirtą bausmę, nes skiriant bausmę vadovaujamasi visais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, ir viena aplinkybė negali nusverti kitų jau aptartų aplinkybių visumos.

Atmestinas ir kitas apelianto skundo argumentas, jog valstybės kaltinimą palaikantis prokuroras prašė skirti mažesnio dydžio baudą nei skyrė teismas. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija, teismas nėra įstatymu įpareigotas skirti tokią bausmę, kurios prašo prokuroras. Teismas, skirdamas bausmę ar parinkdamas jos dydį, išimtinai vadovaujasi LR BK 54 straipsnyje nurodytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir VIII skyriaus nuostatomis, reglamentuojančiomis bausmės skyrimą.

Apeliaciniame skunde S. Ž. nurodo, jog teismas neatsižvelgė į tai, jog jo įsigytas spiritas yra laisvai parduodamas Lenkijos Respublikos parduotuvėse, ir kad šios aplinkybės teismas nepagrįstai nevertino kaip jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Kolegija konstatuoja, kad LR BK 59 straipsnis išvardija sąrašą aplinkybių, kurios yra lengvinančios atsakomybę aplinkybės. LR BK 59 straipsnio 2 dalis leidžia teismui pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas šio straipsnio 1 dalyje nenurodytas aplinkybes, tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra įstatyminio pagrindo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti apelianto nurodytas konkrečias aplinkybes. Apeliantas nusikalstamą veiką padarė Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pagal BK 4 straipsnį, kuris reglamentuoja baudžiamojo įstatymo galiojimą asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas Lietuvos Respublikos valstybės teritorijoje, asmenys atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą. Apelianto padaryta nusikalstama veika Lietuvos Respublikoje yra draudžiama ir baudžiama. Kitos šalies įstatymai ar leidimai šiuo atveju negali būti taikomi.

Apeliantas nurodo, kad jo veiksmais niekam žala nebuvo padaryta, niekam nesukėlė neigiamų padarinių. Šis skundo argumentas nepagrįstas, nes LR BK 201 straipsnyje numatyta nusikalstama veika yra priskiriama nusikaltimams ekonomikai ir verslo tvarkai (LR BK XXXI skyrius). Šiuo atveju S. Ž. nusikalstamais veiksmais buvo pasikėsinta į Lietuvos Respublikos ekonominę sistemą, į Lietuvos Respublikos įstatymais bei kitais teisės aktais nustatytą ūkininkavimo tvarką, žala padaryta Lietuvos valstybei. Baudžiamojo įstatymo paskirtis ir yra baudžiamosios teisės priemonėmis ginti ne tik žmogaus ir piliečio teises bei laisves, bet ir valstybės interesus nuo nusikalstamų veiksmų.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, paskirtoji bausmė nėra per griežta, yra teisinga ir tinkama realizuoti bausmės tikslus. Todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas, nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas.

Apeliantas teigia, kad jam yra sunku sumokėti baudą per 2 mėnesius. Pažymėtina, kad šiuo atveju apeliantas turi teisę kreiptis į bylą išnagrinėjusį ir nuosprendį priėmusį teismą bei prašyti nustatyti kitą laikotarpį baudai sumokėti.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Proceso Kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ,

n utarė:

nuteistojo S. Ž. apeliacinį skundą atmesti.